Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui UAB „Transtira“ dėl nuostolių atlyginimo regreso teise,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-10-29 teisme gauti ieškovo papildomi paaiškinimai, kuriuose ieškovas nurodo, jog bylose, kuomet atlyginama ne Lietuvoje, o kitose valstybėse įvykusių eismo įvykių metu padaryta žala, reikalavimo faktinis ir teisinis pagrindas skiriasi. Faktinį reikalavimo pagrindą sudaro aplinkybė, kad kitoje valstybėje įvyko eismo įvykis, asmuo yra atsakingas už žalos padarymą arba neįvykdė pareigos sudaryti draudimo sutartį ir Biuras, vykdydamas bendradarbiavimo nuostatus ir atsižvelgdamas į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus, sumokėjo išmokas kitos valstybės nacionaliniam biurui. Kitos valstybės civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančių teisės aktų turinys, jų taikymo praktika byloje sudaro ne teisės, o fakto klausimą. Teisinį reikalavimo pagrindą sudaro Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostata. Paaiškino, jog civilinės atsakomybės sąlygų turinys nustatomas remiantis ne Lietuvos, o eismo įvykio šalies teisės normomis ir pagal eismo įvykio šalies teisę nustatytomis aplinkybėmis. Pažymėjo, jog Italijos draudikų biuras žalą administravo savarankiškai, vadovaudamasis eismo įvykio šalyje galiojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, būtent jis buvo išimtinai kompetentingas spręsti visus klausimus, susijusius su eismo įvykio šalyje galiojančių teisės aktų taikymu, civilinės atsakomybės nustatymu bei žalos administravimu. Nurodė, jog Italijos nacionalinio draudikų biuro pateikti raštai bei dokumentai vertintini kaip oficialūs rašytiniai įrodymai, turinys didesnę įrodomąją galią. Paaiškino, jog atsakovas turėjo tiek laikytis teisės aktų reikalavimų ir apdrausti jo naudojamą transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tiek turėjo ir galėjo pasidomėti jo darbuotojo vairuojama transporto priemone padaryta žala, jos aplinkybėmis, esant prieštaravimams – teikti argumentuotus paaiškinimus bei prašymus Italijos institucijoms, tačiau to nepadarė.

