Telšių apylinkės teismo įsakymas

2024-10-11 · Baudžiamoji byla Nr. e1-481-1079/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2024-10-11
Bylos Nr.
e1-481-1079/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-24375-2024-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigita Rozgaitė
Kaltinamasis
D. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-481-1079/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24375-2024-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.2.4.6.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4. (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 11 d.Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Sigita Rozgaitė,

išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Alginos Giniotienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini). Mažeikiuose, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) meistru, neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. G. mušdamas nežymiai sužalojo kitą žmogų, t. y. 2024 m. birželio 24 d. apie 22.40 val. (duomenys neskelbtini), 7 aukšto laiptinės lifte, po kilusio žodinio konflikto, kumščiu sudavė A. A. penkis kartus į galvos sritį ir padarė dvi muštines žaizdas kairiame smilkinyje ir už kairės ausies, kas A. A. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamoji atsakomybė už šią D. G. padarytą veiką yra numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

D. G. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai bei parodė, kad 2024 m. birželio 24 d. vakare, tiksliai laiko pasakyti negali, jis jau miegojo savo namuose (duomenys neskelbtini), kai išgirdo beldimą į duris, jas atidaręs pamatė stovinčią R. S.. R. S. jis pažįsta seniai, su ja iš pradžių buvo tik pažįstami, o panašiai nuo gegužės mėnesio jiedu pradėjo bendrauti artimiau. Jis žinojo, kad R. S. anksčiau gyveno su A. A., turi vaiką. R. S. jam sakė, kad su A. A. išsiskyrė, todėl jis pradėjo su ja bendrauti. Tą vakarą R. S., kaip sakė, atvažiavo pas jį taikytis, nes kai jis sužinojo, jog ji nėra nutraukusi santykių su A. A., tai jai pasakė, kad su ja nebebendraus, supyko. R. S. užėjo į kambarį, jie kalbėjosi. Vienu metu, kadangi buvo atidarytas balkonas, jis išgirdo, kaip lauke pradėjo šūkauti A. A., girdėjo, kad šis klausinėjo, kur jis gyvena. Po kiek laiko išgirdo šūkavimus laiptinėje. Jis su R. S. tuomet išėjo iš buto, pamatė ateinantį A. A., kuris kvietė R. S. važiuoti namo, pyko. A. A. įėjo į jo butą, paėmė R. S. striukę ir nusivedė merginą prie lifto. Jis grįžo į savo butą. Tuomet išgirdo, kaip A. A. šaukia ant R. S., ką konkrečiai, neišgirdo. Išėjęs į koridorių pamatė, kaip A. A. stumia R. S. į liftą. Visa tai vyko septintame aukšte. Jis tada supyko, priėjo prie lifto, kur šalia lifto stovėjo R. S., o A. A. jau buvo įžengęs į liftą, ir, nieko nesakęs, kumščiu sudavė A. A. kelis kartus į galvos sritį, tiksliau į veidą. Ar galėjo suduoti penkis kartus, gal ir galėjo, neskaičiavo. R. S. stojo į tarpą, neleido jam mušti A. A.. Sudavęs smūgius jis nuėjo į savo butą. Kiek pabuvęs nuėjo į balkoną ir girdėjo, kaip būdamas apačioje A. A. kviečia policiją. Jis, nenorėdamas, kad jį pareigūnai sulaikytų, tai išgirdęs išėjo iš namų. A. A. jis sudavė dėl to, kad šis šaukė ant R. S., stūmė merginą į liftą. Jei A. A. nebūtų taip elgęsis su R. S., tai jis šiam nieko ir nebūtų daręs. Jis nuoširdžiai gailisi, kad sudavė smūgius A. A.. Po šio įvykio jis skambino A. A., jie bendravo telefonu, jis pastarojo atsiprašė, A. A. sakė, kad jam pretenzijų neturi, atleido.

Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis:

2024 m. birželio 25 d. A. A. protokolu-pareiškimu, kad 2024 m. birželio 24 d. D. jam trenkė penkis kartus kumščiu į galvos sritį, dėl ko jam buvo sukeltas fizinis skausmas, po suduotų smūgių jam pradėjo kraujuoti galvos srityje;

2024 m. birželio 29 d. A. A. apžiūros protokolu su fotolentele, kuriuose užfiksuota A. A. apžiūra, apžiūrint veidą kairėje pusėje ties smilkiniu matoma kraujuojanti žaizda;

