Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas 1995-05-31 Klaipėdos m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 225 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, 2001-05-22 Klaipėdos m. apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2001-09-24 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi pagal BK 212² str. laisvės atėmimu 1 metams ir 1250 Lt bauda, pritaikius BK 47¹ str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 249 str. 1 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 24 str. 4 d. ir 181 str. 1 d. (2000- 09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 24 str. 4 d. ir 187 str. 2 d. (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija),187 str. 2 d.(2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija).

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis S. R. 1998–2000 m. laikotarpiu įvykdė keletą nusikaltimų: turto prievartavimą, svetimo turto sunaikinimus. Baudžiamoji byla buvo atskirta į atskirą bylą, kadangi kaltinamasis S. R. pasislėpė.

R. G. turto prievartavimas.

1998 m. spalio 28 d. A. S., M. P. ir V. T. (šie asmenys nuteisti kitu nuosprendžiu) (duomenys neskelbtini) namo pagrobė R. G. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), 1989 m. laidos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 16000 Lt ir apie įvykdytą vagystę pranešė S. R..1998 m. spalio 29 d. S. R. organizavo ir susitarė su R. D. prievartauti nukentėjusiojo turtą. Jis nuvežė R. D. prie nukentėjusiojo (duomenys neskelbtini) namo, esančio (duomenys neskelbtini), nurodė nukentėjusiojo butą ir veikdamas su R. D. nurodė jam pareikalauti iš nukentėjusiojo 2300 JAV dolerių. R. D., vykdydamas S. R. nurodymus, 1998 m. spalio 29 d., 31 d. ir lapkričio 1 d., 2 d., 3 d. skambino telefonu nukentėjusiajam, susitikęs su juo 1998 m. spalio 29 d., apie 19 val., lapkričio 3 d., apie 14 val., 14 val. 30 min., 16 val. (duomenys neskelbtini) parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), o lapkričio 3 d., apie 16 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), gavęs iš S. R. pavogtame automobilyje buvusius A. L. individualios įmonės spaudą, dokumentus, iš nukentėjusiojo R. G. atvirai reikalavo už automobilio sugrąžinimą sumokėti jiems 2300 JAV dolerių, priešingu atveju grasindamas, jei pinigai nebus sumokėti, nukentėjusiajam negrąžinti pavogto automobilio.

Kaltinamasis S. R. kaltu prisipažino ir parodė, kad jis iš M. P. sužinojo, jog jie pavogė automobilį. M. P. jam paskambino ir pasakė, jei kažkas ieškotų, tai galima sutvarkyti išpirką. Jis su R. D. nuvažiavo į Gargždus, R. D. nuėjo į R. G. namus ir reikalavo išpirkos. R. D. pas R. G. nuvežė kelis kartus. Jokių pinigų iš R. G. nepaėmė, nes nukentėjusysis kreipėsi į policiją, o jie buvo sulaikyti. R. D. buvo nuėjęs į namus, R. G. pasakė, kad iš tikrųjų buvo pavogtas automobilis, o R. G. ėjo į kompromisą, nes norėjo tą automobilį išsipirkti už 2300 JAV dolerių ir ruošėsi sumokėti R. D..

Be kaltinamojo prisipažinimo, teismas remdamasis BPK 276 str. 5 d. vadovaujasi parodymais kitų asmenų, kurie buvo anksčiau apklausti pagrindinėje byloje, priimant 2004 m. liepos 8 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį.

Liudytoja D. G. parodė, kad 1998 m. spalio 28 d. buvo pavogtas jų 16 000 Lt vertės automobilis (duomenys neskelbtini), stovėjęs prie namo (duomenys neskelbtini) m. Ji patvirtino, kad po vagystės iš jų už automobilio grąžinimą buvo reikalaujama 2300 JAV dolerių dydžio išpirka.

A. S. parodė, kad jis per S. R. susipažino su M. P., kuris turėjęs prietaisus automobiliams vogti. 1998 m. spalio 27 d. ir 28 d. jis, V. T. ir M. P. Gargždų mieste pavogė du automobilius – (duomenys neskelbtini) ir AUDI 80. Tuo metu apie pavogtus automobilius buvo pranešama S. R., kuris rūpinęsis, kad savininkai už automobilio grąžinimą sumokėtų išpirką.

