Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2015-05-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1443-961/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-05-29
Bylos Nr.
1-1443-961/2015
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-01295-2014-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ilona Mateikienė
Kaltinamasis
M. V.
Nukentėjusysis
G. F., V. A.
Advokatai
Benediktas Paulauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1443-961/2015Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01295-2014-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4.; 1.1.8.1.1.; (S) 1.2.25.4.1.; 2.1.15.1.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.5.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 29 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,sekretoriaujant Aldonai Daudaitei,dalyvaujant prokurorui Sigitui Jankauskui,kaltinamajam M. V.,nukentėjusiosioms G. F., V. A., jų atstovui advokatui Benediktui Paulauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka už Kelių eismo taisykles baustas, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis M. V. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu kitam asmeniui buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o būtent:

jis 2014 m. gruodžio mėn. 13 d., apie 08.16 val., V.Kudirkos-M.Valančiaus-Z.Sierakausko g. sankryžoje, Vilniuje, vairuodamas nuosavybės teise priklausantį automobilį MERCEDES BENZ A200 TURBO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatsargus ir neatidus, sukdamas iš V. K. g. į kairę, į M. V. g., nedavė kelio automobiliui AUDI A4 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojančiam V. K. g. pirma eismo juosta link Pamėnkalnio g., kurį vairavo A. P., tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 157 punkto reikalavimus „Sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę...“, ir su juo susidūrė. Šių M. V. veiksmų pasėkoje kūno sužalojimus patyrė automobilio AUDI A4 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivės G. F., kurie Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto įvertinti nesunkaus masto sveikatos sutrikdymu, bei V. A., kurie Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto įvertinti nežymaus masto sveikatos sutrikdymu, o taip pat apgadintas A. P. nuosavybės teise priklausantis automobilis AUDI A4 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis M. V. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2014-12-13 apie 8 val. ryto važiavo gatve į Tauro kalną. Lijo, buvo tamsu. Pristabdė automobilį ir suko į kairę. Nepastebėjo kito automobilio ir įvyko susidūrimas. Šį automobilį pamatė prieš pat susidūrimą, prieš kelias sekundės dalis. Iš karto atsiprašė vairuotojo ir nukentėjusiųjų, iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą, kuri nukentėjusiąsias išvežė į ligoninę. Su kito automobilio vairuotoju susitvarkė dokumentus, nuo gatvės nutempė automobilius. Po kelių valandų nuvažiavo į ligoninę pas nukentėjusiąją G. F.. Ji sakė, kad tokia nelaimė gali atsitikti bet kam, pagalbos atsisakė. Jis ją dar kelis kartus aplankė ligoninėje. Po savaitės telefonu ji neatsiliepė. Jis vėl važiavo į ligoninę, nukentėjusioji pagalbos atsisakė. Vėliau sakė, kad jis nelabai kuo galėtų jai padėti. Jis sužinojo, kad nukentėjusiajai žalą atlygins draudimo bendrovė, prašė, kad sumokėtų kuo didesnę išmoką. Dar vėliau kalbėjo apie susitaikymą, žadėjo susitikti pas tyrėją A. A., bet nebuvo susitikę. Nukentėjusioji G. F. pareikalavo 10000 eurų. Jis tokios pinigų sumos neturi. V. A. neskambino, nes net nežinojo, kad ji nukentėjo; jam ligoninėje pasakė, kad yra tik viena nukentėjusioji. Su ja ir bendravo. Labai gailisi dėl eismo įvykio, lankė nukentėjusiąją ligoninėje, neišsisukinėjo.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, be jo paties prisipažinimo, įrodyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Teisme duotais nukentėjusiosios V. A. parodymais, kad tą rytą, apie 8 val. su G. F. važiavo į „Villon“. Lynojo, dar buvo prietema. Privažiavus Tauro kalną, gavo smūgį į veidą, pasipylė kraujas. Pamatė, kad iš automobilio rūksta dūmai, pagalvojo, kad dega, bet suprato, kad tai automobilio aušinimo skystis. Kai valėsi kraują, prie jų privažiavo autobusiukas, jo vairuotojas sakė, kad matė į jas atsitrenkusį automobilį, kad prieš kalną „rovė“ iš vietos. Pagalvojo, kad kelionė gali baigtis blogai. Vairuotojas davė tualetinio popieriaus nusivalyti kraują. Ji buvo ištikta šoko. Jai buvo sužalota kairė veido pusė, kairė koja. Tą rytą ne lijo, o tik krapnojo. Yra linkusi atleisti kaltinamajam, jeigu kompensuos už sugadintą sveikatą. Jeigu draudimo bendrovė pervedė 800 eurų neturtinės žalos atlyginimo, prašo priteisti likusią sumą – 300 eurų. Ji ligonė, o sumušimas sveikatos nepridėjo. Jos gyvenimo būdas buvo aktyvus ir sveikas, o po sužalojimų buvo priversta daugiau laiko praleisti namuose. Trys mėnesiai buvo išbraukti iš jos gyvenimo. Ateityje reikės važiuoti į sanatoriją, prie jūros, o tai kainuos. Iki šiol bijo sėsti į automobilį, pati nevairuoja, bijo pereiti per gatvę. Pairtą neturtinę žalą vertina 2000 eurų. Lūžių nebuvo. Patirtus sužalojimus gydėsi pati, nes išmano, kaip tai daryti. Iki šiol skauda lūpą. Veido dalis prie nosies liko nejautri. Mano, kad saugos diržą buvo prisisegusi. Kai pamatė rūkstantį automobilį, iššoko pati.

