- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-20
- Bylos Nr.
- 2S-783-278/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Valiulienė
- Atsakovas
- L. K.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-783-278/2017 Teisėjas Aleksandras Jakubosvskis Teisminio proceso Nr. 2-16-3-00551-2017-3
2017 m. spalio 20 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. K. atskirąjį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-648-242/2017 pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos darbo byloje pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą atsakovei L. K. dėl turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisija (toliau – Darbo ginčų komisija) perdavė Ignalinos rajono apylinkės teismui UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pareikštą darbo ginčų komisijos nagrinėjamoje darbo byloje pagal ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą atsakovei L. K. dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.
2. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovę ir/ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant areštuotą turtą perleisti tretiesiems asmenims bei juo disponuoti, įskaitant, bet neapsiribojant draudimu turtą parduoti, dovanoti, mainyti ar kitokiu būdu perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti areštuotą turtą bei iš jo kylančias teises, o jų nepakankant areštuoti pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ar jos atsiskaitomosiose banko sąskaitose ir/ar trečiuosius asmenis. Nurodė, kad pareiškimas reiškiamas dėl turtinės žalos priteisimo, o atsakovė gali pinigines lėšas perleisti bet kuriam asmeniui, todėl esant tokiai padėčiai priimtas sprendimas būtų nebeįvykdomas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Ignalinos rajono apylinkės teismas 2016-07-26 nutartimi pareiškimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – taikė laikinąsias apsaugos priemones – L. K. nekilnojamųjų, kilnojamųjų daiktų, priklausančių atsakovei ir esančių pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, o jų nesant ar nepakankant – piniginių lėšų, esančių pas atsakovę ar jos atsiskaitomosiose banko sąskaitose arba trečiuosius asmenis, areštą 397,80 Eur sumai, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti. Areštavus pinigines lėšas, nustatė, kad leidžiama jomis atsiskaityti tik su UAB „(duomenys neskelbtini)“.
4. Teismas nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimas priteisti iš atsakovės 397,80 Eur turtinę žalą nagrinėjamas ne teisme, bet įstatymų nustatyta privaloma tvarka darbo ginčų komisijoje. Tai, kad ieškovo pareiškimas priimtas nagrinėti darbo ginčų komisijoje, patvirtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikėtinai pagrindė savo reikalavimą.
5. Nurodė, kad nors reikalavimo suma nėra didelė, bet atsakovės L. K. finansinė padėtis nežinoma, todėl sprendė, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinamas, nes yra pagrindas manyti, kad jų nesiėmus darbo ginčų komisijos sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nutarties priėmimo dieną teismui nėra žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovė, todėl surasti ir aprašyti areštuojamą turtą pavedama ieškovo pasirinktam antstoliui (Civilinio proceso kodekso 147 straipsnio 6 dalis).
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovė L. K. prašo panaikinti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2017-07-26 nutartį ir priteisti jos naudai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
8. Atsakovė nurodo, kad nėra duomenų, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“, pateikdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sumokėjo 50 Eur žyminį mokestį, todėl kyla abejonių ar prašymas galėjo būti priimtas nagrinėti.
9. Teigia, kad teismas nevertino, ar ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones jos atžvilgiu, atitiko Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reikalavimą, jog teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu jas taikyti prašantys asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nurodo, kad teismui kilo pareiga preliminariai ištirti ir įvertinti, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimai sudaro pagrindą taikyti jos atžvilgiu turtinius suvaržymus, tačiau teismas šių veiksmų neatliko.
10. Nurodo, jog teismas nemotyvavo jos tikėtino nesąžiningumo, dėl kurio kiltų pavojus darbo ginčų komisijos sprendimo įvykdymui ir nutartį priėmė vadovaudamasis tik prielaidomis apie tikėtiną nemokumo riziką.
11. Be to, nurodo, kad byloje yra kilęs ginčas tik dėl 397,80 Eur sumos, kuri atsižvelgiant į jos gaunamas pajamas per mėnesį, sudaro tik dalį gaunamo darbo užmokesčio.
