Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. J. skundą dėl antstolio R. V. veiksmų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

antstolio R. V. kontoroje 2016-01-05 gautas skolininko M. J. skundas dėl 2015-12-15 patvarkymo, patikslinančio 2015-11-16 patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Skolininkas prašė panaikinti 2015-12-15 skundžiamą patvarkymą ir grąžinti neteisėtai išieškotas lėšas. Skunde nurodė, kad 2015-12-15 antstolis patvarkymu „patikslinančiu 2015-11-16 patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje“, areštavo Kybartų pataisos namų sąskaitoje tariamai „skolininkui priklausančias" lėšas 189,75 Eur sumai ir pareikalavo iš Kybartų PN administracijos pervesti šias lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą. Pasak pareiškėjo, atsižvelgiant į šiai bylai aktualų 2 metų vykdymo senaties terminą, protingu terminu skolininko nemokumui konstatuoti laikytinas vienerių metų terminas, tačiau iki pat senaties terminų pabaigos antstolis nei vienoje iš šešių vykdomųjų bylų nerado jokio skolininko turto ar pajamų, ir nei vieno cento iš skolininko neišieškojo. Taigi konstatuotina, kad antstolis piktybiškai vengė atlikti savo pareigas ir grubiai pažeisdamas įstatymo reikalavimus, t. y. veikdamas neteisėtai, šešiose vykdomosiose bylose dirbtinai augino vykdymo išlaidas, tame tarpe vykdymo išlaidas neteisėtai augino ir po senaties terminų vykdomuosiuose bylose pasibaigimo. Nepaisydamas LR CPK 625 str. 2 d., 629 str. l d. 4 p., 631 str. l d. 2 p. - 2 d. įtvirtintų pareigų, antstolis vengė savalaikiai konstatuoti skolininko nemokumą, savalaikiai nesurašė išieškojimo negalimumo aktų, savalaikiai negrąžino vykdomųjų dokumentų išieškotojams ir netgi savalaikiai nenutraukė bylų pasibaigus vykdymo senaties terminams. Tik po skundų gavimo šiose bylose antstolis pripažino vykdymo senaties terminus esant pasibaigusiais ir vykdomąsias bylas nutraukė. Nutraukęs vykdomąsias bylas dėl senaties terminų pasibaigimo, antstolis privalėjo atšaukti visus bylose priimtus patvarkymus dėl turto, lėšų bei turtinių teisių areštų. Vietoje to, antstolis priėmė naują patvarkymą, kuriuo tikslino senesnį (nebegaliojantį) patvarkymą, kas kvalifikuotina kaip pasikėsinimas užvaldyti svetimą turtą apgaule (sukčiavimas, LR BK 182 straipsnis). Kadangi antstolio patvarkymai vykdomi priverstinai, antstolio veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu gali būti kvalifikuojami netgi kaip pasikėsinimas užvaldyti svetimą turtą, atimant iš nukentėjusiojo galimybę priešintis (plėšimas, LR BK 181 straipsnis). Paaiškėjus nusikalstamos veikos požymiams, prašo teismo apie neteisėtus antstolio veiksmus informuoti prokurorą.

