Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės, Agnės Stankevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Faustos Vitkienės,

atsakovės Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei R. Z.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Plasta“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius ir M. B.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja AB „Plasta“ kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo: 1) panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir VDI) Vilniaus teritorinio skyriaus 2023 m. birželio 9 d. Profesinės ligos priežasčių tyrimo aktą Nr. S-87; 2) panaikinti VDI Vilniaus skyriaus 2023 m. birželio 26 d. raštą „Dėl M. B. profesinės ligos priežasčių tyrimo akto“; 3) panaikinti 2023 m. rugsėjo 13 d. M. B. įtartos profesinės ligos priežasčių papildomo tyrimo aktą; 4) panaikinti 2023 m. rugsėjo 25 d. Išvadą dėl M. B. įtartos profesinės ligos papildomo tyrimo Nr. EVD-98; 5) panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiojo darbo inspektoriaus 2023 m. rugsėjo 28 d. Sprendimą dėl M. B. įtartos profesinės ligos priežasčių papildomo tyrimo Nr. SD-129-22572; 6) įpareigoti Lietuvos Respublikos vyriausiąjį darbo inspektorių iš naujo atlikti M. B. įtartos profesinės ligos priežasčių tyrimą.

Pažymi, kad VDI Vilniaus teritoriniame skyriuje atliktas M. B. profesinės ligos priežasčių tyrimas vykdytas objektyviai įvertinus visų surinktų įrodymų visumą, todėl Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimas dėl M. B. įtartos profesinės ligos priežasčių papildomo tyrimo Nr. SD-129-22572 yra teisėtas ir nekyla nei faktinis, nei teisinis pagrindas jo panaikinimui.

VDI Vilniaus teritorinis skyrius priėmė Profesinės ligos priežasčių tyrimo aktą Nr. S-87, kuris pakartotinai išanalizavus pirminio tyrimo metu sukauptą medžiagą bei papildomo tyrimo metu gautus duomenimis buvo papildytas 2023 m. rugsėjo 13 d. užpildytu papildomo tyrimo aktu (toliau tekste – ir Papildomo tyrimo aktas) bei remiantis 2023 m. rugsėjo 25 d. VDI Vilniaus teritorinis skyriaus išvada dėl M. B. įtartos profesinės ligos papildomo tyrimo Nr. EVD-98, 2023 m. rugsėjo 28 d. priimtas Sprendimas Nr. SD-129-22572 dėl M. B. įtartos profesinės ligos priežasčių papildomo tyrimo (toliau tekste – ir Sprendimas).

Informacija apie tiriamojo M. B. pareigas (duomenys neskelbtini) buvo papildyta remiantis išsamiais (duomenys neskelbtini) pateiktais duomenimis: M. B. darbo aprašymu, pareiginiais nuostatais, darbo vietos nuotrauka, darbo sutarčių kopijomis, profesinės rizikos vertinimo duomenimis – ataskaita. Nurodytos faktinės aplinkybės, M. B. užimamos pareigos bei pačios darbovietės – (duomenys neskelbtini) veiklos pobūdis rodo, kad M. B. šioje darbovietėje užimamos pareigos nėra susijusios su cheminiais veiksniais, tai patvirtina, kad M. B. (duomenys neskelbtini) užimamos (duomenys neskelbtini) pareigos nėra susijusios su konstatuota profesine liga.

Pareiškėja nepagrįstai kelia klausimą dėl vinilchlorido, esančio laminatuose ir jo poveikio. Pareiškėjas motyvuoja, kad M. B. darbovietė – (duomenys neskelbtini) gamina minkštus baldus, dėl to galėjo būti vinilchlorido poveikis. M. B. (duomenys neskelbtini) dirbo tik 1 dieną, tai objektyviai nesudaro nė menkiausios tikimybės apie galimą poveikį. Pareiškėjas prielaidas apie vinilchlorido poveikį kelia ir dėl M. B. darbo (duomenys neskelbtini). M. B. šioje darbovietėje dirbo (duomenys neskelbtini), tai tik patvirtina, kad jis, eidamas minėtas pareigas, neturėjo jokio sąlyčio su cheminiais veiksniais ar gamybiniais procesais, galinčiais lemti konstatuotą profesinę ligą.

