Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės ir Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, pagal nuteistojo I. P. gynėjo advokato Stanislovo Raulušaičio apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo:

I. P. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta iš dalies sudedant su Alytaus apylinkės teismo 2018 m. kovo 23 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi (7 mėnesiais laisvės atėmimo), prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir I.ui P.iui paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose - atviroje kolonijoje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. kad I. P. nuteistas už tai, kad jis padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą, tai yra 2018 m. spalio 28 d. apie 04.00 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, priklausančio jam ir jo broliams R. P. ir V. P., kambaryje, tyčia sudavė ne mažiau kaip dešimt smūgių delnais D. L. į veidą, kaklą, sugriebęs jai už plaukų, ištempė ją iš kambario į kiemą, tuo padarydamas nukentėjusiajai D. L. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinių kraujosruvų dešinės akies vokuose, veido kairėje su odos nubrozdinimu kairiame skruoste, pasmakrėje, kaklo kairėje pusėje, žaizdos viršutinės lūpos gleivinėje bei sukėlė nukentėjusiajai D. L. fizinį skausmą.

2. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019 m. gruodžio 23 d. apkaltinamajame nuosprendyje konstatuota, kad byloje surinktų įrodymų pakanka I. P. kaltei pagrįsti, todėl jis pripažintas kaltu padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą bei jam paskirta bausmė.

5. Teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo I. P. gynėjo advokato Stanislovo Raulušaičio apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

7. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

8. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamąja byla, skundžiamo nuosprendžio motyvais bei apeliacinio skundo argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes ir motyvuotai, remdamasis teisme tiesiogiai ištirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais, pripažino I.ą P.į kaltu padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Nuteistojo veiksmai pavartojus fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją įrodyti, kvalifikuoti tinkamai ir atitinka aptariamos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Priešingai nei teigiama gynėjo skunde, teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis bei baudžiamojo proceso įstatymai nuteistajam pritaikyti tinkamai.

9. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo atveju I. P. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padaręs šią jam inkriminuotą nusikalstamą veiką dėl to, kad pavartojo prieš savo brolio V. P. buvusią sugyventinę – nukentėjusiąją D. L. fizinį smurtą ir dėl to jai kilo aptariamame straipsnyje numatyti padariniai – ji juto fizinį skausmą bei buvo nežymiai sutrikdyta jos sveikata.

10. Nukentėjusiajai padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą patvirtina byloje esanti 2018 m. lapkričio 6 d. specialisto išvada Nr. G 4003/2018 (01), iš kurios turinio matyti, kad D. L. trauminiai poveikiai užfiksuoti dešinės akies srityje, kairėje veido pusėje skruoste ir pasmakrėje, taip pat kairėje kaklo pusėje, viršutinės lūpos gleivinėje. Jie galėjo būti padaryti prieš daugiau kaip savaitę (randas lūpos gleivinėje) ir prieš 7–9 dienas iki specialisto apžiūros penkiais trauminiais poveikiais. Atsižvelgiant į kaltinime I. P. nurodytą veikos padarymo laiką, galima daryti išvadą, kad specialisto išvada patvirtina, jog nukentėjusiajai sužalojimai buvo padaryti kaltinime nurodytu laiku.

