- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-03
- Bylos Nr.
- A-261-2425-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00305-2010-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- P. Š.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos P. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos P. Š. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (Panevėžio apskrities viršininko administracijos teisių perėmėja), trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant R. Š., dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja P. Š. kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydama įpareigoti atsakovą Panevėžio apskrities viršininko administraciją sudaryti komisiją, kuri patikrintų žemės sklypo planų atitikimą faktinei padėčiai.
Skunde (b. l. 2-3) pareiškėja nurodė, kad ji ir R. Š. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo žemės sklypą, esantį Panevėžyje, Utenos g. 18. Jis yra registruotas Nekilnojamojo turto registre, atliekant sklypo teisinę registraciją šį registrą tvarkantis valstybės įmonės registrų centro Panevėžio filialas jokių pretenzijų dėl sklypo ribų įregistravimo nepareiškė. Pareiškėjos nuomone, sklypui anksčiau sudaryti planai yra netinkami, nes juose blogai nustatytos ribų koordinatės, todėl būtina jas ištaisyti. Nurodė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas civilinėje byloje sprendė ginčą dėl naudojimosi žemės sklypais, tačiau priimtą sprendimą laiko neteisingu, tvirtina, kad jos pastatytos tvoros nereikia niekur perkelti. Teigė, kad UAB „Adoljana“ yra įgaliota rengti kontrolines nuotraukas ir spręsti klausimą, ar sklypų ribos užeina viena ant kitos.
Atsakovas Nacionalinės žemės tarnyba su skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b.l. 23-24) nurodė, kad civilinėje byloje pagal ieškovės J. V. ieškinį jau buvo išnagrinėtas pareiškėjos P. Š. keliamas klausimas dėl sklypo plano tinkamumo. Panevėžio miesto apylinkės teismas buvo išvykęs į vietos apžiūrą, kurios metu specialistas T. T., naudodamasis prietaisu, kuriame įvestos koordinatės, apžiūrėjo ginčo sklypus ir identifikavo jų ribas. Įsiteisėjusiu bendrosios kompetencijos teismo sprendimu nustatyta, jog sklypų koordinatės yra teisingos, ir būtent pareiškėja yra pastačiusi tvorą už jai priklausančio sklypo ribų. Atstovas nurodė, kad pagal byloje pateiktus duomenis, Panevėžyje, Utenos g. 16 ir Utenos g. 18 esantys žemės sklypai yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir kad iš šio registro duomenų, jog sklypų ribos užeina viena ant kitos, nėra gauta. Esant įsiteisėjusiam Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 8 d. sprendimui, nėra pagrindo sudarinėti komisiją tų pačių faktų tikrinimui.
II.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 24 d. sprendimu pareiškėjos P. Š. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad P. Š. ir R. Š. yra 404 kv. m bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. 270100120113, esančio Panevėžyje, Utenos 18, bendraturčiai. Šis žemės sklypas buvo suformuotas tenkinant J. Š. prašymą pirkti jį prie nuosavybės teise valdomo gyvenamojo namo. Sklypo planas parengtas 1995 m. rugpjūčio 5 d., jo ribas suderinant su gretimų sklypų savininkais, o 1995 m. gegužės 10 d. – ir su Panevėžio miesto žemėtvarkos tarnyba. Žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre J. Š. vardu pagal valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį, reg. Nr. P27/95-0651, buvo įregistruotos 1995 m. rugsėjo 13 d., suteikiant jam kadastro Nr. 2701/0012:113. Pasikeitus nurodyto sklypo savininkams, sklypo ribos dar kartą buvo nustatytos 1997 m. balandžio 30 d. žemės sklypo planu, kurį 1997 m. baldančio 30 d. suderino, o 1997 m. birželio 6 d. patikrino Panevėžio žemėtvarkos skyriaus darbuotojai. Šio sklypo ribos 2000 m. kovo 29 d. buvo suderintos ir tuometiniame Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Panevėžio filiale. Nurodytą sklypą pagal 2002 m. gegužės 30 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, reg. Nr. 1481, privačios nuosavybės teise įsigijus P. Š. ir R. Š., jo ribos dar kartą 2007 m. rugpjūčio 3d. buvo suderintos su Panevėžio miesto žemėtvarkos skyriumi, o 2007 m. rugpjūčio 6 d. – įregistruotas Kadastro žemėlapyje. Bendraturčių P. Š. ir R. Š. valdomas žemės sklypas, esantis Panevėžyje, Utenos g. 18, ribojasi su 598 kv. m ploto žemės sklypu, esančiu Panevėžyje, Utenos g. 16. Šio žemės sklypo ribos paženklintos 2000 m. rugsėjo 12 d. žemės sklypo ribų paženklinimo aktu ir nustatytos 2000 m. rugsėjo 12 d. K. T. su Panevėžio miesto žemėtvarkos skyriumi suderintu žemės sklypo planu, parengtu prie 2001 m. sausio 9 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2701/01-008.