AB „Plasta“ 2015 m. gegužės 4 d. potvarkiu Nr. 3 mechaninio cecho viršininkas dėl (duomenys neskelbtini) M. B. bandomojo apmokymo nutarė, kad M. B. nuo 2015 m. gegužės 4 d. iki 2015 m. rugpjūčio 4 d. skiriamas bandomajam laikotarpiui, kurį apmokys patyręs (duomenys neskelbtini). 2015 m. rugpjūčio 4 d. Kvalifikacijos egzaminų komisijos posėdžio protokolu Nr. 14 patvirtinta, kad M. B. išlaikė (duomenys neskelbtini) kvalifikacijos egzaminą. Šios aplinkybės patvirtina, kad M. B. AB „Plasta“ (duomenys neskelbtini) pareigose dirbo ne nuo 2021 m. spalio 1 d. (tik nuo šio momento buvo pakeista darbo sutartis), o faktiškai nuo 2015 m. rugpjūčio 4 d., kai išlaikė (duomenys neskelbtini) kvalifikacinį egzaminą.

M. B. 2016 m. darbdavio siūlymu įgijo dar vieną profesiją – (duomenys neskelbtini) (M. B. dalyvavo darbdavio organizuotuose mokymuose, išlaikė egzaminą bei jam buvo suteiktas II kategorijos (duomenys neskelbtini) lygis). Nuo papildomai įgytos (duomenys neskelbtini) profesijos, M. B. dirbo ir (duomenys neskelbtini). Darbo sutarties pakeitimai ir nebuvo atlikti. M. B. dirbdavo viršvalandžius ir savaitgaliais, nes darbo krūviai buvo dideli, o įgyta papildoma profesija darbo krūvį tik didino. M. B. (duomenys neskelbtini) darbus vykdė prie visų staklių (plokščių, apvalių, vidinio šlifavimo), dažniausiai tekdavo dirbti prie plokščių staklių ir šlifuoti G-100 peilius. M. B. dėl silpnai veikiančios ar visai neveikiančios ventiliacinės ištraukimo sistemos, esančios virš staklių, būdavo pajuodęs: suodžiai būdavo ne tik ant veido, plaukų, bet ir šnervėse.

Aplinkybes, kad M. B. nuo 2016 m. dirbo ir (duomenys neskelbtini) darbą patvirtina duomenys iš Praktinio mokymo apskaitos žurnalo, iš kurių matyti, kad nuo 2016 m. balandžio 11 d. iki 2016 m. balandžio 26 d. M. B. buvo apmokomas ir įgijo (duomenys neskelbtini) kvalifikaciją. Praktinės užduoties įvertinimo protokolu Nr. 16 patvirtinta, kad M. B. baigęs praktinius mokymus, atliko praktinę užduotį – (duomenys neskelbtini).

M. B. (duomenys neskelbtini) dirbo iki 2021 m., o sušlubavus sveikatai, pateikė prašymą dirbti pusę etato. Atkreiptinas dėmesys, kad AB „Plasta“ nenorėjo leisti M. B. dirbti pusę etato dėl darbuotojų, o ypač kvalifikuotų (duomenys neskelbtini), trūkumo.

M. B. darbo funkcijos, mastas, cheminiai veiksniai, gamybiniai procesai vykstant metalo kaitinimui, agresyvios dujos ir dulkės, įrangos – šachtos nesandarumas patvirtina, jog M. B. dirbant (duomenys neskelbtini) AB „Plasta“, kenksmingi veiksniai lėmė profesinį susirgimą.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad Papildomo tyrimo metu buvo pakartotinai išanalizuota pirminio tyrimo sukaupta medžiaga, gauti duomenys patvirtina, kad, net ir papildžius Akto 9 punktą M. B. darbovietės – (duomenys neskelbtini) duomenimis, nėra jokio pagrindo nesutikti su VDI Sprendimu ir jame pateiktomis išvadomis.

