Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė, sekretoriaujant Rugilei Dičkalnytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui P. N., Valstybinės darbo inspekcijos atstovui J. V., teismo posėdyje išnagrinėjusi P. N. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. N., būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi pažeidė LR Darbo kodekso nuostatas, kadangi esant darbo sutarties požymiams leido Ž. G. 2016-05-18 d. dirbti nesudarius rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie minėto asmens priėmimą į darbą. 2016-05-18, apie 14.10 val., valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus Vyr. darbo inspektorių J. V. ir G. K. atlikto patikrinimo metu automobilių plovykloje adresu (duomenys neskelbtini) nustatytas automobilį plaunantis Ž. G.. Asmuo nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) pirmą dieną, dėl darbo tarėsi su direktoriumi P., tarėsi, kad dirbs pusė etato, mokės už darbo rezultatus, darbo sutartį sudarys savaitės eigoje. Patikrinimo metu asmens įmonės apdraustųjų sąraše nebuvo. P. N., būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi neužtikrino, kad Ž. G. dirbtų tik sudaręs rašytinę sutartį bei įstatymo numatyta tvarka pranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens soc. draudimo pradžią, pažeidė LR Darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p. ir 2 p. nuostatas.

Liudytojas Ž. G. teismo posėdžio metu parodė, kad paskambino pagal darbo skelbimą. Atėjo po pietų susitaręs. Apie pietus tai buvo. Sutarė, kad pabandys, nes niekada nėra dirbęs. Iki inspekcijos atvykimo kelias mašinas pabandė nuplauti. Tą dieną kaip bandomasi laikotarpis buvo. Kalbėjo dėl atlyginimo. Mėginti plauti automobilius tą dieną apie pietus buvo po 12 val. Paaiškinime parašyta 8 val., nelabai pamena, gali būti.

Iš nelegalaus darbo tyrimo akto matyti, kad 2016-05-18, apie 14.10 val., VDĮ darbo inspektoriai atliko patikrinimą automobilių plovykloje (duomenys neskelbtini), pagal gautą anoniminį pranešimą. Patikrinimo metu nustatyti dirbantys P. N., Ž. G.. P. N. nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) vadovas, o Ž. G. šiandieną atėjo pirmą dieną pamėginti padirbėti, ir jei tiks bus sudaryta darbo sutartis. Patikrinimo metu pagal turimus „Sodra“ IS duomenis Ž. G. bendrijos sąrašuose nebuvo.

Iš Ž. G. paaiškinimo, duoto tyrimo metu, matyti, kad pradėjo dirbti plovykloje 2016-05-18 nuo 08.00 val. ryto. Dėl darbo kalbėjo su P. direktoriumi, tarėsi, kad dirbs 0.5 etato. Algą tarėsi nuo darbo rezultatų ir automobilių. Darbo sutartį sudarys savaitės bėgyje. Prašymo priimti į darbą dar nerašė, pateikė tik asmens tapatybės kortelę. soc. draudimo numerį atneš greitu metu. Jokio pradinio įnašo nenešė, apie narystę bendrijoje nekalbėjo. Šiandien plovė, valė, siurbė apie 9 automobilius (b. l. 4).

Motyvuojamoji dalis

LR Darbo kodekso 93 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.

LR Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Nelegalus darbas – darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių:

1) yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties;

2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią;

3) darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos;

4) darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant šio Kodekso 98¹ straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose nustatytų reikalavimų.

Teismų praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2358/2009). Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

Teismas atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes vertina, jog išnagrinėtoje byloje yra nustatytas nelegalaus darbo faktas, kadangi P. N., būdamas (duomenys neskelbtini) įmonės direktoriumi, leido dirbti Ž. G., susitarė dėl darbo funkcijų, darbo sąlygų, darbo laiko, Ž. G. pristatė savo asmens tapatybės kortelę. Šios aplinkybes liudija, kad tarp P. N. ir Ž. G. buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai, tačiau P. N. nebuvo jų įteisinęs teisės aktų nustatyta tvarka bei apie asmens įdarbinimą nepranešė VSDFV teritoriniam skyriui. Apie tai, kad P. N. su Ž. G. nebuvo sudaręs darbo sutarties neneigia ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tačiau teigia, kad Ž. G. atėjo ir paprašė darbo ir sakė, kad nedirbęs, buvo pasakyta, kad padirbsi ir pažiūrėsi, ir surašys sutartį. Jei jam tiks darbas ir jis bus pajėgus, bus sudaryta darbo sutartis su išbandymo laikotarpiu. Iš Ž. G. paaiškinimo, duoto tyrimo metu, matyti, kad pradėjo dirbti plovykloje 2016-05-18 nuo 8 val. ryto. Darbo sutartį sudarys savaitės bėgyje (b. l. 4). Iš minėtų P. N. ir Ž. G. paaiškinimų darytina išvada, kad šalys susitarė, jog jei Ž. G. bus pajėgus dirbti, bus sudaryta darbo sutartis su išbandymo laikotarpiu, taigi darbas 2016-05-18 buvo dirbamas darbdaviui ir darbuotojui sutarus. Pažymėtina, kad asmuo pakluso darbdavio nustatytai darbo tvarkai, tai yra, pradėjo dirbti plovykloje 2016-05-18 nuo 8 val., valė siurbė 9 automobilius, kas leidžia manyti, kad Ž. G. buvo suteiktos ir darbo priemonės. Šių aplinkybių pagrindu P. N. pažeidimas kvalifikuotinas pagal ATPK 41³ str. 1 d.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką, yra ne kartą pažymėjęs, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra susijęs su Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į tai, kad nustatyta pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė prisipažino ir gailisi dėl pažeidimo, nėra sunkinančių aplinkybių, teismas atsižvelgia į tai, kad pažeidėjas anksčiau nebaustas administracine tvarka, Ž. G. įmonėje nelegaliai dirbo tik vieną dieną. Pažeidimo padarymo aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pažeidimas buvo trumpalaikis, atsižvelgtina į tai, kad pažeidimas po patikrinimo buvo pašalintas, pasirašyta darbo sutartis, realios žalos nesukėlė, teismas vadovaujasi teisingumo ir protingumo kriterijais ir taiko Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str., dėl ko skirtina mažesnė nuobauda, negu numatyta sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ , 286-287 str., teismas

nutaria:

P. N. pripažinti kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d., ir skirti 500 eurų dydžio baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo Lietuvos Respublikos ATPK 302² – 302⁵ str. nustatyta tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.