- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-09-21
- Bylos Nr.
- I-1781-423/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00794-2017-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- E. D.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų
nedalyvaujant pareiškėjui E. D., atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atstovui,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. D. skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 5-6). Skunde nurodė, kad nuo 2016-07-02 iki 2017-02-26 buvo kalinamas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos kamerų tipo patalpose, kur jam teko mažesnis plotas, nei numatyta teisės aktuose minimali norma. Gyvenamosiose patalpose buvo šalta ir tamsu, pasivaikščiojimo kiemeliai per maži. Dėl tokių kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią neigiamais dvasiniais išgyvenimais, sveikatos pablogėjimu, diskomfortu, fiziniais nepatogumais. Šią žalą vertina 5000 Eur suma, kurią prašo priteisti iš atsakovo.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija atsiliepime (b. l. 10-14) nurodė, kad minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, norma pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeista. Kamerose užtikrinamas tinkamas apšvietimas, oro judėjimo greičiui ir temperatūrai palaikyti patalpos aprūpinamos elektriniais oro šildytuvais ir ventiliatoriais. Kasdien atliekama uždarosios zonos patalpų techninė apžiūra, užfiksuoti pažeidimai nedelsiant šalinami. Teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių plotų. Pareiškėjas dėl ginčo dalyko nesikreipė nei į įstaigos administraciją, nei į Psichologinės tarnybos specialistus. Nėra jokių duomenų, kad pataisos namų pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas. Bylose dėl valstybės neteisėtais veiksmais padarytos žalos pareiškėjas privalo įrodyti konkretų žalos dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Pareiškėjas nenurodė, iš ko konkrečiai susideda jo prašoma priteisti žala, nepagrindė savo reikalavimo jokiais objektyviais duomenimis. Pareiškėjo argumentai nekonkretūs, deklaratyvūs bei nepagrįsti. Atsakovas prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo dėl jo neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (toliau- ir Pravieniškių PN).
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.
Pareiškėjas teigia, kad visose gyvenamosiose kamerų tipo patalpose minimalus vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.2. punktas nustato, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m. vienam žmogui.
Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo paskirtas gyventi į šias kamerų tipo patalpas: laikotarpiu nuo 2016-07-08 iki 2016-07-13 į kamerą Nr. 15, kurios plotas – 8,58 kv. m. ir kurioje gyveno drauge su 1 asmeniu, todėl pareiškėjui teko 4,29 kv. m. ploto; nuo 2016-07-11 iki 2016-07-13 taip pat buvo laikomas kameroje Nr. 10, kurios plotas -15,66 kv. m., pareiškėjas joje gyveno drauge su dar 2 asmenimis, todėl jam teko 5,22 kv. m. ploto; laikotarpiu nuo 2016-07-13 iki 2016-07-25 karantino patalpoje Nr. 2, drauge su dar 4 asmenimis, kameros plotas – 36,73 kv. m., todėl pareiškėjui teko 7,3 kv. m. ploto; 2016-07-10 pareiškėjas gyveno vienas kameroje Nr. 11, kurios plotas - 7,61 kv. m.; laikotarpiu 2016-07-25 iki 2016-09-01 ir 2016-07-18 pareiškėjas gyveno kameroje Nr. 6 vienas arba drauge su dar 2 asmenimis, kameros plotas – 16,38 kv. m., todėl pareiškėjui teko nuo 5,46 kv. m. iki 16,38 kv. m. ploto; laikotarpiu nuo 2016-09-01 iki 2016-10-20 ir nuo 2016-10-26 iki 2017-02-26 pareiškėjas gyveno kameroje Nr. 2 su dar 2 asmenimis, kameros plotas – 16,38 kv. m., todėl jam teko 5,46 kv. m. ploto (b. l. 16, 21). Nors pareiškėjas teigia, kad buvo kalinamas ir kameroje Nr. 8, tokių duomenų byloje nėra. Pažymėtina, jog pareiškėjas skunde iš esmės nurodo tokius pačius minėtų patalpų plotus, kaip ir atsakovo atstovo pateiktoje pažymoje (b. l. 21). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog ginčo laikotarpiu kamerų tipo patalpose pareiškėjui buvo užtikrinta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse numatyta minimalaus ploto norma.
