- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-04-05
- Bylos Nr.
- 2A-376-186/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Žironas (pirm.), Romualda Janovičienė, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- Z. B., V. L., S. L.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto 15-ojo notarų biuro
- Advokatai
- Artūras Jusevičius, Loreta Urnikytė
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš
kolegijos teisėjų Romualdos Janovičienės ir Tatjanos Žukauskienės
dalyvaujant ieškovui A. B.
atsakovei Z. B.
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. ir atsakovės Z. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams Z. B. , V. L. , S. L. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Tretieji asmenys byloje Vilniaus miesto 15-ojo notarų biuro notarė G. Š. , Vilniaus miesto 1-ojo notarų biuro notarė Vaiva Staskonytė – Malcienė.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas A. B. patiektu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu 2002-10-22 Vilniaus m. 1-ojo notarų biuro notarės V. Staskonytės - Malcienės patvirtintą įgaliojimą reg. Nr. 2-7112, kuriuo ieškovas įgaliojo savo sutuoktinę (atsakovę byloje) Z. B. valdyti, tvarkyti bei disponuoti ieškovui ir atsakovei Z. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu turtu – 0,1180 ha bendro ploto žemės sklypu, esančiu SB “Užuovėja-1”, (duomenys neskelbtini), Rastinėnų k., Vilniaus raj. ir pripažinti negaliojančia 2002-10-29 Vilniaus m. 15-ojo notarų biuro notarės Genovaitės Šiško patvirtintą šio žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, reg. Nr. 2-10801 bei taikyti restituciją. Ieškovas nurodė, kad įgaliojimo atsakovei Z. B. nesuteikė, apie įgaliojimą ir sklypo pardavimą sužinojo atsitiktinai 2004 metų vasarą. Sodo sklypas buvo parduotas už 5000 Lt, o gautus pinigus sutuoktinė panaudojo savo asmeninėms reikmėms. Dėl sodo sklypo pardavimo ieškovo pareiškimo pagrindu atsakovei Z. B. buvo iškelta baudžiamoji byla, kurioje nustatyta, jog įgaliojimą pasirašė ne ieškovas, o kitas asmuo. Sodo sklypas yra ieškovo ir jo sutuoktinės bendroji jungtinė nuosavybė, dalys nenustatytos, todėl sutuoktinė, be ieškovo sutikimo, negalėjo parduoti nė dalies sodo sklypo.
Atsakovė Z. B. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad baudžiamojoje byloje įsiteisėjęs nuosprendis yra apskųstas kasaciniu skundu. Ieškovas nesidomėjo šeimos reikalais, už parduotą žemės sklypą pinigai gauti buvo skirti tik šeimos reikmėms. Pirkėjai L. nežinojo, kad ginčijamas įgaliojimas buvo pasirašytas ne ieškovo. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovė nurodė, kad sodą pardavė kaip savo nuosavybę ir ne nusikalstamu būdu, todėl baudžiamojoje byloje Lietuvos Aukščiausiojo teismo buvo išteisinta.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2006 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: pripažino negaliojančiu 2002-10-22 Vilniaus miesto 1-ojo notarų biure patvirtintą įgaliojimą reg. Nr. 2-7112 ir priteisė ieškovui A. B. iš atsakovės Z. B. piniginiu ekvivalentu 5729 Lt. Kitoje dalyje ieškinį atmetė ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Teismas konstatavo, jog žemės sklypas sodininkų bendrijoje „Užuovėja-1“ buvo šalių bendroji jungtinė nuosavybė, o tokio turto perleidimo sandorius privalo sudaryti abu sutuoktiniai kartu. Ginčijamą įgaliojimą atsakovė sudarė veikdama apgaulės būdu. Pagal LR CK 1.80 str. imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Nustatęs, kad atsakovė Z. B. panaudojo apgaulę ir sodos sklypą atsakovams V. L. ir S. L. pardavė pasinaudodama suklastotu įgaliojimu, teismas pažymėjo, kad tokiu atveju remiantis LR CK 3.96 str. 2 d. sutartis gali būti pripažinta negaliojančia tuomet, kai kita sandorio šalis yra nesąžininga. Įstatymas įtvirtina draudimą išreikalauti turtą iš sąžiningo įgijėjo, o įgijėjo sąžiningumas yra preziumuojamas. Teismas konstatavo, kad atsakovų Linevskių sąžiningumo prezumpcija byloje nepaneigta ir nusprendė, kad atsakovė Z. B. , kaip nesąžininga sandorio šalis, privalo atlyginti ieškovui didžiausią turto vertę.
