Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2026-02-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-140-729/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-02-10
Bylos Nr.
eII-140-729/2026
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00954-2025-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jurgita Grigonienė
Pareiškėjas
V. V.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-140-729/2026Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00954-2025-0Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.1; 21.10.4 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2026 m. vasario 10 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Jurgita Grigonienė,sekretoriaujant Aušrai Jokubauskienei,dalyvaujant pareiškėjui V. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025-12-09 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-15013-2025 (ROIK: 25287620485).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Institucija) 2025-12-09 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-15013-2025 (ROIK: 25287620485) V. V. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį 170 Eur bauda bei jam paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams už tai, kad jis nuo 2025-10-10 11.44 val. iki 2025-10-10 11.49 val., Klaipėdoje, Šilutės pl. – Rimkų sankryžoje, vairuodamas transporto priemonę lenkė stovinčių transporto priemonių koloną, sustojusią prie geležinkelio pervažos, užsidegus draudžiamam raudonos spalvos šviesoforo signalui. Priartėjęs prie geležinkelio pervažos, mažiau nei 100 metrų, kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus. Tokiais savo veiksmais A. S. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų „Kelių eismo taisyklių“ (toliau – KET) 4 ir 9 punktus, 3 punkto 1.1 papunktį, 140 punktą.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose gautas V. V. skundas, kuriuo prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir jo administracinį nusižengimą perkvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, o netenkinus šio prašymo, prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, pakeisti priimtą nutarimą ir neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo. Skundą motyvuoja tuo, jog vairuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ maršrutinį autobusą, vėluodamas apie 5 minutes pagal nustatytą grafiką, tikėjosi įsiterpti į transporto priemonių tarpą, tačiau visoje atkarpoje iki geležinkelio pervažos arti vienas kito buvo sustoję vilkikai su puspriekabėmis ir gal tik porą lengvųjų automobilių, todėl jam tokia galimybė neatsirado. Vienintelis laisvas tarpas buvo tarp pirmųjų dviejų transporto priemonių, tačiau dėl jo vairuojamos transporto priemonės gabaritų įsiterpti nebūtų galėjęs, todėl apvažiavęs stovinčias transporto priemones sustojo prieš pirmąjį automobilį ties „Stop“ linija. Pažymi, jog tuo laikotarpiu transporto priemonių eismą draudė abipus geležinkelio pervažos įrengtų šviesoforų signalai, todėl priešpriešais atvažiuojančių transporto priemonių nebuvo ir negalėjo būti, o jis buvo įsitikinęs, kad jokiems kitiems eismo dalyviams kliūčių nesudarys. Laukdamas ilgoje automobilių eilėje, nuo nustatyto grafiko būtų atsilikęs apie 15 minučių. Taigi, KET pažeidimu eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui realaus pavojaus nesukėlė, pavojingo manevravimo neatliko, pažeidimą padarė ne dėl chuliganiškų paskatų, nedemonstravo savo išskirtinumo ir nepagarbos kitiems eismo dalyviams, todėl jo nusižengime nėra sąlygų patraukti jį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Administracinio nusižengimo protokole chuliganiškas vairavimas buvo grindžiamas keliais veiksmais, t. y., kad jis vairuodamas transporto priemonę iš kairės aplenkė stovėjusius automobilius, važiavo prieš eismą, o prie geležinkelio pervažos kirto draudžiamą kirsti ištisinę kelio ženklinimo liniją ir tokiais veiksmais demonstravo savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams. Visgi, Institucija, išnagrinėjusi bylą, savo iniciatyva pakeitė protokole suformuotą kaltinimą nauja faktine aplinkybe ir jo nusižengimą perkvalifikavo į ANK 420 straipsnio 1 dalį. Šiuo atveju Rimkų g. kelio ruožas nuo Jūrininkų pr. iki geležinkelio pervažos siaura ištisine linija, nustatyta KET 3 priedo I skyriaus 1.1 punkte, paženklintas nebuvo. Nurodytoje vietoje yra trumpa ištisinė kelio ženklinimo linija, nubrėžta iki skersai važiuojamosios dalies nubrėžtos plačios linijos („Stop“ linija), kas iš esmės reiškia sustojimo vietą. Be to, KET XVI skyriaus „Lenkimas ir eismas juostose“ punktų formuluotės suponuoja išvadą, kad lenkimas yra veiksmas, siejamas su važiuojančių, o ne stovinčių, kaip yra nagrinėjamu atveju, transporto priemonių apvažiavimu, įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą. Institucija, nagrinėdama bylą, atsižvelgiant į protokole išdėstytą pažeidimą, turėjo teisėtą pagrindą jo veiką iš ANK 420 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į ANK 417 straipsnio 3 dalį.