Teismas nustatė, kad P. Š. siekia, jog Nacionalinė žemės tarnyba, esanti viešojo administravimo subjektu ir Panevėžio apskrities viršininko administracijos teisų ir pareigų perėmėja, pradėtų administracinę procedūrą, kurios metu būtų patikrinta, ar faktinės privačių žemės sklypų ribos atitinka šiems sklypams parengtų planų duomenims, ir tuo klausimu priimtas administracinis sprendimas.
Teismas aiškino Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio, reglamentuojančio asmens skundo priėmimą ir nagrinėjimą, nuostatas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad byloje nustatyta, jog Panevėžio miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-29-739/2009 išnagrinėjo civilinį ginčą dėl trukdymų pašalinimo pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovams P. Š., R. Š., trečiajam suinteresuotam asmeniui G. O. P. ir 2009 m. balandžio 8 d. sprendimu įpareigojo P. Š. ir R. Š. savo lėšomis perkelti 17 metrų ilgio tvorą į jiems priklausančio žemės sklypo, esančio Utenos g. 18 Panevėžyje, pusę pagal K. T. individualios įmonės 2008 m. vasario 15 d. parengtą planą, nustatydamas taškus, ties kuriais privalo būti perkelta tvora, ir atstumus. Bendrosios kompetencijos teismas teisminio nagrinėjimo metu ištyrė proceso šalių pateiktus įrodymus, tarp jų – ir žemės sklypų planus, juos įvertino. Nurodytame sprendime Panevėžio miesto apylinkės teismas konstatavo, kad K. T. individualios įmonės 2008 m. vasario 15 d. parengtas planas, kuriame pažymėtos sklypų ribos, yra tinkamas ir juo rėmėsi priimdamas sprendimą. Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs P. Š. ir R. Š. apeliacinį skundą, 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 8 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Remdamasis Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-29-739/2009 duomenimis teismas nustatė, kad žemės sklypai, esantys Panevėžyje, Utenos g. 16 ir Utenos g. 18, yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Nacionalinės žemės tarnybos atstovė D. N. nurodė, kad nėra jokių duomenų apie tai, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų, esančių Panevėžyje, Utenos g. 16 ir Utenos g. 18, ribos būtų neteisingai nustatytos ir dėl to užeitų viena ant kitos. Teismui P. Š. nepateikė jokių duomenų iš aukščiau nurodytą registrą tvarkančios valstybės įmonės Registrų centro Panevėžio filialo, kurie patvirtintų jos nurodomus sklypų ribų netikslumus, t. y. kad žemės sklypų ribos kertasi, užeina viena ant kitos ir pan. Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis, reglamentuojantis Nekilnojamojo turto registro duomenų teisinį statusą, nustato, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas padarė išvadą, kad bendrosios kompetencijos pirmosios instancijos teisme jau yra išnagrinėtas Panevėžyje, Utenos g. 16 ir Utenos g. 18 esančių žemės sklypų savininkų, tarp kurių yra ir P. Š., civilinis ginčas dėl žemės sklypų ribų ir trukdymų pašalinimo, o bylos nagrinėjimo metu buvo ištirti ir įvertinti šiems žemės sklypams sudaryti planai. Dėl šio ginčo priimtas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir privalo būti vykdomas. Be to, bendrosios kompetencijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bylos proceso atnaujinimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, kartu su kitais žemės sklypų planais ištyrė ir įvertino P. Š. administracinėje byloje pateiktą UAB „Adoljana“ 2009 m. rugsėjo 15 d. sudarytą žemės sklypo planą. Pareiškėja faktinių duomenų, kurie galėtų būti vertinami kaip naujas pagrindas viešojo administravimo subjektui pradėti administracinę procedūrą, teismui nepateikė. Teismas pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas įsakmiai įpareigoja ginti tik pažeistą asmens teisę ar įstatymų saugomą interesą (5 straipsnio 1 dalis). Bylos nagrinėjimo metu P. Š. nurodė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-29-739/2009 priimtą 2009 m. balandžio 8 d. sprendimą laiko nepagrįstu ir nėra jo įvykdžiusi. Įvertinęs P. Š. teisminio nagrinėjimo metu pateiktus paaiškinimus, padarė išvadą, kad pareiškėja iš esmės pripažino, jog prašydama įpareigoti viešojo administravimo subjektą sudaryti komisiją, kuri administracinės procedūros metu įvertintų sudarytų žemės sklypų planų atitiktį faktinei padėčiai ir šiuo klausimu priimtų administracinį sprendimą, ir, ginčydama įsiteisėjusio Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, iš esmės siekia jį revizuoti ir jo nevykdyti. Administracinę bylą nagrinėjančiam teismui nėra suteikta teisė tikrinti bendrosios kompetencijos teismų priimtų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. Kaip nustato Civilinio proceso kodekso 18 straipsnis, įsiteisėję teismo sprendimai, nutartys yra privalomu ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
III.
