- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-09
- Bylos Nr.
- TS-165-946/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-68-3-00114-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Nuteistasis
- S. K.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. K. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje 2021 m. birželio 7 d. nutarimo Nr. 95-319 netaikyti nuteistajam S. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Nuteistasis S. K. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. birželio 7 d. nutarimą Nr. 95-319 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos namų.
Skunde nuteistasis nurodė, jog Komisija neįvertino jo asmenybės ir elgesio bausmės atlikimo metu, tai, kad bausmės atlikimo laikotarpiu nustatytą tvarką yra pažeidęs tik kartą, už padarytą pažeidimą nebuvo skirta nuobauda, bet buvo kartą skatintas. Tai teigiamai jį charakterizuoja ir rodo, jog per bausmės atlikimo laiką jis stengėsi elgtis nepriekaištingai. Pagal vertinimo „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra tik 26 balai, tai reiškia, kad jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra maža. Taip pat Komisija nepakankamai įvertino teisės aktuose numatytą lygtinio paleidimo galimybę, o taip pat ir oficialių duomenų, reikšmingų sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą - liko neįvertintos jo pastangos resocializuotis. Bausmę jis atlieka lengvosios grupės sąlygomis, savo elgesiu įrodė ir įgijo pataisos namų administracijos pasitikėjimą, todėl nėra prasmės ir tikslo toliau laikyti jį izoliuotą nuo visuomenės.
Nuteistasis skunde taip pat pažymėjo, kad bausmės atlikimo metu jis pasižymi teigiama darbine motyvacija, nuosekliai dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos, psichologinės tarnybos organizuojamose programose, turi teigiamas nuostatas į priežiūrą, siekia prasmingo užimtumo. Jo socialiniai ryšiai su artimaisiais išlikę šilti, palaiko glaudžius santykius - pataisos įstaigoje skambina telefonu, yra lankomas pasimatymų metu, bendrauja laiškais bei telefonu, vertina artimųjų palaikymą, domisi jų kasdienybe. Jo ryšys su artimaisiais yra tvirtas ir gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo tolesnio nusikalstamumo. Jis taip pat neturi rūpesčių dėl pastovios gyvenamosios vietos laisvėje. Jis praeityje dažnai atsidurdavo rizikingose situacijose, tačiau šiuo metu yra aiškūs permainų įrodymai (jis pakeitė draugus, veiklas), suvokė praeityje patyręs neigiamą asocialios grupės įtaką, supranta, kad ta įtaka buvo vienas iš veiksnių, susijusių su jo nusikalstamumu. Jis suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje, todėl Komisijos sprendimas yra nepagrįstas.
Skunde nuteistasis atkreipė dėmesį, kad nėra įrodymų, kad jis yra susijęs su kriminaline subkultūra, jis nesilaiko kriminalinės subkultūros elgesio ir bendravimo taisyklių, nėra diskriminacinių nuostatų įrodymų, neišsako rasistinių, užgauliojančių pareiškimų, turi teigiamas nuostatas darbuotojų, kurie su juo dirba, atžvilgiu, pozityviai nusiteikęs.
Nuteistasis pažymėjo, kad padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas nekinta visos bausmės atlikimo laikotarpiu ir netgi neišnyksta kaltininkui visiškai atlikus bausmę, todėl bendrasis teisės principas, įtvirtintas Lietuvos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, kategoriškai draudžia šias aplinkybes pakartotinai vertinti sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo. Skundžiamu Komisijos nutarimu nebuvo įvertinti bausmės vykdymo paskirtis ir lygtinio paleidimo tikslai.
Skunde atkreiptas dėmesys į tai, jog nebuvo tinkamai Komisijos įvertinti riziką mažinantys veiksniai, t. y. socialinių ryšių su artimaisiais stabilumas, neigiamas požiūris į nusikaltimus bei smurtą, narkotinių medžiagų vartojimo nebuvimas įkalinimo įstaigoje, gebėjimas priimti siūlomą pagalbą bei ją tinkamai pasinaudoti, gyvenimo sąlygos, artimi santykiai su šeimos nariais bei visapusiškas jų palaikymas, taip pat tai, jog jo artimieji, kurie neturi jokio ryšio su neigiama aplinka, jį dažnai aplanko, palaiko.
