Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, turintis pradinį išsilavinimą, nedirbantis, atliekantis bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje -kalėjime, teistas:

1) 1998-12-29 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 4 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį (1961 m. BK) – laisvės atėmimu 3 m. 6 mėn., vadovaujantis BK 47¹ straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2) 2001-04-12 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį (1961 m. BK) paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 1 metams 10 mėnesių su 20 % turto konfiskavimu;

3) 2001-03-19 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 206 straipsnį, 42 straipsnį (1961 m. BK) laisvės atėmimu 2 metams;

4) 2001-06-27 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, taikant BK 42 straipsnį (1961 m. BK) laisvės atėmimu 2 metams;

5) 2002-01-30 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, taikant BK 43 straipsnį (1961 m. BK) laisvės atėmimu 2 metams 4 mėnesiams;

6) 2002-04-24 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalį, taikant BK 42 straipsnį (1961 m. BK) laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;

7) 2003-04-30 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 278 straipsnio 1 dalį, 271 straipsnio 2 dalį taikant BK 42 straipsnį, 43 straipsnį (1961 m. BK) laisvės atėmimu 2 metams 7 mėnesiams su 200 litų vertės turto konfiskavimu;

8) 2006-05-24 Švenčionių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnį, 64 str. 1, 3 dalis laisvės atėmimu 2 metams 5 mėnesiams;

12) 2009-02-17 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, subendrinta su bausme, paskirta 2008-11-27 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 5 metai 1 mėnuo laisvės atėmimo;

14) 2009-05-12 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 5 metams 2 mėnesiams;

15) 2009-12-21 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnį laisvės atėmimo bausme 6 metams 2 mėnesiams;

19) 2011-06-17 Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, 232 straipsnį, 290 straipsnį, taikant BK 63 str. 1, 4, 9 d., laisvės atėmimo bausme 9 metams 9 mėnesiams;

23) 2014-01-23 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį 13 metų laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis subendrinta su Kauno rajono apylinkės teismo 2012-05-02 nuosprendžiu skirta ir neatlikta bausmės dalimi, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 16 metų. Vadovaujantis BK 27 str. 2 d. 2 p. jis pripažintas pavojingu recidyvistu;

24)2014-02-04 Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 181 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 1 metams 2 mėnesiams;

25)2014-02-17 Varėnos rajono apylinkės teismo pagal BK 181 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 1 metams 9 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis šiuo nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su 2014-01-23 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu skirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 16 metų 9 mėnesiams, ją paskiriant atlikti 8 metus kalėjime ir likusius 8 metus ir 9 mėnesius pataisos namuose;

26) 2014-05-22 Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 181 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir laikyta, kad jam yra paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2014-02-04 Anykščių rajono apylinkės teismo ir 2014-02-17 Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė 17 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. E. S. laisvės atėmimo bausmė paskirta atlikti 8 metus kalėjime ir likusius 9 metus ir 6 mėnesius pataisos namuose;

27) 2014-07-10 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d. galutine subendrinta bausme - 17 metų laisvės atėmimo bausme;

28) 2014-10-14 Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 str. 1 d., 214 str. 1 d. Subendrinus su 2014-05-22 Rokiškio apylinkės teismo nuosprendžiu bei 2014-07-10 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, paskirta galutine subendrinta bausmė – 19 metų 6 mėnesiams laisvės atėmimo bausmė. E. S. laisvės atėmimo bausmė paskirta atlikti 8 metus kalėjime ir likusius 11 metų ir 6 mėnesius pataisos namuose.

29) 2015-05-05 Panevėžio m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 181 str. 1 d. (turto prievartavimas K. U. atžvilgiu) ir nubausti jį laisvės atėmimu 3 metams. Vadovaujantis BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. S. sumažintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., šią sumažintą bausmę subendrinti su 2014-10-14 Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta subendrinta bausme ir paskirti E. S. galutinę subendrintą bausmė – laisvės atėmimą 20 (dvidešimčiai) metų 3 mėnesiams.

30) 2015-08-20 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pagal LR BK 181 str. 1 d. ir nubausti laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 64¹ str. E. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir laikyti, kad jam paskirta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirtą bausmę subendrinti su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-05-05 nuosprendžiu paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausme, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę iš dalies pridedant prie Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-05-05 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies (12 metų 9 mėnesių 24 dienų) ir paskirti E. S. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 14 (keturiolikai) metų 9 (devyniems) mėnesiams. Paskirtą bausmę paskirti atlikti – 8 (aštuonerius) metus kalėjime ir likusius 6 metus 9 mėnesius - pataisos namuose.