2016-03-08 vykusio teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, jog atsakovui ginčijant žalos padarymo faktą, ieškovas privalo įrodyti žalos padarymo faktą ir dydį. Nurodė, jog dėl žalos fakto ginčo tarp šalių nėra, tačiau ginčas kyla dėl žalos dydžio. Pažymėjo, jog vairuotojas, grįžęs į Lietuvą, nurodė, jog automobilis buvo senas, jis žalos nepatyrė, tą patvirtina ir ieškovo pateikti dokumentai, kuriuose nurodyta, kad mikroautobusas yra prastos būklės, kyla abejonių dėl fiskalinių dokumentų mechaninių dalių kiekių ir kainų. Nurodė, jog automobilis yra senas, jis galėjo anksčiau patirti eismo įvykių. Pažymėjo, jog žalos dydis nebuvo nustatinėjamas, nes Italijos draudikų biuras su nukentėjusiu asmeniu sudarė taikos sutartį. Paaiškino, jog atsakovas nedalyvavo nustatant žalos dydį ir tiriant eismo įvykio aplinkybes, todėl negali atsakyti už tai, ko nežino. Ieškovas į bylą įrodymų, patvirtinančių atsakovo atsakomybę nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš pateiktų į bylą rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų teisme nustatyta, kad 2014-02-23 Italijoje atsakovo vairuotojui vairuojant transporto priemonę Mercedes Benz Actros, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė Mercedes Benz Sprinter, valst. Nr. BM6102AM (b.l. 7-8, 17-20). Transporto priemonė Mercedes Benz Actros, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra Danske Bank A/S, o minėto automobilio naudotojas pagal lizingo sutartį eismo įvykio metu – atsakovas UAB „Transtira“, minėta transporto priemonė nebuvo apdrausta privalomuoju valdytojų civilinės atsakomybės draudimu (b.l. 4, 59-60). Nustatyta, kad transporto priemonės Mercedes Benz Actros, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas, atlikdamas pajudėjimo iš stovėjimo vietos aikštelėje manevrą, kliudė transporto priemonės Mercedes Benz Sprinter, valst. Nr. BM6102AM,važiavusios per stovėjimo aikštelę link įvažiavimo iš degalines, šoną (b.l. 15-16). Ekspertizės akte nurodoma, jog bendra atlygintina suma yra 2069,99 Eur (b.l. 9-10). Iš pateiktų į bylą nuotraukų matyti, jog atsakovo valdomas automobilis buvo apgadintas (b.l. 87-94). Iš pateiktos tarp Italijos draudikų biuro ir nukentėjusiojo asmens sudarytos taikos sutarties nustatyta, jog Italijos draudikų biuras atlygino nukentėjusiajam 2030 Eur sumą, kurią sudaro 1800 Eur žalos atlyginimas, 230 Eur draudimo išmoka už teisines išlaidas (b.l. 11-14). Išmokėjęs žalos atlyginimą, Italijos draudikų biuras pateikė ieškovui reikalavimą atlyginti 2419,51 Eur žalą, kurią sudaro nukentėjusiam asmeniui išmokėta draudimo išmoka, teisinių paslaugų išlaidos, eksperto išlaidos bei žalos administravimo išlaidos (b.l. 21-22). Ieškovas 2014-11-14 išmokėjo Italijos draudikų biurui reikalaujamus 2419,51 Eur (b.l. 23-24, 39). 2014-11-25 pretenzija ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl žalos atlyginimo (b.l. 40). Iš pateikto į bylą susirašinėjimo elektroniniu paštu nustatyta, jog atsakovo nuomone transporto priemonė Mercedes Benz Sprinter, valst. Nr. BM6102AM, žalos nepatyrė, paties įvykio fakto neginčijo (b.l. 61-63, 64-71).

Dėl Transporto priemonių draudikų biuro sumokėtos kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui išmokos išreikalavimo pagal atgręžtinį reikalavimą asmeniui, neįvykdžiusiam pareigos sudaryti draudimo sutartį