Nuteistasis skunde teigia, kad pagrįstai manytina, kad skundžiamu Komisijos nutarimu buvo pažeisti teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, humaniškumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėtų lūkesčių ir kiti baudžiamosios teisės principai. Jis yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, savo elgesio ir juo sukeltų negatyvių padarinių, jo elgesys pataisos įstaigoje itin teigiamas ir tai rodo jo atsakingumą ir motyvaciją keistis ir visi jo pateikti jo asmenybę charakterizuojantys duomenys leidžia vienareikšmiškai pozityviai vertinti jo elgesį pataisos įstaigoje.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Komisijos 2021 m. birželio 7 d. nutarimu Nr. 95-319 nutarta netaikyti nuteistajam S. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą, motyvuojant tuo, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo, 2021 m. vasario 5 d. pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir nors drausminė nuobauda už šį pažeidimą nebuvo skirta, apsiribota svarstymu drausmės komisijoje, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Nuteistojo pažanga pataisos proceso metu turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jo bausmės tikslai šiuo metu yra pasiekti, o būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks teisėtais būdais ir priemonėmis, kas šiuo metu nėra nustatyta. Atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 26 balai, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Taip pat egzistuoja kriminogeniniai veiksniai, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui - tai gyvenimo stilius ir draugai. Nuteistasis nevykdo Komisijos paskirtos rekomendacijos – nedaryti teisės aktų pažeidimų. Nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrintas, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
S. K., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Japonijos Nagoya apylinkės teismo 2015 m. spalio 15 d. nuosprendžiu pagal Stimuliuojančių medžiagų kontrolės įstatymo 41 straipsnį ir Muitinės įstatymo 69-11 straipsnį, 109 straipsnį 10 m. laisvės atėmimo ir 6000000 jenų bauda.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi Japonijos Nagoya apylinkės teismo 2015 m. spalio 15 d. nuosprendžiu pagal Stimuliuojančių medžiagų kontrolės įstatymo 41 straipsnį, Muitinės įstatymo 69-11 straipsnį, 109 straipsnį paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 2 dalimi (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija galiojusi iki 2015 m. gruodžio 31 d.), 260 straipsnio 3 dalimi, palikta paskirta bausmė – laisvės atėmimas 10 m.
Nuteistasis atliko Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą būtinąją dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 4 m. 1 mėn. 12 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2021 m. birželio 3 d.).
Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį – pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo (Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad S. K. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas bei kitos aplinkybės, kaip pagrįstai konstatavo Komisija, nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti lygtinai paleistas.
Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, atlikusiam minimalią Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka įstatyme nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.
Susipažinus su visa Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateikta teismui medžiaga: Komisijos 2021 m. birželio 7 d. nutarimu netaikyti nuteistajam S. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, Komisijos 2021 m. birželio 3 d. posėdžio protokolu, Socialinio tyrimo išvada, pažyma apie gautas nuobaudas ir paskatinimus, Išvada apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus, nuteistojo asmens byla, darytina išvada, jog Komisijos 2021 m. birželio 7 d. priimtas nutarimas netaikyti nuteistajam S. K. yra pagrįstas ir motyvuotas – Komisija analizavo nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus bei aptarė nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
Kaip jau minėta, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, neatliktos bausmės dydį, ankstesnius teistumus, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.
Nagrinėjamu atveju, nuteistasis S. K. subendrintą laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vieną nusikalstamą veiką, tai pat už labai sunkų nusikaltimą, padarytą užsienio valstybėje (narkotinių medžiagų kontrabanda), kas, teismo vertinimu, neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Ir nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau pabrėžtina, kad šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Nagrinėjamu atveju, neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis šiuo metu dar neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.