Šalies argumentai
Ieškovas padavė apeliacinį skundą. Prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kurioje ieškinys atmestas, panaikinti ir ieškinį šioje dalyje patenkinti. Skunde nurodo, jog teismas nesivadovavo CK 4.96 str. 2 d., kurioje nustatyta, kad daiktas gali būti išreikalaujamas ir iš sąžiningi įgijėjo, jei jis prarastas dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Apelianto nuomone teismas atsakovus L. nepagrįstai pripažino sąžiningais įgijėjais, nes jie byloje neteisingai nurodė sklypo įsigijimo aplinkybes, o įsigytame nesielgė kaip šeimininkai, nesidomėjo, kas jame šeimininkauja, ir nemokėjo mokesčių už įsigytą daiktą. Ieškovas skunde pažymi, kad taikydamas restituciją piniginiu ekvivalentu teismas klaidingai nustatė sklypo vertę, nes restitucijos taikymo (sprendimo priėmimo) metu sklypo vertė kadastro duomenimis buvo 46976 Lt.
Atsakovė padavė apeliacinį skundą. Prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Skunde nurodo, kad teismas santuokinį turtą padalino ne pagal CK trečiosios knygos normas, o pagal CK 1.80, 6.145, 6.146, 6.147 str. ir dalindamas santuokinį turtą peržengė pareikštų reikalavimų ribas. Atsakovės teigimu teismas neteisingai įkainavo sodo sklypą kurio vertė yra 5000 Lt, kas įrodyta ginčijama sutartimi ir procesiniais sprendimais baudžiamojoje byloje. Atkreipia dėmesį, kad teismas neišsprendė ieškovo reikalavimo dėl pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Atsakovė nurodo, kad teismas netaikė CK 3.96 str. nustatyto vienerių metų termino ieškiniui pareikšti, kurį ieškovas praleido. Skunde pažymi, kad teismas nevertino atsakovės pateiktų įrodymų apie tai, jog sklypo pardavimas buvo būtinas dėl atsakovo netinkamo elgesio šeimoje. Atsakovės teigimu nagrinėdama bylą teisėja pažeidė CPK 16 str. nustatytą draudimą bylos nagrinėjimo metu nenagrinėti kitų bylų, nes 2006-12-12 pasišalinusi į sprendimų priėmimo kambarį 2006-12-19 nagrinėjo kitą bylą, kurioje priėmė nutartį atsisakyti priimti pareiškėjo T. G. pareiškimą, tuo pažeisdama ir CPK 19 str., nurodantį, kad pasitarimų kambaryje gali būti tik bylą nagrinėjantis teisėjas. Nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės žyminį mokestį, nes ji yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimas
Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą. nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.
Atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą pateikė atsakovai V. L. ir S. L. . Prašo skundą atmesti, o skundžiamą palikti nepakeistą.
Pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas.