Darbo medicinos gydytojui palikta diskrecija ištirti ir įvertinti M. B. sveikatą, pateiktus duomenis apie dirbtą darbą, jo specifiką ir spręsti dėl profesinės ligos konstatavimo. Darbo medicinos gydytojas, įvertinęs M. B. ligos istoriją, jos agresyvų progresavimą bei atsižvelgdamas į kenksmingus darbo aplinkos veiksnius, minimalų indukcijos periodą ir maksimalų latentinį periodą sprendžia dėl profesinės ligos įtarimo pagrįstumo.

Nustatant profesinę ligą vertinamas maksimalus latentinis periodas – laiko trukmė nuo paskutinio kenksmingo darbo aplinkos veiksnio ar veiksnių veikimo (ekspozicijos) dienos darbe iki to momento, kai paveiktam asmeniui pasireiškė pirmieji ligos simptomai ar požymiai, todėl Pareiškėjos prielaidos dėl M. B. susirgimo anksčiau nei dirbant AB „Plasta“ niekuo nepagrįstos ir vertinamos kritiškai.

Iš M. B. karjeros aprašymo, naujų kvalifikacijų įgijimo dirbant AB „Plasta“ matyti, kad M. B. 2013 m. rugsėjo 2 d. įsidarbinęs AB „Plasta“ buvo visiškai sveikas, nesiskundė sveikatos sutrikimais, be to, darbdavys matė M. B. potencialią, organizavo jam mokymus ir pavedė dirbti sudėtingą (duomenys neskelbtini) darbą. Įvertinus, kad M. B. tuo metu dirbo viršvalandžius ir savaitgaliais, be to padėdavo pensinio ir silpnos sveikatos tuo metu dirbusiems kolegoms (duomenys neskelbtini), akivaizdu, kad kenksmingų veiksnių poveikis lėmė profesinės ligos atsiradimą.

Nustatant profesinę ligą, vertinami mokslu pagrįsti priežastinių ryšių tarp kenksmingo darbo aplinkos veiksnio ir profesinės ligos įrodymai. Būtent darbo medicinos gydytojas analizuoja cheminių medžiagų, jų mišinių, skilimo produktų poveikį, jų kancerogeniškumą bei nustato ryšį su įtartos profesinės ligos diagnoze. Todėl pareiškėjos nesutikimas yra nepagrįstas ir nenuginčija faktinių aplinkybių, kad M. B. darbo funkcijos, susijusios su aukštoje temperatūroje kaitinamu metalu, aušinimu įvairiose voniose, azotas, agresyvios dujos ir dulkės lėmė profesinės ligos atsiradimą.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas prašė skundą patenkinti skunde nurodytais argumentais. Pabrėžė, kad tyrimas nebuvo atliktas. Priežasčių tyrimo akte nebuvo nurodyta nei trečiojo suinteresuoto asmens pareigos, nei profesija. Atstovas nurodė, kad šioje byloje nėra kalbama apie ligos priežastis. Šioje byloje turi būti vertinama tik išvados išsamumas. Atsakovo atstovė patvirtino, kad ne visi duomenys apie trečiojo suinteresuoto asmens darbą buvo surinkti. Jeigu būtų vertintos visos įmonės, gal išvada ir būtų pagrįsta. Taip pat nurodė, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos atsižvelgus į atsiliepimo turinį, yra per didelės.

