Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Smalakienė, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant atsakovės įgaliotai atstovei Jolitai Mikulėnienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Ž. (V. Ž.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos miesto vyriausiajam policijos komisariatui dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Pareiškėjas V. Ž. su skundu ir patikslintu skundu (b. l. 2-5, 43-46) kreipėsi į teismą prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – LRV, atsakovės atstovė) ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – PD prie LR VRM, atsakovės atstovas), priteisti jam 528 Lt (53 Lt žalą dėl pasikeitusio gyventojų pajamų mokesčio ir vartotojų kainų indekso bei 475 Lt delspinigių dėl laiku neišmokėtos darbo užmokesčio dalies) materialinės ir 10 000 Lt moralinės žalos atlyginimą.

Paaiškino, kad Klaipėdos miesto vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – Klaipėdos m. VPK, tretysis suinteresuotas asmuo), skaičiuodamas jo darbo užmokestį nuo 2003 metų gegužės mėnesio iki 2004 metų rugsėjo mėnesio, vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-01-17 nutarimu Nr. 53 „Dėl valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklių”, kuriame buvo numatytas indeksavimo koeficiento skaičiuojant darbo užmokestį taikymas. Teigė, kad dėl minėtos priežasties jam nebuvo sumokėta darbo užmokesčio dalis, tai yra 1 638,45 Lt. Pažymėjo, jog ši neišmokėto darbo užmokesčio dalis jam yra priteista Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006-04-10 sprendimu. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas, priimdamas minėtą sprendimą, atmėtė jo skundo dalį dėl 475 Lt delspinigių priteisimo. Taip pat ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006-12-15 nutartimi jo apeliacinį skundą atmetė ir minėtą sprendimą paliko nepakeistą. Atkreipė dėmesį, jog Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui 2004-12-13 nutarimu konstatavus, jog Vyriausybės 2003 m. sausio 17 d. nutarimo Nr. 53 1 ir 2 punktai bei šiuo nutarimu patvirtintos Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio taisyklės prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalims, 29 straipsniui, 48 straipsnio 1 daliai bei teisinės valstybės principui, Vyriausybė 2005-03-30 nutarimu Nr. 330 panaikino savo 2003-01-17 nutarimą Nr. 53. LR viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnyje yra nustatyta, jog turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nustatyta tvarka. Vadovaujantis CK 6.236 ir 6.271 straipsnių nuostatomis, valstybės atsakomybei atsirasti pakanka to, kad valdžios institucijų darbuotojai nebūtų veikę taip, kaip pagal įstatymus institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Kadangi Konstitucinio Teismo 2004-12-13 nutarimas yra įsiteisėjęs, todėl laiko, kad neteisėtų veiksmų faktas yra konstatuotas minėtu Konstitucinio Teismo nutarimu, dėl to neteisėtų veiksmų faktas negali būti ginčijamas, nes šis nutarimas turi prejudicinę galią. Remdamasis CK 6.251 straipsnio l dalies 5 punktu, atsižvelgdamas į skaičiuojant gyventojų pajamų mokestį jam taikytus neapmokestinamųjų pajamų dydžius, išmokėtą sumą pagal Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006-04-10 sprendimą bei vartotojų kainų indeksus, pareiškėjas prašo iš atsakovės priteisti 528 Lt materialinei žalai atlyginti, tai pat priteisti 10 000 Lt moralinei žalai atlyginti, nes dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies gindamas savo interesus ilgai bylinėjosi teismuose, gaišo laiką ruošdamas dokumentus, patyrė neigiamas emocijas. Nurodė, jog jo sutuoktinė nedirba, vaikai studijuoja užsienyje, o atlyginimo indeksavimas pablogino jo šeimos turtinę padėtį, sukėlė depresiją, dvasinį sukrėtimą. 1991 metais pradėjo tarnauti kriminalinėje policijoje, už nepriekaištingą tarnybą buvo skatintas apie 80 kartų, tarnyboje pelnė kolektyvo pasitikėjimą ir pagarbą. Akcentavo, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, tai yra atlyginimų indeksavimo, pareiškėjas, kaip sąžiningai dirbęs pareigūnas ir doras pilietis, patyrė didelį stresą, depresiją, jautė LR Vyriausybės, priėmusios neteisėtą nutarimą, pažeminimą. Dėl minėtų išgyvenimų pablogėjo jo sveikata, 2003-2004 metais jis buvo priverstas keletą kartų gydytis.