Nustatyta, kad šioje civilinėje byloje ginčijami notariškai patirtinti 2002-10-22 ieškovo vardu surašytas įgaliojimas ir 2002-10-29 žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis, kurie sudaryti atsakovės Z. B. pastangomis nusikalstamu būdu ir dėl šių jos kaltų veiksmų yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006-05-30 nutartimi Z. B. išteisino tik dėl 5000 Lt, gautų pardavus žemės sklypą, užvaldymo apgaule. Byloje taip pat neginčijamos aplinkybės, kad 0,1180 ha ploto žemės sklypas SB “Užuovėja-1”, (duomenys neskelbtini), Rastinėnų k., Vilniaus raj. pardavimo metu buvo ieškovo A. B. ir atsakovės Z. B. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Vadinasi ieškovas savo dalies santuokiniame turte – nekilnojamojo daikto dalies, neteko dėl kito asmens padaryto nusikaltimo. Esant tokioms aplinkybėms ieškovui atsiranda pagrindas prašyti taikyti CK 4.96 str. 2 d. ir išreikalauti daiktą kito asmens, net jei jis ir būtų sąžiningas įgijėjas. Tačiau ši daiktinės teisės norma kaip pasekmė gali būti taikoma tik po to, kai pripažįstamas negaliojančiu įgijėjo nuosavybės atsiradimo pagrindas (ar konstatuojama, kad toks pagrindas yra niekinis). Spręsdamas bylą šiuo aspektu apylinkės teismas nusprendė, kad turi būti vadovaujamasi CK 3.96 str. reglamentuojančiu sandorių, kuriuos sudaro sutuoktiniai dėl santuokinio turto, nuginčijimą. Teisėjų kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, nes CK 3.96 str. reguliuoja teisinius santykius liečiančius specifinę nuosavybės rūšį – jungtinę santuokinę nuosavybę ir būtent šiai teisės normai taikytinas prioritetas. Teismas pagrįstai atmetė atsakovės atstovo prašymą taikyti CK 3.96 str.1 d., kuriame numatytas vienerių metų terminas ieškiniui pareikšti, nes turi būti taikoma speciali norma, reglamentuojanti nuginčijimą sandorių, reikalaujančių rašytinio kito sutuoktinio sutikimo - CK 3.96 str. 2 d. Kadangi atsakovė Z. B. pirkėjų V. ir S. L. atžvilgiu panaudojo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu įrodytą apgaulę, teismas pagrįstai nusprendė, kad pagal CK 3.96 str. 2 d. nuostatas ginčijama pirkimo-pardavimo sutartis gali būti pripažinta negaliojančia tik tada, jei kita sandorio šalis yra nesąžininga. Taip yra nustatyta pirkėjo sąžiningumo prezumpcija. Siekdamas nuginčyti sandorį ieškovas privalo šią įstatymo nustatytą prezumpciją paneigti. Nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinei instancijai ieškovas įrodymų ar argumentų, leidžiančių konstatuoti atsakovų V. ir S. L. nesąžiningumą (išankstinį susitarimą su atsakove Z. B. , žinojimą apie suklastotą įgaliojimą ar pan.) ieškovas nepateikė. Ieškovo teiginiai dėl nepakankamai dėmesingo ar ūkine prasme aplaidaus elgesio yra tik prielaidos ir negali būti pripažinti pakankamais aptariamos sąžiningumo prezumpcijos nuginčijimui. Konstatavęs pirkėjų sąžiningumą, atsižvelgdamas į CK 1.5 str. 4 d. nuostatas, įvertindamas, kad ginčijamas sandoris pirmiausia liečia santuokoje esančius sutuoktinius ir jų nepadalintą santuokinį turtą, teismas pagrįstai nusprendė, kad ginčijamą pirkimo-pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia ir taikyti restituciją teisinio pagrindo nėra. Nors rezoliucinėje skundžiamo sprendimo dalyje ir nėra pažodinio įrašo, kad ieškininis reikalavimas pirkimo-pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia atmetamas, tačiau tokia pozicija aiškiai išsakyta motyvuojamoje sprendimo dalyje, o rezoliucinėje jo dalyje, nurodžius tenkinamą reikalavimų dalį aiškiai įrašyta, kad kitoje dalyje ieškinys atmetamas. Toks sprendimo rezoliucinės dalies surašymas atitinka CPK 270 str. 5 d. 1 p. nuostatas. Atsakovės apeliaciniame skunde nurodomo absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo (CPK 329 str. 2 d. 7 p.) nėra.