Antstolis R. V. 2016-01-08 patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo M. J. skundą dėl antstolio veiksmų ir persiuntė skundą kartu su vykdomosiomis bylomis nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Patvarkyme nurodė, kad antstolis vykdydamas bylas atliko priverstinius administracinių baudų išieškojimo veiksmus, tame tarpe pateikinėjo užklausas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, bankams, Gyventojų registro tarnybai, siekiant nustatyti skolininko gyvenamąją vietą ir jo turtinę padėtį. Antstolio patvarkymais skolininkui buvo areštuotos sąskaitos. Vykdomosiose bylose skolininkui ne kartą buvo siunčiami ir pasirašytinai įteikiami procesiniai dokumentai, t. y. skolininkas žinojo apie vykdomąsias bylas, tačiau nesidomėjo vykdymo eiga. Skolininkas piktybiškai vengė mokėti baudą, bei slapstėsi, nepateikdamas duomenų apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Kadangi skolininkas niekur nedirbo, lėšų jo areštuotose sąskaitose nerasta. Pažymi, kad dėl minėtų priežasčių senaties eiga administracinių nuobaudų išieškojimui skolininko vykdomosiose bylose sustojo, todėl antstoliui nebuvo pagrindo nutraukti vykdomųjų dokumentų vykdymą suėjus išieškojimo senačiai. 2015-12-02 gavus skolininko skundus dėl vykdomųjų bylų nutraukimo suėjus išieškojimo senaties terminui, įsigilinęs į šio skundo motyvus bei teismų praktiką, taip pat atsižvelgiant į tą faktą, kad skolininkas vykdymo proceso metu nedirbo, pajamų neturėjo, lėšų areštuotose sąskaitose nerasta, o dabar skolininkas atlieka laisvės atėmimo už nusikaltimą ir ši jam paskirta teismo bausmė yra žymiai griežtesnė už antstolio vykdomas administracines baudas, taip pat į faktą, kad teismas skirdamas skolininkui laisvės atėmimo bausmę turėjo atsižvelgti ir į jam skirtas minėtas vykdomas administracines nuobaudas, antstolis 2015-12-15 priėmė partvarkymus dėl administracinių nuobaudų priverstinio išieškojimo nutraukimo ir vykdomojo dokumento gražinimo, o tik vienoje vykdomojoje byloje Nr. 0128/07/00977 priėmė 2015-12-15 patvarkymą dėl vykdomosios bylos nutraukimo, kadangi šioje vykdomojoje byloje vykdoma seniausia iš kitų teismo paskirtų administracinių baudų. Be to, 2015-12-15 priimtu patvarkymu antstolis sumažino vykdymo išlaidas, t. y. paliko tik būtinąsias vykdymo išlaidas ir papildomas vykdymo išlaidas. 2015-12-15 patvarkymu taip pat antstolis iš išieškotinos sumos panaikinimo išieškotinas skolininkui paskirtas administracines baudas, t. y. išieškotiną iš skolininko sumą sumažino paskirtų skolininkui administracinių baudų visų sumų dydžiu. Pabrėžia, kad minėtas antstolio 2015-12-15 patvarkymas yra teisėtas ir logiškas antstolio procesinis veiksmas, kuris turėtų sekti po visų atliktų antstolio procesinių veiksmų. Be to, kiti skolininko nekonkretizuoti ir niekuo nepagrįsti bei nedetalizuoti teiginiai dėl to, kad antstolis dirbtinai augino vykdymo išlaidas, yra atmestini, taip pat, kad jie neatitinka LR CPK 512 str. reglamentuotų skundų pateikimo terminų. Atsižvelgiant į išdėstytą, prašė netenkinti pareiškėjo skundo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo M. J. skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Byloje nustatyta, kad antstolis R. V. vykdo šias vykdomąsias bylas: 1) 0128/07/00977 pagal Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2007 04 06 Nr. A-2.11-625-203/2007 dėl 43,44 Eur; 2) 0128/08/02500 pagal SĮ Susisiekimo paslaugos 2008 09 22 Nr. 1185450-3 dėl 2,90 Eur; 3) 0128/09/00014 pagal Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2008 09 23 Nr. A-29-3625-784/2008 dėl 57,92 Eur; 4) 0128/09/00407 pagal Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2008 11 13 Nr. A22-3084-35 dėl 14,48 Eur; 5) 0128/09/01198 pagal SĮ Susisiekimo paslaugos 2009 03 13 Nr. 1212752-9 dėl 4,34 Eur; 6) 0128/12/01363 pagal Vilniaus AVPK Vilniaus m. 3 PK 2012 03 16 Nr. 14N-1509943-12 dėl 57,92 Eur skolų išieškojimo trečios eilės išieškotojų naudai iš skolininko M. J.. Antstolis, vykdydamas minėtas vykdomąsias bylas, atliko priverstinius administracinių baudų išieškojimo veiksmus, t.y. pateikinėjo užklausas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, bankams, Gyventojų registro tarnybai, siekdamas nustatyti skolininko gyvenamąją vietą ir jo turtinę padėtį. Antstolio patvarkymais minėtose vykdomosiose bylose skolininkui buvo areštuotos sąskaitos. Vykdomosiose bylose skolininkui ne kartą buvo siunčiami ir pasirašytinai įteikiami procesiniai dokumentai. Antstolis nustatė, kad skolininkas niekur nedirba, lėšų jo areštuotose sąskaitose nėra. Apie tai, kad skolininkas atlieka bausmę pataisos namuose antstolis sužinojo 2015-11-01, užklausęs Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registrą. 2015-11-16 buvo priimtas patvarkymas vykdyti ieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. 2015-12-02, gavęs skolininko skundus dėl vykdomųjų bylų nutraukimo suėjus išieškojimo senaties terminui, antstolis 2015-12-15 priėmė partvarkymus dėl administracinių nuobaudų priverstinio išieškojimo nutraukimo ir vykdomųjų dokumentų gražinimo, o tik vienoje vykdomojoje byloje Nr. 0128/07/00977 priėmė 2015-12-15 patvarkymą dėl vykdomosios bylos nutraukimo, kadangi šioje vykdomojoje byloje vykdoma seniausia iš kitų teismo paskirtų administracinių baudų. Skolininkas M. J. kreipėsi su skundu dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti 2015-12-15 patvarkymą ir grąžinti neteisėtai išieškotas lėšas.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 19 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė savo sprendimą motyvuodamas tuo, kad ATPK nenustato administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminų, išskyrus atvejį, kai buvo paskirtas administracinis areštas, todėl administracinių teisės pažeidimų bylose pagal analogiją gali būti vadovaujamasi Baudžiamajame kodekse numatytomis taisyklėmis. Ištyręs ir įvertinęs skunde nurodomų vykdomųjų bylų duomenis, teismas darė išvadą, kad nurodytų bylų vykdymo laikotarpiu nėra suėjęs dvejų metų terminas, kai antstolis neatliko veiksmų dėl nuobaudų išieškojimo.

