- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-10
- Bylos Nr.
- 2S-1571-538/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis (pirm.), Albina Pupeikienė, Aušra Maškevičienė
- Skolininkas
- G. D., S. D.
- Kreditorius
- Danske bank A
- Kategorijos
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja G. Seselskytė Procesinio sprendimo kategorija 122.3; 128.17
2010 m. lapkričio 10 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Aušros Maškevičienės, rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo skolininko G. D. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-06-21 nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus Danske bank A/S banko pareiškimą skolininkui S. D. dėl priverstinio skolos išieškojimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
kreditorius Danske bank A/S 2010-05-31 kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl turto arešto, kuriame nurodo, kad pagal 2005-09-09 Kredito sutartį Nr. KVR3015050527 bankas skolininkui G. D. suteikė 36 203 EUR kreditą laikotarpiui iki 2020-09-09. Prievolės įvykdymo užtikrinimui hipotekos lakštu, kodas 03120050008473, įkeistas G. D. priklausantis nekilnojamasis turtas. Kreditorius nurodo, kad skolininkas pasirašydamas Kredito sutartį įsipareigojo nustatytu grafiku grąžinti kreditą ir mokėti priskaičiuotas palūkanas, tačiau savo įsipareigojimų nevykdė.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-06-21 nutartimi prašymą tenkino: areštavo įkeistą daiktą – 2,6300 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. 5523-0005-0011, esantį Baukštininkų k., Klaipėdos r., nuosavybės teise priklausantį G. D.. Bendras įkeisto daikto įkainojimas 250 000 Lt. Įspėjo skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių.
Šalies argumentai
Skolininkas ir įkeisto daikto savininkas atskiruoju skundu prašo panaikinti Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-06-21 nutartį. Nurodė, kad LR CK 4.196 str. įtvirtinti atvejai, kada kreditorius turi teisę reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą tik šiame straipsniais nurodytais atvejais. Apelianto nuomone, įstatymai nenumato, kad hipotekos reikalavimas būtų tenkinamas prieš terminą, jei nevykdoma prievolė arba ji vykdoma netinkamai. Be to skolininkas pažeidė tarpinius prievolės įvykdymo terminus ne dėl savo kaltės, o dėl susiklosčiusios ekonominės situacijos šalyje, įtakojusios jo laikinus finansinius sunkumus. Kreditorius kreipdamasis į Hipotekos skyrių, pažeidė bendradarbiavimo pareigą, ir tai laikytina netinkamu teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu.
Atsiliepimas
Kreditorė atsiliepimu į skolininko ir įkeisto daikto savininko atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-06-21 nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad G. D. nuo 2009 m. liepos 01 d. nebevykdė Kredito sutarties sąlygų, t.y. nemokėjo priskaičiuotų palūkanų ir delspinigių, o nuo 2009 m. rugpjūčio 03 d. nemokėjo kredito įmokų, pažeisdamas Kredito sutarties 15 punktą. Bankas išsiuntė G. D. pranešimus dėl Kredito sutarties nutraukimo, kuriais pareikalavo iki 2010-05-20 sumokėti susidariusius įsiskolinimus su tai dienai priskaičiuotomis palūkanomis bei delspinigiais ir įspėjo, kad priešingu atveju bus laikoma, jog Kredito sutartis yra nutraukta nuo 2010-05-20 be atskiro įspėjimo, o bankas LR įstatymų nustatyta tvarka pradės priverstinį skolos išieškojimą iš bankui įkeisto turto. Kadangi suėjus Kredito sutartyje nustatytam 30 kalendorinių dienu terminui susidaręs įsiskolinimas bankui taip ir nebuvo padengtas bankas vadovaudamasis Kredito sutarties 39 punktu Kredito sutartį vienašališkai nutraukė. Tokiu būdu bankas įgijo teisę nukreipti išieškojimą į įkeitimo objektą, todėl kreditorius pagrįstai kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismo hipotekos skyrių dėl įkeisto nekilnojamojo daikto arešto.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad kreditorė ir skolininkas 2005-09-09 sudarė kredito linijos sutartį Nr. KVR3015050527 su 2007-10-18 susitarimu Nr. KVR3015050527-P-1, kurios pagrindu buvo nustatyta 2,6300 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. 5523-0005-0011, esančio Baukštininkų k., Klaipėdos r. priklausančio G. D., hipoteka. Skolininkui nustatytais terminais ir tvarka nevykdant kredito sutarties, kreditorius kreipėsi dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipotekos lakštu įkeisto turto. Pirmosios instancijos teismas pradėdamas priverstinio išieškojimo veiksmus areštavo hipotekos lakšte nurodytą turtą.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).
