- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-07
- Bylos Nr.
- 1S-182-337/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evaldas Vanagas
- Kategorijos
- 2.12.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje išnagrinėjęs G. K. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 10 d. nutarties, kuria G. K. skundas dėl 2012-12-07 Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimo panaikinimo atmestas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2012-12-07 Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl G. K. pareiškimo vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p.
G. K. skundas dėl 2012-12-07 Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimo panaikinimo 2013-01-10 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi buvo atmestas.
G. K. skundžia 2013-01-10 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį ir prašo nutartį bei 2012-12-07 prokurorės nutarimą panaikinti.
Šalies argumentai
G. K. nurodo, kad tiek prokurorė, tiek teisėja, pasinaudodamos savo padėtimi, dangsto ir slepia galimai nusikalstamą veiką padariusius asmenis. Tvirtina, kad jis pareiškime nurodė, jog LR Suėmimo vykdymo įstatymas nenustato, kad nuteistąjį galima perkelti iš pataisos namų iki 15 parų į tardymo izoliatorių ir dar iki 15 parų perkelti į areštinę. Prokurorės nutarime neteisingai nurodyta, kad jam, pareiškėjui, areštinėje taikomos Bausmių vykdymo kodekso nuostatos, nes LR suėmimo vykdymo įstatymo 12 str. 4 d. numato, kad Bausmių vykdymo kodekso nuostatos taikomos LR suėmimo vykdymo įstatymo 12 str. 3 d. numatytiems asmenims, tai yra perkeltiems nuteistiesiems iš pataisos namų į tardymo izoliatorius tardymo izoliatoriuje.
Nurodo, kad prokurorės nutarime nepagrįstai nurodoma, kad G. K. areštinėje buvo suteikiami pasimatymai, jis gaudavo artimųjų ar kitų asmenų perduodamus daiktus kaip tai yra reglamentuojama Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakyme Nr. 5-V-356. Nurodo, kad jis nuo 2011-10-13 pasimatymų ir daiktų gauti negalėjo, nes minėto įsakymo 7.6. ir 7.14 punktai bei Panevėžio apskrities VPK viršininko 2011-01-17 įsakymo Nr. 50-V-296.7. ir 6.15 numato, kad nuteistiesiems, perkeltiems iš bausmės atlikimo vietų į areštinę pasimatymai ir daiktų perdavimas neleidžiami.
Pareiškėjas nurodo, kad LR suėmimo vykdymo įstatymo 2 str. 2 d. numato, kad suimtuosius galima perkelti į areštinę iki 15 parų ir kad jiems taikomi LR suėmimo vykdymo įstatymo 23, 25, 26, 28, 40-43 straipsniai, nenurodomas joks nuteistojo perkėlimas į iš pataisos namų į tardymo izoliatorius iki 15 parų. Be to, LR suėmimo vykdymo įstatymo 7 str. 1 d. 4 p., 8 str. 1 d. 3 p., 12 str. 2 d. 3 p., 3 d. 1 p. nurodoma, kad nuteistieji terminuotu laisvės atėmimu gali būti perkelti iš pataisos namų į tardymo izoliatorių iki 15 parų ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo, nagrinėjančio bylą teisiamajame posėdyje nutartimi.
Nurodo, kad jį laikant areštinėje nuo 2011-10-13 iki 2012-01-28 buvo atimtos visos jo teisės, numatytos Bausmių vykdymo kodekse, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse bei E. T. Ministrų Komiteto patvirtintose Europos kalinimo taisyklėse. Nurodo, kad jo teisės buvo pažeistos jo negrąžinant po 15 parų į pataisos namus iš tardymo izoliatoriaus. Nuo 2011-06-06, įsiteisėjus nuosprendžiui, jis areštinėje laikytas iki 2013-01-28 – viso apie 7 mėnesius, tardymo izoliatoriuje – apie metus laiko. Pataisos namuose laikotarpiu nuo 2011-06-06 iki 2013-01-28 buvo 2 mėnesius. Iš jam paskirtos 6 metų laisvės atėmimo bausmės, kurią turi atlikti pataisos namuose, juose jis buvo tik 2 mėnesius, taip negaunant ilgalaikių pasimatymų, nevedant jokio socialinio reabilitavimo darbo ir nesvarstant lygtinio paleidimo klausimo, kurį svarsto pataisos namų lygtinio paleidimo komisija.
Nurodo, kad prokurorės nutarimo teiginys, kad G. K. perkėlimas į pataisos namus yra neįmanomas, nepagrįstas jokiais faktais, pažeidžia Europos kalinimo taisyklių 4 p. numatantį, kad kalinių teisių pažeidimo negalima teisinti nepakankamais ištekliais.
Pareiškėjas nurodo, kad jis areštinėse ir tardymo izoliatoriuje laikomas 23 valandas iš 24 valandų teleidžiant jam pasivaikščioti 1 valandą po 9 kvadratinių metrų kiemelį, laikant kamerose, kuriose nėra švaros.
Ikiteisminio tyrimo teisėja nepaneigė jo skunde nurodytų argumentų dėl prokurorės nutarimo nepagrįstumo, taip pat nepaneigė nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 str. ir 229 str. požymių. Nurodo, kad skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsta, nes jis skundžiasi ne dėl pristatymo į teismo posėdžius, o dėl to, kad buvo atimtos jo teisės ir laisvės, kurios yra garantuojamos Bausmių vykdymo kodekso, jo negrąžinant į pataisos namus praėjus 15 parų. Teigia, kad nutartyje nepagrįstai nurodoma ir tai, kad jis negalėjo pilnai pasinaudoti savo teisėmis dėl objektyvių priežasčių. Nurodo, kad jis nebuvo grąžinamas į tardymo izoliatorių ar pataisos namus taupant degalus.
Šalies argumentai
Nurodo, kad Panevėžio apskrities VPK siekė nesuteikiant jam jo teisių ir laisvių, kad jis pateiktų prašymą teismui, nagrinėjančiam bylas dėl galimai neteisėtų veiksmų, bylą nutraukti. Nurodo, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus viršininkai ir pareigūnai jam ne kartą yra sakę atsiimti skundus, tada jis bus nuvežtas į pataisos namus. Nurodo, kad skundžiamos nutarties argumentas, dėl paliktinų nenegrinėtų jo argumentų nėra aiškus, nes nėra nurodyta, kokie konkrečiai duomenys, skundai, prašymai nenagrinėtini.
Tvirtina, kad skundžiamojoje nutartyje nepagrįstai nurodoma, jog nepateikta jokių duomenų, kad jis buvo kankinamas ar su juo būtų netinkamai elgiamasi, kadangi jau vien tai, kad jis 7 mėnesius buvo negražinamas į pataisos namus, o iš 4 metų ir 7 mėnesių juose tebuvo 2 mėnesius, dėl ko buvo atimtos BVK numatytos teisės, yra netinkamas elgesys. Nurodo, kad prokurorės nutarime nurodyti neteisingi duomenys, ji neteisingai aiškino teisės aktus, rėmėsi neteisingais Panevėžio apskrities VPK pateiktais duomenimis, kad areštinės taisyklės leidžia pasimatymus ir perdavimus, negauti duomenys apie tai, ar jam buvo suteikiamos teisės pagal BVK ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles.
Prašo teismo nustatyti, kad jį laikant nuo 2011-10-13 iki 2013-02-01 areštinėje iš jo apie 7 mėnesius buvo atimtos teisės, numatytos BVK ir pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse, kad jo negražinant 9 mėnesius į pataisos namus nuo 2011-10-13 pažeidžiamas LR suėmimo vykdymo įstatymas bei, kad perkelti nuteistąjį iki 15 parų galima tik pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo, nagrinėjančio bylą teisiamajame posėdyje, nutartį, o dėl kitų teismo posėdžių perkėlimas nėra numatytas. Todėl, nurodo, kad yra nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 str. 1 d ir 3 d., 229 str. numatyti požymiai.
Nurodo, kad nebuvo patikrinta, kokios jam yra suteikiamos teisės ir laisvės, numatytos BVK ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse ir ar jis nebuvo diskriminuojamas kitų nuteistųjų atžvilgiu, kurie atlieka laisvės atėmimo bausmes pagal jiems suteiktas laisves ir teises.
Teigia, kad jeigu skundžiami prokurorės nutarimas it teismo nutartis nebus panaikinti, tai jis areštinėje ir tardymo izoliatoriuje bus laikomas dar metus laiko. Nurodo, kad jeigu jis yra laikomas areštinėje, tai jam turi būti suteikiamos teisės, numatytos Bausmių vykdymo kodekse arba jis prilygintas suimtajam.
Skundas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Skundžiami prokurorės nutarimas ir ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis yra pagrįsti ir teisėti.
Iš 2012-11-09 G. K. pareiškimo LR Generalinei prokuratūrai matyti, kad jis prašė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 228 str. 1 d. 3 d. ir BK 229 str. dėl to, kad jis iš tardymo izoliatoriaus neperkeliamas į pataisos namus, kai pagal LR suėmimo vykdymo įstatymą nuteistąjį į tardymo izoliatorių galima perkeli iki penkiolikos parų ir ilgiau nuteistojo kaip penkiolika parų negrąžinti į pataisos namus neleidžiama.
Pareiškime prokuratūrai G. K. teigė, kad nuo 2011-06-06 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki pareiškimo padavimo dienos jis pataisos namuose tebuvo 28 paras, t. y. keturis kartus po septynias paras, o iš jam paskirtos subendrintos 6 metų laisvės atėmimo bausmės, kurią paskirta atlikti pataisos namuose, jis 4 metus ir 4 mėnesius pataisos namuose bausmės neatliko. Nurodė, kad iš tardymo izoliatoriaus negrąžinant jo į pataisos namus buvo atimtos jo teisės, numatytos BVK. Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo pažeistos jo teisės – neleista būti ilgiau nei valandą lauke, negalėjo gauti ilgalaikių pasimatymų, nesvarstyti prašymai dėl lygtinio paleidimo.