12. Teigia, jog teismas nepagrindė bei nemotyvavo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų bei šių procesinių poveikio priemonių būtinumo ir priėmė neteisėtą nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
14. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro laikinųjų apsaugos priemonių – arešto pritaikymo pagrįstumas ir teisėtumas.
15. Pagal Civilinio proceso kodekso144 straipsnio 1 dalį r 145 straipsnio 2 dalį teismas ieškovo prašymu laikinąsias apsaugos priemones byloje gali taikyti, jeigu egzistuoja trys sąlygos: 1) pareikšto ieškinio reikalavimai yra preliminariai pagrįsti, t. y. egzistuoja protinga ieškinio patenkinimo galimybė; 2) egzistuoja grėsmė, kad, nesiėmus prašomų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, t. y. teismo sprendimas, kuriuo būtų tik formaliai patvirtinamas ieškovo reikalavimų pagrįstumas, jeigu jo nebūtų galima įvykdyti dėl nesąžiningų atsakovo veiksmų, neužtikrintų tinkamos pažeistų teisių ar interesų gynybos; 3) prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nepažeis šalių interesų pusiausvyros, t. y. turi būti taikomi minimalūs suvaržymai ir ne ilgiau nei tai yra būtina.
16. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizikos, esminę reikšmę turi atsakovo turtinė padėtis, nes būtent ji atspindi atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam konkreti piniginė suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, yra didelė.
17. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas sprendė įvertinęs, jog ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą priėmė Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisija. Kaip minėta, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo svarbią reikšmę turi atsakovo turtinė padėtis, be to, yra svarbu ir kokios sumos išieškojimo užtikrinimui prašoma taikyti minėtas priemones.
18. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad teismui nebuvo pakankamo pagrindo išvadai, jog yra grėsmė, kad nesiėmus prašomų apsaugos priemonių, Darbo ginčų komisijos sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Minėta išvada daroma atsižvelgiant į tai, kad atsakovė L. K. dirba ir gauna darbo užmokestį, yra jauno amžiaus, kas sudaro pagrindą manyti, kad ji dirbs ir ateityje, o prašoma priteisti iš jos žalos atlyginimo suma nėra didelė – 397,80 Eur, be to, atsakovė turi nekilnojamojo turto – žemės sklypą (CPK 179 str. 3 d.). Kadangi atsakovė dirba keliose darbovietėse, t.y. turi ilgalaikius darbo santykius, prašoma priteisti iš jos suma nėra didelė, tenkinti ieškovės prašymo nebuvo pakankamo pagrindo. Esant minėtiems duomenims darytina išvada, jog, nagrinėjamu atveju, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas akivaizdžiai neproporcingai suvaržė atsakovės L. K. teises.
19. Be to, byloje nustatyta, kad L. K. nesutikus su UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimu dėl prašomos priteisti žalos bei nustačius, jog ji kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir kt. reikalavimų, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2017-07-25 sprendimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymas dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo atsisakytas nagrinėti ir prašymas grąžintas ieškovei. Paminėtos aplinkybės leidžia konstatuoti, jog taikytos laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai riboja L. K. teises laisvai disponuoti jai priklausančiu turtu.
20. Dėl paminėtų motyvų atskirasis skundas tenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Kadangi kiti atskirojo skundo motyvai esminės reikšmės procesinio sprendimo priėmimui neturi, teismas dėl jų nepasisako.
21. L. K. prašo priteisti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bylinėjimosi išlaidas - 38 Eur žyminį mokestį už atskirąjį skundą bei 190 Eur patirtas išlaidas už atskirojo skundo paruošimą. Minėtos išlaidos pagrįstos dokumentais, todėl priteistinos iš ieškovės (CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Ignalinos rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį, kuria L. K. turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (į.k. (duomenys neskelbtini)) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (į.k. (duomenys neskelbtini)) L. K. (a.k. (duomenys neskelbtini)naudai 228 Eur (du šimtus dvidešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.