1999 m. sausio 10 d. buvo rastas apdegęs R. G. automobilis, tai atsispindi įvykio vietos apžiūros protokole su priedais (b. l. 147–152, t. 4).

Daktiloskopine ekspertize buvo nustatyta, jog ant A. L. firmos antspaudo rastas S. R. piršto pėdsakas (b. l. 78–79, t. 4). Byloje yra nustatyta, jog A. L. firmos antspaudas buvo pavogtame R. G. automobilyje.

Iš R. D. parodymų patikrinimo protokolo (t. 4, b. l. 214–217) matyti, jog jis nurodė vietas, kur, siekdamas išpirkos už pavogtą automobilį, buvo susitikęs su R. G..

R. D. buvo nuteistas 1999 m. birželio 8 d. Klaipėdos r. apylinkės teismo nuosprendžiu už turto prievartavimą (t. 4, b. l. 224–226).

Paminėti duomenys visiškai įrodo S. R. kaltę. Turto prievartavimas visada yra paremtas grasinimu. Šiuo atveju iš nukentėjusiojo buvo reikalaujama išpirkos, kitaip automobilis jam būtų negrąžintas. S. R. per jau nuteistą R. D. iš nukentėjusiojo reikalavo pinigų, jis, sužinojęs apie automobilio vagystę, organizavo turto prievartavimą. S. R. nusikaltimo padarymo metu buvo kaltinamas pagal senojo BK 18 str. 4 d. ir 273 str. 2 d. (1994-07-19 įstatymo Nr. I-551 ir 1995-06-08 įstatymo Nr. I-962 redakcijos), numatančio laisvės atėmimo bausmę nuo 3 iki 8 metų. Naujojo BK 181 str. 1 d., pagal kurį pareikštas naujas kaltinimas, numato švelnesnę atsakomybę. Švelnesnis įstatymas turi grįžtamąją galią (BK 3 str. 2 d.), todėl S. R. turi atsakyti pagal dabartinio BK 24 str.4 d. ir 181 str. 1 d. (2000- 09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija).

S. P. turto sunaikinimas.

1999 m. sausio mėn. pradžioje (tiksli data nenustatyta) kaltinamasis S. R. nurodė A. S. sunaikinti padegant S. P. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keršijant dėl nukentėjusiojo duotų parodymų prieš S. R. policijos pareigūnams. 1999 m. sausio 12 d., apie 1 val., S. R. kartu su A. B. nuvežė A. S. įsipilti benzino, po to A. S. (duomenys neskelbtini) namo kieme, vykdydamas S. R. nurodymus, apipylęs benzinu S. P. automobilį, visuotinai pavojingu būdu padegė S. P. automobilį, padarydamas nukentėjusiajam 1050 Lt didelę turtinę žalą.

Kaltinamasis S. R. parodė, kad A. B. buvo suinteresuotas S. P. automobilio padegimu. Taip pat ir jis, S. R., pyko ant S. P., kadangi šis buvo apšmeižęs jį policijos pareigūnams. A. B. sakė, kad turi žmogų, kuris padarys juodą darbą. Kitą dieną jis savo automobiliu nuvežė A. B. ir A. S. iki degalinės, kažkas nusipirko benzino, nuvažiavo prie P. namo. A. S. benzino užpylė ant S. P. automobilio ir jį padegė. Automobilis apdegė nežymiai. Jis stovėjo nuošalioje aikštelėje prie S. P. namų ir šalia automobilių nebuvo.

Be kaltinamojo prisipažinimo, teismas remdamasis BPK 276 str. 5 d. vadovaujasi kitų asmenų parodymais, kurie buvo anksčiau apklausti pagrindinėje byloje, priimant 2004 m. liepos 8 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį ir kitais byloje surinktais duomenimis.

A. B. parodė, kad kartu su A. S. ir S. R. sudegino S. P. automobilį.

A. S. parodė, kad 1999 m. pradžioje S. R. ir A. B. nurodymu (duomenys neskelbtini) gatvėje benzinu apipylė ir padegė automobilį (duomenys neskelbtini).