Atsakovės atstovė teismo posėdyje prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime į skundą nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad profesinės ligos tyrimas prasideda ir baigiamas darbo medicinos gydytojo kabinete. Į darbo inspekciją darbo medicinos gydytojas kreipiasi tik tam, kad gautų duomenis apie darbovietes. Pati darbo inspekcija jokių darboviečių neaprašinėja, informacijos prašo iš darbdavių. Medicinos gydytojas buvo nurodęs tik darbovietę – AB „Plasta“, nes ten M. B. dirbo fizinį darbą, todėl duomenys buvo rinkti tik iš šios įmonės. Kitose darbovietėse M. B. dirbo fragmentiškai, todėl duomenys neaktualūs. (duomenys neskelbtini) atliko rizikos vertinimą, tačiau duomenis nieko aktualaus neparodė, tyrimas buvo perteklinis. Priežastinis ryšys turi būti tarp veiksnio ir diagnozės. Profesinės ligos priežasčių tyrimas nėra skirtas tam, kad būtų ieškoma, kas yra kaltas dėl ligos. Priežasčių tyrimo esmė – nustatyti priežastinį ryšį tarp darbo sąlygų ir diagnozės. M. B. darbas kitose darbovietėse nėra susijęs su gamyba. Atsakovė remiasi paties asmens nurodytais duomenimis ir neturi pagrindo jais netikėti.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė teismo posėdyje prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pabrėžė, kad (duomenys neskelbtini) M. B. dirbo tik vieną darbo dieną, todėl neaišku, kaip tai galėjo lemti profesinę ligą. Tuo tarpu UAB „Plasta“ pareiškėjas nuo 2013 m. jau dirbo (duomenys neskelbtini), nors darbo sutartis dėl šių pareigų buvo sudaryta vėliau. Dėl bylinėjimosi išlaidų nurodė, kad didžioji dalis išlaidų – susipažinimas su medžiaga. Vien išvadą sudaro daugiau nei 300 lapų.

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl VDI Vilniaus teritorinio skyriaus 2023 m. birželio 9 d. Profesinės ligos priežasčių tyrimo akto Nr. S-87, VDI Vilniaus skyriaus 2023 m. birželio 26 d. rašto „Dėl M. B. profesinės ligos priežasčių tyrimo akto“, VDI Vilniaus teritorinio skyriaus 2023 m. rugsėjo 13 d. M. B. įtartos profesinės ligos priežasčių papildomo tyrimo akto, VDI 2023 m. rugsėjo 25 d. Išvados dėl M. B. įtartos profesinės ligos papildomo tyrimo Nr. EVD-98, ir Lietuvos Respublikos vyriausiojo darbo inspektoriaus 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimo dėl M. B. įtartos profesinės ligos priežasčių papildomo tyrimo Nr. SD-129-22572 teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo M. B. nuo 2013 m. rugsėjo 2 d. dirbo AB „Plasta“.

Nustatyta, jog VDI Vilniaus teritorinis skyrius, gavęs pranešimą apie M. B. įtariamą profesinę ligą, atliko profesinės ligos priežasčių tyrimą ir 2023 m. birželio 9 d. parengė profesinės ligos priežasčių tyrimo aktą Nr. S-87, jame nurodė darbuotojui M. B. įtariamų profesinių ligų pirmines diagnozes, darbovietes ir profesijas nuo 1994 m. kovo 21 d. iki 2023 m. birželio 5 d., darbo stažą, privalomųjų sveikatos tikrinimų iš įmonės gautus duomenis, priežastis, susijusias su įtariamos profesinės ligos diagnoze, naudojimo kategorijas, susijusias su įtariamos profesinės ligos diagnoze.

Akte nurodoma, kad M. B. nuo 1994 m. iki 2012 m. dirbo (duomenys neskelbtini) (profesija ir jos (pareigų) kodas nenurodomas), K. K. personalinėje įmonėje (profesija ir jos (pareigų) kodas nenurodomas), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (profesija ir jos (pareigų) kodas nenurodomas), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (profesija ir jos (pareigų) kodas nenurodomas), nuo 2013 m. rugsėjo 2 d. iki 2018 m. vasario 19 d. dirbo AB „Plasta“ (duomenys neskelbtini), nuo 2018 m. vasario 20 d.. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. – (duomenys neskelbtini), nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2023 m. birželio 5 d. – (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodoma, kad nuo 2017 m. lapkričio 15 d. iki 2017 m. lapkričio 18 d., nuo 2017 m. gruodžio 12 d. iki 2017 m. gruodžio 13 d., nuo 2018 m. kovo 7 d. iki 2018 m. kovo 8 d. bei nuo 2021 m. lapkričio 8 d. iki 2023 m. birželio 5 d. dirbo (duomenys neskelbtini), profesija ir jos (pareigų) kodai nenurodomi.

VDI Vilniaus teritorinis skyrius 2023 m. birželio 26 d. raštu Nr. SD-1-15221 nurodė, kad nusprendė neatsižvelgti į pareiškėjos nesutikime nurodytus motyvus ir palikti galioti 2023 m. birželio 9 d. profesinės ligos priežasčių tyrimo aktą Nr. S-87 nepakeistą.

Pareiškėja pateikė skundą VDI vyriausiajam darbo inspektoriui, prašė panaikinti 2023 m. birželio 9 d. parengė profesinės ligos priežasčių tyrimo aktą Nr. S-87, 2023 m. birželio 26 d. raštą Nr. SD-1-15221 ir atlikti papildomą tyrimą nesutikimo motyvuose nurodytoms aplinkybėms nustatyti ir jomis papildyti profesinės ligos priežasčių tyrimo aktą.

VDI Vilniaus teritorinis skyrius atliko M. B. įtartos profesinės ligos priežasčių papildomą tyrimą ir 2023 m. rugsėjo 13 d. surašė papildomo tyrimo aktą, kuriame nutarta papildyti 2023 m. birželio 9 d. aktą, be kita ko, įrašant M. B. profesijas (pareigas), eitas (duomenys neskelbtini).

VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyrius 2023 m. rugsėjo 25 d. parengė išvadą dėl M. B. įtartos profesinės ligos papildomo tyrimo Nr. EVD-98, kurioje nurodė, kad inspektorė dėmesingai įvertino pareiškėjos skunde išdėstytas pastabas ir papildė įtariamos profesinės ligos priežasčių tyrimo aktą. Pažymėjo, kad profesinės ligos įtarimas, priežastinio ryšio tarp buvusių ar esamų darbo sąlygų ir diagnozės nustatytas ar jo nenustatymas priskiriamas darbo medicinos gydytojo kompetencijai. Būtent darbo medicinos gydytojas pranešimą apie įtariamą profesinę ligą išsiuntė tik vienam M. B. darbdaviui būtent AB „Plasta“, o ne (duomenys neskelbtini).

VDI 2023 m. rugsėjo 28 d. priėmė sprendimą Nr. SD-129-22572, kuriuo nusprendė pripažinti, kad M. B. įtartos profesinės ligos priežasčių papildomas tyrimas atliktas vadovaujantis Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 487 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 8 d. nutarimo Nr. 881 redakcija), reikalavimais; laikyti Papildomo tyrimo aktą, 2023 m. birželio 9 d. profesinės ligos priežasčių tyrimo aktą Nr. 87 bei pirminio ir papildomo tyrimo metu surinktą medžiagą neatsiejama VDI atliktų tyrimų dalimi; administracinę procedūrą baigti.

Kaip minėta, pareiškėja kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti VDI Vilniaus teritorinio skyriaus 2023 m. birželio 9 d. Profesinės ligos priežasčių tyrimo aktą Nr. S-87, VDI Vilniaus skyriaus 2023 m. birželio 26 d. raštą „Dėl M. B. profesinės ligos priežasčių tyrimo akto“, VDI Vilniaus teritorinio skyriaus 2023 m. rugsėjo 13 d. M. B. įtartos profesinės ligos priežasčių papildomo tyrimo aktą, VDI 2023 m. rugsėjo 25 d. Išvadą dėl M. B. įtartos profesinės ligos papildomo tyrimo Nr. EVD-98, ir Lietuvos Respublikos vyriausiojo darbo inspektoriaus 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimą dėl M. B. įtartos profesinės ligos priežasčių papildomo tyrimo Nr. SD-129-22572.

Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. birželio 20 d.) 2 straipsnio 29 dalyje nustatyta, kad profesinė liga – ūmus ar lėtinis darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė vienas ar daugiau kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo aplinkos veiksnių, nustatyta tvarka pripažintas profesine liga.

Pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Darbuotojų pareigos saugant savo ir kitų darbuotojų sveikatą bei gyvybę, nurodytos šio Įstatymo 33 straipsnyje, neatleidžia darbdavio nuo šioje dalyje nustatytos pareigos. Darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės finansuojamos darbdavio lėšomis.

Remiantis Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 43 straipsnio 3 dalimi, lėtinę profesinę ligą įtaręs gydytojas ne vėliau kaip per 3 dienas apie tai raštu praneša darbdaviui, Valstybinei darbo inspekcijai ir Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 5 dalį, profesinė liga privalo būti ištirta, profesinės ligos priežasčių tyrimo išvados ir profesinės ligos patvirtinimas turi būti surašyti profesinės ligos priežasčių tyrimo akte ir profesinės ligos patvirtinimo akte Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatuose nustatyta tvarka, vadovaujantis Vyriausybės patvirtintu profesinių ligų sąrašu.

Remiantis Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 7 dalį, darbuotojas ar darbdavys, nesutikdami su nelaimingo atsitikimo darbe arba nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo, arba profesinės ligos priežasčių tyrimo aktais, gali juos skųsti vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui. Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimas dėl pareiškimų, kuriuose skundžiami nelaimingų atsitikimų darbe arba nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo, arba profesinės ligos priežasčių tyrimo aktai, gali būti skundžiamas teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatai (toliau – Nuostatai, nuo 2020 m. spalio 21 d. galiojanti redakcija) nustato pranešimo apie įtariamas profesines ligas, profesinių ligų priežasčių tyrimo, profesinių ligų nustatymo, registravimo ir apskaitos tvarką. Nuostatai privalomi visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, susijusiems su profesinių ligų tyrimu, diagnozės nustatymu ir apskaita.

Nuostatų 7 punkte nustatyta, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojas, įtaręs, kad darbuotojo ūmaus sveikatos sutrikimo priežastis gali būti susijusi su darbu, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną siunčia darbuotoją, jeigu tai įmanoma atsižvelgiant į jo sveikatos būklę, ir informaciją, susijusią su darbuotojo sveikatos būkle, o įtaręs, kad darbuotojo lėtinio sveikatos sutrikimo priežastis gali būti susijusi su darbu, – per 3 darbo dienas siunčia darbuotoją ir informaciją, susijusią su darbuotojo sveikatos būkle, į darbo medicinos gydytojo konsultaciją.

Pagal Nuostatų 8 punktą, darbo medicinos gydytojas, įvertinęs darbuotojo sveikatos būklę ir įtaręs ūmią profesinę ligą, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną, o įtaręs lėtinę profesinę ligą, – ne vėliau kaip per 3 darbo dienas užpildo ir išsiunčia paštu, faksu ar elektroniniu paštu darbdaviui, atitinkamam Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui ir Fondo valdybos teritoriniam skyriui, taip pat Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui pranešimą apie įtariamą profesinę ligą (1 priedas).

Nuostatų 16 punkte nustatyta, kad Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniame skyriuje gavus pranešimą apie įtariamą lėtinę profesinę ligą, šio skyriaus inspektorius (-iai) per 30 darbo dienų nuo Nuostatų 17 punkte nurodytos informacijos iš darbuotojo gavimo ištiria įtariamos profesinės ligos priežastis ir parengia profesinės ligos priežasčių tyrimo aktą. Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, atsižvelgdamas į tyrimo sudėtingumą ir Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriaus, tiriančio įtariamos profesinės ligos priežastis, motyvuotą prašymą, tyrimo trukmę gali pratęsti ne ilgiau kaip 20 darbo dienų.