Teisme duotais nukentėjusiosios G. F. parodymais, kad pajutus smūgį, pasidarė sunku kvėpuoti, duso. Sėdėdama automobilyje, atsisegė saugos diržą. Pamatė, kad V. A. stovi šalia automobilio. Ji (G. F.) pati negalėjo išlipti. Ligoninėje padarė rentgeną, paaiškėjo, kad lūžo 4 šonkauliai, krūtinkaulis. Ligoninėje gulėjo 4 dienas, grėsė infarktas. Kol gulėjo ligoninėje, buvo atėjęs kaltinamasis su žmona. Atnešė apelsinų, sulčių, sakė, kad nenorėjo to. Ji atsakė, žiūrės, kas bus toliau. Sužalojimo pasekmės liko iki šiol. Krūtinės ląsta nesugijo ir jau nesugis. Draudimo bendrovė jai sumokėjo 2331,58 eurus. Ji gėrė ir tebegeria vaistus. Tvarkyti buto ateina moteris, nes pati negali, dreba ranka. Ranka drebėjo ir iki įvykio, bet dabar pradėjo drebėti stipriau. Moteriai reikia mokėti, bet ji iš pensijos negali sumokėti po 30 litų arba 5-6 eurus už kiekvieną sutvarkymą. Su kaltinamuoju buvo susitikę prie pašto, jis sakė, kad neteko darbo, negali jai mokėti, reikia remontuoti automobilį, tada neatsiprašė. Ji jam atleis, jeigu kaltinamasis visiškai atlygins žalą. Prašo priteisti 12000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, nes dar ne kartą reikės važiuoti į sanatoriją. Dabar turėjo gulėti ligoninėje, bet atsisakė. Buvo sumušta kairė kūno pusė. Skauda širdį. Buvo sugadinti nervai. Iki šiol sunku kvėpuoti, jaučia skausmą.

Transporto priemonės AUDI A4 AVANT valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad išoriniai sugadinimo požymiai: priekinės kairės pusės durys, priekinis kairės pusės sparnas, priekinis bamperis, radiatoriaus grotelės, variklio dangtis, priekinis stiklas, priekinis automobilio registracijos valstybinis numeris, priekinis kairės pusės žibintas, priekinis kairės pusės posūkio žibintas (1 t., b.l. 8-9).

Transporto priemonės MB A200 TURBO valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad išoriniai sugadinimo požymiai: priekinis kairės pusės sparnas, priekinis kairės pusės žibintas, priekinis dešinės pusės žibintas, variklio dangtis, priekinis bamperis, priekinis automobilio registracijos valstybinis numeris, radiatoriaus grotelės, priekinis kairės pusės sparnas, priekinis dešinės pusės sparnas (1 t., b.l. 10-11).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A10859/14(01), kad A. P. kraujyje etilo alkoholio nerasta (1 t., b.l.53-54).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A10858/14(01), kad M. V. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b.l. 66-67).

G. F. medicininių dokumentų apžiūros protokolu, kad G. F. nustatyta poodinė kraujosruva dešinio kelio vidinėje pusėje, krūtinės ląstos sumušimas pasireiškęs krūtinkaulio viršutinio trečdalio lūžiu, kairės pusės 5-6-7-8 šonkaulių lūžiai. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu ir kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b.l. 26).