Atsakovės atstovė LRV su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo V. Ž. skundą dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo nutraukti, nes šiuo klausimu jau yra įsiteisėjusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-12-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A4-1817/2006, kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 57-58) vertina, jog pareiškėjas skunde nurodė netinkamą Lietuvos valstybės atstovą, tai yra LRV. Pažymėjo, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 51 straipsnio l dalimi, LR CK 51 straipsnio 4 dalimi ir CK 6.273 straipsnio 1 dalimi, bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei teisme atstovauja Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Atkreipė dėmesį, jog minėtų teisės aktų nuostatų pagrindu Vyriausybė 2005-05-28 nutarimu Nr. 220 įgaliojo PD prie LR VRM atstovauti Lietuvos valstybei teismų nagrinėjamose bylose dėl žalos, atsiradusios iki 2004-12-18 atlyginimo policijos pareigūnams ir kitiems policijos įstaigų valstybės tarnautojams. Akcentavo, kad pareiškėjas skunde iš esmės pateikia reikalavimus dėl LRV, kaip kolegialios institucijos, veiksmų viešojo administravimo srityje, tačiau, remiantis LR ABTĮ 16 straipsnio 2 dalimi, administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Vyriausybės, kaip kolegialios institucijos, veiklos, dėl to pagal ABTĮ 101 straipsnio 1 punktą byla turėtų būti nutraukta. Nurodė, kad tiek LR viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnis, tiek CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.250 ir 6.271 straipsniai nagrinėjamu atveju nustato būtinąją neturtinės žalos (kaip ir turtinės) pripažinimo atlygintina žala sąlygą – viešojo administravimo subjektų veiksmų neteisėtumą. Pabrėžė, jog policijos įstaigos skaičiuodamos ir mokėdamos pareiškėjams darbo užmokestį, taikydamos indeksavimo koeficientą darbo užmokesčio skaičiavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, veikė teisėtai, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Be to, pareiškėjas nepagrindė reikalaujamos neturtinės žalos dydžio, nepateikė sveikatos priežiūros įstaigų išduotų dokumentų, pagrindžiančių jo skunde nurodomą sveikatos būklės pablogėjimą (emocinę depresiją, chroniškos ligos paūmėjimą ir pan.).

Atsakovės atstovas PD prie LR VRM su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo V. Ž. skundą dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo nutraukti, nes šiuo klausimu jau yra įsiteisėjusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-12-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A4-1817/2006, kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 9-10) nurodė, kad LRV 2005-02-28 nutarimu Nr. 220 tik įgaliojo PD prie LR VRM atstovauti Lietuvos valstybei, bet neišmokėti neišmokėtą darbo užmokestį dėl pritaikyto indeksavimo koeficiento, todėl, mano, jog PD prie LR VRM laikytinas netinkamu atsakovu šioje byloje. Tinkamu atsakovu dėl žalos, atsiradusios dėl indeksavimo koeficiento taikymo, šioje byloje galėtų būti Klaipėdos m. VPK, o sprendžiant, ar pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas, būtina nustatyti, ar Klaipėdos m. VPK pagal tuo metu galiojusio LR valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio 3 dalį, reguliavusią atlyginimo sumažinimą, pareiškėjui mokant darbo užmokestį buvo taikomas darbo užmokesčio indeksavimo koeficientas, kurio apskaičiavimas buvo nustatytas Vyriausybės 2002-12-20 nutarime Nr. 686 ir 2003-01-17 nutarime Nr. 53. Pažymėjo, jog, pagal CK 6.271 straipsnį, valstybės ar savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003-12-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A4-689/2003). Teigė, kad Klaipėdos m. VPK nepažeidė nė vieno iš minėtų teisės aktų reikalavimų, skirdamas ir mokėdamas darbo užmokestį pareiškėjui, veikė taip, kaip privalėjo veikti pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, Lietuvos valstybė taip pat elgėsi teisėtai, todėl dėl šių priežasčių reikalavimas dėl moralinės žalos atlyginimo atmestinas.