Nesutikdamas su minėta pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantas nurodė, kad antstolio vykdomose bylose nuo vykdomųjų dokumentų išdavimo yra praėję tikrai daugiau laiko nei du metai, todėl šias bylas antstolis vykdo neteisėtai, t.y. pasibaigus vykdymo senaties terminams. Pasak apelianto, nepagrįstai vykdydamas vykdomąsias bylas, antstolis dirbtinai didino vykdymo išlaidas, todėl jo veiksmai turėtų būti pripažinti neteisėtais. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto skundo argumentais nesutinka.

Pažymėtina, kad pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 312 straipsnio nuostatas nutarimą skirti baudą vykdo antstolis ATPK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad nutarimas skirti baudą, perduotas vykdyti nepažeidžiant ATPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto 3 (trijų mėnesių) nuo priėmimo dienos termino, turi būti vykdomas vadovaujantis ATPK 312–316 straipsniais, reglamentuojančiais nutarimų skirti baudą vykdymo procesą. LR BK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. LR BK 96 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 12 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-904-04; 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N-261-7199/2009).

Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007).

Susipažinęs su vykdomųjų bylų medžiaga, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nurodytų bylų vykdymo laikotarpiu nėra dviejų metų laikotarpių, per kuriuos antstolis nebūtų atlikęs veiksmų dėl nuobaudų išieškojimo. Nurodytina, kad įstatymas nustato pareigą vykdymo procese antstoliui veikti aktyviai – antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas (CPK 634 str. 2 d.). Nustatyta, kad vykdymo veiksmai dėl baudų išieškojimo iš skolininko antstolio buvo atliekami nuolat, kadangi antstolis periodiškai pateikinėjo užklausimus įvairiems Lietuvos Respublikos registrams, tikrino skolininko turtinę padėtį, priimdamas patvarkymus areštuoti lėšas, patikrino, ar skolininko vardu yra piniginių lėšų, ir sustabdė lėšų išmokėjimą bei kt. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra pagrindo daryti išvadą, jog skola per dvejus metus nuo nutarimų dėl baudos paskyrimo nebuvo išieškota dėl antstolio aplaidumo.