Pagrįstai atmetęs ieškininį reikalavimą pripažinti pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia ir motyvuojamoje sprendimo dalyje konstatavęs, kad nėra teisinio pagrindo taikyti restituciją, pirmosios instancijos teismas iš atsakovės ieškovui priteisė piniginį ekvivalentą. Šioje sprendimo dalyje materialinės teisės normos išaiškintos bei pritaikytos netinkamai ir tai yra pagrindas sprendimą pakeisti (CPK 330 str.). Teismas sprendime nurodydamas, kad šioje byloje restitucija netaikytina, dėl restitucijos pasisakė tik kaip dėl kaip daikto išreikalavimo iš įgijėjo. Tačiau piniginis ekvivalentas yra vienas iš restitucijos būdų, kuris taikomas kai pripažįstama, kad yra pagrindas taikyti restituciją, tačiau turtas negali būti grąžintas natūra (CK 6.145 – 6.148 str.). Restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio, arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos (CK 6.145 str. 1 d.). Nė vienos iš šioje įstatymo normoje numatytų teisinių situacijų nagrinėjamoje byloje nėra, ieškovo ginčijamas sandoris negaliojančiu nepripažintas. Todėl nei daikto išreikalavimas iš sąžiningo įgijėjo (CK 4.96 str. 2 d.) nei bet kokio restitucijos būdo (CK 6.145 – 6.149str.) taikymas negalimas. Pažymėtina, kad šioje byloje restitucija piniginio ekvivalento būdu netaikytina dar ir todėl, kad ieškovas nėra ginčijamos pirkimo-pardavimo sutarties šalis. Taikant restituciją sandorio šalys grąžinamos į ankstesnę padėtį – šaliai grąžinama tai, ką ji perdavusi kitai šaliai, o iš nepagrįstai įgijusios šalies išieškoma tai, ką ši nepagrįstai gavusi. Gi ieškovas ginčijama pirkimo-pardavimo sutartimi jokio turto nei perdavė nei įgijo. Tik pritaikant restituciją natūra žemės sklypas vėl taptų nepadalintos sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės dalimi. Taikant kitokį restitucijos būdą daikto pirkėjas (įgijėjas) negalėtų ieškovui grąžinti piniginio ekvivalento kaip restitucijos įvykdymo, nes ieškovas nėra nei pardavėjas, nei sandorio šalis. Todėl piniginio ekvivalento priteisimas ieškovui iš pirkėjų, ar tuo labiau iš pardavėjos (sutuoktinės, bendraturtės ir atsakovės) Z. B. būtų ne restitucijos taikymas, o žalos atlyginimas, ar junginės sutuoktinių nuosavybės padalinimas ar tos nuosavybės balanso nustatymas ar kitokio teisinio santykio išsprendimas. Tačiau tokių reikalavimų byloje pareikšta, o peržengti byloje pareikštų reikalavimų negali teismas (CPK 265 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas restitucijos būdą (piniginio ekvivalento priteisimą) taikė nepagrįstai. Šioje dalyje sprendimas keičiamas ir ieškinys šioje dalyje atmetamas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Nusprendus dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir dėl restitucijos taikymo, apeliantų argumentai dėl ginčijamo sklypo vertės, dėl ieškovo elgesio šeimoje, dėl ieškinio ribų peržengimo padalinant sutuoktinių turtą šioje byloje yra teisiškai nereikšmingi. Atsakovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl procesinės teisės normų pažeidimo nepagrįsti, nes atidėjęs sprendimo priėmimą ir paskelbimą teisėjas turi teisę nagrinėti kitas bylas (CPK 269 str. 1 d.), o iš pralaimėjusios bylą šalies priešingai šaliai bylinėjimosi išlaidos priteisiamos net ir tuo atveju, jei pralaimėjusioji bylą šalis būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).
Keičiant sprendimą atitinkamai perskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 4 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 - 331 str. teismas
nutarė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 27 d. sprendimą pakeisti.
Sprendimo dalį kuria ieškovui A. B. iš atsakovės Z. B. piniginiu ekvivalentu priteista 5729 Lt panaikinti ir ieškinį šioje dalyje atmesti.
Sprendimo dalį kuria ieškovui A. B. iš atsakovės Z. B. priteista 271,87Lt bylinėjimosi išlaidų panaikinti.
Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.