Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartis

2020-10-02 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-233-1036/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-02
Bylos Nr.
II-233-1036/2020
Teisminio proceso Nr.
4-52-3-00531-2020-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą tyrimui atlikti
Teisėjas
Mindaugas Povilanskas (pirm.)
Pažeidėjas
J. R.
Institucija
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius
Advokatai
Aurimas Banys
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-233-1036/2020Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00531-2020-7Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. spalio 2 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Aurelijai Pečiukevičienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. R., jo atstovui advokatui Aurimui Baniui, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus atstovei Daliai Maleckaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs J. R. skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo, kuriuo J. R. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 333 straipsnio 3 dalį 220 eurų bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Institucija) 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu (toliau – Skundžiamas nutarimas) J. R. nubaustas pagal ANK 333 straipsnio 3 dalį 220 eurų bauda už tai, kad 2020 m. birželio 15 d. patikrinus žemės sklypo, kurio kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), faktinį naudojimą nustatyta, kad žemės sklypas yra apleistas nesutvarkytas taip, kad būtų tinkamas naudoti pagal paskirtį.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose gautas J. R. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą J. R. atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodoma, kad 2020 m. birželio 15 d. žemės sklypo patikrinimo aktas neatitinka teisės aktų keliamų reikalavimų. Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių nusižengimų teisenos Nacionalinėje žemės tarnyboje taisyklių (toliau Taisyklės), patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3)-49917 1 punkte numatyta, kad tarnybos darbuotojas žemės naudojimo patikrinimo metu, be kita ko, atlieka šiuos veiksmus: vizualiai apžiūri tikrinamą objektą taip pat atlieka fotofiksaciją. Foto nuotraukos turi būti informatyvios, esant techninėms galimybėms, nuotraukose turi būti nurodoma fotofiksavimo data ir laikas. Fotofiksacijos taškai parenkami taip, kad iš jų būtų matoma kuo daugiau tikrinamo objekto faktinės būklės elementų Taisyklių 25 punkte numatyta, kad patikrinimo aktas turi būti užpildytas aiškiai, išsamiai aprašant aplinkybes pagal visus tikrinamam objektui taikytinus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų patvirtinimo (toliau Nuostatai) 11.1-11.9 papunkčius, taip pat aprašant patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, nurodytas asmens prašyme, skunde ir tarnybos direktoriaus pavedime, jei patikrinimas atliekamas pagal šiuos dokumentus. Visos patikrinimo akto dalys ir punktai turi būti užpildyti. Nagrinėjamu atveju patikrinimo aktas beveik neužpildytas, nurodytų faktinių aplinkybių negalima įžvelgti fotonuotraukose, negalima nustatyti konkrečių žemės sklypo vietų, kuriose neva buvo užfiksuoti pažeidimai. Žemės sklypo tikrinimo metu turėjo būti įvertinami Nuostatų 11.1 ir 11.2 papunkčiai, kuriuose nurodyta, kad žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu tikrinama: 1) ar žemės sklypai naudojami pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą; 2) ar žemės sklypai prižiūrimi ir tvarkomi taip, kad jie būtų tinkami naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį. Nekilnojamojo turto registre ginčo žemės sklypo pagrindinė paskirtis yra nurodyta kaip žemės ūkio paskirtis, tačiau tame pačiame žemės sklype 0,65 ha priskirta miško žemės plotui. Iš patikrinimo akto negalima nustatyti, kokia konkrečiai ginčo žemės sklypo dalis buvo tikrinama ir už kokios žemės sklypo dalies nesutvarkymą yra paskirta administracinė nuobauda. Foto nuotraukos yra objektyviai neįžiūrimos, iš jų negalima nustatyti, kokia žemės sklypo dalis buvo tikrinama Be to, patikrinimo aktas nebuvo pateiktas pasirašytinai susipažinti žemės sklypo savininkams, taip pažeidžiant Taisyklių 27 punkte įtvirtintą imperatyvą. Skunde nurodoma ir tai, kad Institucija nesilaikė administracinio nusižengimo teisenai taikomų imperatyvių proceso nuostatų. 2020 m. liepos 15 d. J. R. ir jo seseriai atvykus į Instituciją, jie buvo pasitikti specialistės, kuri pareikalavo pateikti asmens tapatybės dokumentus. Specialistė paėmė tik pareiškėjo pasą ir pasišalino į kabinetą. Pareiškėjo ir jo sesers paprašė palaukti už durų. Grįžusi specialistė paaiškino, kad administracinio nusižengimo protokolas jau surašytas ir pareikalavo pareiškėjo pasirašyti protokolą. Pareiškėjui paprašius leisti paskaityti protokolą, specialistė nurodė, kad su protokolu susipažinti neleis, o protokolą atsiųs paštu. Apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą pareiškėjas nebuvo informuotas. Apie Skundžiamą nutarimą pareiškėjas sužinojo tik 2020 m. rugpjūčio 8 d., kai gavo Institucijos pranešimą. Skunde akcentuojama, kad ginčo žemės sklypas lygiomis dalims priklauso pareiškėjui ir jo seseriai dalinės nuosavybės teise, tačiau administracinė nuobauda paskirta tik jam. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad administracinė teisena buvo pradėta pareiškėjo ir jo sesers atžvilgiu pagal ANK 333 straipsnio 1 dalį, tačiau vėliau nepateikiant jokių motyvų jam vienam paskirta nuobauda pagal ANK 333 straipsnio 3 dalį.