Pareiškėja P. Š. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. sprendimą ir perduoti administracinę bylą nagrinėti iš naujo.
Apeliacinis skundas (b. l. 83) grindžiamas šiais argumentais:
1. teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovo atstovės paaiškinimais, kad Nacionalinė žemės tarnyba neatlieka kontrolės.Atstovė pažeidė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos žemės tvarkymo kontrolės skyriaus nuostatus.
2. Teismas netinkamai įvertino pareiškėjos reikalavimą – pareiškėja prašė, kad kontrolės skyrius patikrintu koordinačių nustatymo procedūros teisėtumą.
3. Koordinatės nustatomos pagal naudojamas ribas ir kaimynai turi parodyti matininkui kur yra riba. Šiuo atveju koordinatės buvo nustatytos už tvoros, be P. Š. sutikimo.
Šalies argumentai
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l.104-105) nurodė, kad:
1. Nacionalinės žemės tarnybos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio žemėtvarkos skyrius nėra įpareigotas tikrinti parengto bei patvirtinto žemės sklypo plano atitikimo faktinei padėčiai, nes sklypo ribos nustatytos Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 8 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2-29-739/2009) bei paaiškino, kad žemėtvarkos skyrius neturi licencijos atlikti žemės sklypų kadastrinius matavimus.
2. Sklypai registruoti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre ir jų ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jei nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Bylos ginčas iš esmės yra dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos kompetencijos vykdyti privačių žemės sklypų ribų tikrinimą.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas neturėjo pagrindo tikrinti Nekilnojamojo turto registre įregistruotų pareiškėjos nurodyto žemės sklypo ribų.
Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai įvertino faktines aplinkybes bei neteisingai taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas, sprendžiant ginčą, yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagristu. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo bei aiškinimo vertintini kartu.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad administracinis teismas spręsdamas ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė atsakovo kompetenciją nagrinėjamo ginčo apimtyje ir pagrįstai pareiškėjos skundo netenkino.
Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad ji siekė, kad atsakovo kontrolės skyrius patikrintų žemės sklypo plano koordinačių nustatymo procedūros teisėtumą. Tačiau pareiškėjos 2010 m. gegužės 10 d. prašymas adresuotas Panevėžio apskrities viršininko administracijai (b. l. 7) patvirtina, jog pareiškėja iš esmės kėlė ginčą dėl žemės sklypo naudojimo ribų, o ne dėl žemės sklypo plano koordinačių nustatymo procedūros teisėtumo.
Pareiškėjos žemės sklypo ir gretimo žemės sklypo ribos įregistruotos Nekilnojamojo turto registre atlikus kadastrinius matavimus ir šie duomenis nėra nuginčyti. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčui taikė Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį, pagal kurį Nekilnojamojo turto registro duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Ginčai dėl žemės sklypo naudojimo ribų nagrinėjami teisme ir ribas tokių atveju remiantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.45 straipsnio 1 dalimi nustato teismas.
Atsakovas pagal savo kompetenciją, numatytą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. 3D-600 patvirtintuose nuostatuose (galiojanti redakcija nuo 2010 m. liepos 1 d.) organizuoja ir žemės naudojimo valstybinę kontrolę (6.4 punktas), atlieka žemės sklypų kadastro duomenų patikrą (7.27 punktas). Tačiau šio ginčo apimtyje atsakovas neprivalėjo pagal pareiškėjos prašymą, atlikti žemės sklypų kadastro duomenų patikrą, nes žemės sklypų kadastrinių matavimų duomenys jau yra įregistruoti Nekilnojamo turto registre ir įregistravimo teisėtumą tikrino Panevėžio miesto apylinkės teismas, kurio 2009 m. balandžio 8 d. sprendimas yra įsiteisėjęs ir privalomas visiems. Pareiškėja iš esmės nesutinka su kadastriniais matavimais, atliktais iki minėto teismo sprendimo priėmimo. Esant šioms aplinkybėms atsakovas negali tikrinti faktų, dėl kurių yra įsiteisėjęs teismo sprendimas.
Remiantis šiais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
P. Š. apeliacinį skundą atmesti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.