Jungtinių Tautų Europos ekonomikos reikalų komisijos Vidaus transporto komiteto Kelių transporto pakomitečio 1949 m. sausio 25 d. rekomendacijoje pasiūlyta Vyriausybėms sudaryti sąlygas draudikams sudaryti tarpusavio susitarimus dėl kitos šalies teritorijoje padarytos žalos atlyginimo. Šios rekomendacijos pagrindu įkurta Žaliosios kortelės sistema, kurios nariai – nacionaliniai draudikų biurai, tarpusavyje bendradarbiaujantys žalos administravimo ir atlyginimo klausimais tarpvalstybinių sutarčių pagrindu. Nacionalinių draudikų biurų veiklą koordinuoja nacionalinių draudikų biurų įkurta Biurų taryba. Nacionalinių draudikų biurų tarpusavio bendradarbiavimo sąlygas nustato Biurų tarybos vidaus nuostatai (toliau – Bendradarbiavimo nuostatai), kuriuos priėmė Biurų taryba 2002 m. gegužės 30 d. Bendradarbiavimo nuostatų tikslas – reglamentuoti nacionalinių draudikų tarpusavio santykius, vykdant pirmiau nurodytą JT rekomendaciją (Bendradarbiavimo nuostatų 1 straipsnis). Tai, kad Bendradarbiavimo nuostatai skirti nacionalinių draudikų biurų tarpusavio santykiams reguliuoti, įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 2 straipsnio 13 dalyje, kur nurodyta, kad Bendradarbiavimo nuostatai yra Biurų tarybos patvirtintos nacionalinių draudikų biurų tarpusavio santykių taisyklės. Atsižvelgiant į tai, Bendradarbiavimo nuostatai reguliuoja tik nacionalinių draudikų biurų tarpusavio santykius ir nėra tiesiogiai taikytini nacionalinių draudikų biurų ir trečiųjų asmenų santykiams. Žaliosios kortelės sistema yra papildyta Europos Sąjungos (ES) antriniuose teisės šaltiniuose įtvirtintomis motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo nuostatomis. 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/103/EB dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo (toliau – Direktyva 2009/103/EB) nuostatos Lietuvos Respublikoje įgyvendintos Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu. Pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas nacionalinis draudikų biuras išmoka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims, kai žala padaryta ES valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikoje. Biuras išmoką dėl kitoje ES valstybėje narėje nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos ir administruotos žalos išmoka žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui atsižvelgiant į Bendradarbiavimo nuostatus ir valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus (TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalis). Įstatymu Biurui nustatyta pareiga išmokėti kitos ES valstybės narės žalos atlyginimo institucijai jos reikalaujamą sumą, sumokėtą nukentėjusiajam trečiajam asmeniui, ir nustatytą atlygį už žalos administravimą, jei kaltininko, kurio transporto priemonės įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta (TPVCAPDĮ 17 straipsnio 6 dalies 2 punktas). Vadovaujantis TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalimi Biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jei ji išmokėta pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Vadovaujantis Europos ekonominės erdvės valstybių narių ir kitų asocijuotų valstybių nacionalinių draudikų biurų susitarimu, kuris pridėtas prie Komisijos sprendimo 2003/564/EB, nacionaliniai draudikų biurai suteikia abipusius įgaliojimus kitiems pasirašiusiems biurams savo vardu ir savo narių vardu draugiškai sureguliuoti bet kokią žalą ir sutikti pasinaudoti bet kokiu, teisminiu ar neteisminiu procesu, po kurio būtų atlyginta su autoavarija susijusi žala (Susitarimo 2 straipsnis). Bendradarbiavimo nuostatų 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, kai biurui pranešama apie jo veiklos šalies teritorijoje įvykusią autoavariją, į kurią pateko kitos šalies transporto priemonė, jis, nelaukdamas oficialaus reikalavimo atlyginti žalą, ima tirti autoavarijos aplinkybes ir kuo greičiau informuoja draudiką ar atitinkamą nacionalinį draudimo biurą. Visas žalas biuras administruoja savarankiškai, vadovaudamasis autoavarijos šalyje taikomais įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsakomybę, atlyginimą nukentėjusiems asmenims ir privalomąjį draudimą transporto priemonę apdraudusio draudiko arba atitinkamo nacionalinio biuro interesais. Biuras yra išimtinai kompetentingas spręsti visus reikalus, susijusius autoavarijos šalyje taikomų teisės aktų aiškinimu (net kai remiamasi kitoje šalyje taikomomis teisės aktų nuostatomis) ir žalos sureguliavimu, tačiau esant aiškiai išreikštam prašymui informuoja draudiką arba atitinkamą draudimo biurą prieš priimdamas galutinį sprendimą (Bendradarbiavimo nuostatų 3 straipsnio 4 dalis). Pagal Bendradarbiavimo nuostatų 10 straipsnį biurai abipusiškai garantuoja atlyginti mokėtinas sumas, susijusias su bet kokia autoavarija, į kurią pateko transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra tos valstybės teritorijoje.