Kaip jau minėta anksčiau, lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios nutarimo pagrįstumo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą Lietuvos Respublikos BVK ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti duomenys patvirtina, jog nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, už gerą darbą ir pavyzdingą elgesį paskatintas, dirba, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse bei organizuojamuose renginiuose, tačiau, įvertinus tai, kad nuteistojo elgesys visą bausmės atlikimo laikotarpį nebuvo koreguojamas išimtinai teigiama linkme, šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
Asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Surinkti duomenys neleidžia teigti, jog nuteistasis nuosekliai stengėsi koreguoti savo elgesį vien teigiama linkme. Ta aplinkybė, jog S. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo, nereiškia, kad jis bausmės atlikimo metu elgėsi nepriekaištingai. Nuteistasis per bausmės atlikimo laiką vieną kartą pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles - įžūliai bendravo su meistrėm darbo zonoje ir nors už šį pažeidimą drausminė nuobauda nuteistajam nebuvo skirta, tačiau kaip visiškai teisingai nurodoma Komisijos nutarime, šios aplinkybės neigiamai apibūdina nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu. Pažymėtina, kad nepaklusimas pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis rodo, jog nuteistasis, net ir gerai žinodamas tvarkos taisykles bei galimas neigiamas pasekmes už jų pažeidimą, nesugebėjo paklusti pataisos įstaigoje nustatytiems ribojimams, laikytis nustatytų reikalavimų. Nuteistieji pataisos įstaigoje privalo elgtis nepriekaištingai, o net ir vienas nustatytų taisyklių pažeidimas rodo, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas ir neigiamai jį charakterizuoja. Nesugebėjimas paklusti nustatytoms taisyklėms bausmės atlikimo metu esant griežtai bausmės atlikimo vietos kontrolei, taip pat vėl gi neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad nuteistasis jau šiuo metu gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas. Juolab, kad Socialinio tyrimo išvada patvirtina, jog S. K. nevykdo Komisijos rekomendacijos – nedaryti teisės aktų pažeidimų ir šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad nuteistasis tinkamų išvadų dėl savo elgesio nedaro ir nesiekia pasitaisyti iš esmės, todėl nėra pagrindo daryti vienareikšmės išvados, kad nuteistasis, paleistas iš pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nenusikals vėl.
Nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, privalo savo nuosekliu elgesiu įrodyti, kad pozityvūs pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovūs, jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus. Pritartina Komisijos nutarime nurodytiems argumentams, jog abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia S. K. nustatomi kriminogeniniai veiksniai – gyvenimo stilius ir draugai. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek S. K. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų kontekste, įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, taip pat Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, jog nuteistasis yra socialiai atsiskyręs paties sprendimu, palaiko socialinius santykius, tačiau jie yra gana paviršutiniški ir reti; yra tarpasmeninių įgūdžių panaudojimo problemų; apgalvoja tik kai kurias savo veiksmų pasekmes, pernelyg pasitiki sėkmės tikimybe; sumenkina informaciją kalbėdamas apie savo nusikaltimus nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.
Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“, nustatyta žema - 26 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri per bausmės atlikimo laiką sumažėjo nuo 43 balų, tačiau šią riziką vis dar sudaro ir dinaminių balų skaičius, kuris gali mažėti priklausomai nuo nuteistojo teigiamo elgesio pataisos namuose, jo pastangų eliminuoti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kurie kelia abejonių pakankama S. K. elgesio korekcija ir kas, anksčiau aptartų duomenų kontekste, taip pat suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Pastebėtina, kad Komisijos nutarime netaikyti nuteistajam S. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pateikti argumentai yra pagrįsti nuteistojo asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų išvadomis ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatais, parengtais pagal teisės aktų patvirtintas metodikas.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys dar nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad jis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija, atsisakydama taikyti nuteistajam S. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.
Dėl išdėstyto nuteistojo S. K. skundas dėl Komisijos 2021 m. birželio 7 d. nutarimo Nr. 95-319 netaikyti nuteistajam S. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi, teismas
nutaria:
Atmesti nuteistojo S. K. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje 2021 m. birželio 7 d. nutarimo Nr. 95-319 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.