Teisėja, išnagrinėjusi skundo bei atsiliepimų motyvus, įvertinusi rašytinius bylos įrodymus, išanalizavusi ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus, konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Klaipėdos miesto policijos komisariatas 2003-2004 m. laikotarpiu dėl darbo užmokesčio indeksavimo koeficiento taikymo V. Ž. neišmokėjo 1638,45 Lt darbo užmokesčio dalies, kurią Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2006-04-10 sprendimu V. Ž. priteisė, jo skundo reikalavimą dėl 475 Lt delspinigių priteisimo atmetė (adm. byla Nr.I-117-386/2006) (b.l. 17, 19-21). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-12-15 nutartimi minėtas sprendimas paliktas nepakeistas (b.l. 47-48).

Patikslintu skundu V. Ž. prašo jam priteisti iš Lietuvos valstybės 475 Lt delspinigių, susijusių su laiku neišmokėta darbo užmokesčio dalimi, 53 Lt patirtos žalos dėl pasikeitusio pajamų mokesčio ir vartotojų kainų indekso, iš viso prašo priteisti 528 Lt ir 10000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

Nagrinėjamoje byloje skirtingai negu Klaipėdos apygardos administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr.I-117-386/2006 atsakovu yra Lietuvos valstybė, todėl tai nėra tapatus ginčas ir LR Vyriausybės atstovės motyvai dėl bylos nutraukimo LR ABTĮ 101 str. 2 p. pagrindu, atmestini.

Atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą pagrindai ir sąlygos numatyti LR CK nuostatose, o šio kodekso 6.263 str. 1 d. nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, padaryta turtinė žala, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinė žala, turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. Tačiau siekiant pripažinti reikalavimą dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: žalos faktas, neteisėta veika, priežastinis ryšys tarp jų bei žalą padariusio asmens kaltė. LR CK 6.271 str. 1d. nurodoma, kad žala dėl valstybės institucijos neteisėtų aktų atlyginama neatsižvelgus į darbuotojų kaltę.

Iš V. Ž. skundo motyvų darytina išvada, jog pareiškėjas jam padarytą turtinę bei neturtinę žalą kildina iš LR Vyriausybės 2003-12-13 nutarimo Nr.53, kuriuo patvirtintos Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklės, neteisėtumo, todėl sprendžiant skundo reikalavimo dėl delspinigių priteisimo pagrįstumą, turėtų būti išspręstas LR Vyriausybės veiksmų teisėtumo klausimas ir ar jie galėjo sąlygoti žalos kilimą.

Valstybės tarnautojams atitinkamo dydžio darbo užmokestis buvo nustatytas Valstybės tarnybos įstatymo (2002-04-23 Nr.IX-855 redakcija, įsigaliojo 2002-07-01) VI skyriuje.

Minėto įstatymo įgyvendinimo tvarką nustatė LR valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymas (2002-04-23 Nr.IX-856), kurio 1 str. 3 d. buvo nurodoma, kad valstybės tarnybos įstatymo VI skyriuje nustatytas darbo užmokestis mokamas iš atitinkamų metų valstybės ir savivaldybių biudžetuose darbo užmokesčiui patvirtintų asignavimų. Jeigu valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos apskaičiuotas pagal patvirtintas valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių lėšų valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui poreikis viršys atitinkamiems metams Lietuvos Respublikos valstybės biudžete ir savivaldybių biudžetuose darbo užmokesčiui patvirtintus asignavimus, valstybės tarnautojų darbo užmokestis skaičiuojamas pagal Vyriausybės patvirtintas valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisykles, tačiau valstybės tarnautojo pareiginė alga neturi būti mažesnė už jo pareiginę algą, gautą iki 2002 m. birželio 30 d.

Įgyvendindama šią įstatymo nuostatą LR Vyriausybė 2003-01-17 priėmė nutarimą Nr.53 „Dėl valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklių“, kuriuo patvirtino Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisykles - teisinį pagrindą mažinti valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatymo nustatytą darbo užmokestį, atsižvelgiant į valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai LR valstybės biudžete ir savivaldybių biudžetuose darbo užmokesčiui patvirtintus asignavimus.

Ta aplinkybė, kad LR Konstitucinio teismo 2004-12-13 nutarimu pripažinta, jog LR valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 str. 3 d. nuostatos, t.y. teisės normos, kurių pagrindu buvo priimtos ir LR Vyriausybės 2003-01-17 nutarimu Nr.53 patvirtintos Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklės, prieštarauja LR Konstitucijai, nepaneigia pačios LR Vyriausybės veiksmų teisėtumo.