Nagrinėjamu atveju Italijoje įvykusio eismo įvykio metu padarytą žalą administravo, ją atlygino Italijos nacionalinis draudikų biuras. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog pagal Bendradarbiavimo nuostatų 3 straipsnio 4 dalį, Biuras yra išimtinai kompetentingas spręsti visus reikalus, susijusius su eismo įvykio šalyje taikomų teisės aktų aiškinimu (net kai remiamasi kitoje šalyje taikomomis teisės aktų nuostatomis) ir žalos sureguliavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2014). Taigi, būtent Italijos nacionalinis draudikų biuras yra kompetentingas spręsti visus klausimus, susijusius su eismo įvykio šalyje galiojančiais teisės aktais. Nagrinėjamoje byloje Italijos nacionalinis draudikų biuras ir nukentėjęs asmuo žalos atlyginimo klausimą išsprendė sudarydami taikos sutartį, kurios pagrindu nukentėjusiam asmeniui išmokėta išmoka. Pažymėtina, jog sudaryta taikos sutartis reiškia, kad šalys ginčą išsprendė abipusių nuolaidų keliu, tačiau nėra pagrindo teigti, jog nukentėjusiam asmeniui žalos atlyginimas išmokėtas nesivadovaujant Italijoje galiojančiais teisės aktais. Atlyginęs žalą, Italijos nacionalinis draudikų biuras pareiškė reikalavimą ieškovui, kaip subjektui, kuriam Lietuvoje deleguota pareiga prisiimti atsakomybę už Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustomis transporto priemonėmis padarytą žalą. Kaip jau minėta, atsakovo pagal lizingo sutartį valdoma transporto priemonė Benz Actros, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Italijos nacionalinio draudikų biuro pareikalavimo pagrindu ieškovas 2014-11-14 atlygino Italijos nacionaliniam draudikų biurui 2419,51 Eur pastarojo išmokėtą išmoką dėl 2014-02-23 Italijoje įvykusio eismo įvykio, kurio metu atsakovo pagal lizingo valdoma transporto priemone Mercedes Benz Actros, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apgadinta transporto priemonė Mercedes Benz Sprinter, valst. Nr. BM6102AM. Vadovaujantis TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalimi Biuras, nagrinėjamu atveju atsakovas, išmokėjęs Italijos nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamą sumą, turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jei ji išmokėta pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nagrinėjamu atveju atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu, nurodo, jog byloje nėra ginčo dėl žalos fakto, tačiau atsakovas nesutinka su prašomos priteisti žalos dydžiu.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog kadangi Biuro atgręžtinis reikalavimas pareigos apdrausti transporto priemonę nevykdžiusiam asmeniui yra grindžiamas Lietuvos nacionaline teise (TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalimi) ir užsienio teisė byloje nėra taikoma, bylą nagrinėjančiam teismui nekyla poreikio savo iniciatyva aiškintis užsienio teisės turinį (CK 1.12 straipsnis), tačiau atsižvelgiant į tos valstybės civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus, kaip ieškinio faktinį pagrindą, turi įrodyti ieškovas. Jei atsakovas pripažįsta faktus, jų įrodinėjimas, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, gali tapti nebūtinas ir teismas gali laikyti pripažintą faktą nustatytu (CPK 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnis). Taigi, užsienio teisės turinio, kaip faktinio reikalavimo pagrindo, įrodinėjimas gali būti nereikalingas, jei atsakovas neginčys aplinkybės, kad išmoka išmokėta atsižvelgiant į kitos valstybės civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. Tačiau atsakovui ginčijant šią aplinkybę, ieškovas turi teikti įrodymus apie užsienio teisės turtinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje NR. 3K-3-24/2014; 2015 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-969/2015). Prievolė sumokėti išmokos sumą regreso tvarka atsiranda TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies pagrindu, o atgręžtinis reikalavimas gali būti patenkintas tik nustačius, kad asmuo, reikalaujantis sumos grąžinimo pagrįstai ją išmokėjo, remdamasis jo pareigą nustatančiais teisės aktais, ir tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais. Civilinės atsakomybės sąlygų turinys yra nustatomas remiantis atitinkamos užsienio valstybės teisės normomis ir pagal šios valstybės teisę nustatytomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2014).

