- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-12-07
- Bylos Nr.
- A-756-1100-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Birutė Janavičiūtė, Vaida Urmonaitė (pran.)
- Pareiškėjas
- V. R.
- Trečiasis asmuo
- Z. V., Valstybės įmonės Registrų centras Vilniaus filialui
- Atsakovas
- Valstybės įmonei Registrų centras
- Advokatai
- Raivydas Rukštelė, Artūras Šukevičius
- Kategorijos
- 12.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. R. skundą atsakovui Valstybės įmonei Registrų centras, dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonės Registrų centras Vilniaus filialui, Z. V. (Z. V. ), dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybės įmonės Registrų centras Centrinio registratoriaus ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2006 m. gruodžio 12 d. sprendimą Nr. 376 ir palikti galioti Valstybės įmonės Registrų centras Vilniaus filialo (toliau – ir Vilniaus filialas) 2006 m. rugsėjo 19 d. sprendimą. Nurodė, kad Vilniaus filialas 2006 m. rugsėjo 19 d. sprendimu kadastro žemėlapyje buvo patikslinęs ir grafiškai pavaizdavęs sklypų ribas taip, kad V. L. sklypą Nr.4114/0100:0066 ir pareiškėjo sklypą Nr. 4114/0100:0037 skyrė bendra riba, kaip tai numato Danilavos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas. Komisija teritorinio registratoriaus sprendimą panaikino bei priėmė naują sprendimą, kuriuo atsisakė patikslinti žemės sklypų (Nr. 4114/0100:0037 ir Nr. 4114/0100:0021) ribas pagal Vilniaus rajono Danilavos kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto ištraukas. Panaikinus Vilniaus filialo sprendimą, žemės sklypų pavaizdavimas neatitinka V. L. priklausančio žemės sklypo Nr.4114/0100:0066 plane nurodytų duomenų ir Danilavos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad mirusiai R. V. nuosavybės teisės į sklypą registrų centre buvo registruotos neteisėtai. Komisija, priimdama ginčijamą sprendimą, neatsižvelgė į pagal kadastrinius matavimus parengtą sklypo planą ir jo ribas, nepagrįstai taikė prezumpciją, jog registre esantys duomenys yra teisingi, kol nenuginčyti. Iki Vilniaus filialo sprendimo patikslinti žemės sklypų Nr. 4114/0100:0037, Nr. 4114/0100:0021 ir Nr. 4114/0100:0066 ribas, jų ribos kadastro žemėlapyje buvo pažymėtos vadovaujantis Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriuje suderintais laikinaisiais dviejų žemės sklypų Nr.4114/0100:0037 ir Nr. 4114/0100:0021 planais. Trečiojo sklypo Nr. 4114/0100:0066 plano, į kurį atliekant žymėjimus taip pat turėjo būti atsižvelgta, Valstybės įmonė Registrų centras neturėjo. Atsakovui buvo nurodyta, kad žymint žemės sklypų Nr. 4114/0100:0037, Nr. 4114/0100:0021 ir Nr. 4114/0100:0066 ribas kadastro skaitmeniniame žemėlapyje buvo padaryta klaida, tinkamai neatsižvelgus į sklypo Nr. 4114/0100-0066 planą. Šio sklypo planas buvo parengtas atlikus tikslius kadastrinius matavimus ir įstatymų nustatyta tvarka suderinus planą su gretimų sklypų savininkais, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriumi ir kitomis kompetentingomis institucijomis. Be to, pažymint ribas kadastro žemėlapyje, nebuvo atsižvelgta į tai, kad rengiant ir derinant šį planą buvo nustatytos ne tik šio sklypo ribos, bet ir jo gretimybės, o su tuo sutiko visų trijų sklypų savininkai. Suderinus šį planą, atsirado juridinis faktas – bendra riba tarp sklypų Nr. 4114/0100:0066 