31) 2015-10-06 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 181 str. 1 d. 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirti galutinė 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta E. S. galutinė, subendrinta 15 (penkiolikos) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė Paskirtą bausmę paskirti atlikti – 8 (aštuonerius) metus kalėjime ir likusius 7 (septynerius) metus 9 (devynis) mėnesius - pataisos namuose. Nuosprendis neįsiteisėjęs.

bausmės neatlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 181 straipsnio 1 dalyje, 232 straipsnyje.

3) 2007-02-01 Pakruojo r. apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d., 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. (su 2007-01-03 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme) 45 p. arešto, 2007-03-16 paleistas iš Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų atlikus bausmę;

7) 2012-11-23 Šiaulių apygardos teismo pagal BK 129 str. 1 d. laisvės atėmimu 11 m., vadovaujantis BK 63 str. 9 d. bausmė subendrinta su 2012-03-06 Pakruojo r. apylinkės teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė 11 m. laisvės atėmimo;

8) 2013-09-12 Šiaulių apylinkės teismo pagal BK 140 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėn., vadovaujantis BK 64¹ str. bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė 4 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p. bausmė subendrinta su 2012-03-06 Pakruojo r. apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta subendrinta 11 m. laisvės atėmimo bausmė;

9) 2014-06-19 Kauno apygardos teismo pagal BK 181 str. 3 d., galutinė subendrinta bausmė- 11 m. laisvės atėmimo;

10) 2015-04-15 Šiaulių apylinkės teismo pagal BK 181 str. 1 d. galutinė bausmė - 1 m. laisvės atėmimo;

11) 2015-04-17 Šiaulių apylinkės teismo pagal BK 214 str. 1 d. ( 3 epizodai ), BK 215 str. 1 d. (3 epizodai), BK 182 str. 1 d. (3 epizodai), BK 289 str. (3 epizodai), vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., bausmės subendrintos ir skirta galutinė bausmė 5 m. 3 mėn. laisvės atėmimo;

12) 2015-05-05 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal BK 181 str. 1 d. ( 2 epizodai ) subendrinta 3 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ str. paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 2 m. 2 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d. ši sumažinta bausmė subendrinta su 2014-06-19 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta subendrinta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 12 m. laisvės atėmimo bausmė;

13) 2015-06-02 Prienų r. apylinkės teismo pagal BK 181 str. 1 d., laisvės atėmimu 2 m. Vadovaujantis BK 64¹ str., bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams;

14) 2015-09-08 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 145 str. 1 d., 181 str. 1 d. ir nuteistas subendrinta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo 2015-04-15 nuosprendžiu bei Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-05-05 nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, bausmes iš dalies sudedant, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 13 (trylikai) metų 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti bausmės dalį, atliktą pagal Šiaulių apylinkės teismo 2015-04-15 nuosprendį ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-05-05 nuosprendį.

bausmės neatlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 181 straipsnio 1 dalyje, 232 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. S. veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. Š., 2014 m. spalio 20 d. bausmės atlikimo vietoje – Šiaulių tardymo izoliatoriuje, adresu Trakų g. 10, Šiauliai, parašytame ir išsiųstame laiške, neturėdamas teisėto pagrindo atvirai savo naudai, vertė, grasindamas panaudoti fizinį smurtą – susprogdinti ir taip atimti gyvybę, Varėnos rajono apylinkės teismą pervesti 5000 litų į asmeninę Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo sąskaitą, žodžiais: „Na sveikučiai urodai ir urodės na ka greitu laiku busit faršo gabalai galvositę kad gyvenimas eina gera vaga o ištikrųjų, sužinoja achuielinsitę. Kas jūsų laukia spalio 24 d. busitę visi ketpti šoninės gabaliukai nes pats laikas kaip ir numirti jums. Busit sprogimo aukos kurios taip ir po viso šito įvikio nebepabusitę. Kiekvieną dieną esatę stebimi sekami žinau viską kas kada ateina ir kada išeina. Tai vat mielieji, nežinositę kada tiksliai viskas ivyks suprantatę sėdėsi sau prie kompiuterio ir bus ( Bum). Tai vat išgamas jūs visi niekas nežais būsitę deginami pjaustomi kapojami išlupsime jums akis vat sukaposime ausis ir pirštus iš kaukolių padarysime pelenines iš kūno dalių, padarysime papuošalus kalėdinėms eglutėms puošti tai vat. Išaušo jūsu ta mirties valanda. Gyviems Nulupsim oda nuo kaulų klyksitę iš skausmo nežinositę ka daryti nebus jums duota išeitis, nes kelio atgal jums nera tai vat patys žinatę kas jūsų laukia. Turitę laiko pervesti 5000 Lt į mano asmeninę saskaitą Vilniaus TI/ k iki to laiko jaigu nebus visa tai ivikdysiu“.