Nukentėjusysis S. P. parodė, kad 1999 m. sausio 12 d. naktį buvo padegtas jo automobilis (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo prie namo (duomenys neskelbtini). Jam padaryta 1050 Lt žala. Nukentėjusysis taip pat parodė, kad iki įvykio tarp jo ir S. R. buvo konfliktas dėl iš jo pavogto automobilio išpirkimo, jam taip pat buvo žinoma, jog S. R. bendravo su A. B..

Įvykio vietos apžiūros metu iš sudegusio automobilio buvo paimti skysčio pėdsakai (t. 5, b. l.13–17).

Cheminės ekspertizės išvada buvo nustatyta, jog automobilis buvo padegtas naudojant degų skystį – benziną (t. 5, b. l. 24–25).

Taigi S. R. parodymams, kuriais jis prisipažino organizavęs S. P. automobilio padegimą, neprieštarauja paminėti įrodymai, tad S. R. kaltė yra visiškai įrodyta. Automobilio apipylimas benzinu ir jo padegimas namo kieme, be abejonės, yra visuotinai pavojingas. Taip pat buvo kvalifikuojama veika ir 2004-07-08 įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu.

S. R. buvo kaltinamas pagal senojo BK 18 str. 4 d. ir 278 str. 2 d. (1994-07-19 įstatymo Nr. I-551 ir 1995-06-08 įstatymo Nr. I-962 redakcijos), numatančio laisvės atėmimo bausmę iki 7 metų. Naujojo BK 187 str. 2 d. numato švelnesnę atsakomybę. Kaip jau buvo minėta, švelnesnis įstatymas turi grįžtamąją galią, todėl S. R. turi atsakyti pagal dabartinio BK 24 str. 4 d. ir 187 str. 2 d. (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija).

R. K. turto sunaikinimas.

Kaltinamasis S. R. 2000 m. spalio 15 d., apie 2 val. 45 min., prie naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), iš keršto apipylė degiu skysčiu ir visuotinai pavojingu būdu sudegino R. K. automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarydamas nukentėjusiajam 4000 Lt didelę turtinę žalą.

Kaltinamasis S. R. parodė, kad jis turėjo konfliktą bare „(duomenys neskelbtini)“, po kurio apsaugos darbuotojas R. K. jį ir jo draugus sumušė, reikalavo atsiskaityti, nors dar nežadėjo eiti iš baro. Tokiu būdu buvo labai įžeistas, nes nieko nepadarė nei R. K., nei baro savininkui. Buvo nuvežtas į policiją, surašė pareiškimą, kad nenorėjo apmokėti sąskaitos, puolė muštis, tuo viskas ir baigėsi. Praėjus šiek tiek laiko, bare „(duomenys neskelbtini)“ pamatė R. K., nutarė jį pasekti, norėjo sužinoti, kur jis gyvena, bet sekdamas pametė R. K. automobilį iš akiračio. Po to netyčia važiuojant pamatė, kad jo automobilis stovi prie baro „(duomenys neskelbtini)“. Nusipirko benzino, apipylė ir vienas pats automobilį padegė.

Įvykio vietos apžiūros metu (t. 8, b. l. 48–50) apžiūrėtas automobilis, paimtas butelis su skysčiu.

Kaltinamasis prisipažino iš keršto padegęs svetimą automobilį, S. R., kaip ir dėl S. P. automobilio padegimo, turi atsakyti pagal dabartinio BK 187 str. 2 d. (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija).