ir Nr. 4114/0100:0037, kuri turėjo būti pažymėta kadastro žemėlapyje. Tai įrodo, kad pareiškėjui priklausantis 12 ha ploto sklypas Nr. 107 (kadastrinis Nr. 4114/0100:0037) turi bendrą ribą su V. L. priklausančiu 0,5909 ha ploto sklypu (kadastro Nr. 4114/0100:0066). Šis juridinis faktas turi būti tiksliai pavaizduotas žemėlapyje. Atsakovas vadovavosi netiksliais sklypo Nr. 4114/0100:0021 plano žymėjimais ir neįvertino sklypo Nr.4114/0100:0066 ribų bei to, kad sklypo Nr. 4114/0100:0021 laikinajame plane nėra pažymėtos suformuoto žemės sklypo Nr. 4114-0100:0066 ribos ir šis sklypas nenurodytas kaip gretimybė sklypui Nr.4114/0100:0021. Laikinasis žemės sklypo Nr. 4114/0100:0021 planas buvo rengiamas ir derinamas neteisėtai. 1964 m Civilinio kodekso 9 straipsnis numatė, kad fizinio asmens teisnumas išnyksta jam mirus, todėl plane nurodyta R. V. , mirusi 1993 m., pagal to paties kodekso 10 straipsnyje nustatytą civilinio teisnumo turinį, privačios nuosavybės teise neturėjo ir negalėjo įgyti jokio turto ar asmeninių neturtinių teisių. Tai reiškia, kad sklypas Nr.4114/0100:0021 negalėjo būti registruotas Nekilnojamojo turto registre ir juo nebuvo galima remtis nustatant žemės sklypų ribas kadastro žemėlapyje.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybės įmonė Registrų centras pareiškėjo skundą prašė atmesti. Nurodė, kad visi pareiškėjo pateikti dokumentai (2005 m. balandžio 15 d. Valstybės įmonės Registrų centras raštas Nr. S-10407, kadastro žemėlapio ištrauka, laikini žemės sklypų planai, namų valdos žemės sklypo ribų planas, Danilavos kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto ištraukos) buvo išnagrinėti. Komisijos sprendime pasakyta, kad Danilavos kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, patvirtintas 2000 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. 758-41, yra teritorijų planavimo dokumentas. Teritorijų planavimo metu galima keisti žemės sklypų ribas, tačiau visą procesą pabaigia žemės sklypų planų parengimas. Tą patvirtina Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2003 m. balandžio 4 d. įsakymo Nr. 3D-137/164 „Dėl žemes sklypų formavimo rengiant žemėtvarkos projektus taisyklių patvirtinimo“ 47 punktas. Žemėtvarkos projektas įgyvendinamas paženklinant suprojektuotus žemės sklypus vietovėje ir parengiant žemės sklypų planus Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių nustatyta tvarka arba šių taisyklių 15.5 punkto 2 pastraipoje numatytu atveju – Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 376, nustatyta tvarka. Tikrinti, kas pasirašė, kaip gretimybės savininkas, V. L. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastrinis Nr.4114/0100:0066) planą, nėra kadastro tvarkytojo pareiga. Be to, kiekvienas žemės sklypas, kaip nekilnojamasis daiktas, pažymimas pagal šio daikto planą, o ne pagal kitam asmeniui priklausančio daikto planą. Pateikti 1995-1997 m. planai jau yra pažymėti kadastro žemėlapyje ir jų pagrindu įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.
Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybės įmonės Registrų centras Vilniaus filialas teismui paaiškino, kad vykdant Komisijos sprendimą, žemės sklypų (kadastriniai Nr.4114/0100:0037 ir Nr. 4114/0100:0021) ribos patikslintos, atstatant ribas pagal jų žymėjimą, buvusį iki Vilniaus filialo 2006 m. rugsėjo 19 d. sprendimo.
Tretysis suinteresuotas asmuo Z. V. pareiškėjo skundą prašė atmesti, taip pat priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp jo ir pareiškėjo vyksta teisminis procesas bendrosios kompetencijos teisme dėl sklypų ribų. Vilniaus filialas, priimdamas sprendimą pakeisti sklypo ribas, neatsižvelgė į tai, kad būtent dėl šitos ribos jau dvejus metus bylinėjamasi teisme. Pareiškėjas suklaidino Vilniaus filialą, kad visi trys savininkai sutinka su ribų pakeitimu, o taip pat nepateikė duomenų apie tai, kad jau buvo atlikta ekspertizė, kurios metu paaiškėjo, kieno žemės sklype yra ginčo klėtis. Tai patvirtina 2006 m. kovo 16 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis. Vilniaus filialo sprendimas pakeisti ginčo sklypų ribas – nepagrįstas. Pagal naują planą sumažėtų jo sklypo plotas ruožu, kuriame yra jo klėtis, dėl kurios bylinėjamasi ir kuri įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Be to, laikinuosiuose planuose tarp Z. V. ir V. R. sklypų yra tiesi riba, be jokių posūkių. Tai patvirtina žemės sklypo teritorijoje esantys riboženkliai, taip pat 2005 m. lapkričio 8 d. Vilniaus apskrities viršininko komisijos išvada Nr. 91-217-45, kurioje konstatuota, jog realiai trečiojo suinteresuoto asmens ir V. R. žemės sklypai nepersidengia ir ginčo statinys (klėtis) yra Z. V. žemės sklype. V. L. namų valdos žemės sklypas, kadastrinis Nr. 4114/0100:0066, yra Z. V. žemės sklypo viduje ir ribojasi su V. R. sklypu, kadastrinis Nr. 4114/0100:0037, tik viename taške, pažymėtame V. L. sklypo plane. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, R. V. nuosavybės teisės į sklypą buvo įregistruotos teisėtai, jai dar esant gyvai, apie tai liudija žemės sklypų, skiriamų privačiam ūkiui steigti, ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje aktas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. kovo 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Iš pareiškėjo priteisė trečiojo suinteresuoto asmens Z. V. naudai 1 180 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nurodė, kad, vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 32.1. punkto 3 bei 7 papunkčiais, 50 punktu, 51 punkto 1-6 papunkčiais, siekdamas patikslinti sklypo ribas, pareiškėjas kadastro duomenų tvarkytojui privalėjo pateikti Nuostatų nustatyta tvarka paruoštą bei suderintą planą. Patikslinti žemės sklypų ribų, remiantis Vilniaus filialui bei Komisijai pareiškėjo pateikta Vilniaus rajono Danilavos kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto ištrauka, nėra pagrindo, nes minėtas dokumentas nelaikytinas žemės sklypo planu, nurodytu Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnyje bei Nuostatų 51.2 punkte. Prieš parengiant žemės sklypo planą, vadovaujantis Nuostatų 32.1.1 punktu, turi būti nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai. Žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims. Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas nerašomas ir gretimų sklypų savininkai nekviečiami tik tuo atveju, jeigu žemės sklypo ribos netikslinamos (neatstatomos).
Teismas taip pat pažymėjo, kad iš Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 16 d. nutarties (b. l. 64-68) matyti, jog tarp pareiškėjo ir gretimų sklypų savininkų sprendžiamas ginčas dėl sklypų (kadastriniai Nr. Nr. 4114/0100:0037, 4114/0100:0021, 4114/0100:0066) ribų. Taigi pareiškėjui priklausančio sklypo ribos yra ginčijamos ir nėra nustatytos. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog V. L. priklausančio sklypo ribos yra suderintos su Z. V. sklypo ribomis, nesudaro pagrindo tikslinti V. R. priklausančio sklypo ribų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo ginčijamas Komisijos sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jo naikinti nėra pagrindo.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują – pareiškėjo skundą patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pareiškėjas į Valstybės įmonės Registrų centras Vilniaus filialą kreipėsi ne dėl kadastro duomenų tikslinimo, o dėl klaidos ištaisymo. Šį klausimą reglamentuojančiomis teisės normomis (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 str.) teismas nesivadovavo. Teisės aktai nenumato, kad būtina sąlyga netikslių ar neteisingų kadastro duomenų ištaisymui yra žemės sklypo plano parengimas, kaip numatyta Nuostatų 51.2 punkte.