Be to, E. S. 2014 m. spalio 20 d. laisvės atėmimo vietoje – Šiaulių tardymo izoliatoriuje, adresu Trakų g. 10, Šiauliai, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. Š., išsiuntė grasinančio, žeminančio, įžeidžiančio pobūdžio, užgaulų laišką, adresuotą Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjams - S. G., D. Ž. ir K. L., kuriame nurodė : „na sveikučiai urodai ir urodės na ka greitu laiku busit faršo gabalai, „ tai vat išgamas jūs visi“, tokiu būdu raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdančius Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjus S. G., D. Ž. ir K. L. dėl jų veiklos.

M. Š. veikdamas bendrininkų grupėje kartu su E. S. prievartavo turtą, o būtent: 2014 m. spalio 20 d. laisvės atėmimo vietoje – Šiaulių tardymo izoliatoriuje, adresu Trakų g. 10, Šiauliai, parašytame ir išsiųstame laiške, neturėdamas teisėto pagrindo atvirai savo naudai, vertė, grasindamas panaudoti fizinį smurtą – sudeginti, nulupti odą gyviems, susprogdinti, sukapoti gabalais ir tokiais veiksmais atimti gyvybę, Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjus – S. G., D. Ž. ir K. L. pervesti 4000 litų į asmeninę Kybartų pataisos namų sąskaitą, žodžiais: „Nu ka pydarastai greitai mirsit urodai kurva busit sudeginti lupsiu oda jums gyviems nes daugiau kelio jums atgal nera viena išeitis iki spalio 24 mano asmeninę Kybartų PN saskaitą pervesti 4000 Lt. Jaigu iki to laiko nebus pinigų busitę susprogdinti pačiame teismę ir visa tai kas čia yra rašomą bus ivykdyta niekas su jumis nežais ir nejuokaus supratotę sukaposimę jus nachui gabalais kurva urodai. Tai vat mielieji laukitę viso to, kas parašyta “.

Be to, M. Š. 2014 m. spalio 20 d. laisvės atėmimo vietoje – Šiaulių tardymo izoliatoriuje, adresu Trakų g. 10, Šiauliai, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su E. S. išsiuntė grasinančio, žeminančio, įžeidžiančio pobūdžio, užgaulų laišką, adresuotą Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjams - S. G., D. Ž. ir K. L., kuriame nurodė : „nu ka pydarastai greitai mirsit urodai kurva busit sudeginti lupsiu oda jums gyviems“, „sukaposimę jus nachui gabalais kurva urodai“, tokiu būdu raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdančius Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjus S. G., D. Ž. ir K. L. dėl jų veiklos.

Kaltinamasis E. S. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad įvykis įvyko pernai Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Tuo metu ten buvo su M. Š. ir dar kažkokiu asmeniu. Tuo metu jis važiavo iš Tauragės VPK per Šiaulių tardymo izoliatorių į Lukiškių tardymo izoliatorių. Lukiškių tardymo izoliatoriuje susitiko su M. Š., parašė grasinančius laiškus. Parašė du laiškus, jų turinio neprisimena, tačiau jie buvo grasinančio pobūdžio. Juose buvo nurodytas reikalavimas pervesti pinigus, tačiau neprisimena, kokią sumą. Laiškai buvo adresuoti Varėnos teismo pirmininkui, o konkretaus teisėjo nurodyta nebuvo. Neprisimena tikslių žodžių, kurie buvo parašyti laiškuose, tačiau pagal kaltinamąjį aktą išeina, kad buvo rašyti įžeidžiantys žodžiai. Laiškus rašė M. Š..

Kaltinamasis M. Š. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Gailisi dėl padarytų nusikaltimų.

Kadangi kaltinamieji kaltais prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamieji nebuvo kaltinami labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamieji, gynėjai ir prokurorė. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog jie su visais byloje esančiais įrodymais yra susipažinę ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. 2 d. teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų prisipažinimo, jų kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme ištirtais įrodymais.