Skunde apeliantas nurodė, jog antstolis nevykdė pareigos surašyti išieškojimo negalimumo aktą ir grąžinti vykdomąjį raštą išieškotojui, paaiškėjus skolininko nemokumui. Tokie apelianto teiginiai yra nepagrįsti.

Pažymėtina, jog CPK 631 straipsnis numato atvejus, kuomet vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui. CPK 631 straipsnio 1 d. 2 p. įtvirtina, kad vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojui ir tais atvejais, kuomet skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma. Kaip turi elgtis antstolis, esant vienam iš CPK 631 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, įtvirtina CPK 625 straipsnyje nustatyta vykdomojo dokumento grąžinimo tvarka. Pagal CPK 625 straipsnio 1 dalį vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis turi teisę grąžinti išieškotojui savo iniciatyva arba grąžina jį vykdymo proceso dalyvių prašymu.

Pasisakydamas dėl vykdomojo dokumento grąžinimo išieškotojui, kuomet nustatoma, kad skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių galėtų būti išieškoma, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad įstatyme nenustatyta pareiga antstoliui grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui, esant CPK 631 straipsnio 1 dalyje nustatytiems pagrindams. Jeigu antstolis mano, kad yra tikslinga tęsti vykdomąją bylą ir, esant poreikiui, atlikti reikalingus vykdymo veiksmus, pavyzdžiui, skolininko turto paiešką, antstolis turi teisę išieškotojui negrąžinti vykdomojo dokumento. Tai atitinka vykdymo proceso tikslus – kiek galima greičiau ir efektyviau įvykdyti išieškotojo reikalavimą. Pasikeitus skolininko turtinei padėčiai – įgijus turto, atsiradus pajamų, - antstolis turėtų galimybę iš karto atlikti reikalingus vykdymo veiksmus, pavyzdžiui, areštuoti skolininko turtą, išieškotojui iš naujo nesikreipiant į antstolį ir nepradedant naujo vykdymo proceso. Tai jam būtų privalu atlikti, jei vykdomasis dokumentas būtų grąžintas, o vykdymo byla būtų užbaigta. Dėl tokių biurokratinio pobūdžio procedūrų gali nukentėti vykdymo operatyvumas arba išieškotojas gali neturėti galimybės turto pas skolininką atsiradimo momentu, kai reikia veikti neatidėliotinai, kreiptis dėl vykdymo atlikimo. Dėl šių ir kitų aplinkybių išieškotojas taip pat gali išlaikyti suinteresuotumą tęsti vykdymą. Jo valia dėl vykdymo tęsimo išreiškiama neteikiant prašymo sugrąžinti vykdomąjį dokumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2014).

Kaip jau minėta, vykdomosiose bylose antstolis visais įmanomais būdais stengėsi nustatyti, ar skolininkas turi turto ir tik 2015-11-01, užklausęs Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registrą, antstolis sužinojo, jog skolininkas atlieka bausmę pataisos namuose. Dėl minėtų aplinkybių, 2015-11-16 buvo priimtas patvarkymas vykdyti ieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kadangi buvo nustatyta, jog į šią sąskaitą skolininkui gali būti pervesta lėšų. Darytina išvada, jog antstolis pagrįstai tikėjo, jog skolininkas ateityje turės turto, į kurį bus galima nukreipti išieškojimą.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos 2016 m. vasario 19 d. nutarties, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 d. 1 p., 339 straipsniu, teismas

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą.