- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-10-24
- Bylos Nr.
- 1-3234-1009/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30856-2019-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Kazlauskienė
- Kaltinamasis
- E. B.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Sigita Kazlauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokurorės Jurgitos Baltrūnienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo medžiagą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-30856-19, kurioje
E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), šeiminė padėtis – nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal BK140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. B. 2019 m. liepos 21 d., apie 13.00 val., prie daugiabučio namo laiptinės, esančios (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu nukentėjusiajai S. G. rankomis suėmė už plaukų ir juos tampė, ne mažiau kaip tris kartus spyrė į abi blauzdas, daugiabučio, esančio (duomenys neskelbtini), S. G. sėdint ant fotelio ne mažiau kaip dešimt kartų spyrė į įvairias kūno vietas, tokiu būdu smurtaudamas savo šeimos narei – buvusiai sugyventinei S. G. sukėlė fizinį skausmą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo E. B. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.
Kaltinamasis E. B. ikiteisminio tyrimo metu kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), su savo mama, broliu ir sese. Nuo 2017 m. sausio 22 d. iki 2019 m. birželio 28 d. kartu minėtame bute gyveno su savo jau buvusia sugyventine S. G.. Su ja turi bendrą sūnų. Jo santykiai su sugyventine buvo ir yra konfliktiški, tarp jų ir ankščiau kildavo žodiniai konfliktai, kurių metu jie apsistumdydavo. Nors su S. yra išsiskyrę, tačiau abu bendrauja ir pastaruoju metu sutarė gerai. 2019 m. liepos 21 d., apie 11.00 val., jam paskambinusi S. pasakė, kad yra prie pažįstamo žmogaus namų, tačiau jo namuose nėra. Tuomet jis S. pasakė, kad jo palauktų, kad ateis. Maždaug už valandos jis nuėjo susitikti su S. į daugiabutį, adreso tiksliai neprisimena, bet namas yra prie (duomenys neskelbtini). Ten prie laiptinės susitiko su S., kuri buvo su drauge S. Ž. Tuomet S. pradėjo priekaištauti, kad jis blogas, abu susibarė. S. pradėjo jį įžeidinėti. Tuomet jis S. suėmė abejomis rankomis už pečių ir nestipriai papurtė, kad ji nusiramintų. Tačiau S. dar labiau įsiaudrino ir užsimojo ranka, kurioje kažką laikė, ką nežino. Išsigandęs, kad S. tuo daiktu jam gali suduoti, ėmė nuo jos bėgti. Užbėgo į minėto daugiabučio 7-ą aukštą, jame stovėjo foteliai, S. užbėgusi paskui jį atsisėdo ant minėto fotelio. S. toliau jį įžeidinėjo, kelis kartus spyrė į pilvą. Tuomet jis suėmė S. viena ranka už plaukų ir patampė, kad nusiramintų. Gali būti, kad temdamas plaukus jai sukėlė fizinį skausmą. Tuomet jis pabėgo iš daugiabučio, nuėjo į (duomenys neskelbtini), kur nusipirko vandens buteliuką ir dalį jo išgėrė. Išėjęs iš parduotuvės pamatė S. su drauge. Tuomet jis į S. metė buteliuką vandens ir juo pataikė į nugarą ties kaklu. Nemano, kad tuomet jai galėjo sukelti fizinį skausmą, kadangi buteliuke vandens beveik nebuvo. Kai metė vandens buteliuką į S., tai pamatęs apsauginis jį su S. nuvedė į apsaugos postą, kur S. jam kelis kartus rankomis sudavė į galvą. Tada apsauginis iškvietė policijos pareigūnus. S. nespyrė į galvos sritį ir nespardė jos kojomis. Fiziniais veiksmai S. atžvilgiu nesiekė sukelti jai fizinio smurto, o norėjo ją nuraminti, mesdamas buteliuką į S. nesiekė jos sužaloti ar sukelti jai fizinį skausmą. S. pati jam suduodama rankomis per galvą padarė sužalojimą kaktos srityje, kai S. tampė už plaukų, ji įkando jam į kairį delną, ant kurio yra žaizda. Mano, kad jeigu ir buvo S. sukeltas fizinis skausmas, tačiau jis nebuvo tyčinis ir ne tokio sunkumo, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė (b. l. 96-97). Papildomai apklaustas E. B. parodė, kad 2019 m. liepos 21 d. susitikus su S. G. prie daugiabučio laiptinės, tarp jų kilo žodinis konfliktas. Minėto konflikto metu jie vienas kitą įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais. Tuomet jis S. suėmė už plaukų ir juos tempė, taip pat kadangi tarp jų vyko žodinis konfliktas, jo metu, S. laikant už plaukų, galėjo įspirti jai į blauzdas. Kiek kartų tiksliai įspyrė, nurodyti negali, nes neprisimena. Po tokių veiksmų S. labai užpyko ant jo ir jis pradėjo bėgti nuo jos, įbėgo į minėto daugiabučio 7-ą aukštą, kur S. jį pasivijo, tarp jų toliau vyko žodinis konfliktas. S. atsisėdo ant laiptinėje buvusio fotelio, kojas užsikėlė priešais save, jam mėginant prie jos prisiartinti ji kelis kartus jam spyrė, tuomet ir kaltinamasis jai kelis kartus spyrė kojomis. Kur tiksliai jai pataikė, nurodyti tiksliai negali – tikrai pataikė į kojas ir rankas. Kiek tiksliai kartų spyrė, neprisimena. Suvokia, kad tokiais savo veiksmais sukėlė S. G. fizinį skausmą, dėl to gailisi. Šiuo metu su S. jokių ryšių nepalaiko, jie nebendrauja (b. l. 109-110).
Nukentėjusioji S. G. parodė, kad iki šių metų liepos mėn. pradžios bendrą ūkį vedė ir kartu gyveno su savo buvusiu sugyventiniu E. B.. Bendrą ūkį vedė apie 2 metus, kartu turi bendrą sūnų. Gyvenant kartu E. ne kartą yra prieš ją naudojęs fizinį smurtą, ne kartą yra ją mušęs, tačiau į policiją ankščiau nesikreipė. Jiems išsiskyrus, kaltinamasis jos ramybėje nepaliko – rašinėjo žinutes, nuolatos skambindavo. 2019 m. liepos 21 d. kartu su savo drauge S. Ž. nuėjo pas buvusį bendradarbį A., gyvenantį (duomenys neskelbtini), šeštame aukšte. Minėto asmens neradus, būdama kartu su drauge, ji paskambino buvusiam sugyventiniui E. pasiteirauti, ar A. nėra su juo, kadangi jie yra draugai. E. pokalbio metu nurodė, kad ateina iki minėto namo. S. ir S. būnant prie minėto daugiabučio laiptinės, atėjęs E. pradėjo jai priekaištauti, kad ji skundžiasi kitiems asmenims, kad jis ją muša. E. dėl to buvo labai piktas, tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu E. suėmė jai už plaukų ir pradėjo juos tampyti, du ar tris kartus spyrė jai į blauzdas, dėl to juto fizinį skausmą blauzdose ir galvoje. Tuomet E. pradėjo bėgti nuo jos ir įbėgęs į laiptinę laiptais kilo į viršų. Abu užbėgo į septintą aukštą, kurio laiptinėje ji atsisėdo ant ten buvusio pufiko ir užkėlė kojas priešais save, kad apsigintų nuo E., kadangi jis priėjęs prie jos pradėjo ją kojomis spardyti į įvairias kūno vietas, spardydamas pataikė į kojas ir į galvą. Jis S. spyrė ne mažiau kaip 10 kartų. Nuo jo suduotų smūgių ant abiejų blauzdų buvo atsiradusios kraujosruvos, juto fizinį skausmą. Tuomet E. laiptais nulipo žemyn, ji leidosi liftu. Draugė S. minėto įvykio, kai jie su E. buvo septintame namo aukšte, nematė, nes buvo prie namo laiptinės. S.nusileidus ir sutikus S., jos abi ėjo link parduotuvės (duomenys neskelbtini). E. tuo metu jau buvo pabėgęs. Jai ir S. būnant prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės, automobilių aikštelėje pamatė, kad iš parduotuvės išeina E. Tuomet S. apsisuko, kad nuo jo nueitų, o jis rankose turėjo, jai atrodo, vieno litro talpos plastikinį butelį ir jį metė į ją. Kadangi ji buvo nusisukusi, jis buteliu pataikė į nugarą ties sprandu. Butelis nebuvo pilnas vandens, fizinio skausmo dėl to nejuto, buvo tiesiog išsigandusi tokių E. veiksmų. Pamatęs, ką padarė E., apsaugos darbuotojas ją, draugę ir buvusį sugyventinį nusivedė pas save į apsaugos postą laukti policijos pareigūnų. Laukiant policijos pareigūnų apsaugos poste, jis S. toliau įžeidinėjo, todėl ji jam keletą kartų sudavė į galvą (b. l. 55).