Byloje nustatyta, jog reikalavimo sumą sudaro 1800 Eur draudimo išmoka už transporto priemonės žalą, t.y. remontą, 230 Eur draudimo išmoka už teisines paslaugas, 85,01 Eur draudimo išmoka už išlaidas ekspertui bei 304,50 Eur žalos administravimo mokestis (b.l. 80-81). Pažymėtina, jog ieškovas į bylą pateikė rašytinius įrodymus, kuriuos gavo iš Italijos nacionalinio draudikų biuro, tarp kurių buvo minėtam eismo įvykiui taikomos Italijos teisės normos. Ieškovas taip pat pateikė Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro Žalų administravimo departamento išvadas Nr. V-5543-(5.10.) ir Nr. V.1040-(5.10.). Išvadoje Nr. V-5543-(5.10.) nurodoma, jog nagrinėjamoje byloje vairuotojo iš Lietuvos, t.y. atsakovo valdomos transporto priemonės vairuotojas, atsakomybė įrodyta policijos pareigūnų pranešimu, atsakovo vairuotojas nesilaikė Italijos Kelių kodekso 154 straipsnio 1 dalies, numatančios, kad vairuotojai, kurie nori atlikti manevrą ir įvažiuoti į srautą, pakeisti kryptį arba juostą, apsisukti, važiuoti atbula kryptimi, pasukti į kairę arba į dešinę, įsukti į kitą kelią, įvažiuoti į vietą, neskirtą viešajam naudojimuisi, arba sustoti, privalo patikrinti, ar gali atlikti manevrą nesukėlę pavojaus arba kliūčių kitiems kelio naudotojams, atsižvelgę į jų padėtį, atstumą ir kryptį. Pažymėjo, jog atsakovo vairuotojas buvo nubaustas administracine bauda, pagal Kelių kodekso 154 straipsnio 8 punktą (b.l. 80-81). Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas šios aplinkybės neginčija, taigi, teismas sprendžia, jog eismo įvykis įvyko būtent dėl atsakovo vairuotojo kaltės. Išvadoje Nr. V.1040-(5.10.) nurodoma, jog už eismo įvykio metu apgadintą transporto priemonę Mercedez Benz Sprinter, valst. Nr. BM6102AM, draudimo išmoka išmokėta vadovaujantis Italijos Civilinio kodekso 2043 straipsniu, numatančiu atsakomybę už žalą, įvykdžius civilinės teisės pažeidimą (deliktą), kurioje numatyta, kad asmuo, įvykdęs tyčinį arba neatsargų nusikaltimą, kuris kitiems asmenims sukėlė neteisingą deliktinę žalą, privalo atlyginti žalą (b.l. 165-166). Pažymėtina, jog Italijos nacionalinio draudikų biuro atstovas, teikdamas ieškovui paaiškinimus dėl minėto eismo įvyki bei žalos administravimo, nurodė, jog Italijoje neapdraustos transporto priemonės savininkas negali ginčyti atsakomybės, taikoma skolos išieškojimo veiksmo teisė, pagrįsta tuo, kad transporto priemonė nebuvo apdrausta (b.l. 169-172). TPVCAPDĮ 17 str. 5 d. taip pat įtvirtinta, kad Biuro išmoka eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui mokama atsižvelgiant ne tik į Bendradarbiavimo nuostatus, bet ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. Pažymėtina, kad būtent Italijos nacionalinis draudikų biuras, o ne Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras yra tas subjektas, kuris įvertino eismo aplinkybes, įvykio metu padarytos ir atlygintinos žalos dydį. Teismas taip pat pažymi, kad kokie dokumentai yra laikytini žalą pagrindžiančiais dokumentais, sprendžia eismo įvykio valstybės nacionalinis draudikų biuras. Teismas nustatė, kad ieškovas teismui pateikė duomenis apie Italijoje galiojančią tvarką nustatant dėl eismo įvykio kaltą asmenį bei atlygintinos žalos dydį. Nagrinėjamoje byloje Italijos nacionalinis draudikų biuras atlikdamas žalos administravimo procedūras ir vadovaudamasis Italijos nacionalinės teisės aktais nustatė, jog būtent atsakovo valdomos transporto priemonės vairuotojas kaltas dėl eismo įvykio bei atsiradusios žalos.