11. Nuteistasis, savo kaltę neigdamas, tvirtino, jog aptarti nukentėjusiajai konstatuoti sužalojimai padaryti ne jo veiksmais, o pačiai nuo alkoholio apsvaigusiai D. L. važiuojant dviračiu ir nuo jo nukritus. Tokius savo teiginius nuteistasis proceso metu ir jo gynėjas skunde grindė liudytojo V. P., vykusio kartu su nukentėjusiąja, parodymais. Tačiau šiuos apeliacinio skundo argumentus, o tuo pačiu ir liudytojo V. P. parodymus, paneigia byloje esanti 2019 m. gegužės 20 d. specialisto išvada Nr. pG1442/2019 (01), kurioje kategoriškai konstatuota, kad visi sužalojimai, kurie nustatyti nukentėjusiajai, nėra būdingi griuvimui, todėl mažai tikėtina, kad galėjo būti padaryti griūvant nuo dviračio. Liudytojo V. P. parodymus apie tai, kad D. L. buvo sužalota kelis kartus nukritusi nuo dviračio, paneigia visų pirma objektyviai nustatytos aplinkybės apie nukentėjusiosios sužalojimų lokalizaciją. Akivaizdu, kad D. L. visi trauminiai poveikiai koncentruoti į galvos (veido) ir kaklo sritį, kai tuo tarpu jokių sužalojimų jos kūne neužfiksuota. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tikint liudytojo V. P. teiginiais, kad D. L. kelis kartus važiuodama nukrito nuo dviračio, ji neabejotinai būtų patyrusi sužalojimus ne tik galvos (veido) ir kaklo srityje, tačiau ir kitose kūno vietose. Nors nuteistojo gynėjo skundo argumentai, kad asmiui, apsvaigusiam nuo alkoholio, važiuojant dviračiu apie 30 km tamsiu neapšviestu keliu, egzistuoja pakankamai didelė tikimybė nukristi ir susižaloti, pagrįsti, tačiau šiuo atveju tokias aplinkybes paneigia tiek jau aptarti objektyvūs byloje esantys įrodymai, tiek 2019 m. balandžio 11 d. objektų apžiūros protokole, kuriu buvo apžiūrėtas kompaktinis diskas su garso įrašu, užfiksuotas pokalbis. Iš šio aprašyto pokalbio turinio matyti, jog būtent liudytojas V. P., kurio parodymais rėmėsi nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde, o ne nukentėjusioji, kurios parodymai apie I. P. jos atžvilgiu pavartotą smurtą, skunde vertinti kaip siekis apkalbėti ne tik buvusį sugyventinį, bet ir jo brolį – nuteistąjį, kreipėsi Bendrojo pagalbos centro telefonu tuoj po įvykio arba jam besitęsiant, tai yra 2018 m. spalio 28 d. 4.11 val. Pokalbio su operatore metu V. P. kvietė policijos pareigūnus į kaltinime nurodytą įvykio vietą, ir paaiškino, kad brolis I. P. prieš jį panaudojo fizinį smurtą, taip pat smurtavo prieš nukentėjusiąją, nurodydamas, kad „daužo ir jo draugę, muša baisiai, jis ir jo draugė kraujuoti, jis spėjo pabėgti, o draugė liko“. Analogiškai įvykio eigą paaiškino ir nukentėjusioji. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokios įvykyje tiesiogiai dalyvavusio asmens nurodytos aplinkybės, smurtiniams veiksmams prieš tuometinę V. P. sugyventinę besitęsiant ar neseniai pasibaigus, sudaro pagrindą vertinti jas kaip atspindinčias objektyvią tiesą byloje ir paneigia nuteistojo teiginius, kad policijos pareigūnai į jo namus atvyko galimai dėl tarp V. P. ir D. L. kilusio konflikto, o ne dėl jo pavartoto fizinio smurto.

12. Aptartas aplinkybes patvirtina D. L. teisme duoti parodymai apie smurto prieš ją panaudojimo faktą, taip pat galimas tokių neteisėtų nuteistojo veiksmų jos atžvilgiu motyvas. Nukentėjusioji paaiškino, kad nuteistasis su sugyventine išėjo iš namų, žinodamas apie jam teismo paskirtus įpareigojimus būti namuose nustatytu metu ir nurodė D. L. bei V. P. užsirakinti duris. Jiems to nepadarius, atvykę pareigūnai nuteistojo namuose nerado ir tai sužinojęs I. P.is labai supyko, grįžęs naktį rėkė ant brolio ir jos bei smurtavo. Priešingai nei teigiama gynėjo skunde, nukentėjusioji nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme paaiškino, kad visų pirma prieš ją buvo smurtaujama jai gulint lovoje, o paskui ji buvo tempiama iš kambario į kiemą. Liudytojai nukentėjusiosios vaikai V. L. ir V. L. apklausiami nurodė, kad po įvykio D. L. jiems iš esmės nurodė analogiškas aplinkybes, kad prieš ją smurtavo būtent I. P.is. Tai nukentėjusioji patvirtino ir visiškai nesuinteresuotam bylos baigtimi liudytojui – gydytojui A. D., atvykusi į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių.