Dėl pareiškėjo prašymo atsižvelgti į kameroje esančio inventoriaus užimamą plotą teismas atkreipia dėmesį į tai, jog, vadovaujantis naujausia Europos žmogaus teisių teismo (toliau – EŽTT) praktika (žr. 2016-10-20 sprendimą byloje M. prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr. 2017-03-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017-03-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Tuo tarpu nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma - 3,6 kv. m, - atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr. EŽTT 2009-07-30 sprendimą byloje P. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03); 2010-04-08 sprendimą byloje L. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03); 2012-05-31 sprendimą byloje G. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), LVAT 2016-06-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017-03-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017). Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, jog šioje byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, teismas nevertina pareikėjo argumentų dėl įrenginių užimamo ploto kamerose.
Skunde pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir iš netinkamo apšvietimo, nepakankamo šildymo.
Nuo 2015-11-01 įsigaliojusioje Higienos normoje HN 134:2015 16 punkte numatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s. Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 p.).
Atsakovo atstovas pateikė Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus pažymą (b. l. 17), kurioje nurodyta, kad 1-ojo sektoriaus nuteistiesiems, esant poreikiui, išduodami ventiliatoriai arba šildytuvai. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų išreiškęs pataisos namų administracijai ar pareigūnams prašymą dėl šildytuvo išdavimo, o toks prašymas nebuvo patenkintas. Pats pareiškėjas šias aplinkybes nutyli. Minėtoje pažymoje taip pat nurodyta, kad patalopos apšviečiamos liuminescencinėmis lempomis, kurios, gavus informaciją apie perdegusias lemputes, nedelsiant keičiamos. Tą patvirtina Pravieniškių PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus pažyma (b. l. 18), kurioje nurodyta, kad kamerų techninė apžiūra atliekama kasdien. Nors pareiškėjas teigia, kad dėl prasto apšvietimo jam pablogėjo regėjimas, tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė minėtas aplinkybes, kurios pažeidžia jo teises ir, jo manymu, duoda pagrindą reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau savo pateiktų argumentų nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis, todėl teismas netikėti Pravieniškių PN paaiškinimais neturi pagrindo. Teismas taip pat pažymi, kad LVAT laikosi pozicijos, jog nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus ginčo laikotarpiu, pažymėtina, kad pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (LVAT 2015-12-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A2446-624/2015). Nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Visuomenės sveikatos centrą ar Pravieniškių PN administraciją su nusiskundimais dėl kalinimo sąlygų ar prašymais atlikti patikrinimus patalpose, kuriose gyveno. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmestini.
Skunde teigiama, jog pasivaikščiojimo kiemeliai buvo per maži, visiems nuteistiesiems neužtekdavo vietos tinkamai pasivaikščioti. Teismas pažymi, kad teisės aktai nenustato kiemelių plotų ir vienam asmeniui tenkančios ploto normos pasivaikščiojimo kiemeliuose. Atsakovo atstovas nurodo, kad 1-ojo sektoriaus nuteistieji kasdien vienai valandai buvo vedami į pasivaikščiojimo kiemelius. Šios aplinkybės pareiškėjas neginčija. Pažymėtina, kad pasivaikščiojimas kiemeliuose yra suimtųjų teisė, bet ne pareiga. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo argumentai laikytini nepagrįstais.
Įvertinęs, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog Pravieniškių PN nagrinėjamu atveju neatliko jokių teisei priešingų veikų, pareiškėjo teisių pažeidimų, byloje nenustatyta kankinamo, nežmoniško ar žeminančio pareiškėjo orumą elgesio. Pareiškėjo skundo argumentai dėl blogų kalinimo sąlygų bei dėl to kilusios žalos yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai. Nenustačius vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – neteistų veiksmų (neveikimo), žalos atlyginimas negalimas, todėl pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN, yra atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja
nusprendė:
Skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.