Atsakovas nurodo, jog nei policijos, nei kituose dokumentuose nėra užfiksuota, kad padaryta žala. Ieškovo pateiktoje išvadoje nurodyta, jog pareigūnai neatlieka transporto priemonių techninės apžiūros, tai atlieka transporto priemonių techniniai ekspertai (b.l. 80-81). Pažymėtina, jog ekspertizės akto skiltyje „Žalos punktai“ nurodyta, jog pažeistas dešinysis šonas bei dešiniosios stumdomos durys (b.l. 9-10). Teismas sprendžia, jog aplinkybė, kad nukentėjęs automobilis buvo prastos būklės, nepašalina žalos jam padarymo fakto bei atsakovo atsakomybės. Ekspertizės akte nurodoma, jog bendra atlygintina suma yra 2069,99 Eur, tačiau ekspertas pažymėjo, jog kyla abejonių dėl fiskaliniame dokumente išvardytų mechaninių ir kėbulo dalių (b.l. 9-10). Iš vertėjo paaiškinimo nustatyta, kad eksperto pavartotas terminas italų kalba „Riserve“ kartais yra dviprasmiškas, o nagrinėjamu atveju nesakoma, kad sąskaita neteisinga, tačiau nesakoma, kad teisinga (b.l. 82-86). Pažymėtina, jog tarp šalių ginčo dėl eismo įvykio fakto nėra, iš į bylą pateiktos atsakovo valdomos transporto priemonės nuotraukos matyti, jog Mercedes Benz Actros, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apgadinta (b.l. 87-94), todėl, kaip teisingai pažymėjo ieškovo atstovas, mažai tikėtina, jog ženkliai didesnė transporto priemonė, susidūrusi su nukentėjusiojo asmens vairuojamu mikroautobusu, nepadarė jam žalos, nors atsakovo valdoma transporto priemonė buvo apgadinta. Atsakovas nurodo, jog ekspertų pateiktose nuotraukose užfiksuota, kad transporto priemonė neapgadinta. Iš pateiktos Ekspertizės ataskaitos nustatyta, jog sugadinimai transporto priemonei Mercedez Benz Sprinter, valst. Nr. BM6102AM, buvo nustatyti, automobilis buvo dažomas.

Atsakovas, atsikirsdamas į ieškinį nurodo, jog žalos dydis nebuvo nustatinėjamas, nes sudaryta taikos sutartis. Teismas sprendžia, jog šis atsakovo atsikirtimas yra nepagrįstas, nes Italijos nacionalinis draudikų biuras atliko žalos reguliavimo procedūras, ieškovas pateikė į bylą Ekspertizės ataskaitą, kurioje nurodomi atlikti darbai, panaudotos medžiagos, jų kiekiai. Teismas pažymi, jog atsakovas, būdamas teisėtu transporto priemonės Mercedes Benz Actros, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoju, neįvykdė pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties. Būtent atsakovo darbuotojas eismo įvykio metu vairavo transporto priemonę, atsakovas nurodo, jog grįžęs iš reiso vairuotojas nurodė, jog įvyko eismo įvykis, tačiau atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, kad jis domėjosi eismo įvykio aplinkybėmis ir tyrimu, aiškinosi žalos atlyginimo klausimą (CPK 178 str.). Atkreiptinas dėmesys, jog iš pateiktų elektroninių laiškų apie eismo įvykį atsakovui buvo žinoma nuo 2014-06-25 (b.l. 106-110).

Teismas sprendžia, jog žalos dydis pagrįstas Ekspertizės ataskaita, Kelių policijos skyriaus Eismo įvykių biuro pranešimais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, teismas sprendžia, jog ieškovo ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas, ieškovui iš atsakovo priteistina 2419,51 Eur nuostolių atlyginimo.

Kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

Pagal CK 6.37 str. 2 d. skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tuo remiantis, iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (2415,51 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-08-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas nurodė, jog patyrė 161,63 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 73 Eur dydžio žyminis mokestis bei 88,63 Eur išlaidos vertimo paslaugoms. Teismui patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovo priteisina 161,63 Eur bylinėjimosi išlaidų. (CPK 79 str.).

Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 8,48 Eur ir yra didesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (naujos redakcijos nuo 2015-01-01) nustatyta minimali 3 Eur suma, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 8,48 Eur pašto išlaidų (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, į.k. 125709291, naudai iš atsakovo UAB „Transtira“, į.k. 122282884, 2419,51 Eur (du tūkstančius keturis šimtus devyniolika eurų 51 euro ct) nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (2419,51 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-08-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 161,63 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt vieną eurą 63 euro ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo UAB „Transtira“, į.k. 122282884, valstybės naudai 8,48 Eur (aštuonis eurus 48 euro ct) pašto išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.