Remiantis Nuostatų 17 punktu, darbo medicinos gydytojui įtarus lėtinę profesinę ligą, darbuotojas, kuriam įtarta lėtinė profesinė liga, per 10 darbo dienų po to, kai jam įtariama profesinė liga, pateikia laisvos formos visos darbinės veiklos aprašymą ir turimus dokumentus apie darbinės veiklos metu atliktas darbo funkcijas ir darbo metu veikusius kenksmingus veiksnius Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui. Jeigu per šį nustatytą laiką darbuotojas, kuriam įtarta lėtinė profesinė liga, nurodytos informacijos nepateikia, Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vedėjas, įvertinęs nepateikimo priežastis, terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 20 darbo dienų. Darbuotojui, per nustatytą laiką nepateikus nurodytos informacijos, profesinės ligos priežasčių tyrimas nutraukiamas, apie tai informuojamas darbo medicinos gydytojas.

Pagal Nuostatų 20 punktą, Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius, tiriantis įtariamos profesinės ligos priežastis, gavęs Nuostatų 19 punkte nurodytus duomenis, užpildo profesinės ligos priežasčių tyrimo aktą, prideda prie jo tyrimo metu iš darbuotojo ir įmonės (-ių) gautą medžiagą ir jį pasirašo. Darbuotojas arba darbuotojo įgaliotas asmuo pasirašytinai supažindinamas su profesinės ligos priežasčių tyrimo aktu ir pridedama medžiaga Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniame skyriuje. Profesinės ligos priežasčių tyrimo aktas paštu, faksu, elektroniniu paštu ar atvykus į Valstybinės darbo inspekcijos teritorinį skyrių pateikiamas susipažinti visiems darbdaviams, kurių įmonėse buvo atliekamas tyrimas, ir, pridėjus atitinkamos įmonės medžiagą, išsiunčiamas Fondo valdybos teritoriniam skyriui ir Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui.

Nuostatų 19 punkte nustatyta, kad Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriaus prašymu, išsiųstu paštu, faksu ar elektroniniu paštu, darbdavys per 10 darbo dienų nuo šio prašymo gavimo pateikia informaciją, pasirašytinai suderintą su darbuotojų atstovu (-ais) saugai ir sveikatai, apie darbuotojo darbo trukmę ir sąlygas (darbo ir poilsio režimą, atliekamus darbo procesus ir juos atliekant veikiančius kenksmingus veiksnius, šių veiksnių veikimo trukmę ir dydį, aprūpinimą kolektyvinėmis ir asmeninėmis apsaugos priemonėmis, jų naudojimą, atliktus privalomus sveikatos tikrinimus, įmonės pasirinktos formos darbo vietos, kurioje darbuotojas dirba, profesinės rizikos įvertinimo dokumentą), Nacionalinis visuomenės sveikatos centras pateikia turimus įmonės (-ių), kurioje (-iose) atliekamas lėtinės profesinės ligos priežasčių tyrimas, arba kitų įmonių analogiškose darbo vietose atlikto profesinės rizikos veiksnių matavimo archyvinius duomenis.

Nagrinėjamu atveju, vykdydama teisės aktuose nurodytas funkcijas, atsakovė, gavusi darbo medicinos gydytojo pranešimą apie darbuotojui įtariamą profesinę ligą, turėjo atlikti kompleksinę dokumentų analizę ir ištyrusi įtariamos profesinės ligos priežastis parengti profesinės ligos priežasčių tyrimo aktą.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė po pareiškėjos kreipimosi išreikalavo papildomos informacijos apie tiriamojo pareigas (duomenys neskelbtini), papildė aktą remdamasi (duomenys neskelbtini) pateiktais duomenimis: M. B. darbo aprašymu, pareiginiais nuostatais, darbo vietos nuotrauka, darbo sutarčių kopijomis, profesinės rizikos vertinimo duomenimis – ataskaita. Atsakovė, įvertinusi papildomai pateiktus dokumentus padarė išvadą, jog M. B. užimamos pareigos bei pačios darbovietės – (duomenys neskelbtini) veiklos pobūdis rodo, kad M. B. šioje darbovietėje užimamos pareigos nėra susijusios su cheminiais veiksniais, tai patvirtina, kad M. B. (duomenys neskelbtini) užimamos (duomenys neskelbtini) pareigos nėra susijusios su konstatuota profesine liga.

Ištyrusi M. B. pateiktus paaiškinimus ir išreikalautus dokumentus, atsakovė nurodė, kad kitos jo darbovietės (duomenys neskelbtini), vertinant bendrą išdirbtą laiką, darboviečių veiklos pobūdį ir užimamas pareigas, nėra susijusios su cheminiais veiksniais. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad M. B. VDI Vilniaus teritoriniam skyriui 2023 m. gegužės 4 d. raštu pateikė Darbinį karjeros aprašą, kuriame nurodė, jog iki 2013 m. įsidarbinant AB „Plasta“, dirbo kitose bendrovėse ir ėjo jose (duomenys neskelbtini) pareigas, buvo atsakingas už renginių, seminarų organizavimą, maitinimą, apgyvendinimą. Teismo įsitikinimu, atsakovė pagrįstai konstatavo, jog tai patvirtina, kad šios darbovietės nėra susijusios su cheminiais veiksniais.

Byloje nustatyta, kad M. B. (duomenys neskelbtini) dirbo tik vieną dieną, todėl teismas laiko pagrįstą atsakovės argumentą, kad tai objektyviai nesudaro tikimybės apie galimą poveikį.

Kaip minėta, pareiškėja prielaidas apie vinilchlorido poveikį kelia ir dėl M. B. darbo (duomenys neskelbtini). M. B. šioje darbovietėje dirbo (duomenys neskelbtini), teismo vertinimu, atsakovė pagrįstai nustatė, kad jis, eidamas minėtas pareigas, neturėjo jokio sąlyčio su cheminiais veiksniais ar gamybiniais procesais, galinčiais lemti konstatuotą profesinę ligą. Pažymėtina, kad pareiškėja į bylą ir teismo posėdyje nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų šią atsakovės išvadą.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos ginčijamas Aktas ir jį papildantys aktas, raštas, sprendimas yra priimti tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, yra pagrįsti bei teisėti, todėl jų naikinti, vadovaujantis pareiškėjos nurodomais ar kitais motyvais, nėra teisinio pagrindo. Teismas taip pat nenustatė kitų ginčijamų administracinių sprendimų panaikinimo pagrindų, numatytų ABTĮ 91 straipsnio 1 dalyje. Teismas atmeta pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra pažymėjęs, kad CDMEK yra speciali ekspertinė institucija, kuri pagal teisės aktus yra įgaliota nagrinėti ir yra kompetentinga spręsti ginčus dėl profesinių ligų diagnozės nustatymo (nenustatymo) pagrįstumo. Ji tai atlieka pasitelkdama specialias žinias, reikalingas kvalifikuotam duomenų vertinimui medicinine prasme (žr. 2016 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-916-858/2016).

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.

Pareiškėjos skundą atmetus nėra pagrindo jai priteisti bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė į bylą nepateikė rašytinių įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Trečiasis asmuo prašė pareiškėjos skundą atmesti. Remiantis ABTĮ 40 straipsnio 3 dalimi, trečiajam suinteresuotam asmeniui iš atsakovės priteisiamos 2 178 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato teisines paslaugas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 3 dalimi, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos akcinės bendrovės „Plasta“ skundą atmesti.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui M. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 2 178 Eur (du tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų iš pareiškėjos akcinės bendrovės „Plasta“, j. a. k. 110639887.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.