Atsiliepimas

Institucija pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo pareiškėjos skundą atmesti ir Skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad 2020 m. birželio 15 d. Institucijos specialistai patikrino žemės sklypo, kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), faktinį naudojimą ir surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 48ŽN-178-(14.48.78.). Patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklypas apleistas, auga savaiminė sumedėjusi ir aukštažolė augalija. VĮ Registrų centro duomenimis ginčo žemės sklypas – 4,81 ha ploto yra žemės ūkio paskirties, kurio ½ dalis priklauso J. R.. Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Nuostatų 11 punkte, be kita ko, nustatyta, kad žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu tikrinama, ar žemės sklypai naudojami pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, ar žemės sklypai prižiūrimi ir tvarkomi taip, kad jie būtų tinkami naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį. Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. 3D-327 (toliau Aprašas) 1 punkto 1.1 ir 1.6 papunkčiuose nurodyti ariamos žemės naudmenų atitikimo geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės reikalavimai. 1.4 papunktyje nustatyta, kad ariamoje žemėje, ganyklų arba pievų, o taip pat daugiamečių ganyklų arba pievų plotuose neturi būti krūmų ir medžių, išskyrus pavienius medžius, kurie yra tradicinio kraštovaizdžio dalis ir kurie ariamoje žemėje netrukdo auginamos produkcijos gavimui tokiu pat būdu, kaip ir plotuose, kuriuose nėra pavienių medžių. Aprašo 1.6 papunktyje nustatyta, kad ariamos žemės, ganyklų arba pievų, taip pat daugiamečių ganyklų arba pievų plotuose, sodų ir uogynų tarpueiliuose neturi būti sustabarėjusių, taip pat sėklas subrandinusių arba išbarsčiusių piktžolių (kiečių, usnių, varnalėšų, dilgelių ir kt.). Įvertinus patikrinimo rezultatus Instituciją pakvietė J. R. dėl administracinio nusižengimo protokolo surašymo. Pareiškėjui atvykus jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 333 straipsnio 3 dalį už privačios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurio plotas viršija tris, bet neviršija dešimties hektarų, nesutvarkymą taip, kad ji būtų tinkama naudoti pagal pagrindinė naudojimo paskirtį. J. R. pasirašyti protokolą atsisakė, su protokolo turiniu jis buvo supažindintas žodžiu ir jam buvo paaiškinta, kad protokolas bus išsiųstas paštu. Administracinių nusižengimų registro duomenimis, J. R. administracinio nurodymo nesumokėjo, todėl administracinio nusižengimo byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka 2020 m. liepos 21 d. 10 val. ir priimtas Skundžiamas nutarimas. Atsiliepime į skundą Institucija taip pat nurodo, kad patikrinimo akte aiškiai nurodyta, jog tikrinimo objektas žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kas reiškia, jog buvo tikrinamas visas žemės sklypas. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pareiškėjas raštu buvo informuotas (kviestas) apie vyksiantį jam priklausančio žemės sklypo patikrinimą.