13. Apeliaciniame skunde ginčijant nuteistojo kaltę, keliamos abejonės dėl nukentėjusiosios parodymų patikimumo, argumentuojant tuo, kad ji iš karto po įvykio atvykusiems policijos pareigūnams nurodė, kad susižalojo pati nukritusi nuo dviračio. Pasak gynėjo, jos parodymai viso proceso metu kito, tačiau apeliacinės instancijos teismas tokius argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi nukentėjusiosios parodymai viso proceso metu dėl esminių įvykio aplinkybių išliko nuoseklūs ir kategoriški. Priešingai nei teigiama skunde, nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kodėl iš karto į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams ji ir V. P. nurodė, kad jie nukrito nuo dviračių. Tai yra ji paaiškino, kad I. P., sužinojęs apie atvykstančius policijos pareigūnus, paprašė jų nurodyti, kad jie nukrito nuo dviračių. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nukentėjusioji paaiškino bijojusi nuteistojo, todėl nurodžiusi tai, ką jis buvo sakęs. Priešingai nei teigiama skunde, nukentėjusioji, būdama sumušta nuteistojo namuose, neabejotinai turėjo pagrindą jausti baimę pastarajam, juolab kad ankstesniu nuosprendžiu nuteistasis buvo teistas dėl smurto artimoje aplinkoje ir apklausiama nukentėjusioji nurodė žinojusi, kad I. P. anksčiau smurtavo prieš savo brolį. Dėl šių motyvų atmestini kaip nepagrįsti ir nuteistojo gynėjo skundo argumentai, kad prieštaravimai byloje nepašalinti nukentėjusiajai atsisakius atlikti akistatą su nuteistuoju bei parodymų patikrinimą įvykio vietoje. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji dalyvavo kitose ikiteisminio tyrimo metu organizuotose akistatose, o įvykis vyko nuteistojo gyvenamojoje vietoje, šios aplinkybės tik patvirtina nukentėjusiosios teiginius, kad ji nuteistojo bijojo.

14. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad nukentėjusioji iš karto po įvykio policijos pareigūnams nenurodė tikrųjų smurto aplinkybių, jos nurodomos įvykio versijos nepaneigia, o, priešingai, ją patvirtina, kadangi tokiu būdu nukentėjusioji siekė padėti nuteistajam nuslėpti jo įvykdytą nusikalstamą veiką. Šiuo atveju į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų A. V. ir A. B. parodymai patvirtina tik tai, kad tiek ant D. L., tiek V. P. veido buvo matomi sužalojimai, o visi keturi asmensys, tame tarpe nuteistasis ir jo sugyventinė B. A., atrodė neblaivūs, nuteistasis atsisakė tikrintis neblaivumą. Tuo tarpu pareigūnų nurodytos aplinkybės, kad nukentėjusioji ir V. P. paaiškino sužalojimus patyrę nukritę nuo dviračių, tėra iškvietimo vietoje buvusių asmenų pirminės įvykio versijos, kuri aptartais motyvais atmetama, atpasakojimas. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad tik po kurio laiko, pablogėjus sveikatai, artimimųjų iniciatyva nugabenus D. L. į ligoninę, dėl pastarosios patirtų sužalojimų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kadangi apie galimą smurtą policijos pareigūnams pranešė medikai, ir, kaip D. L. nurodė, padrąsinta dukters V. L., ji parašė pareiškimą policijai.

