- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-15
- Bylos Nr.
- A-370-822/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00391-2018-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė, Audrius Bakaveckas
- Pareiškėjas
- A. M., G. M.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. M. ir G. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. M. ir G. M. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjai A. M. ir G. M. (toliau kartu – ir pareiškėjai) 2018 m. sausio 31 d. kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. 3R-402(AG-316/02-2017) (toliau – ir Sprendimas) ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. rugsėjo 29 d. įsakymą Nr. D1-800 (toliau – ir Įsakymas).
2. Pareiškėjai nesutiko su Įsakyme suformuluotu nurodymu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamentui organizuoti 0,8 ha privataus miško, esančio pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), želdinimo ir žėlimo projekto parengimo paslaugų ir atkūrimo darbų paslaugų pirkimą. Paaiškino, kad valstybės institucijos laikosi pozicijos, jog D. G. (asmuo, iš kurio pareiškėjai įsigijo žemės sklypą), neturėdamas leidimo kirsti, plynais sanitariniais kirtimais iškirto jaunuolyną, o D. G. neatkūrus miško ir vėliau pardavus sklypą pareiškėjams, jiems kartu su žemės sklypu atiteko prievolė atkurti mišką. Pareiškėjai tvirtino, kad ginčo žemės sklypo dalyje ,,5a“ miškas niekada neaugo, tai patvirtinta įrodymai, į kuriuos nagrinėjant ginčą ikiteismine tvarka buvo visiškai neatsižvelgta. Be to, D. G. veiksmus, dėl kurių buvo išteisintas, atliko ,,5b“ sklypo dalyje, kurioje po audros buvo išvartyti medžiai. Šioje dalyje jis sutvarkė medžių vėjovartas ir vėjolaužas. Pareiškėjų nuomone, valstybės institucijos taip pat nepagrįstai neatsižvelgė į Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisiamajame posėdyje liudytojos I. M. duotus parodymus, kad ji matavo ginčo sklypą ir patvirtino faktą, kad 16 sklype buvo tik krūmai, o medyno nebuvo. Pareiškėjų įsitikinimu, sprendžiant dėl kaltinimų D. G. atlikus neteisėtą plyną kirtimą pagrįstumo buvo nustatyta, kad jis nuo 2012 m. vasario iki kovo mėnesio šalino vėjovartas, todėl nei atsakomybė, nei pareiga atkurti mišką ,,5a“ dalyje jam nekilo, o tuo pačiu neperėjo ir naujiems šio miško žemės sklypo savininkams – pareiškėjams. Kita vertus, pareiškėjai sutiko savo iniciatyva atkurti mišką ,,5b“ dalyje. Pareiškėjai paaiškino nesantys suinteresuoti ginčo žemės sklypo,,5a“ dalies paskirties keitimu ir ateityje to nedarys. Šio sklypo naudojimo paskirtis – miškų ūkio, o žemės sklypo naudojimo būdas – rekreacinių miškų sklypai. Pareiškėjai nesiekia pakeisti žemės sklypo naudojimo paskirties ar naudojimo būdo, kad ateityje galėtų statyti statinius ar kitus objektus.