Kaltinamasis E. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, jo esmę supranta, kaltę pripažįsta pilnai. Nuo 2007 m. atlieka laisvės atėmimo bausmę. 2014 m. pradžioje dėl įvykdyto nužudymo bausmę atlieka Lukiškių tarymo izoliatoriuje – kalėjime. 2014 m. spalio mėnesio pabaigoje, tiksliau neprisimena, dėl baudžiamosios bylos, kurią tiria Tauragės AVPK, iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo buvo etapuotas į Šiaulių tardymo izoliatorių. Ten vienoje kameroje sėdėjo su keliais nuteistaisiais, kurių vienas M. Š.. Sugalvojo pasipelnyti ir abu bendrai sukūrė grasinančio pobūdžio laiškus, kuriuose reikalavo pervesti pinigus į laisvės atėmimo vietos sąskaitas. Su M. Š. parašė du laiškus, vienas buvo jo vardu, o kitas M. Š.. M. Š. savo ranka rašė minėtus laiškus, abu tik kūrė tekstą. Laiškus adresavo Varėnos r. apylinkės teismui, net nežino kodėl pasirinko Varėną, tiesiog mažesnis miestelis, atrodė, kad žmonės bus labiau patiklesni ir perves jiems dėl grasinimų pinigus. Laiškas adresuotas ne visiems teismo darbuotojams, o Varėnos r. apylinkės teismo teisėjams. Konkrečiai jokio teisėjo omenyje neturėjo. Nusiuntę laiškus tikėjosi gauti pinigų. Grasinimai realūs nebuvo. Tai, kas parašyta laiškuose, buvo skirta tik įbauginti. Gailisi dėl laiškų išsiuntimo į Varėnos r. apylinkės teismą. ( 1 t., b. l . 165-166, 169-170).

Kaltinamasis M. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, jo esmę supranta, kaltę pripažįsta pilnai. Nuo 2011 m. Kybartų pataisos namuose atlieka laisvės atėmimo bausmę. 2014 m. spalio mėnesio viduryje, datos tiksliai neprisimena, buvo Šiaulių tardymo izoliatoriuje, kadangi Šiaulių apylinkės teisme vyko teismo posėdžiai sukčiavimo byloje, kurioje jis įtariamasis. Vienoje kameroje buvo su keliais nuteistaisiais, kurių vienas E. S.. Su E. S. sugalvojo parašyti grasinančius laiškus į Varėnos r. apylinkės teismą, laiškuose reikalavo pinigų. Parašė du laiškus, vienas laiškas pasirašytas jo vardu, o kitas E. S.. Laiškus rašė jis, savo ranka, o tekstą diktavo E. S., todėl jų turinio jis nelabai atsimena. Laiškus skirti Varėnos r. apylinkės teismui taip pat pasiūlė E. S.. Kiek suprato iš jo pasakojimų, E. S. buvo teistas Varėnos r. apylinkės teisme., taip pat buvęs pačioje Varėnoje. Pasipelnyti iš teisėjų, ar kitų Varėnos r. apylinkės teismo darbuotojų jis nenorėjo. Rašė su tikslu pasivažinėti, t.y. žinojo, kad iš Kybartų pataisos namų dėl aprašytų laiškų bus etapuotas kitur. Nepagalvojo apie pasekmes dėl parašytų laiškų. Gailisi, kad parašė tuos grasinančio pobūdžio laiškus, kuriuose reikalavo pinigų, taip pat, kad savo laiškų turiniu pažemino teisėjus, necenzūriniais žodžiais galėjo juos įžeisti. Necenzūrinius žodžius rašė dėl to, kad taip diktavo E. S.. ( 2 t., b. l. 34-35; 38-39)

Nukentėjusioji S. G. tyrimo metu parodė, kad dirba Varėnos r. apylinkės teismo teisėja, šiuo metu laikinai eina teismo pirmininkės pareigas. 2014 m. spalio 22 d. į Varėnos r. apylinkės teismą iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus buvo gauti du grasinančio pobūdžio laiškai. Vieną laišką pasirašė E. S., o kitą – M. Š.. E. S. bylų nėra nagrinėjusi, tačiau jo pavardė žinoma iš Varėnos r. apylinkės teisme gautų procesinių dokumentų, o asmuo vardu ir pavarde M. Š. jai nėra žinomas. Abiejuose laiškuose reikalaujama pervesti tam tikras pinigų sumas minėtų asmenų vardu, jei to nebus padaryta, grasino susprogdinti teismą, atimti gyvybę. Laiške taip pat buvo vartojama necenzūriniai žodžiai teismo darbuotojų atžvilgiu. Neketino E. S. ir M. Š. pervesti reikalaujamų pinigų, nemanė, kad grasinimai realūs ir kad jie bus įgyvendinti, tačiau tokio turinio laiškai retas atvejis. Nemalonu skaityti įžeidžiančio ir žeminančio turinio laiškus (1 t., b.l. 10).

Nukentėjusysis D. Ž. tyrimo metu parodė, kad dirba Varėnos r. apylinkės teismo teisėju. Varėnos r. apylinkės teisme, datos negali pasakyti, buvo gauti grasinančio turinio laiškai. Pats asmeniškai tų laiškų neskaitė, žino tik faktą, kad laiškai buvo gauti. Nežino, kas tuos laiškus rašė, nežino nei vardų, nei pavardžių. Kokiu tikslu tie laiškai jiems buvo siųsti, nežino. Grasinančio pobūdžio laiškai buvo persiųsti dėl procesinio sprendimo priėmimo (1 t., 13).