Taikant ANK 34 straipsnį, prašo atsižvelgti į tai, jog tai šis pažeidimas buvo vienkartinis bei truko trumpą laiko tarpą, jį padarė siekdamas vieno tikslo – važiuoti pagal nustatytą maršruto grafiką. Turėdamas ilgametį vairuotojo darbo stažą iki nagrinėjamo įvykio buvo drausmingas ir kitus eismo dalyvius gerbiantis vairuotojas; pateiktoje darbovietės charakteristikoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra charakterizuojamas išimtinai teigiamai. Nutarimu nustatyta jo viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė; sunkinančių nenustatyta.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su V. V. skundu dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo nesutinka ir prašo jo netenkinti, kadangi administracinio nusižengimo faktas ir jo padarymo aplinkybės užfiksuotos eismo dalyvių pranešimu dėl maršrutinio autobuso vairuotojo veiksmų vairuojant autobusą ir nėra abejonių, kad šis asmuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Administracinė nuobauda ir/ar poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, gali būti švelninama tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikoma nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai; tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta, priimant nutarimą, visi duomenys bei reikšmingos aplinkybės buvo įvertinti, V. V. paskirtas sankcijoje numatytos baudos minimumas ir administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas - artimas numatyto termino minimumui. Paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, naikinti ar keisti nutarimo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. V. teismo posėdžio metu prašė tenkinti skundą jame nurodytais pagrindais ir motyvais. Papildomai parodė, jog dirba vairuotoju, vairuoja viešąjį transportą, todėl turi laikytis nustatyto grafiko. Susidarius transporto priemonių kamščiui prieš geležinkelio pervažą, autobuso keleiviai pradėjo reikšti jam pretenzijas dėl stovėjimo, todėl jis ėmėsi atsakomybės apvažiuoti koloną (to daryti niekas nedraudė), tik gavosi taip, kad ją apvažiavus nebeturėjo kur įsiterpti (autobusas yra labai ilgas). Todėl jis nusprendė nuvažiuoti iki pat pervažos pradžios ir sustoti prieš pirmą kamštyje stovintį automobilį. Jo nuomone, jo vairavimas nebuvo nei chuliganiškas, nei pavojingas, jis neužkliudė jokios kitos transporto priemonės ar traukinio. Sulaukęs kol pravažiavo traukinys ir atsidarė pervaža, tęsė savo kelionę. Transporto priemones jau vairuoja 50 metų, per tą laiką jis nebuvo baustas už šiurkščius pažeidimus. Prašo neskirti administracinio poveikio priemonės, nes atžyma apie tai jo vairavimo istorijoje gali sukelti jam sudėtingų pasekmių kelionėse į užsienį.

Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį Institucijai pranešta. Institucija prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Žemesnės instancijos teismas

Nors pareiškėjas ginčija jo kaltę dėl inkriminuoto nusižengimo padarymo, prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir jo padarytą nusižengimą perkvalifikuoti į ANK 417 straipsnio 3 dalį, tačiau teismas patikrinęs 2025-12-09 nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, konstatuoja, kad V. V. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Pats V. V. neneigia, kad administracinio nusižengimo protokole ir Institucijos nutarime nurodytą dieną ir laiku autobusu važiavo Šilutės pl. – Rimkų g. sankryžoje, Klaipėda, bei lenkė stovinčių automobilių koloną, sustojusią prie geležinkelio pervažos, tačiau nesutinka, jog jis kirto siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus, ir, kad toks jo elgesys buvo pavojingas.

ANK 420 straipsnio 1 dalis asmeniui užtraukia administracinę atsakomybę už vieną iš alternatyvių šioje teisės normoje numatytų uždraustų veiksmų atlikimą: 1) transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus; 2) lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti; 3) vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse; 4) pavojingą situaciją sukėlusį (privertimą kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti atlikimą) KET pažeidimą; 5) pavojingą situaciją sukėlusio įvažiavimo į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus atlikimą.

Žemesnės instancijos teismas

ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas, įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apsisukimas geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams, transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi), naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą, nesilaikymą.