S. R. buvo kaltinamas tuo, kad jis nustatomojoje dalyje aprašytus nusikaltimus padarė dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, o būtent 1995 metais, Klaipėdos mieste G. ir R. Ž. sukūrus nusikalstamą susivienijimą bendrai nusikalstamai veiklai – daryti sunkius nusikaltimus – platinti narkotines-psichotropines medžiagas, jų pirmtakus (prekursorius), daryti tyčinius turto sunaikinimus, vagystes, plėšimus, turto prievartavimus, tyčinius kūno sužalojimus. Teigiama, jog 1997 m. rudenį S. R. savo noru tapo G. ir R. Ž. jų sukurto bei vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariu, kurio nariais nuo 1995 m. buvo R. B. (mirė 1997-12-01), A. K. (mirė 1998-11-19), P. Š., R. ir A. Ž.. Nuo 1996 m. nusikalstamo susivienijimo nariu tapo A. B., nuo 1997 m., M. L. pasiūlius, nusikalstamo susivienijimo nariu tapo A. S., nuo 1998 m. nusikalstamo susivienijimo nariais tapo V. T. ir M. P., nuo 1999 m. nusikalstamo susivienijimo nariu savo noru tapo A. G., nuo 2000 m. pradžios nusikalstamo susivienijimo nariai R. ir A. Ž. į nusikalstamo susivienijimo veiklą įtraukė I. S., o nusikalstamo susivienijimo nariais savo noru tapo E. M., V. K., V. N., S. G., S. Š., S. S.. Taigi S. R. buvo kaltinamas pagal BK 249 str. 1 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija).

Motyvuojamoji dalis

Ši kaltinimo dalis yra neįrodyta jokiais byloje surinktais įrodymais. Byloje nėra jokių duomenų, kad tiek S. R., tiek R. D., A. B., A. S. nusikalstamus veiksmus atliko nusikalstamo susivienijimo interesais, žinojo ar suprato tai. Priešingai, automobiliai buvo padegti iš keršto, o dėl turto prievartavimo nusikaltimo bendrininkas R. D. nuteistas kaip paprastas vykdytojas, o nusikalstamo susivienijimo nariu jis neįvardijamas. Pažymėtina ir tai, kad prokuroras baigiamosiose kalbose atsisakė nuo pareikšto kaltinimo. Esant šioms aplinkybėms, S. R. pagal BK 249 str. 1 d. išteisinamas nepadarius jam veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Beje, 2005-04-25 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu dėl nusikaltimo, numatyto BK 249 str. 1 d. taip pat buvo išteisinti M. P., V. N. ir S. G..

S. R., kaip ir kiti bendrininkai, nuteisti ankstesniu nuosprendžiu už S. P. turto sunaikinimą, turi atlyginti nukentėjusiajam turtinę žalą.

S. R. buvo paieškomas, į Lietuvą pristatytas iš Didžiosios Britanijos, todėl jis turi atlyginti proceso išlaidas, susijusias su jo ekstradicija ( BPK 105 str. 1 d.).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad S. R. padarė tris apysunkius nusikaltimus, prieš juos padarant anksčiau buvo teistas, teistumas neišnykęs, nuo teismo buvo pasislėpęs, todėl jam turi būti paskirta laisvės atėmimo bausmė. Kita vertus, S. R. po to, kai buvo surastas, teisme kaltu dėl visų nusikalstamų veikų prisipažino, Didžiosios Britanijos darbdaviai jį gerai charakterizavo, nuo nusikaltimų padarymo praėjo labai daug laiko, todėl teismas jam skiria laisvės atėmimo bausmes, kurios yra mažesnės už sankcijų vidurkius.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str.4 d. ir 181 str. 1 d., 24 str.4 d. ir 187 str. 2 d., 187 str. 2 d. ir nubausti:

pagal BK 24 str. 4 d. ir 181 str. 1 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

pagal BK 24 str.4 d. ir 187 str. 2 d. (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) dėl S. P. turto sunaikinimo laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 187 str. 2 d. (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) dėl S. K. turto sunaikinimo laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

BK 63 str. 1 d., 4 d. nustatyta tvarka paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir nustatyti S. R. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės atlikimo laiką įskaityti kardomąjį kalinimą nuo 1998-11-03 iki 1999-01-05, nuo 2001-12-19 iki 2002-03-21, nuo 2009-12-05 iki 2011-01-21.

Kardomąją priemonę palikti suėmimą.

S. R. pagal BK 249 str. 1 d. išteisinti, nepadarius jam veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Iš S. R. priteisti S. P. 1050 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Iš S. R. priteisti valstybei 6351 Lt ekstradicijos išlaidų.

Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.