Teisėjų kolegijos nuomone, LR CK 4.192 str. 1 d. gali būti taikomos tais atvejais, kai pasibaigia pagrindinę prievolę numatanti sutartis, ją nutraukiant vienašališkai. Nagrinėjamu atveju pagrindinė, t. y. kredito, sutartis nutraukta iki kreipiantis dėl skolos išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą, todėl kreditorius turėjo teisę kreiptis dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka užtikrinto turto. Esant nurodytoms aplinkybėms nepagrįstai įkeisto daikto savininkas teigia, kad nebuvo pagrindo pradėti priverstinę skolos išieškojimo iš hipoteka užtikrinto turto procedūrą.
Pažymėtina, kad bylos, kylančios iš hipotekos teisinių santykių, yra nagrinėjamos ypatingąja teisena, jose teismas veikia kaip vyriausiasis registro tvarkytojas, užtikrinantis ir registro duomenų patikimumą, teisėtumą bei išsamumą. Hipotekos santykių reguliavimas neretai yra susijęs ir su priverstiniu išieškojimu iš įkeisto turto, o sprendimą priverstinai parduoti turtą gali priimti tik teismas, todėl daug funkcijų, reikalingų hipotekos santykiams administruoti, yra perduota Hipotekos skyriams apylinkės teismuose. LR CPK XXXVI skyriuje esančios teisės normos reglamentuoja bylų, kylančių iš hipotekos teisinių santykių ir nagrinėjamų ypatingąja teisena, teismingumą, hipotekos registro sistemą, prašymų dėl hipotekos registravimo padavimo tvarką, hipotekos registravimą, hipotekos pabaigą ir t. t. Pareiškimas, pateikiamas pagal LR CPK 558 str. 1 d. nuostatas, iš esmės gali būti vertinamas kaip prašymas areštuoti įkeistą turtą, todėl teismo nutartys, priimtos šio prašymo pagrindu, yra skundžiamos pagal LR CPK 151 str. 1 d. Akivaizdu, kad LR CPK 558 str. 1 d. nustatyta procedūros paskirtis – įspėti skolininką ir įkaito davėją apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, uždraudžiant disponuoti įkeistu turtu, t. y. suvaržant įkaito davėjo nuosavybės teises LR CPK 558 str. 3 d. nustatytu terminu, per kurį, jei kreditoriaus reikalavimas nebuvo patenkintas, jis turi nuspręsti dėl skolos išieškojimo procedūros tęsimo.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo 2010-06-21 nutartimi areštuotas įkeistas žemės sklypas, skolininkas ir įkeisto daikto savininkas buvo įspėtas, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė LR CPK 558 str. nustatytų procedūrų reikalavimų.
Skolininkui ir įkeisto daikto savininkui išaiškintina, kad bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių (prašymų dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, Hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimų dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių) kilę ginčai, susiję su pagrindine prievole (dėl įsiskolinimo atsiradimo pagrindo, įsiskolinimo dydžio, sutarties nutraukimo pagrįstumo ir kt.), banko sąžiningumo ir kt., nėra nagrinėjami (LR CPK 542 str. 1 d.). Šie ginčai spręstini LR CPK nustatyta ieškinio teisenos tvarka.
Kiti atskirojo skundo motyvai neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl priimtos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335?339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-06-21 nutartį palikti nepakeistą.