Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, įgijęs vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, registruojasi Užimtumo tarnyboje, teistas 44 kartus, paskutinius kartus:

1) 2022 m. kovo 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 4 dalį galutine bausme – areštu 30 parų, bausmę atliko 2023 m. sausio 11 d.;

2) 2022 m. spalio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2023 m. vasario 7 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (3 veikos) galutine subendrinta bausme – areštu 45 paroms. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmė subendrinta su 2022 m. kovo 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme ir galutinė bausmė paskirta areštas 45 paroms;

3) 2022 m. lapkričio 3 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį galutine bausme – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

4) 2023 m. vasario 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (3 veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį galutine bausme – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams. Atlikus veikų perkvalifikavimus ir naujus subendrinimus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 4 d., 2023 m. liepos 5 d. ir 2023 m. rugpjūčio 25 d. nutartimis, galutinė bausmė 2023 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi nustatyta laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams;

6) 2023 m. birželio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį galutine bausme – areštu 26 paroms;

7) 2023 m. birželio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį galutine bausme – areštu 30 parų. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 17 d. nutartimi, pakeista Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 27 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 5 dalies 2 punktu, subendrintos bausmės, paskirtos 2023 m. birželio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, 2023 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi ir 2023 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu, bei nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 2 mėnesiams;

8) 2024 m. kovo 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį galutine bausme – laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 26 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 17 d. nutartimi, pakeista Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 27 d. nutartimi, skirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams ir 6 mėnesiams. 2025 m. vasario 21 d. paleistas lygtinai, neatlikęs 7 mėnesių 17 dienų laisvės atėmimo bausmės, 2025 m. liepos 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi lygtinis paleidimas panaikintas (šiuo metu atlieka likusią neatliktą bausmės dalį),

kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 5 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. B. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą šiomis aplinkybėmis:

jis 2025 m. gegužės 17 d. apie 12.30 val., būdamas PPC ,,Akropolis“ parduotuvėje ,,(duomenys neskelbtini)“, esančioje Vilniuje, Ozo g. 25, prekybos salėje paėmė vyrišką rankinę, kurios vertė 180 Eur, ir išėjo iš parduotuvės su preke, nepateikęs jos apmokėjimui, tokiu būdu pagrobė svetimą, SIA ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 180 Eur vertės turtą.

Teisiamajame posėdyje V. B. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad pripažįsta vagystę, tačiau nepripažįsta kaltinime nurodytos prekės kainos, nes ji buvo nepagrįstai padidinta. Užėjęs į parduotuvę pamatė rankinę, kurios kaina buvo 150 Eur. Nusprendė ją pavogti, bet jį sulaikė. Tyrimo metu dokumentuose rankinės kaina jau buvo nurodyta 153 Eur. Tuo metu, kai jis vykdė vagystę, visoms rankinėms parduotuvėje buvo taikoma 10 procentų nuolaida. Ant prekių lentynos buvo padėta lentelė su taikoma nuolaida. Nėra tokio įstatymo, kai jei žmogus perka tą prekę, tai jam taikoma nuolaida, o jei vagia – ne. Jis pripažino kaltę ir netrukdė tyrimui ir teismui. Jam turėjo skirti bausmę, artimą sankcijos vidurkiui, bet teismas baudžiamuoju įsakymu jam skyrė pačią griežčiausią įmanomą bausmę. Jo vertinimu, skiriama bausmė neturėjo viršyti 16 parų arešto, o jis galutinę bausmę gavo 30 parų. Už savo veiką jis apskritai turėjo gauti tik baudą, kvalifikavus ją kaip administracinį nusižengimą. Jis pripažįsta kaltę, bet nepripažįsta jam skirtos bausmės.