Liudytoja S. Ž. parodė, kad yra mačiusi, kaip E. B. prieš S. G. naudodavo fizinį smurtą. Kartais S. pati išprovokuodavo E., o kartais E. be jokios priežasties prieš ją smurtaudavo. Ne vieną kartą matė, kaip E. S. spardydavo, tampydavo už plaukų ar smaugdavo. Simona ankščiau nesikreipė į policiją dėl tokio E. elgesio. 2019 m. liepos mėnesio pabaigoje, tikslios dienos neprisimena, kartu su S. nuvyko pasiimti S. priklausančios katės, buvo prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini). Tikslios valandos neprisimena, bet atrodo buvo apie 13.00 val. Tiksliai neprisimena, ar S., ar jai paskambino E., atėjo iki jų. S. pokalbio metu E. pradėjo įžeidinėti, susibarė. Po to E. kelis kartus S. įspyrė, kur įspyrė, suėmė už plaukų ir juos tampė. Paskui E. S. paleido ir nubėgo į daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinę. S. E. pradėjo vytis. Ji liko prie minėto daugiabučio laiptinės ir paskui S. ir E. nėjo. Neužilgo iš laiptinės išėjo S., abi nuėjo į netoliese esančią (duomenys neskelbtini) parduotuvę. S. jai sakė, kad laiptinėje E. ją spardė. Vėliau S. nuėjo pas (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotojus ir paprašė, kad jie iškviestų policiją, tačiau jie jos nekvietė. Tuomet abi išėjo iš parduotuvės ir joms einant pro automobilių stovėjimo aikštelę, į S. buvo mestas nepilnas plastikinis vandens butelis. Ar S. buteliu buvo pataikyta, nepastebėjo ir neprisimena. Pamena, kad kai pamatė metamą plastikinį butelį, atsisuko ir pamatė, kad butelį metė E., kuris buvo joms už nugaros prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės išėjimo. Šis įvykis įvyko labai greitai. Tuomet iš (duomenys neskelbtini) parduotuvės išėjo apsaugos darbuotojas ir E. su S. nusivedė į apsaugos postą, vėliau atvažiavo policija. Ji girdėjo, kad visą laiką kol atvažiavo policijos pareigūnai ir atvykus policijos pareigūnams S. ir E. konfliktavo, jie vienas kitą įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais. Paskui E. išsivežė policija (b. l. 60-61).
2019 m. liepos 21 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad smurtą patyrė S. G., kuri buvo susijaudinusi ir akivaizdžiai bijojo. Smurtu įtariamas asmuo E. B. buvo agresyvus, blaivus. Nurodyta, kad atvykus pasitiko apsaugos darbuotojas, kuris paaiškino, kad pastebėjo per vaizdo kameras konfliktą tarp merginos ir vaikino, kuris stumdė merginą ir metė mineralinio buteliuką į galvą, apsaugos darbuotojas sulaikė juos ir nuvedė į tarnybine patalpas. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo S. G. ir E. B., mergina paaiškino, kad įvyko konfliktas tarp jos ir vaikino, kuris ją mušė rankomis, spardė kojomis, savo tokiais veiksmais sukeldamas fizinį skausmą (b. 1 26-29).
2019 m. liepos 21 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką S. G. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes kaip ir duodama parodymus (b. l. 8-9).
Iš 2019 m. liepos 21 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Pakilus liftu į namo 7-ąjį aukštą, bendro naudojimo koridoriuje matoma aikštė, kurios tiesiai matomas langas, prie lango matomi du raudonos spalvos minkštasuoliai. Šalia daugiabučio matoma PC (duomenys neskelbtini)su priešais esančia automobilių stovėjimo aikštele, kuri stebima vaizdo stebėjimo kameromis. PC „Rimi“ dešinėje matomas įėjimas, pro kurį įėjus, kairėje matomas apsaugos postas, taip pat stebimas vaizdo stebėjimo kameromis. Apžiūrėjus įvykio vietą nusikaltimo objektų nenustatyta (b. 1 20).
Iš kitų 2019 m. spalio 1 d. objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas 2019 m. liepos 21 d. vaizdo įrašas, laikas – 13.16 val., adresu (duomenys neskelbtini). Vaizdo įraše matoma automobilių stovėjimo aikštelė ir išėjimas/įėjimas į prekybos centrą. Matoma, kaip vaizdo įrašo laiku 13.16.52 val. iš prekybos centro išeina dvi merginos – pirmoji šviesių ilgų plaukų, vilkinti šviesios spalvos šortais ir tamsios spalvos palaidine trumpomis rankovėmis, antroji – tamsių ilgų plaukų, apsivilkusi šviesios spalvos rūbais. Abi merginos eina per automobilių stovėjimo aikštelę. 13.16.54 val. matomas paskui merginas iš prekybos centro išeinantis vaikinas, apsivilkęs baltos spalvos palaidine trumpomis rankovėmis, tamsios spalvos šortais, kuris užsimoja dešine ranka ir meta į merginas daiktą, panašų į plastikinį butelį. Vyriškis plastikinį butelį meta į pirmąją merginą, pastaroji nesureaguoja, eina toliau, antroji moteris atsisuka į vaikiną. 13.16.59 val. iš prekybos centro išeina apsaugos darbuotojas, kuris eina link minėto vaikino. Pirmoji mergina paima nuo žemės plastikinį butelį ir meta jį į vaikiną, priėjusi prie jo koja spiria jam į sėdmenis. Prie jų prieina apsaugos darbuotojas, kuris atitraukia merginą nuo vaikino. Apsaugos darbuotojas suima vaikinui už kairės rankos ir veda link prekybos centro įėjimo, paskui eina abi merginos. Vaizdo įrašo pabaiga. Vaizdo įrašo pabaigos laikas – 13.17.12 val. (b. 1 35).
Vadovaujantis BK 2 straipsnio nuostatomis, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, jei jo veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimajam giminaičiui ir šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimais išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad kaltinamojo E. B. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta visiškai.
Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę padarius jam inkriminuojamą veiką patvirtina nukentėjusiosios S. G. nuoseklūs parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad įvykio metu 2019 m. liepos 21 d. savo veiksmais, t. y. plaukų tampymu, ne daugiau trijų kartų spyrimų į blauzdas bei ne mažiau dešimties kartų spyriais į įvairias kūno vietas, E. B. jai sukėlė fizinį skausmą. Nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės atitinka pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, objektų apžiūros protokole, kuriuo buvo apžiūrėtas 2019 m. liepos 21 d. vaizdo įrašas, bei kitoje rašytinėje bylos medžiagoje užfiksuotą informaciją, taip pat liudytojos S. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Visi šie įrodymai yra nuoseklūs, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, teismas neturi pagrindo jais abejoti, todėl, remdamasis šių įrodymų visuma, teismas daro išvadą, kad E. B. 2019 m. liepos 21 d. apie 13.00 val. prie daugiabučio namo laiptinės, esančios (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu smurtaudamas prieš sugyventinę (šiuo metu – buvusią) S. G. sukėlė jai fizinį skausmą.
E. B. padarytų veiksmų skaičius, jų pobūdis (nukentėjusiąją suėmė už plaukų ir juos tampė, ne mažiau tris kartus spyrė į abi blauzdas, ne mažiau dešimt kartų spyrė į įvairias kūno vietas) neleidžia abejoti, kad kaltinamasis suprato, jog tokiu būti nukentėjusiajai gali sukelti fizinį skausmą, ir norėjo tokių padarinių, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
Nukentėjusioji S. G. nėra susituokusi su kaltinamuoju, tačiau iš bylos aplinkybių matyti, kad veikos padarymo metu jie galimai buvo ką tik baigę kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį, be to, turi bendrą sūnų, todėl laikytina, kad kaltinamojo smurtas buvo panaudotas prieš šeimos narį – sugyventinę, jo atsakomybę kvalifikuoja (sunkina). Esant nurodytoms aplinkybėms, E. B. inkriminuota nusikalstama veika yra teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamasis kaltas, todėl baustinas.
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. E. B. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 119-120).
Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).
Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis: padarė nesunkų baigtą tyčinį nusikaltimą; neteistas (b. l. 72); administracine tvarka baustas (b. l. 68-71); psichiatrinis gydymas – nesigydė/nesilankė (b. l. 76); priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 75); dirbantis (b. l. 66).
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių nebuvimą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina prokuroro siūloma šios straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – viešieji darbai, su kurių paskyrimu kaltinamasis sutinka (BK 46 straipsnio 1 dalis).
Baudžiamoji byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažįsta, todėl jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. liepos 21 d. 13.50 val. iki 2019 m. liepos 23 d. 13.05 val. (b. 1. 78, 84), dvi paros, vieną sulaikymo parą prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms (BK 66 straipsnis).
Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str., 73 str.).
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 87-88), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pardėjus vykdyti, naikintina.
Dokumentas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo įrašu (CD-R), esantis byloje (b. l. 34), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paliktinas byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas
nusprendžia:
E. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui, iš viso – 270 valandų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, iš viso – 180 (vieną šimtą aštuoniasdešimt) valandų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme E. B. išbūtą laiką nuo 2019 m. liepos 21 d. 13.50 val. iki 2019 m. liepos 23 d. 13.05 val. (b. 1. 78, 84), iš viso – dvi paras, vieną sulaikymo parą prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms, ir laikyti, kad E. B. yra atlikęs 12 valandų viešųjų darbų bausmės.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² ir 73 straipsniais, paskirti E. B. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą – 6 (šešis) mėnesius, skaičiuojant šį terminą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
E. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pradėjus vykdyti, panaikinti.
Dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašu (CD-R), esantį byloje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.
Viešųjų darbų bausmę vykdo probacijos tarnyba pagal nuteistojo gyvenamąją vietą – Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyrius, adresas: Kaunas, Kęstučio g. 37.
Išaiškinti E. B., kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio nuostatomis, jis privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo dienos.
Išaiškinti E. B., kad tuo atveju, jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal šio kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Išaiškinti E. B., jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.
Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas BPK nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.