2024 m. liepos 4 d. apžiūros protokole aprašytais pareigūnų, dirbusių įvykio vietoje, (duomenys neskelbtini), kūno kamerų įrašais. Iraše PSS-20240624224849UTC+0300.mp4, matoma, kad pareigūnai atvyksta (duomenys neskelbtini) namo. Juos pasitinka nukentėjusysis A. A. ir R. S.. Asmenys pasakoja, kaip viskas atsitiko, kad septintame aukšte, lifte A. A. sumušė D. G., ranka sudavė smūgius į galvą. Pareigūnas paklausia, ar reikia medikų, nukentėjusysis sako, kad reikia. Pareigūnas iškviečia medikus. Atvykę medikai apžiūri A. A. ir išsiveža. Pareigūnas eina apžiūrėti įvykio vietą, fotografuoja; įraše PSS-20240624-224851UTC-0300.mp4 matoma, kad pareigūnai atvyksta į įvykio vietą. Juos pasitinka nukentėjusysis A. A., kuris paaiškina, kad asmuo jau pabėgo, kad jis atvažiavo parsivežti sugyventinės. Dar vienas vyras, stovintis šalia, pasakoja, kad nukentėjusysis atvažiavo pasiimti sugyventinės, o šį sumušė D. G.. Vyras ieško telefone nuotraukos, parodo pareigūnams, kaip atrodo D. G., pasako, kad gyvena 7 aukšte, pirmos ar antros durys po kaire. Pareigūnai aiškinasi, ar nukentėjęs asmuo nori rašyti pareiškimą. Nukentėjusysis pasakoja, kaip jį sumušė, kad trenkė į galvą tris-keturis kartus. Atvyksta medikai. Nusiveda nukentėjusįjį į savo automobilį, pareigūnė nufotografuoja nukentėjusiojo žaizdas;

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus pateikta 2024 m. liepos 5 d. (tyrimo pradžia) – 2024 m. liepos 10 d. (tyrimo pabaiga) specialisto išvada Nr. G 723/2024 (04), kurioje nurodyta, kad A. A. dvi muštinės žaizdos kairiame smilkinyje ir už kairės ausies padarytos bukais kietais daiktais. A. A. padaryti kūno sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. A. A. nustatyti kūno sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui;

ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo A. A. parodymais, kad 2024 m. birželio 24 d. apie 20.10 val. jis grįžęs namo pastebėjo, kad namuose nėra jo sugyventinės R. S.. Įtarė, kad ši gali būti pas pažįstamą D. G.. Apie tai, kad D. G. yra geras R. S. draugas, ši pati jam apie tai buvo pasakojusi. Jis nuvažiavo (duomenys neskelbtini) namo, kažkurio iš gyventojų paklausė, kur gali gyventi D. G., jam atsakė lyg 8 aukšte. 8 aukšte jis D. G. nerado. Nepažįstama moteris jam pasakė, kad D. G. gyvena 7 aukšte. Jam priėjus prie buto durų ir nespėjus pabelsti, duris atidarė D. G., viduje buvo ir R. S.. D. G. paklausė, ko jis nori. Tada iš buto išėjo R. S. ir jis su savo sugyventine ėjo link lifto. Jam įėjus į liftą, priėjo D. G., kuris, nieko nesakęs, kumščiu sudavė penkis kartus jam į galvos sritį, taip jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Kai D. G. jį mušė, R. S. išstūmė D. G. iš lifto;

ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos R. S. parodymais, kad 2024 m. birželio 24 d. apie 20.30 val. ji atvyko pas pažįstamą draugą D. G., gyvenantį (duomenys neskelbtini), septintame aukšte, tikslaus buto Nr. nežino. Jai būnant pas D. G., maždaug apie 21-22 val. atvyko jos vaiko tėtis, sugyventinis A. A., kad ją parsivežti namo. Iš buto pirmiau išėjo D. G., nes jau girdėjo iš balso, kad jau atvyko A. A.. Išėjus D. G. į laiptinę, A. A. D. G. pasakė, kad atvyko pasiimti jos. A. A. jai pasakė, kad iškvietė policijos pareigūnus ir ji privalo vykti su juo, tai ji išėjo iš buto ir laiptinėje apsiavė batus. Būnant laiptinėje ji kalbėjosi su A. A., liepė šiam parodyti telefoną, ar tikrai skambino bendruoju 112 telefono numeriu, tai pamačiusi ji nuėjo su A. A. prie lifto. Nežino, kaip, bet A. A. stumtelėjo ją į lifto vidų, paėmęs už abiejų rankų, tada, nežino kaip, A. A. atsistojo už jos ir ji paliko lifte stovėti per vidurį tarp D. G. ir A. A.. Tuomet D. G. trenkė A. A., tačiau kur tiksliai, ji nematė, nes vyko grumtynės, o ji, stovėdama tarp jų abiejų, bandė D. G. nustumti, bet ji tam buvo per silpna. Po viso šio konflikto D. G. atsirakino buto duris ir įėjo į vidų. Jie tada laiptais nulipo žemyn ir iškvietė policiją.

BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nuskalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, smaugimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.

Byloje surinkti duomenys patvirtina kaltinamojo D. G. įvykdytą nusikalstamą veiką, kad jis smurtavo prieš nukentėjusįjį A. A., t. y. D. G. kumščiu sudavė A. A. penkis kartus į galvos sritį ir padarė dvi muštines žaizdas kairiame smilkinyje ir už kairės ausies, kas A. A. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Bylos aplinkybės yra aiškios, D. G. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką jokių abejonių teismui nekelia – jis kaltę pripažino bei jo kaltė visiškai įrodyta anksčiau nurodytų įrodymu visetu, t. y. bendra pranešimo registracijos informacija, pareigūnų kūno kamerų įrašais, ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo A. A. bei liudytojos R. S. parodymais, asmens apžiūros protokolu, asmens apžiūros protokolo fotonuotraukomis, valstybinės teismo medicinos tarnybos pateikta specialisto išvada, taip pat kita byloje esančia medžiaga. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuota pagrįstai ir teisingai.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 1 dalies straipsnio sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas, prokurorė pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2024 m. rugsėjo 26 d. apie tai buvo surašyti pranešimai, kuriuose nurodyta, jog įtariamasis D. G. suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Kaltinamasis D. G. su prokuroro siūloma bausme sutiko.

Kaltinamasis D. G. teistas, teistumas išnykęs, administracine tvarka nebaustas, nesantis psichiatrinio ir priklausomybių ligų gydymo įskaitoje, dirbantis (duomenys neskelbtini) meistru. Kaltinamojo D. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamasis D. G. atsiprašė nukentėjusiojo A. A., nukentėjusysis A. A. kaltinamajam atleido, jie susitaikė. Kaltinamojo D. G. baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, atsižvelgęs į išvardintą bei įvertinęs kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, ir į tai, kad sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti paskiriant kaltinamajam D. G. už padarytą nusikalstamą veiką įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kurios dydis nustatytinas tarp įstatyme nurodyto bausmės minimumo ir vidurkio.

D. G. skirtina 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimą - bausmės atlikimo metu uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, tame tarpe ir alkoholį.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis iš esmės pripažino savo kaltę, kaltinamajam paskirta bausmės mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo, šią bausmę vykdančioje institucijoje, dienos.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugsėjo 11 d. D. G. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

D. G. išaiškintina laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 48 straipsnio 7, 8 dalyse.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

D. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros; laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, tame tarpe ir alkoholį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. G. sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros; laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, tame tarpe ir alkoholį.

Bausmės pradžią D. G. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti D. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti, jog baudžiamasis įsakymas, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo Probacijos tarnyboje dienos. Nuteistieji, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė, privalo: 1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos; 2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; 4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą. Kai nuteistasis yra teismo įpareigotas dalyvauti elgesio pataisos programoje, šią programą jam parenka Probacijos tarnyba. Nuteistasis gali dalyvauti Probacijos tarnybos arba kitos įstaigos, organizacijos ar kitų asmenų įgyvendinamose elgesio pataisos programose. Už dalyvavimą kitų įstaigų, organizacijų ar kitų asmenų įgyvendinamose elgesio pataisos programose susimoka pats nuteistasis. Jeigu teismas paskyrė baudžiamajame įstatyme nenumatytų draudimų ir įpareigojimų, jų vykdymo tvarką nustato Probacijos tarnyba, atsižvelgdama, kiek tai yra įmanoma, į nuteistojo nuomonę. Nuteistasis turi teisę tokių draudimų ar įpareigojimų vykdymo tvarką apskųsti nuosprendį priėmusiam teismui. Šio teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas. Nuteistojo atsisakymas arba nesutikimas, kad jam paskirtų draudimų laikymasis ir (ar) įpareigojimų vykdymas būtų kontroliuojamas elektroninio stebėjimo ir specialiosiomis techninėmis priemonėmis, taip pat šių priemonių tyčinis sugadinimas prilygsta vengimui atlikti paskirtą laisvės apribojimo bausmę.

Išaiškinti D. G., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis <...>. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių <...>, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Teismo baudžiamąjį įsakymą įteikti D. G..

Išaiškinti nuteistajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti baudžiamąjį įsakymą priėmusiam teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei nepasinaudojama teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Sigita Rozgaitė