15. Nukentėjusiosios parodymų nepaneigia ir liudytojų nuteistojo brolio V. P. bei nuteistojo sugyventinės B. A. parodymai. Visų pirma liudytojo V. P. parodymus, kad jis į įvykio vietą nekvietė policijos, o kvietė tik greitosios pagalbos medikus, paneigia minėtas 2019 m. balandžio 11 d. objektų apžiūros protokolas, iš kuriame užfiksuoto pokalbio, priešingai nei teigė liudytojas, aiškiai ir nedviprasmiškai matyti, jog V. P. nurodė aplinkybes, kad jo brolis I. P. smurtavo prieš jį ir sugyventinę, bei prašė iškviesti policijos pareigūnus. Apklausiamas kaip liudytojas policijos pareigūnas A. B. paaiškino, kad V. P. įvykio vietoje nurodė jau visai kitokias aplinkybes, tai yra, kad policijos pareigūnus jis vis tik kvietė, tačiau tik prevenciniais tikslais, norėdamas išvengti smurto dėl grįžusio į namus neblaivaus brolio. Be to, jo parodymų iš dalies nepatvirtina ir paties nuteistojo parodymai, duoti teisme ir ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas V. P. nurodė, kad jis taip pat krito nuo dviračio, važiuodamas kartu su D. L., kai tuo tarpu nuteistasis nuosekliai šios aplinkybės nepatvirtino, vienu atveju teigęs, kad V. P. sužalojimų veide jis nematė, kitu atveju, kad sužaloti į jo namus atvyko abu asmenys (D. L. ir brolis). Liudytojas A. K., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, paaiškino buvęs kartu su nuteistuoju, jo sugyventine, nukentėjusiąja ir jos sugyventiniu dar iki įvykio ir nematęs jokių D. L. ir V. P. sužalojimų. Taip pat šis liudytojas patvirtino, kad ir iki įvykio nuteistasis buvo agresyvus. Vien tai, kad šis liudytojas nakties metu įvykio nurodė nematęs, nuteistojo kaltės nepaneigia, nes iš bylos aplinkybių akivaizdu, kad A. K. įvykio metu jau buvo savo namuose (į jo namus V. P. atėjo ir, pasinaudodamas A. K. telefono aparatu, skambino Bendrojo pagalbos centro telefonu, kviesdamas policijos pareigūnus). Be to, V. P. parodymus, o tuo pačiu ir apeliacinio skundo argumentus, kad D. L. ir V. P. nuo dviračio važiuodami nukrito kelis kartus, nes važiavo miško takeliais ir buvo tamsu, paneigia ir liudytojos B. A. paaiškinimai, kad į I. P. gyvenamąją vietą D. L. ir V. P. atvyko apie 17 val. Šiame kontekste pažymėtina, kad nukentėjusioji su sugyventiniu į nuteistojo namus atvyko 2018 m. spalio 27 d. Iš internete viešai prieinamų duomenų matyti, kad šią dieną saulė leidosi apie 16.56 val., taigi apeliacinio skundo teiginiai, kad minėtiems asmenims atvykstant į nuteistojo namus jau buvo tamsu, visiškai nepagrįsti. Toks nuteistojo įvykio versiją patvirtinančių asmenų, kurie, be kita ko, galimai yra suinteresuoti bylos baigtimi, parodymų nenuoseklumas, prieštaringumas tarpusavyje nesudaro logiškos įvykių grandinės, jų visuma nesudaro pagrindo jais vadovautis kaip atspindinčiais objektyvią tiesą byloje, aptariami liudytojų V. P. bei B. A. parodymai vertinami kaip siekis padėti nuteistajam išvengti baudžiamosios atsakomybės. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ir motyvuotai rėmėsi nukentėjusiosios dėstoma įvykio versija ir nesivadovavo nuteistojo, o taip pat ir liudytojų V. P. bei B. A., parodymais, kad nukentėjusioji susižalojo pati dar iki nagrinėjamo įvykio, būdama apsvaigusi nuo alkoholio tamsiu paros metu kelis kartus nukritusi nuo dviračio.

16. Apeliaciniame skunde kvestionuojant skundžiamo nuosprendžio motyvacijos nuoseklumą nukentėjusiosios parodymų vertinimo kontekste, teigiama, jog išimtinai tikint D. L. parodymais teismas privalėjo grąžinti baudžiamąją bylą prokurorui, kadangi pastaroji nurodė aplinkybes, kad nuteistasis taip pat smurtavo prieš savo brolį V. P. Tokie apeliacinio skundo argumentai šios bylos kontekste nepagrįsti. Baudžiamoji byla teisme nagrinėjama tik ta apimtimi ir tik dėl tų asmenų, dėl kurių ji su kaltinamuoju aktu perduota teismui. Taigi vien aplinkybė, kad nagrinėjamoje byloje nukentėjusiuoju nebuvo pripažintas V. P., kuris, be kita ko, nurodė nesantis nukentėjęs nuo nuteistojo veiksmų, nepaneigia pastarojo fizinio smurto prieš D. L. panaudojimo fakto.

17. Atsižvelgiant į jau aptartas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai, kuriais ginčijami skundžiamo nuosprendžio motyvai dėl liudytojo policijos pareigūno A. B. teiginių, kad jis matė kraują ant patalynės lovoje, kurioje gulėjo nukentėjusioji, nuteistojo kaltės taip pat nepaneigia. Teisėjų kolegijos vertinimu, kraujo buvimo ar nebuvimo lovoje, kurioje gulėjo nukentėjusioji, faktas, jau aptartų tiek rašytinių įrodymų, tiek nuteistojo kaltę patvirtinančių liudytojų bei nukentėjusiosios parodymų nepaneigia ir nesudaro pagrindo nuteistojo veiksmų vertinti priešingai nei pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. Priešingai nei teigiama gynėjo apeliaciniame skunde, pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, juos analizuodamas selektyviai ir išimtinai nuteistojo nenaudai, nėra.

18. Skundžiamas Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019 m. gruodžio 23 d. nuosprendis yra pagrįstas, teisingas ir teisėtas, todėl tenkinti nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą, jame nurodytais motyvais, jokio teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistojo I. P. gynėjo advokato Stanislovo Raulušaičio apeliacinį skundą atmesti.