J. R. ir jo atstovas teismo posėdžio metu savo pozicijas išdėstytas procesiniuose dokumentuose palaikė. J. R. papildomai nurodė, kad žemės sklypas lygiomis dalimis po ½ dalį priklauso jam ir jo seseriai O. B. P. priklauso lygiomis dalimis, jie sklypą valdo bendrai, jo nėra atsidalinę, naudojimosi tvarkos nėra nusistatę. Paskutinį kartą žemės sklype buvo prieš metus, šiais metais nebuvo dėl paskelbto visuotinio karantino.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnis įpareigoja teismą nagrinėjant bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrinti institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu pažymėti tai, kad ANK 618 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad pareigūno priimtame nutarime turi būti nurodyti nutarimą priėmusio pareigūno pareigos, vardas, pavardė; administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; duomenys apie kitus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis; išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; o taip pat nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas.

J. R. pagal ANK 333 straipsnio 3 dalį administracinėn atsakomybėn patrauktas ir jam administracinė nuobauda paskirta už tai, kad 2020 m. birželio 15 d. patikrinus žemės sklypo, kurio kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), faktinį naudojimą nustatyta, kad žemės sklypas yra apleistas nesutvarkytas taip, kad būtų tinkamas naudoti pagal paskirtį. ANK 333 straipsnio 3 dalyje administracinė atsakomybė numatyta už privačios nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančios, perduotos neatlygintinai naudotis pagal panaudos sutartį, nuomojamos ar subnuomojamos žemės, kurios plotas viršija tris, bet neviršija dešimt hektarų, nesutvarkymas taip, kad ji būtų tinkama naudoti pagal pagrindinę naudojimo paskirtį. Aptariama teisės norma yra blanketinė, todėl pagal ją kvalifikuojant asmens pažeidimą, administracinio nusižengimo protokole, o vėliau išnagrinėjus bylą ir nutarime, būtina nurodyti ne tik pačią blanketinę teisės normą, bet ir konkrečios teisės normos reikalavimus, kuriuos asmuo kaltinamas pažeidęs, o taip nurodyti ir konkrečius atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė galiojančio teisinio reguliavimo pažeidimas. Šių reikalavimų laikymasis yra atsakomybėn traukimo asmens garantas į teisinę gynybą.

Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad J. R. administracinio nusižengimo protokolas surašytas, o vėliau Skundžiamas nutarimas priimtas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2020 m. birželio 20 d. Žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 48NŽ-178-(14.48.7.8) pagrindu (b. l. 16-19). Nurodytame žemės naudojimo patikrinimo akte nurodyta, kad tikrinamas objektas – žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio plotas 4,18 ha, esantis (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo savininkai J. R., O. B. P. Prie šio akto pridėtos fotolentelės, 1 lapas su 6 nuotraukomis. Tačiau iš VĮ Registrų centro 2020 m. birželio 21 d. nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad tame pačiame žemės sklype be žemės ūkio naudmenų (4,16 ha) yra ir 0,65 ha miško žemės, iš kurių 0,6377 ha įregistruota Miškų valstybės kadastre (b. l. 20-21). Prie žemės naudojimo akto pridėtose nuotraukose (spalvotos nuotraukos b. l. 49) užfiksuoti augantys medžiai, krūmai, žolė, taip pat neapaugęs dirvožemis. Iš pateiktų nuotraukų neaišku, kuri konkreti žemės sklypo (miško ar/ir žemės ūkio) dalis yra užfiksuota. Nagrinėjamu atveju svarbu akcentuoti tai, kad Skundžiamame nutarime nėra jokios nuorodos į teisės aktus, reglamentuojančius, kaip turi būti prižiūrimi ir tvarkomi įvairios paskirties žemės sklypai, kad jie būtų tinkami naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, nors akivaizdu, kad tvarkant ir prižiūrint skirtingos paskirties žemės sklypus (žemės ūkio paskirties žemę, miško ūkio paskirties žemę ir t. t.). yra būtina vadovautis skirtingais teisės aktų reikalavimais.

Bylą nagrinėjantis teismas pažymi ir tai, kad Skundžiamame nutarime nenurodomi konkretūs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. R. veiksmai (ar neveikimas), už kuriuos jam paskirta administracinė nuobauda. Institucija, priimdama Skundžiamą nutarimą, apsiribojo tik bendro pobūdžio nuorodomis į atsakomybę numatančią ANK normą ir patikrinimo metu atliktų veiksmų atkartojimu administraciniame kaltinime, tačiau nenurodė konkrečių J. R. veiksmų ar neveikimo, kurie buvo kvalifikuoti pagal ANK 333 straipsnio 3 dalį.

Jau buvo minėta, kad bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad 4,81 ha žemės sklypas, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį priklauso atsakomybėn patrauktam asmeniui J. R. ir O. B. P. (b. l. 20-21). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 4.86 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendraturčiai turi vienodas teises į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo solidariai apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsisaugoti, mokesčiams rinkliavoms ir kitoms įmokoms, jeigu jie nėra susitarę kitaip ar įstatymas nenumato ko kito. Nors žemės sklypas lygiomis dalimis priklauso dviem savininkam, tačiau administracinio nusižengimo teisena dėl žemės sklypo nepriežiūros pradėta tik vieno bendraturčio atžvilgiu, nesiaiškinant kito žemės sklypo savininko atsakomybės. Nors teismo posėdžio metu Institucijos atstovė ir nurodė, kad O. B. P. veiksmai (neveikimas) gali būti vertinamas ateityje, tačiau bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, esant įstatyme įtvirtintai solidariai žemės sklypo bendrasavininkų atsakomybei, visų žemės sklypų bendrasavininkų veiksmai (neveikimas) turi būti vertinami atliekant vieną galimo administracinio nusižengimo tyrimą.

Visi paminėti Skundžiamo nutarimo trūkumai pripažintini esminiais, trukdančiais nagrinėti bylą teisme ir apriboja administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę suprasti kuo jis kaltinamas, pasiruošti bylos nagrinėjimui ir gintis nuo pateikto administracinio kaltinimo. Teismas savo iniciatyva negali ištaisyti nurodytų trūkumų, įstatymas nesuteikia teismui teisės savo iniciatyva formuluoti konkretaus administracinio kaltinimo (nurodyti konkrečius galimai pažeistus teisės aktų reikalavimus). Priešingas aiškinimas reikštų, kad teismas administracinio nusižengimo bylą išnagrinėja iš esmės pagal savo paties suformuluotą kaltinimą, kas reikštų pamatinių teisės principų pažeidimą. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą Skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti Institucijai iš naujo atlikti administracinio nusižengimo tyrimui.

Nustačius, kad Skundžiamas nutarimas neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų, kad iš jo turinio net neaišku už kokių teisės aktų reikalavimų nesilaikymą ir/ar pažeidimą J. R. yra nubaustas pagal ANK 333 straipsnio 3 dalį, teismas neturi realios galimybės objektyviai įvertinti, ar J. R. veiksmai kvalifikuoti tinkamai, ar jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėm, todėl teismas dėl kitų pareiškėjo skundo argumentų nepasisako.

Teismas, remiantis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Skundą tenkinti iš dalies.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutarimą, kuriuo J. R. nubaustas pagal ANK 333 straipsnio 3 dalį, panaikinti.

Administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. R. nubaustas pagal ANK 333 straipsnio 3 dalį grąžinti Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas Mindaugas Povilanskas