Esant galiojančioms LR valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 str. 3 d. nuostatoms, LR Vyriausybė privalėjo nustatyti šių nuostatų įgyvendinimo tvarką, tai padarė patvirtinusi minėtas darbo užmokesčio skaičiavimo taisykles, todėl šie jos veiksmai negali būti pripažinti neteisėtais.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, sprendžiama, jog LR Vyriausybė 2003-01-17 nutarimu Nr.53 patvirtinusi Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisykles veikė teisėtai, todėl jos kaltės dėl pareiškėjui neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, nėra.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo 2005-12-21 nutartyje (adm. byla Nr. A1-638/2005) konstatavo, kad delspinigių priteisimas siejamas su atsakovo kalte.

Atsižvelgiant į tai, kad LR Vyriausybė 2003-01-17 nutarimu Nr.53 patvirtinusi Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisykles, įstatymo nuostatas įgyvendino tinkamai ir veikė teisėtai, todėl jos kaltės nėra, skundo reikalavimas dėl 475 Lt delspinigių priteisimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Nors pareiškėjo teigimu jam 2003-2004 m. buvo taikomas ne 290 Lt, o 304,50 Lt neapmokestinamas pajamų dydis ir tokiu būdu jis patyręs žalą, minėtų aplinkybių pareiškėjas nepagrindžia jokiais byloje esančiais įrodymais bei skaičiavimais.Be to, byloje nėra jokių duomenų, jog pareiškėjas netinkamą pajamų mokesčio dydžio pritaikymą būtų ginčijęs teismui ar ikiteismine tvarka.

Jokiais byloje esančiais ir objektyviais laikytinais įrodymais nepagrįsti ir pareiškėjo teiginiai, jog jam padaryta žala dėl vartotojų kainų indekso pokyčio.

Atsižvelgus į tai, sprendžiama, kad šis skundo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Neturtinės žalos samprata pateikta CK 6.250 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Nors V. Ž. nurodo, kad atlyginimo indeksavimas jam sukėlė emocinę depresiją, neigiamus išgyvenimus, dvasinį skausmą, ir tai sąlygojo sveikatos pablogėjimą, teismas sprendžia, kad byloje esančiais įrodymais pareiškėjo nurodytos aplinkybės nepatvirtintos.

Teismui pateiktas VĮ Jūrininkų pirminės sveikatos priežiūros centro 2006-05-05 išrašas iš asmens sveikatos istorijos patvirtina, kad V. Ž. 2003-2006 m. ne kartą lankėsi pas gydytojus dėl nugaros juosmens srities skausmų, galvos skausmų, pykinimo. 2004-05-21 gydytojų konsultacinės komisijos sprendimu pareiškėjas atleistas nuo fizinio užsiėmimo dėl stuburo juosmens radikulopatijos, arterinės hipertenzijos, vėliau ne kartą gydytas dėl nugaros skausmų (b.l. 65-68).

Nors pareiškėjas nurodo, kad 2004-06-04 dėl depresijos buvo paguldytas į Klaipėdos miesto reabilitacijos skyrių, išrašas iš asmens sveikatos istorijos rodo, jog nurodytu laiku V. Ž. buvo gydytas dėl stuburo negalavimų (b.l. 66).

Įvertinus V. Ž. susirgimų pobūdį, sprendžiama, kad jie niekaip nepatvirtina sveikatos sutrikimo priežastinio ryšio su pareiškėjui neišmokėta darbo užmokesčio dalimi, todėl negali būti vertinami kaip patirtą žalą pagrindžiančios aplinkybės.

Pareigos atlyginti neturtinę žalą dėl asmens patirtų neigiamų išgyvenimų vertinimui, atsižvelgiant į tai, jog pagal CK 6.250 str. 1 d., neturtinės žalos dydį pinigais nustato teismas, taikytini bendrieji teisės principai: teisėtumo, protingumo, proporcingumo ir kt. Tik tuomet, kai įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, galima teigti įprastų (sprendžiant gyvenimiškas situacijas objektyviai neišvengiamų) išgyvenimų ribos peržengimą, yra pagrindas pripažinti, jog padaryta neturtinė žala, vertintina pinigais.

Teisinių pagrindų neturtinei žalai atlyginti byloje nenustatyta, todėl pareiškėjo skundo reikalavimas dėl 10000 Lt neturtinės žalos priteisimo, atmestinas kaip nepagrįstas.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis LR ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjo V. Ž. (V. Ž.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 d. nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą