Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2020-08-06 · Civilinė byla Nr. e2-4516-301/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-08-06
Bylos Nr.
e2-4516-301/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Teresė Klimienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „PRO INVEST GROUP“
Atsakovas
V. D.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-4516-301/2020Teisminio proceso Nr. 2-28-3-01923-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5.; 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.2. (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 6 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Teresė Klimienė,

vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio ketvirtąja dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „PRO INVEST GROUP“ ieškinį atsakovui V. D. dėl skolos, palūkanų, delspinigių, metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškiniu ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1293,42 Eur skolą, 28,86 Eur palūkanas, 15,04 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 30 Eur žyminį mokestį, priimant sprendimą už akių.

Atsakovui teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (įteikta mamai). Atsakovas be pateisinamų priežasčių per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl teismas, esant ieškovės prašymui ieškinyje, priima sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Teismas, atlikęs formalų įrodymų vertinimą pagal pateiktą ieškinį ir prie ieškinio pridėtus dokumentus – leistinus rašytinius įrodymus, ir įsitikinęs, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas ieškinį tenkinti, nustato, kad 2019 m. gruodžio 18 d. atsakovas ir ieškovė sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieškovė suteikė atsakovui 1000 Eur vartojimo kreditą. Pagal Sutarties sąlygas atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą ir sumokėti 585,08 Eur kredito mokestį iki 2020 m. gruodžio 12 d. Atsakovui suteikto kredito suma 2018 m. gruodžio 18 d. buvo pervesta į atsakovo asmeninę sąskaitą. Atsakovui netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus ir pradelsus kredito mokėjimus Sutartis buvo nutraukta. Šiai dienai atsakovas yra negrąžinęs 1000 Eur kredito sumos ir 293,42 Eur kredito mokesčio, t. y. atsakovo atžvilgiu susidaręs 1293,42 Eur įsiskolinimas.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, kad atsakovas vartojimo kreditą pagal Sutartį būtų grąžinęs ieškovei, todėl pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, yra pagrindas priimti ieškovės prašomą sprendimą už akių (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1000 Eur negrąžintą kreditą, 293,42 Eur kredito mokestį, 28,86 Eur palūkanų ir 15,04 Eur delspinigių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalimi, prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytu laiku, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Šalių pareiga sutartį vykdyti sąžiningai ir tinkamai įtvirtinta CK 6.200 straipsnio 1 dalyje. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.205 straipsnis). Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis).

Pirmiau aptarti įrodymai patvirtina, kad tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė paskolos (vartojimo kredito) teisiniai santykiai (CK 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnis). Pagal Sutartį atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti kredito mokestį sutartyje nustatytais terminais, tačiau savo įsipareigojimų neįvykdė. Nesant duomenų, jog atsakovas būtų grąžinęs vartojimo kreditą ir sumokėjęs kredito mokestį, atsakovas laikytinas pažeidusiu prievolę, todėl ieškinys dalyje dėl 1000 Eur negrąžinto kredito ir 293,42 Eur negrąžinto kredito mokesčio tenkintinas visiškai (CK 6.63 straipsnio 1 dalis, 6.71 straipsnis).

Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 proc. nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga).

Tarp šalių sudarytos Sutarties specialiosiose ir bendrosiose sąlygose numatyta, kad kredito gavėjui praleidus kredito mokėjimo terminą kredito gavėjas moka 0,05 proc. delspinigių nuo visos pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Sutarties bendrųjų sąlygų 6.3 punktu šalys numatė, jog delspinigiai nuo visos pradelstos sumokėti sumos yra skaičiuojami ne ilgiau kaip už bendrą 180 dienų laikotarpį.

Ieškovė prašo priteisti 15,04 Eur delspinigius, skaičiuojant nuo 2020 m. sausio 17 d. iki 2020 m. balandžio 28 d. Toks delspinigių dydis neprieštarauja Sutarties sąlygoms bei imperatyvioms VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms, todėl ieškovės reikalavimas dėl 15,04 Eur delspinigių priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 28,86 Eur palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 17 d. iki 2020 m. balandžio 28 d., remiantis vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose numatyta 74,53 procentų dydžio metinių palūkanų norma, kai byloje yra nustatyta, kad Sutartis buvo vienašališkai nutraukta

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tiek netesybų, tiek palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra ta pati kompensacinė, ir jos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti. Kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, išaiškinta, jog kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, todėl šis reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. Sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos, laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė neišplaukia nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo (CK 6.2, 6.221 straipsniai).

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką, konstatuotina, kad ieškovės reikalavimas priteisti 28,86 Eur palūkanas, paskaičiuotas nuo 2020 m. sausio 17 d. iki 2020 m. balandžio 28 d., t. y. po Sutarties pasibaigimo dienos, neatitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalies reikalavimų, kasacinio teismo formuojamos praktikos bei prieštarauja sutarčių pasibaigimo principams, todėl atmestinas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis numato atsakovo pareigą mokėti įstatymų ar sutarties nustatyto dydžio palūkanas už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kurios yra laikomos minimaliais ieškovės nuostoliais. Esant ieškovės prašymui, iš atsakovo priteistinos įstatymo nustatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – šiuo atveju nuo 2020 m. birželio 23 d., iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo.

Ieškinį tenkinus iš dalies, iš atsakovo ieškovei atitinkamai priteistina 29 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12 straipsniu, 14 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsniu, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „PRO INVEST GROUP“, juridinio asmens kodas 302453988, adresas Kaunas, Savanorių pr. 187, 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) kredito sumą, 293,42 Eur (du šimtus devyniasdešimt tris eurus 42 centus) kredito mokestį, 15,04 Eur (penkiolika eurų 04 centus) delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. birželio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 29 Eur (dvidešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidas.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Atsakovas, dėl kurio buvo priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja [pasirašyta elektroniniu parašu] Teresė KlimienėSprendimo už akių patvirtintą kopiją per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos išsiųsti procesinio dokumento nepateikusiai šaliai – atsakovui ir ieškovui (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis, 7 dalis).