2025 m. gegužės 19 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad atidarius vaizdo įrašą pavadinimu „ACC Export-2025-05-17 13.50.04.898.ave“, kairiajame viršutiniame kampe matoma data 2025 m. gegužės 17 d. ir laikas 12.33.59 val., matoma prekybos centro alėja bei parduotuvės. Kairiame kampe matoma parduotuvė „Skechers, „Sizeer“ bei „(duomenys neskelbtini)“. Laiku 12.34.10 val. matoma, kaip iš parduotuvės „Skechers“ išeina suaugusio amžiaus vyras, ant galvos užsidėjęs pilkos spalvos kepurę, apsirengęs tamsios spalvos striuke bei megztiniu, dėvintis tamsiai mėlynos spalvos džinsus, mūvintis tamsios spalvos batus. Minėtas vyras kairėje rankoje laiko baltos spalvos daiktą. Laiku 12.34.29 val. matoma, kaip minėtas vyras įeina į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“. Laiku 12.34.35 val. matoma, kaip minėtas vyras tik įėjęs į parduotuvę iš jos išeina paėmęs juodos spalvos daiktą, panašų į rankinę. Taip pat vyras ausyse su savimi turi baltos spalvos belaides ausines bei dėvi akinius. Minėtas vyras paėmęs prekę nueina prekybos centro alėja ir priėjęs posūkį į dešinę už parduotuvės „DANIJA“ (1 t., b. l. 62-64).

„VID_20250518_104618“ matoma data 2025 m. gegužės 17 d. ir laikas 11.27.47 val. Nurodytu laiku vaizdo įraše matomas vaizdas kitu kampu. Vaizdo įraše matoma, kaip minėtas vyras, nešinas paimtu daiktu rankoje, laiku 11.27.53 val. daiktą padeda po stalu, nueina giliau į parduotuvę ir išeina iš jos.

VID_20250522_104022 matoma data 2025 m. gegužės 17 d. ir laikas 11.34 val. Nurodytu laiku matoma, kad minėtas vyras sugrįžta į parduotuvę ir prieina prie stalo, iš po kurio paima daiktą ir jį iškėlęs virš apsauginių vartelių išeina nesusimokėjęs (1 t., b. l. 68-70).

2025 m. gegužės 26 d. tarnybiniame pranešime dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, nustatymo nurodyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 2-ajame veiklos skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-17712-25 pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį. Remiantis ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, nustatyta, kad galimai nusikalstamą veiką įvykdė V. B., gim. (duomenys neskelbtini) m. Patikrinus pastarojo duomenis per IBPS nustatyta, kad šiuo metu jo atžvilgiu nėra atliekamų ikiteisminių tyrimų (1 t., b. l. 75).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 178 straipsnio 5 dalį kyla tam, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog įrodyta, kad V. B. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Pats kaltinamasis dėl šios nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino ir nurodė, jog į prekybos centrą atvyko pirkti vaistų mamai, tačiau pamatęs dideles vaistų kainas, spontaniškai nutarė ką nors pavogti. Užėjo į pirmą pasitaikiusią parduotuvę ir paėmė arčiausiai buvusią prekę. Su ja buvo sulaikytas lauke prie įėjimo į Akropolio prekybos centrą, jį sulaikęs apsaugos darbuotojas rankinę paėmė. Ikiteisminio tyrimo metu jis teigė, kad į prekės kainą jis apskritai nežiūrėjęs, tačiau teisme pakeitė savo poziciją aiškindamas, kad imdamas prekę jis matė, kad jos kaina yra tik 150 Eur, be to buvo akcijų diena, tad prekei buvo taikoma mažiausiai 10 % nuolaida, į kurią nebuvo atsižvelgta formuluojant kaltinimą, kas nepagrįstai nulėmė baudžiamąją, o ne administracinę atsakomybę.