Nukentėjusysis K. L. tyrimo metu parodė, kad dirba Varėnos r. apylinkės teismo teisėju. Laikinai einanti teismo pirmininko pareigas teisėja S. G. informavo, kad 2014 m. spalio 22 d. Varėnos r. apylinkės teisme buvo gauti du grasinančio pobūdžio laiškai. Laiškuose buvo reikalaujama pinigų, kitaip jie bus susprogdinti. Laiškuose buvo vartojami necenzūrinio pobūdžio žodžiai teisėjų atžvilgiu. Pats asmeniškai tų laiškų neskaitė. Asmuo vardu ir pavarde E. S. jam žinomas, 2014 m. vasario 17 d. paskelbė jam nuosprendį baudžiamojoje byloje. Asmuo vardu ir pavarde M. Š. jam girdėtas, atrodo, kad priėmęs nutartį dėl jo etapavimo, bet nebuvo asmeniškai susidūręs su juo. Žino, kad laiškai buvo persiųsti į prokuratūrą dėl procesinio sprendimo priėmimo (1 t., b.l. 16).

Iš 2014-10-20 E. S. ir M. Š. laiškų turinio matyti, kad jų turiniai yra grasinančio bei įžeidžiančio pobūdžio (1 t., 6, 7 b. l.).

Dėl nusikalstamų veikų pagal BK 181 straipsnio 1 dalį

BK 181 straipsnio 1 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą“. Iš šio straipsnio dispozicijos matyti, kad pagrindinis turto prievartavimo objektas yra nuosavybės ir kitos daiktinės, prievolinės ar kitos kilmės turtinės teisės, taip pat ir turtiniai interesai, kurie pažeidžiami verčiant nukentėjusįjį atlikti turtinį veiksmą ar nuo jo susilaikyti kaltininko ar kito asmens naudai. Šio nusikaltimo dalykas yra turtinė nauda.

Pagal teismų praktiką (kasacinės bylos Nr. 2K-271/2007, 2K-23/2008) BK 181 straipsnyje numatytas turto prievartavimas yra formalios sudėties nusikaltimas. Jis laikomas baigtu nuo to momento, kai grasinant, šantažuojant ar panaudojant kitokią prievartą pateikiamas reikalavimas perduoti turtą, teisę į turtą arba atlikti konkrečius turtinio pobūdžio veiksmus ar nuo jų susilaikyti; tai reiškia, kad nusikalstama veika yra baigta, kai nukentėjusiajam pareiškiamos neteisėtos turtinės pretenzijos su grasinimo turiniu.

Apklausti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu kaltinamieji E. S. ir M. Š. pripažino jiems pareikštus kaltinimus dėl turto prievartavimo, t.y., kad E. S. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. Š., išsiųstu laišku, neturėdamas teisėto pagrindo atvirai savo naudai, vertė, grasindamas panaudoti fizinį smurtą – susprogdinti ir taip atimti gyvybę, Varėnos rajono apylinkės teismą pervesti 5000 litų į asmeninę sąskaitą, įvairiais necenzūriniais ir grasinančiais žodžiais; kad M. Š. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje veikdamas bendrininkų grupėje kartu E. S. išsiųstu laišku, neturėdamas teisėto pagrindo atvirai savo naudai, vertė, grasindamas panaudoti fizinį smurtą – sudeginti, nulupti odą gyviems, susprogdinti, sukapoti gabalais ir tokiais veiksmais atimti gyvybę, Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjus – S. G., D. Ž. ir K. L. pervesti 4000 litų į asmeninę sąskaitą, įvairiais necenzūriniais ir grasinančiais žodžiais. Kaltinamųjų parodymus patvirtina ir byloje esantys 2014-10-20 jų siųsti laiškai Varėnos rajono apylinkės teismui, nukentėjusiųjų parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, ir kita bylos medžiaga. Kadangi, kaip jau minėta, turto prievartavimas yra baigtas nusikaltimas nuo reikalavimo pareiškimo momento, o realus turto užvaldymas nusikaltimo baigtumui reikšmės neturi, todėl remiantis išdėstytu teismas daro išvadą, kad kaltinamųjų E. S. ir M. Š. veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 181 straipsnio 1 dalį.

Dėl nusikalstamų veikų pagal BK 232 straipsnį

Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 25 straipsnyje nustatyta, kad žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti (Konstitucijos 25 straipsnio 1 dalis); žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas (Konstitucijos 25 straipsnio 2 dalis). Kiekvieno asmens teisė į saviraiškos laisvę taip pat įtvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 10 straipsnyje. Tačiau saviraiškos laisvė nėra absoliuti, taigi ji gali būti ribojama pagal įstatymą, jei tai būtina siekiant apsaugoti kitas demokratinėje visuomenėje ginamas vertybes bei užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, užtikrinti teisminės valdžios autoritetą (Konvencijos 10 straipsnio 2 dalis), apsaugoti žmogaus garbę ir orumą (Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalis). Vienas tokių atvejų yra nepagarba teismui.

Pažymėtina, kad pagal BK 232 straipsnį už nepagarbą teismui atsako tas, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdančius teismą ar teisėją dėl jų veiklos. Šių baudžiamojo įstatymo nuostatų paskirtis – saugoti teismų ir teisėjų garbę, orumą, ginti juos nuo viešo pažeminimo, niekinimo dėl jų veiklos vykdant teisingumą, taip pat saugoti apskritai visą teisingumo sistemą nuo jos diskreditavimo. Objektyvieji šios nusikalstamos veikos sudėties požymiai – tai viešas, užgaulus teisingumą vykdančio teismo ar teisėjo pažeminimas. Subjektyvusis nusikalstamos veikos požymis – tiesioginė tyčia. Pagal kasacinio teismo praktiką teismo teisėjo užgaulus pažeminimas dėl jų veiklos laikytinas viešu, kai teismo ar teisėjo pažeminimą matė arba girdėjo ar kitaip suvokė bent vienas tretysis asmuo. Juo gali būti ne tik aplinkiniai žmonės, pvz., teismo posėdyje dalyvaujantys asmenys, teisėjai, bet ir kiti asmenys bei visuomenės ar valstybės institucijų atstovai, suvokę teismo ar teisėjo užgaulų pažeminimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-385/2006, 2K-468/2010).

Kita vertus, Baudžiamojo kodekso 232 straipsnio nuostata įstatymo leidėjas įtvirtina konstitucinių teismo procesinės veiklos garantijų apsaugą ultima ratio – kraštutinėmis priemonėmis, būtent dėl to kvalifikuojant asmens veiksmus kiekvienos atskiros bylos aplinkybes reikia vertinti itin atidžiai veikos pavojingumo aspektu, juolab kad už panašaus pobūdžio veikas yra numatyta ir administracinė atsakomybė. Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 186¹ straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už trukdymą teismui vykdyti teisingumą, teismo ar teisėjo autoriteto žeminimą. Iš BK ir ATPK įtvirtintų minėtų veikų apibūdinimo matyti, kad administracinę ir baudžiamąją teisinę atsakomybę skiria veikos pavojingumas, taip pat veikos padarymo motyvai, sukeltos teisines pasekmės. Užgaulumo požymis, kuris skiria baudžiamąją atsakomybę nuo administracinės, paprastai reiškia didesnį pažeminimo laipsnį, o tai yra susiję su veikos pavojingumo vertinimu. Taigi nusikaltimai atribojami nuo baudžiamųjų nusižengimų ir nuo administracinių teisės pažeidimų pagal vieną iš nusikaltimo požymių – veikos pavojingumą, kuris yra objektyvi nusikaltimo savybė, kurią apibūdina pavojingumo pobūdis ir laipsnis. Nusikaltimo pavojingumo pobūdį lemia baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės, žalingi padariniai ir kaltės forma, o pavojingumo laipsnį – kėsinimosi dalyko vertingumas, nusikaltimo padarymo būdas, vieta ir laikas, panaudoti įrankiai ar priemonės, padarytos žalos dydis, nusikaltimo tikslai bei motyvai. Negali būti nusikaltimu veika, jeigu ji nenumatyta baudžiamajame įstatyme. Lygiai taip pat negali būti laikoma nusikaltimu veika, formaliai atitinkanti Baudžiamojo kodekso straipsnio dispoziciją, bet neturinti visuomenei pavojingo pobūdžio. Nenustačius veikos pavojingumo, baudžiamoji atsakomybė neturi būti taikoma (kasacinė nutartis Nr. 2K-476/2014).

Teismų praktikoje pripažinta, kad šiame įstatyme įtvirtintas absoliutus draudimas reikšti nepagarbą teismui ar teisėjui dėl jų veiklos vykdant teisingumą. Todėl teismo ar teisėjo pažeminimas nepateisinamas ir tais atvejais, kai teismas ar teisėjas netinkamai vykdė savo pareigas, pavyzdžiui, aukštesnių teisminių institucijų panaikinti teismo ar teisėjo sprendimai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-385/2006).

Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teismų, teisėjų nepriklausomumo vykdant teisingumą, teisinio saugumo principų kyla ir teismų, teisėjų apsaugos nuo bet kokio neteisėto poveikio ar įtakos imperatyvas. Todėl valstybė turi pareigą efektyviai saugoti teismus, teisėjus nuo neteisėto poveikio ar įtakos, užtikrinti jų pasitikėjimą savo valstybe (kurios teisminę valstybės valdžią jie vykdo) ir teise (kuria remdamiesi įgyvendina savo priedermę). Viena iš teismų, teisėjų nepriklausomumo garantijų yra jų garbės, orumo apsauga teisinėmis priemonėmis nuo nepagarbos, pažeminimo. Minėtą valstybės pareigą saugoti teismus, teisėjus nuo neteisėto poveikio ar įtakos privalo įgyvendinti ir patys teismai vykdydami teisingumą ir tinkamai taikydami įstatymus (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimas).

Iš visumos surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų matyti, jog E. S. ir M. Š. kaltę dėl to, jog veikdami bendrininkų grupėje, kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, išsiuntė grasinančio, žeminančio, įžeidžiančio pobūdžio, užgaulų laišką, adresuotą Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjams ir tokiu būdu raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdančius Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjus. Be jų prisipažinimo, kaltė įrodyta 2014-10-20 jų siųstais laiškais, nukentėjusiųjų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, bei kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais. Kaip matyti iš nukentėjusiosios S. G. tyrimo metu duotų parodymų, ji dirba Varėnos r. apylinkės teismo teisėja ir šiuo metu laikinai eina teismo pirmininkės pareigas. E. S. bylų nėra nagrinėjusi, tačiau jo pavardė žinoma iš Varėnos r. apylinkės teisme gautų procesinių dokumentų, o asmuo vardu ir pavarde M. Š. jai nėra žinomas. Laiške taip pat buvo vartojama necenzūriniai žodžiai teismo darbuotojų atžvilgiu. Nukentėjusysis D. Ž. tyrimo metu parodė, kad dirba Varėnos r. apylinkės teismo teisėju. Pats asmeniškai tų laiškų neskaitė, žino tik faktą, kad laiškai buvo gauti. Grasinančio pobūdžio laiškai buvo persiųsti dėl procesinio sprendimo priėmimo. Nukentėjusysis K. L. tyrimo metu parodė, kad dirba Varėnos r. apylinkės teismo teisėju. Laikinai einanti teismo pirmininko pareigas teisėja S. G. informavo, kad 2014 m. spalio 22 d. Varėnos r. apylinkės teisme buvo gauti du grasinančio pobūdžio laiškai. Laiškuose buvo vartojami necenzūrinio pobūdžio žodžiai teisėjų atžvilgiu. Asmuo vardu ir pavarde E. S. jam žinomas, paskelbė jam nuosprendį baudžiamojoje byloje. Asmuo vardu ir pavarde M. Š. jam girdėtas, atrodo, kad priėmęs nutartį dėl jo etapavimo, bet nebuvo asmeniškai susidūręs su juo. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamųjų laiškais buvo viešai pažeminti teisėjai, t.y., laikinai einančiai teismo pirmininkes pareigas teisėjai informavus kitus teisėjus apie gautus grasinančio pobūdžio laiškus, kadangi kaip matyti iš nukentėjusiojo D. Ž. parodymų jie nieko nežino apie kaltinamuosius ir su jais nebuvo susidūręs. Be to, vien laiškų atsiuntimas į valstybinę instituciją, jų įvykdytas nusikalstamas veikas daro viešas, kadangi su laiškų turiniu galėjo susipažinti ir kiti teismo darbuotojai, registruojantys gautas korespondencijos siuntas. Teismas pripažįsta, kad E. S. ir M. Š. veikos pagal nustatytas faktines aplinkybes teisingai kvalifikuotos pagal BK 232 straipsnį, kadangi jie parašydami laiškus, išsakydami užgaulius grasinančius ir necenzūrinius žodžius viešai pažemino teisingumą vykdantį teismą ir jų teisėjus.

Kaltinamųjų E. S. ir M. Š. atsakomybę lengvina tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi. Kaltinamųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jie nusikaltimus padarė bendrininkų grupėje.