Pareiškime prokuratūrai G. K. nurodė, kad Panevėžio apskrities VPK areštinėje jam nesuteikiamos teisės, kokias jis turėtų pataisos namuose, taip pat teisės numatytos areštinės vidaus tvarkos taisyklėse – būti ne mažiau vieną valandą lauke. Tvirtina, taip jis yra kankinamas ir siekiama jį nužudyti. Nurodė, kad Panevėžio apskrities VPK neužtikrino, kad jis iš areštinės būtų grąžintas į pataisos namus.
Tvirtina, kad jis prašė tardymo izoliatoriaus pareigūnų, Panevėžio apskrities VPK pareigūnų, Viešojo saugumo tarnybos, Kalėjimo departamento jį etapuoti į pataisos namus, bet jam buvo sakoma, kad jis bus kankinamas, jį nužudys.
Kaip matyti dalis G. K. pareiškimo prokuratūrai susijusi su jo manymu nepagrįstu jo, kaip nuteistojo, laikymu Šiaulių tardymo izoliatoriuje, jo nepristatymu į pataisos namus iš tardymo izoliatoriaus nuo 2011-06-06. Tai, kad jis negrąžinamas iš tardymo izoliatoriaus į pataisos namus G. K. nurodo ir skunde apygardos teismui.
Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad G. K. atžvilgiu apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo jam paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, įsiteisėjo 2011-06-06. Jis pareiškime ir skunde apygardos teismui nurodo, kad nuo to laiko pataisos namuose jis tebuvo iš viso 28 dienas, nes yra laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, kur neužtikrinamas jo, kaip nuteisto asmens, teisės, numatytos Bausmių vykdymo kodekse. Tačiau apygardos teismas pažymi, kad pareiškėjo skundų argumentai, susiję su jo teigimu nepagrįstu ir neteisėtu jo laikymu Šiaulių tardymo izoliatoriuje, kokių teismo nutarčių pagrindu jis po nuosprendžio įsiteisėjimo buvo laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje bei jo nurodomų teisių jam nesuteikimu tardymo izoliatoriuje, nėra Panevėžio apygardos teismo nagrinėjimo kompetencijoje.
Iš teismui pateiktos skundo medžiagos matyti, kad nuo 2011-06-06 G. K. į Panevėžio apskrities areštinę buvo pristatytas 20 kartų. Iš pateiktų Panevėžio apskrities VPK duomenų matyti, kad visais atvejais G. K. areštinėje ilgiau nei 15 parų nebuvo laikomas. Dėl kiekvieno jo pristatymo į areštinę pateikti ir nurodyti pagrindai – pareiškėjas į areštinę patalpintas dėl vykstančių teismuose posėdžių, susipažinimo su procesiniais dokumentais ar dėl tyrėjo pareikalavimo. Todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad pareiškėjas Panevėžio apskrities VPK areštinėje buvo laikomas nepagrįstai ar siekiant suvaržyti jo kaip nuteistojo teises.
Skunde apygardos teismui G. K. iš vienos pusės nurodo, kad prokurorė nutarime nepagrįstai nurodė, jog jis, pareiškėjas, laikytinas nuteistuoju ir jam taikomos Bausmių vykdymo kodekso nuostatos, taip pat teigia, kad prokurorė nepagrįstai nurodė, kad jam buvo suteikiami pasimatymai, jis gaudavo artimųjų ar kitų asmenų perduodamus daiktus, nes nuteistiesiems, perkeltiems iš bausmės atlikimo vietų į areštinę pasimatymai ir daiktų perdavimas neleidžiami. Tačiau pareiškėjas nurodo ir tai, kad jam būnant areštinėje nebuvo užtikrintos jo kaip nuteistojo teisės, numatytos Bausmių vykdymo kodekse, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse. Pažymėtina, kad pareiškėjo keliami klausimai dėl jo teisinės padėties, jos ypatumai, pareiškėjo jam esant areštinėje teisių ir jam taikytinų teisės aktų, nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas. Tuo tarpu jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, pareiškėjo teiginius, kad neužtikrinant jo teisių įgyvendinimo siekiama jį kankinti, nužudyti, piktnaudžiaujama tarnybine padėtimi bei nevykdomos tarnybinės pareigos, nėra, todėl šie jo teiginiai vertintini kaip nepagrįsti.
G. K. skunde apygardos teismui nurodo, kad tiek prokurorė, atsisakydama pradėti ikiteisminį tyrimą, tiek teisėja, atmesdama jo skundą, pasinaudodamos savo padėtimi dangsto ir slepia galimai nusikalstamą veiką padariusius asmenis. Tokie G. K. teiginiai nepagrįsti jokiais duomenimis ir vertintini kaip deklaratyvūs.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad 2012-12-07 prokurorės nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir teismo nutartis, kuria paliktas galioti šis nutarimas, yra pagrįsti ir teisėti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjo G. K. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-01-10 nutartį.
Nutartis neskundžiama.