2. Teismo išvada, jog aplinkybė, kad V. L. priklausančio sklypo ribos yra suderintos su Z. V. sklypo ribomis, nėra pakankamas pagrindas tikslinti pareiškėjui priklausančio sklypo ribas, nemotyvuota. V. L. priklausantis sklypas Nr. 4114/0100:0066 turi su kaimyninių sklypų savininkais suderintas ribas ir atliktus kadastrinius matavimus. Šis sklypas viena kraštine ribojasi su pareiškėjui priklausančiu sklypu, todėl tarp šių sklypų negali būti jokių kitiems savininkams priklausančios žemės intarpų.
3. Teismas išsprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų – atmetė prašymą į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtraukti V. L. , sklypo Nr. 4114/0100:0066 savininkę. Priklausomai nuo teismo sprendimo, gali keistis V. L. priklausančio sklypo gretimybės.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Valstybės įmonė Registrų centras prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Pareiškėjas neprašo ištaisyti jokios techninės klaidos, o siekia patikslinti žemės sklypų ribas. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad norėdamas patikslinti žemės sklypų ribas, pareiškėjas kadastro duomenų tvarkytojui privalėjo pateikti teisės aktų nustatyta tvarka paruoštą ir suderintą planą.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas klaidina teismą, teigdamas, jog tarp sklypų negali būti jokių kitiems savininkams priklausančių žemės intarpų. Pagal nekilnojamojo turto kadastrą reglamentuojančių teisės aktų normas, žemės sklypas turi ribotis su žemės sklypu, tik negali likti tarp žemės sklypų laisvos žemės intarpų, taip pat vienas žemės sklypas negali ,,persidengti“ su kitu žemės sklypu.
3. Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai neįtraukė V. L. į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Dėl jai priklausančio sklypo ribų nevyksta joks ginčas. Teismo sprendimas V. L. teisėms ir pareigoms neturės jokios įtakos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis suinteresuotas asmuo Z. V. prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, taip pat priteisti iš pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, kad tarp pareiškėjo ir gretimų sklypų savininkų sprendžiamas ginčas dėl sklypų (Nr. 4114/0100:0037, Nr. 4114/0100:0021, Nr. 4114/0100:0066) ribų. Taigi pareiškėjui priklausančio sklypo ribos yra ginčijamos ir nėra nustatytos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pareiškėjas tvirtina, kad jis į Valstybės įmonės Registrų centras Vilniaus filialą kreipėsi ne dėl kadastro duomenų tikslinimo, o dėl klaidos ištaisymo. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys yra netikslūs, neteisingi ar neišsamūs, gali pareikalauti, kad Kadastro tvarkytojas neatlygintinai ištaisytų netikslius ar neteisingus duomenis, o neišsamius – papildytų.
Iš pareiškėjo 2006 m. rugsėjo 6 d. prašymo Vilniaus filialui matyti, kad jis prašė žemės sklypų, kurių kadastriniai numeriai 4114/0100:0037 (priklausantis V. R. ), 4114/0100:0021 (priklausantis Z. V. ) ir 4114/0100:0066 (priklausantis V. L. ) ribas kadastro žemėlapyje pažymėti taip, kad pareiškėjo ir V. L. žemės sklypus skirtų bendra riba, kaip nurodyta Danilavos kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte. Bylos duomenimis nustatyta, kad kadastro žemėlapyje minėti žemės sklypai buvo pažymėti vadovaujantis atitinkamai: 1996 m. rugpjūčio 13 d. VĮ valstybinio žemėtvarkos instituto parengtu ir Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriuje suderintu planu (žemės sklypas 4114/0100:0037); 1997 m. kovo 13 d. VĮ valstybinio žemėtvarkos instituto parengtu ir Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriuje suderintu planu (žemės sklypas 4114/0100:0021) ir 1995 m. gegužės 15 d. IĮ ,,Atspindys“ parengtu ir Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriuje suderintu planu (žemės sklypas 4114/0100:0066). Pagal nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenis, šiuo metu žemės sklypai 4114/0100:0037 ir 4114/0100:0021 suformuoti atliekant preliminarius matavimus, o žemės sklypas 4114/0100:0066 – atliekant kadastrinius matavimus. Taigi nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje žemės sklypai buvo pažymėti remiantis pateiktais dokumentais. Pareiškėjas, prašydamas ištaisyti klaidą, neįrodė, kad pagal pateiktus žemės sklypų planus kadastro tvarkytojas duomenis įrašė netiksliai, neteisingai ar neišsamiai. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinta nekilnojamojo turto registro įrašų teisingumo prezumpcija: ,,visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka“. Duomenų, kad R. V. nuosavybės teisės į sklypą buvo panaikintos įstatymo nustatyta tvarka, byloje nėra.
Pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 50 punktą, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pakitimų fiksavimas – veiksmai, kuriais nustatomi įrašyto į nekilnojamojo turto kadastrą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pasikeitimai ir atnaujinama nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas yra susijęs su jam bei Z. V. priklausančių žemės sklypų kadastro duomenų pakeitimu, o ne su klaidos taisymu. Tam yra būtina įvykdyti Nuostatų 51.1-51.6 punktuose nustatytus reikalavimus (tarp jų – ir parengti žemės sklypo planą), kuriuos išsamiai sp0rendime išdėstė pirmosios instancijos teismas.
Iš bylos duomenų taip pat matyti, jog bendrosios kompetencijos teismuose tarp pareiškėjo ir Z. V. vyksta ginčas būtent dėl jiems priklausančių žemės sklypų ribų (b. l. 64-68). Kol nebus išspręstas minėtas ginčas ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu nebus nustatytos visų trijų žemės sklypų ribos, nekilnojamojo turto kadastro duomenų pakeitimas ar patikslinimas nėra galimas. Atmetamas ir apeliacinio skundo motyvas dėl procesinės teisės normų pažeidimo, neįtraukiant į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu V. L. , kadangi jos teisėms ar pareigoms priimtas teismo sprendimas įtakos neturės (nei ginčijamu Centrinio registratoriaus ginčų komisijos, nei pirmosios instancijos teismo sprendimu jai priklausančio sklypo ribos nepakeičiamos).
Dėl išdėstytų aplinkybių tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, priimtas sprendimas pagrįstas ir teisėtas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 ir 6 dalis, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atmetus pareiškėjo skundą, iš esmės apginti trečiojo suinteresuoto asmens byloje Z. V. interesai. Taigi jis turi teisę į bylinėjantis patirtų išlaidų atlyginimą ir šias išlaidas privalo atlyginti bylą pralaimėjusi šalis, t. y. pareiškėjas.
Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 6 d.). Civilinio proceso kodekso 98 straipsnyje nustatyta, kad išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo bei laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau tekste – ir Rekomendacijos), kuriomis vadovaujantis apskaičiuojamas ir teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas administracinėse bylose, patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu bei Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85. Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalis numato, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Tai reiškia, kad suinteresuotai šaliai gali būti priteistos tik pagrįstos išlaidos. Tretysis suinteresuotas asmuo pateikė įrodymus apie patirtą 1 180 Lt atstovavimo Vyriausiajame administraciniame teisme išlaidų sumą. Ši suma, atsižvelgiant į Rekomendacijų 2, 7, 8.11, 8. 18, 9 punktų nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 298 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ atitinkamiems laikotarpiams patvirtintą minimalią mėnesinę algą, įvertinus pateikto atsiliepimo į apeliacinį skundą išsamumą, laikytina pagrįsta ir priteistina trečiajam suinteresuotam asmeniui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 ir 45 straipsniais, 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo V. R. apeliacinį skundą atmesti.
Trečiojo suinteresuoto asmens Z. V. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinti. Priteisti iš pareiškėjo V. R. trečiojo suinteresuoto asmens Z. V. naudai 1 180,00 Lt (vieną tūkstantį šimtą aštuoniasdešimt Lt 00 ct) atstovavimo Vyriausiajame administraciniame teisme išlaidų.
Nutartis neskundžiama.