Nors savo esme ANK 417 straipsnio 3 dalyje ir ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytų nusižengimų dispozicijos turi tam tikrų panašumų, tačiau, priešingai nei mano pareiškėjas, nagrinėjamos bylos subjektyviųjų ir objektyviųjų požymių visuma atitinka būtent ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį. Byloje nėra ginčo, kad V. V., vairuodamas transporto priemonę, išvažiavęs į priešpriešinę eismo juosta lenkė susidariusią transporto priemonių spūstį, po to priartėjęs prie pervažos arčiau nei 100 metrų, kirto siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus. Tokių savo veiksmų neneigia ir V. V., tačiau deklaratyviai teisinasi, jog taip siekė tinkamai įvykdyti atliekamas autobuso vairuotojo paslaugas, t. y. neatsilikti nuo grafiko ir laiku pristatyti bei paimti autobusu važiuojančius keleivius, teigia niekam pavojaus nekėlęs. Visgi teismas pažymi, jog vykdant bet kokias paslaugas turi būti laikomasi visuotinai nustatytų taisyklių ir susidariusi transporto priemonių spūstis nesuteikia teisės transporto priemonių vairuotojams ignoruoti esamos eismo situacijos, nesilaikant kelio ženklinimo, apvažiuoti stovinčią spūstį, kelti grėsmę eismo saugumui, elgtis neatsargiai, taip pažeidžiant KET 140, 4, 9 punktų reikalavimus (KET 4 punkte numatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu; 9 punktas – eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui <...>). Šiuo atveju V. V. turėjo judėti bendrame automobilių sraute, savo eismo juostoje, o ne ignoruoti KET reikalavimus. Pastebėtina, kad V. V. padarytas manevras buvo atliktas apvažiuojant ne pavienę transporto priemonę, bet susidariusią visą jų eilę; tai neabejotinai sumažina jo galimybę iš anksto numatyti kitų eismo dalyvių veiksmus, esant realiai tikimybei, kad gali nespėti saugiai grįžti į jo savo eismo juostą, kas sudaro prielaidas susidaryti eismo įvykiui. Vien aplinkybė, jog dėl atsitiktinumo susidariusių aplinkybių niekam nebuvo sukeltas pavojus, savaime nereiškia, kad toks vairavimas nėra pavojingas. Pažymėtina, jog ir pats pareiškėjas teismo posėdžio metu pripažino, jog lenkiant automobilių koloną, laisvos vietos sugrįžti į jo važiuojamąją kelio juostą nebuvo, todėl, nenorėdamas sudaryti kliūties priešprieša atvažiuojantiems automobiliams, jis sustojo automobilių kolonos priekyje, prieš pat geležinkelio pervažą. KET 140.2 punkte nurodyta, jog lenkti draudžiama geležinkelio pervažose ir likus 100 metrų atstumų iki jų; šiuo atveju pareiškėjas lenkimo manevrą baigė likus mažiau nei 100 metrų atstumui iki geležinkelio pervažos, tai patvirtina byloje esanti medžiaga. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog V. V. skundžiamu nutarimu pagrįstai yra patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį ir nėra teisinio pagrindo perkvalifikuoti pareiškėjo padarytą administracinį nusižengimą į ANK 417 straipsnio 3 dalį.

Skunde ir teismo posėdžio metu V. V. pateikė ir alternatyvų prašymą, prašoma jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir pakeisti nutarimą, neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo.

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės, atsižvelgus į ANK 32 straipsnyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės arba jas švelninant.

Teismo vertinimu, V. V. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą administracinė nuobauda – sankcijoje numatyta bauda – bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – buvo paskirta teisėtai ir pagrįstai, t. y. neginčijamai nustatytas administracinio nusižengimo padarymo faktas ir formaliai tinkamai įvertintos bylos aplinkybės bei V. V. charakterizuojanti medžiaga. V. V. padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – nesant būtinojo reikalingumo, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir apvažiavo ta pačia kryptimi važiuojančius automobilius iš kairės pusės, taip aplenkdamas kamštyje stovėjusias transporto priemones, po ko kirto siaurą ištisinę liniją, tokiu elgesiu sukeldamas akivaizdžią grėsmę kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengusi rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Pažymėtina, kad į V. V. skunde nurodytas aplinkybes jau atsižvelgė ir nutarimą priėmusi Institucija, kuri perkvalifikavo pažeidėjo padarytą administracinį nusižengimą ir paskyrė švelnesnę administracinio poveikio priemonę. Teismas pažymi, jog šiuo atveju nuoširdaus gailėjimosi dėl padaryto administracinio nusižengimo iš pareiškėjo V. V. neišgirdo, daugiau tai buvo bandymas pateisinti savo neteisėtus veiksmus, todėl minėta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė teismo tokia pripažįstama tik sąlyginai. Teismo vertinimu, V. V. nepateikė ir jokių reikšmingų ar išskirtinių aplinkybių, dėl kurių jam būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę. Jo prašymas neskirti administracinio poveikio priemonės iš esmės grindžiamas tuo, jog toks jo elgesys buvo vienkartinis, jį padarė siekdamas vieno tikslo – važiuoti pagal nustatytą maršruto grafiką; per savo ilgą vairavimo stažą anksčiau nėra baustas už tokius šiurkščius pažeidimus, taip pat jis nenori, jog jo charakteristikoje būtų įrašas, jog jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Teismo vertinimu, nors administracinėn atsakomybėn patraukto asmens charakteristika iš esmės yra teigiama, jis turi ir galiojančių administracinių nuobaudų už per pastaruosius vienerius metus padarytus su KET pažeidimais susijusius administracinius nusižengimus. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas (apsunkinta galimybė laisvai ir komfortiškai judėti, nuvykti į kitą vietą, tinkamai atlikti savo šeimos ar darbo pareigas, patiriami finansiniai nepatogumai) savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės nepaskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai ar administracinio poveikio priemonei keliamų tikslų.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą nutarimą, pareiškėjo skundą ir atsižvelgdamas į teisinę reglamentaciją bei formuojamą teismų praktiką sprendžia, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025-12-09 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-15013-2025 yra pagrįstas, priimtas teisėtai, panaikinti nutarimą ar jį keisti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į visa tai skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistu, o V. V. skundas netenkintinas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi, teismas

nutaria:

pareiškėjo V. V. skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025-12-09 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-15013-2025 (ROIK: 25287620485) palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Jurgita Grigonienė