Ikiteisminiam tyrimui pateikti parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo įrašai objektyviai patvirtina, kad kaltinime nurodytomis aplinkybėmis kaltinamasis užėjo į parduotuvę, nuo lentynos paėmė vyrišką rankinę, kurią iš pradžių paslėpė po stalu, po to iškėlęs į viršų virš magnetinių vartelių veikimo daviklių, išsinešė iš parduotuvės, už ją nesumokėjęs. Kaltinamasis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme neneigė, kad vaizdo įrašuose užfiksuotas jis. Liudytojas P. A. nurodė, kad savo budėjimo metu pastebėjo jam ir kolegoms dėl vagysčių žinomą asmenį, pranešė kolegoms, kad jį stebėtų. Kolegoms pranešus, kad asmuo jau palieka prekybos centrą ir yra prie pagrindinio prekybos centro išėjimo, priėjęs paprašė parodyti turimus daiktus, po ko šis išsyk pripažino, kad turi vogtą prekę ir geranoriškai nuėjo į apsaugos kambarį, kur dalinės apžiūros metu rasta vyriška rankinė. Sulaikytą asmenį atidavė iškviestiems policijos pareigūnams. Liudytoja apklausta K. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad vagystės parduotuvės darbuotojai realiuoju laiku nepastebėjo, apie ją sužinojo, kai atėjęs apsaugos darbuotojas pranešė, kad iš jų parduotuvės buvo pavogta vyriška rankinė. Parodė rankinės nuotrauką, pagal kurią atpažino savo prekę. Tik tuomet pamatė, kad lentynoje, kur ši turi būti – tuščia vieta. Rankinė buvo nesugadinta ir vėliau parduotuvei grąžinta. Iš rankinės apžiūros ir įvykio vietos apžiūros protokolų matyti, kad rankinė pažeista nebuvo, ji grąžinta į parduotuvės apyvartą.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis kėlė abejonių dėl prekės kainos, teigdamas, kad ji buvo tik 150 Eur, o nuo jos dar turėjo būti taikoma nuolaida. Ši kaltinamojo versija buvo paneigta tiek ikiteisminio tyrimo metu surinktais, tiek papildomai teisminio nagrinėjimo metu gautais duomenimis. SIA „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotoji atstovė teisme nurodė, kad ji tyrimui nurodė rankinės kainą jau su akcijos nuolaida. Pažymėtina, kad ir parduotuvės administracijos 2025 m. gegužės 17 d. pareiškime nurodoma, kad 153 Eur buvo „rankinės pardavimo kaina akcijos metu“. Teismui bendrovė papildomai teikė savo sistemos išrašą, kuriame nurodoma, kad pilna rankinės pardavimo kaina 2025 m. gegužės 17 d. buvo 180 Eur, bei informacinės lentelės pavyzdžius, kuriuose buvo nurodoma, kad nuo pilnos prekės kainos buvo taikoma 15 arba 20 procentų nuolaida, priklausomai nuo to, ar klientas yra klubo „(duomenys neskelbtini)“ narys, ar ne. Tokio pat formato ir turinio lentelės matomos ir prie įvykio vietos apžiūros protokolo esančiose nuotraukose, kuriose užfiksuota prekybos salė įvykio dieną. Ne klubo nariui rankinės pardavimo kaina minusuojant 15 procentų kainos ir būtų pareiškime nurodyti 153 Eur. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad jei daiktas turi etiketę, kurioje nurodyta prekės kaina, ir jis pavagiamas iš parduotuvės, jo vertė nustatoma pagal turto kainą, viešai nurodytą prie prekės, ar pagal parduotuvėje esančius prekės kainoraščius. Prekei gali būti taikomos nuolaidos. Tačiau pažymėtina, kad nuolaidos taikomos asmenims, kurie perka prekę, t. y. pirkėjams, o ne vagims (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-245-696/2015). Kasacinis teismas minėtoje byloje atmetė kasatorių argumentą, kad, nustatydamas pagrobto turto vertę, teismas turėjo atsižvelgti į parduotuvės teikiamą nuolaidą prekei. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad vagystės atveju kaltininkui inkriminuojama pilna prekės kaina ir į pirkėjams vagystės dieną taikytas nuolaidas nėra atsižvelgiama. Atitinkamai valstybinis kaltintojas, teisminio nagrinėjimo metu paaiškėjus, kad parduotuvė savo pareiškime nurodė rankinės kainą jau su nuolaida, pagrįstai tikslino kaltinimą, nurodydamas pilną pavogtos prekės kainą – 180 Eur.

Aptarti bylos duomenys tarpusavyje sutampa, vieni kitus papildo, sudaro nuoseklią įrodymų grandinę ir neabejotinai patvirtina, kad V. B. 2025 m. gegužės 17 d. apie 12.30 val., būdamas PPC ,,Akropolis“ parduotuvėje ,,(duomenys neskelbtini)“, esančioje Vilniuje, Ozo g. 25, prekybos salėje paėmė vyrišką rankinę, kurios vertė 180 Eur, ir išėjo iš parduotuvės su preke, nepateikęs jos apmokėjimui, tokiu būdu pagrobė svetimą, SIA ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 180 Eur vertės turtą.

Nors V. B. buvo sulaikytas su pavogta rankine prie prekybos centro „Akropolis“ išėjimo, pačioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ ar prie jos prieigų jis pastebėtas ir sulaikytas nebuvo. Atsižvelgiant į prekybos centro „Akropolis“ dydį ir plotą, iki sulaikymo kaltinamasis neabejotinai turėjo galimybę disponuoti pagrobtu turtu, jį paslėpti, išmesti, perduoti tretiesiems asmenims, todėl jo įvykdyta vagystė laikoma baigta. Nepažeistą rankinę grąžinus parduotuvei, ši realios žalos nepatyrė.

V. B. neabejotinai veikė tiesiogine tyčia, nes imdamas prekę aiškiai suvokė, kad tai svetimas turtas, dėl kurio netekimo parduotuvės savininkai patirs nuostolių. Pagrobto turto vertė viršija 3 MGL, bet nesiekia 10 MGL dydžio sumos. Atsižvelgiant į šią prekės vertę, V. B. veiksmai kvalifikuojami pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, kaip nedidelės vertės svetimo turto pagrobimas.

Bausmės skyrimas

V. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors jis nurodė, kad galisi, įvertinus jo nuolat vykdomas vagystes, laikytina, kad jo gailėjimasis deklaratyvus. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Recidyvistu kaltinamasis buvo pripažintas dar 2024 m. kovo 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, teistumas tiek pagal jį, tiek pagal ankstesnius nuosprendžius, kuriais jis buvo teisiamas už tyčinius nusikaltimus, šioje byloje nagrinėjamos veikos padarymo metu nebuvo ir iki šiol nėra išnykęs, tad nagrinėjamos veikos padarymo metu asmuo turėjo recidyvisto statusą, nepaisant to, kad nauja jo veika kvalifikuojama tik baudžiamuoju nusižengimu.

Skirdamas V. B. bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia, kad kaltinamasis padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia, kaltinamasis prisipažino, žala nepadaryta, nes prekė grąžinta parduotuvei, nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Teismas taip pat atsižvelgia, jog veikos padarymo metu V. B. baudžiamojon atsakomybėn už įvairių rūšių nusikalstamas veikas buvo traukiamas mažiausiai 42 kartus, iš jų – 38 kartus už nusikalstamas veikas nuosavybei (1 t., b. l. 78-103). Kriminalinė praeitis trunka mažiausiai nuo 1991 m. Teistumas dėl sistemingai daromų nusikalstamų veikų neišnykęs. Nagrinėjama nusikalstama veika padaryta neatlikus visos laisvės atėmimo bausmės pagal 2024 m. kovo 26 d. jo atžvilgiu priimtą Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį. Iki tol atliktos bausmės teigiamo poveikio asmens elgesiui ir mąstysenai nepadarė. Jis sistemingai ir intensyviai tebedaro teisei priešingas veikas. Administracine tvarka per pastaruosius penkerius metus baustas ne mažiau 55 kartų, daugiausiai už važiavimą visuomeniniu transportu be bilieto bei už smulkias vagystes, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (1 t., b. l. 105-130). Sodros duomenimis, niekada nėra oficialiai dirbęs (1 t., b. l. 104). Matomai vagystės yra pagrindinis V. B. pajamų šaltinis, lėšų pragyvenimui gauti teisėtais būdais jis nesiekia.

Įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta kaltinamajam paskyrus BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – areštą, nustatant maksimalų jo dydį. Pagrindo mažinti ar švelninti arešto bausmę, kuri buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu, teismas taip pat neįžvelgia. Bausmės dydį lemia ne tik kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimas ir jų santykis, bet ir kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys. Atsižvelgiant į aukščiau aptartus V. B. charakterizuojančius duomenis, recidyvisto statusą, jokių išvadų po ankstesnių baudžiamųjų procesų nedarymą, nėra pagrindo švelninti bausmę.

Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Nagrinėjamą nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė lygtinio paleidimo metu, t. y. būdamas neatlikęs visos 2024 m. kovo 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Po lygtinio paleidimo panaikinimo 2025 m. kovo 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, V. B. šiuo metu atlieka likusią neatliktą minėtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimas informavo, kad šio nuosprendžio paskelbimo dienai likusi neatlikta 2024 m. kovo 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo dalis yra 6 mėnesiai 2 dienos. Kadangi šioje byloje nagrinėjama veika padaryta lygtinio paleidimo metu, už ją skiriama arešto bausmė su ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės neatlikta dalimi bendrintina BK 64 straipsnio 1, 3 dalių pagrindu, prie griežtesnės laisvės atėmimo bausmės pridedant švelnesnės arešto bausmės dalį – 15 parų arešto, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, vieną arešto parą keičiant į vieną dieną laisvės atėmimo.

Kadangi kaltinamasis jau atlieka laisvės atėmimo bausmę, skiriamos bausmės pradžia skaičiuotina nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-263-689/2018).

V. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 155-158) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Skaitmeninė laikmena su vaizdo įrašais paliktina saugoti baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. 2025 m. rugsėjo 11 d. pažymoje nurodyta, kad vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 14.3.2.1 punktu, valstybės naudai iš kaltinamojo V. B. priteistina antrinės teisinės pagalbos suma yra 191,67 Eur (2 t., b. l. 71-73).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tokia nuostata įtvirtinta įsigaliojus 2020 m. birželio 26 d. įstatymui Nr. XIII-3180 (nuo 2020-07-15). BPK 106 straipsnio 2 dalies pakeitimas susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Nagrinėjamu atveju V. B. gynėjas skirtas teismo iniciatyva, BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu, nes kaltinamasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, jo galimybės savarankiškai įgyvendinti teisę į gynybą apribotos įkalinimo. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis vengė pats pasisamdyti gynėją, o nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, gynėjo dalyvavimas byloje yra būtinas ne dėl to, kad šito pageidauja kaltinamasis, o kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamas veikas, teisę į gynybą. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis nedirba, negauna jokių pajamų. Todėl nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesinėmis kaltinamojo teisėmis į gynybą. Esant šioms aplinkybėms, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301-302, 304-305, 307, 313 straipsniais,

nusprendžia:

V. B. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje, ir skirti jam bausmę – areštą 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. B. paskirti galutinę bausmę – areštą 30 (trisdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2024 m. kovo 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės neatlikta dalimi – 6 mėnesiais 2 dienomis laisvės atėmimo, prie 6 mėnesių 2 dienų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį skiriamos arešto bausmės – 15 parų arešto ir galutinę subendrintą bausmę V. B. paskirti laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams 17 (septyniolikai) dienų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikinti.

Skaitmeninę laikmeną su vaizdo įrašais palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.