Kaltinamasis E. S. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 232 str.) ir vieną apysunkį nusikaltimą (BK 181 str. 1 d.). Nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia. Kaltinamasis E. S. teistas, teistumas neišnykęs (1 t., 37-66 b. l.), administracine tvarka baustas (1 t., 33-36 b. l.), VĮ Kėdainių PSPC nesilankė (1 t., 32 b. l.), nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas (1 t., 157, 158 b. l.). Naujas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui už tyčinių nusikaltimų padarymą, todėl yra recidyvistas. Teisiamas už analogiškas veikas, pastoviai atlikinėja terminuoto laisvės atėmimo bausmes, jo nusikalstamos veikos itin pavojingos visuomenei, nes grasinama susidoroti su asmenų gyvybėmis. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis neparodė noro taisytis, laikytis įstatymų bei visuomenėje priimtų dorovės normų, todėl teismas mano, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) bus pasiekti kaltinamajam už nusikaltimų padarymą skiriant laisvės atėmimo bausmę, kadangi kitomis bausmėmis nebus galima pasiekti numatytų tikslų (BK 56 str.).

E. S. padaryti nusikaltimai sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį, todėl bausmės, paskirtos už šiuos nusikaltimus, subendrintinos apėmimo būdu pagal LR BK 63 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje, 5 dalies 1 punkte įtvirtintas taisykles.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, teismas vadovaujantis LR BK 64 ¹ str. nuostatomis, paskirtą galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę mažina vienu trečdaliu (1/3).

Kaltinamasis E. S. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal anksčiau jo atžvilgiu priimtą nuosprendį, tačiau nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje bausmių bendrinimo klausimas nespręstinas, nes iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų matyti, kad jo atžvilgiu yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuris dar nėra įsiteisėjęs. Be to, kitame Lietuvos Respublikos teisme taip pat nagrinėjama analogiško pobūdžio baudžiamoji byla, kurioje E. S. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d. Todėl siekiant išvengti dvigubo bausmių bendrinimo, kaltinamajam paskirtų bausmių bendrinimo klausimą tikslinga išspręsti įsiteisėjus šiam nuosprendžiui, atskira nutartimi.

Kaltinamasis M. Š. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 232 str.) ir vieną apysunkį nusikaltimą (BK 181 str. 1 d.). Nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia. Kaltinamasis M. Š. teistas, teistumas neišnykęs (1 t., 179-193 b. l.), baustas administracine tvarka (1 t., 174-178 b. l.), psichiatro įskaitoje neįrašytas (1 t., 173 b. l.), nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas (2 t., 26, 27 b. l.). Naujas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui už tyčinių nusikaltimų padarymą, todėl yra recidyvistas. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis neparodė noro taisytis, laikytis įstatymų bei visuomenėje priimtų dorovės normų, todėl teismas mano, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) bus pasiekti kaltinamajam už nusikaltimų padarymą skiriant laisvės atėmimo bausmę, kadangi kitomis bausmėmis nebus galima pasiekti numatytų tikslų (BK 56 str.).

M. Š. padaryti nusikaltimai sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį, todėl bausmės, paskirtos už šiuos nusikaltimus, subendrintinos apėmimo būdu pagal LR BK 63 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje, 5 dalies 1 punkte įtvirtintas taisykles.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, teismas vadovaujantis LR BK 64 ¹ str. nuostatomis, paskirtą galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę mažina vienu trečdaliu (1/3).

Kadangi kaltinamasis M. Š. nusikalstamas veikas padarė šioje byloje prieš priimant 2015-04-17 Šiaulių apylinkės teismo, 2015-06-02 Prienų rajono apylinkės teismo, 2015-09-08 Kauno apylinkės teismo nuosprendžius, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su minėtais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d. 9 d. nuostatomis.

Šiaulių valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų E. S., kurios sudaro 81,06 Eur, priteisimo (2 t., b.l. 107). Šiaulių valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų M. Š., kurios sudaro 61,84 Eur, priteisimo (2 t., b.l. 108). Pagal LR BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kadangi kaltinamieji nedirba, neturi lėšų, duomenų apie kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą nėra, be to, šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo būtinas nepriklausomai nuo kaltinamųjų valios, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

E. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmę.

E. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 232 straipsnį ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas už šiuos nusikaltimus, subendrinti apėmimo būdu ir nustatyti subendrintą 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 ¹ str. nuostatomis, paskirtą galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos.

M. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmę.

M. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 232 straipsnį ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas už šiuos nusikaltimus, subendrinti apėmimo būdu ir nustatyti subendrintą 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 ¹ str. nuostatomis, paskirtą galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2015-04-17 Šiaulių apylinkės teismo, 2015-06-02 Prienų rajono apylinkės teismo, 2015-09-08 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtomis laisvės atėmimo bausmėmis, iš dalies jas sudedant ir paskirti galutinę 17 (septyniolikos) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos. Bausmę atlikti pataisos namuose.

Į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti bausmės dalį, atliktą pagal 2015-04-17 Šiaulių apylinkės teismo, 2015-06-02 Prienų rajono apylinkės teismo, 2015-09-08 Kauno apylinkės teismo nuosprendžius.

Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš E. S. ir M. Š. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.