Vilniaus apygardos teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs pareiškėjo V. P. skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011-03-24 nutarties, kuria netenkintas V. P. skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2011-02-08 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustat ė:

2011-01-31 Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje buvo gautas V. P. pareiškimas su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl I. R. ir D. R. galimai neteisėtų veiksmų pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 1 d., 186 str. 1 d., 235 str. 1 d., 236 str. 1 d. Pareiškime nurodoma, kad Vilniaus apygardos teismas 2005-03-17 nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „(duomenys pakeisti)“. UAB „(duomenys pakeisti)“ trečiosios eilės kreditoriumi su 20931,74 Lt finansiniu reikalavimu buvo patvirtinta advokatų kontora „(duomenys pakeisti)“. Tuometinės šios kontoros advokatams I. R. ir D. R. 2006-02-15 buvo pateiktas UAB „(duomenys pakeisti)“ prašymas perleisti kreditorinį reikalavimą, prie kurio buvo pridėta siūloma pasirašyti reikalavimo perleidimo sutartis. UAB „(duomenys pakeisti)“, siekdama perimti minėtos advokatų kontoros 20931,74 Lt reikalavimą UAB „(duomenys pakeisti)“ bankroto byloje, 2006-02-10 mokėjimo nurodymu Nr. 490 į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, kuria turi teisę naudotis I. R. ir D. R. pervedė 20931,74 Lt, tikėdamasi, kad bus pasirašyta reikalavimo perleidimo sutartis, tačiau minėtos advokatų kontoros advokatai perleisti savo reikalavimą atsisakė. Kiek žinoma, UAB „(duomenys pakeisti)“ pakartotinai kreipėsi į advokatus, jog būtų sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, tačiau tą padaryti minėtos advokatų kontoros advokatai vengė ir gautų 20931,74 Lt bendrovei „(duomenys pakeisti)“ negrąžino. 2010-03-31 V. P. ir UAB „(duomenys pakeisti)“ pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią UAB „(duomenys pakeisti)“ perleido V. P. 20931,74 Lt reikalavimo teisę į skolininkus I. R. ir D. R.. Pareiškėjas registruotu paštu I. R. ir D. R. informavo, kad UAB „(duomenys pakeisti)“ perleido jam reikalavimo teisę. Nors, jo žiniomis, pranešimus minėti asmenys gavo, tačiau iki šiol skolos nepadengė. Perėmus reikalavimo teisę, jam tapo žinoma, kad minėta advokatų kontora 2007-04-18 reikalavimo teisės perleidimo sutartimi tą pačią 20931,74 Lt reikalavimo teisę į UAB „(duomenys pakeisti)“ perleido trečiajam asmeniui R. S.. Tuo pagrindu buvo surašyta ir pasirašyta kvito šaknelė, ser. LAT Nr. 180355, patvirtinanti, kad R. S. sumokėjo I. R. 20931,74 Lt sumą. Pareiškėjo teigimu, nagrinėjamuoju atveju susiklostė situacija, kuomet advokatų kontora „(duomenys pakeisti)“ atstovai du kartus gavo apmokėjimą už tą pačią reikalavimo teisę, tačiau piktybiškai, sistemingai ir sąmoningai ilgą laiką vengia sugrąžinti nepagrįstai gautą 20931,74 Lt sumą reikalavimo teisę turinčiam V. P.. Nei UAB „(duomenys pakeisti)“, nei V. P. niekada nėra turėję jokių ūkinių komercinių santykių nei su I. R. ir D. R., nei su minėta advokatų kontora, niekada nėra buvę minėtų asmenų klientais, nėra nieko iš jų pirkę, gavę paslaugų ir pan., todėl Romaškevičiai neturi teisės savo žinioje turėti V. P. priklausančius pinigus. Pareiškėjo manymu, tokie I. R. ir D. R. veiksmai atitinka nusikaltimų, numatytų BK 182 str. 1 d. ir/ar 186 str. 1 d. požymius. Tuo pačiu I. R. yra padaręs kitą nusikaltimą, numatytą BK 236 str. 1 d. ir/ar 235 str. 1 d., kadangi, pareiškėjo žiniomis, jis yra parašęs melagingą skundą ir sąmoningai klaidingai pranešęs apie žinomai nebūtą nusikaltimą teisėsaugos institucijoms, dėl ko Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK buvo pradėtas ir yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-01270-10, dėl to buvo sąmoningai sutrikdytas V. P. ir kitų asmenų įprastas darbas, sukelti papildomi rūpesčiai.

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorė 2011-02-08 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, konstatuodama, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimų, numatytų BK 182 str. 1 d., 186 str. 1 d., požymių. tarp pareiškėjo ir advokatų kontoros „(duomenys pakeisti)“ bei jos advokatų I. R. ir D. R. yra susiklostę civiliniai santykiai, iš kurių kilęs ginčas, susijęs su UAB „(duomenys pakeisti)“ minėtai advokatų kontorai pervestų 20931,74 Lt išieškojimo, spręstinas civilinio proceso tvarka. Prokurorė nurodė, kad klausimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 235 str. ar 236 str. I. R. atžvilgiu galėtų būti sprendžiamas tik tuomet, jei atlikus ikiteisminį tyrimą Nr. 10-1-01270-10, nepasitvirtintų I. R. pareiškime, pagal kurį buvo pradėtas minėtas ikiteisminis tyrimas, nurodytos aplinkybės, todėl ikiteisminis tyrimas dėl minėtų nusikaltimų nepradėtinas.

Nesutikdamas su šiuo nutarimu, V. P. apskundė jį Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui, prašydamas jį panaikinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą.

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2011-03-24 nutartimi atsisakė tenkinti V. P. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinimo.

Motyvuojamoji dalis

P. V. P. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 str. nustatyta, kad ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja, valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaiko prokuroras. Prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės bei valstybės teises bei teisėtus interesus. Prokuroras, vykdydamas savo funkcijas yra nepriklausomas, ir klauso tik įstatymo. Ši konstitucinė nuostata perkelta į LR BPK 164 str. 1 d.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog BPK 168 str. 1 dalyje nustatyta, jog prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės.

Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p. nustatyta, jog baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Iš pateiktų duomenų matyti, kad tarp V. P. ir advokatų kontoros „(duomenys pakeisti)“ bei jos advokatų I. R. ir D. R. yra kilęs ginčas dėl UAB „(duomenys pakeisti)“ minėtai advokatų kontorai pervestų 20931,74 Lt. Nors pareiškėjas nurodė, kad advokatai I. R. ir D. R. minėtą pinigų sumą gavo apgaule ir/ar apgaule vengė ją grąžinti, tačiau pareiškėjas nenurodo kokiais konkrečiais minėtų advokatų veiksmais tai padaryta. Turtinės žalos padarymas apgaule ir sukčiavimas siejamas išimtinai su apgaule. Apgaulė yra sąmoningas pranešimas melagingų, tikrovės neatitinkančių žinių apie tam tikras aplinkybes ir faktus arba jų nuslėpimas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, minėti advokatai jokių veiksmų tam, kad gautų nurodytą pinigų sumą, nesiėmė. Nei kontora „(duomenys pakeisti)“, nei advokatai I. R. ir D. R. UAB „(duomenys pakeisti)“ pateiktos sutarties dėl 20931,74 Lt reikalavimo UAB „(duomenys pakeisti)“ bankroto byloje perleidimo net nepasirašė, o pinigų sumą UAB „(duomenys pakeisti)“ minėtai advokatų kontorai perleido laisva valia, niekieno neverčiama. Taip pat pažymėtina, kad nei V. P., nei UAB „(duomenys pakeisti)“ minėtai advokatų kontorai ir jos advokatams jokių paslaugų nesuteikė, darbų neatliko, prekių nepristatė, už ką pastarieji turėtų pareigą atsiskaityti, jokios privalomos įmokos minėtai advokatų kontorai ir jos advokatams, kurias jie turėtų sumokėti bendrovei UAB „(duomenys pakeisti)“ ar V. P., nenustatytos. Todėl ikiteisminis tyrimas pagrįstai nepradėtas pagal LR BK 182 str. 1 d., 186 str. 1 d., nes I. R. ir D. R. veiksmuose nėra šių veikų požymių.

LAT nutartyje Nr. 2K-413 pažymėjo, kad vykstant civilinei apyvartai ir esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, asmenys privalo patys rūpintis savo teisėmis bei interesais, prieš atlikdamas bet kokį veiksmą asmuo turi apsvarstyti galimus to veiksmo padarinius. Protingumo principas reikalauja, kad asmuo, abejojantis dėl atliekamo veiksmo teisinės reikšmės ir jo galimų teisinių pasekmių, prieš atlikdamas tą veiksmą, pasikonsultuotų su teisininku arba susilaikytų nuo to veiksmo atlikimo. Jei asmuo to nepadaro, jis elgiasi neapdairiai ir neatidžiai ir taip veikdamas pats prisiima ir galimus neigiamus savo veiksmų padarinius. Kaip teisingai pastebėta prokuroro nutarime, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, UAB „(duomenys pakeisti)“, pervesdama minėtai advokatų kontorai pinigus pagal reikalavimo perleidimo sutartį, kuri advokatų kontoros net nebuvo pasirašyta, elgėsi neapdairiai i neatidžiai. Taigi akivaizdu, kad tarp šalių yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, iš kurių kilę ginčai spręstini civilinio proceso tvarka.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad klausimas dėl ikiteisminio tyrimo pagal LR BK 235 str. 1 d. ir 236 str. 1 d. pradėjimo I. R. atžvilgiu galėtų būti sprendžiamas tada, jei atlikus ikiteisminį tyrimą Nr. 10-1-01270-10 nepasitvirtintų I. R. pareiškime, pagal kurį šis ikiteisminis tyrimas pradėtas, nurodytos aplinkybės. Be to, kaip teisingai ir pagrįstai nurodė apylinkės teismas nutartyje, LR BK 235 str. 1 d., 236 str. 1 d., numatančių baudžiamąją atsakomybę už melagingų parodymų davimą ir melagingą pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, prasme sąvoka „melagingas“ reiškia tikrovės neatitikimą ar sąmoningą jos iškraipymą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškimą pateikiančio asmens nurodomos jam žinomos galimai padarytos veikos aplinkybės negali būti pagrindu baudžiamajai atsakomybei atsirasti pagal LR BK 235 str. 1 d. ar 236 str. 1 d. Skundo argumentas, kad I. R. parašė melagingą skundą, sąmoningai klaidingai pranešė apie nebūtą nusikaltimą yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis.

Skunde nurodomi teoriniai samprotavimai ir išaiškinimai nevertinami, kadangi jie yra bendro pobūdžio, su nagrinėjama byla nesusiję.

Iš V. P. skundo akivaizdžiai matyti, kad jis, nepateikdamas teismui jokių objektyvių duomenų, reiškia deklaratyvius teiginius, vadovaudamasis tik subjektyvia savo nuomone.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-03-24 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti šią nutartį nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 1 p., teismas

nutarė:

pareiškėjo V. P. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-03-24 nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.