V. A. medicininių dokumentų apžiūros protokolu, kad V. A. nustatyta minkštųjų audinių patinimas nosies srityje, kairio skruosto srityje, paviršinė muštinė žaizda kairio kelio srityje, odos nubrozdinimas viršutinėje lūpoje. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu ir kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b.l. 36).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojo A. P. (A. P.) parodymais, kad 2014-12-13 apie 8.15 val. vairavo jam priklausantį automobilį Audi A4Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kartu su juo važiavo V. A., kuri sėdėjo automobilio gale, kairėje pusėje, už jo, bei G. F., kuri sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Jis ir G. buvo prisisegę saugos diržus, bet ar V. buvo prisisegus saugos diržą, nematė, todėl nurodyti negali. Važiavo V. K. gatve link Pamėnkalnio gatvės, pirma eismo juosta, apie 40 km/h greičiu. Prieš tai, V. K. gatvėje prieš pėsčiųjų šviesoforą, pristabdė, nors jam degė žalias šviesoforo signalas. Tuo metu lijo, važiuojamoji dalis buvo šlapia. Buvo dar tamsu, gatvės apšvietimas buvo įjungtas. Važiavo su įjungtais artimųjų šviesų žibintais. Važiuodamas matė priešpriešais atvažiuojantį automobilį, kuris dar buvo neužvažiavęs į Tauro kalną, t.y. važiuojantį nuo Pamėnkalnio gatvės pusės, bet staiga šis automobilis priartėjo. Iš anksto nematė, kad šis automobilis rodytų posūkio signalą. Priartėjus šiam automobiliui, t.y. kai tarp jų buvo likęs apie 15-20 metrų atstumas, šis automobilis staigiai pasuko į kairę, kažkaip įstrižai, prieš tai vieną kartą sumirksėjo posūkio signalas. Iš karto stabdė vairuojamą automobilį, kadangi važiuojamoji dalis buvo slidi ir šlapia, automobilis slydo ir susidūrimo išvengti nepavyko. Automobilio Mercedes Benz posūkis į kairę buvo labai staigus. Po susidūrimo išsiskleidė oro pagalvės, V. pati išlipo iš automobilio, jis atsegė G. saugos diržą, po ko ji išlipo iš automobilio. Kažkas iškvietė policiją ir greitąją pagalbą, kuri V. ir G. nugabeno į RVU ligoninę. Įvykio vietoje kalbėjosi su Mercedes Benz vairuotoju, jis atsiprašė ir pasakė, kad nepastebėjo jo automobilio, ir kad jį apakino prie ambasados esantys žibintai. Eismo įvykio metu nenukentėjo. Dėl jam priklausančio apgadinto automobilio, t.y. patirtos turtinės žalos, kreipėsi į draudimo bendrovę „Lietuvos draudimas“. Civilinio ieškinio byloje nereikš (1 t., b.l. 57-58).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojo J. R. parodymais, kad 2014-12-13 apie 8.00 val. vairavo automobilį Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo kartu su žmona L., nuo Baltojo tilto pusės, V. K. gatve link Švitrigailos gatvės. Sustojus prieš Lukiškių aikštę, prieš šviesoforą, kuris yra pirmas, žiūrint nuo Goštauto g. pusės, paskui jį sustojo automobilis Mercedes, sidabrinės spalvos. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui šis Mercedes automobilis jį aplenkė iš dešinės, ir nuvažiavo pirmas link Švitrigailos gatvės pusės. Privažiavus V. Kudirkos-Pamėnkalnio g. sankryžą jo atžvilgiu degė raudonas šviesoforo signalas, ir sustojo prieš sankryžą už minėto Mercedes automobilio, atrodo, daugiau automobilių nebuvo. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui Mercedes automobilis pajudėjo gana greitai ir nuvažiavo link Švitrigailos gatvės pusės, t.y. į kalną. Pats į kalną važiavo apie 50 km/val. greičiu. Tuo metu švito, buvo įjungtas dirbtis apšvietimas, lijo, važiuojamoji dalis šlapia. Važiuojant V. K. gatve į kalną žmona suriko, tuo pat metu jis išgirdo smūgio garsą, sumažino greitį ir atkreipė dėmesį, jog priekyje susidūrę automobiliai, iš jų vienas minėtas Mercedes automobilis. Įjungė avarines šviesas ir sustojęs nuėjo į įvykio vietą. Vienos moters paklausė, ar reikia pagalbos, nes matė, kad akivaizdžiai bėga kraujas iš nosies, davė servetėlių, paklausė, ar reikia greitosios pagalbos, bet ji atsisakė. Vienas vairuotojas paklausė, ar galėtų suteikti savo duomenis ir būti liudininkas, pasakė, kad savo duomenis davė nukentėjusiajai moteriai. Daugiau nei su šiuo vairuotoju, nei su Mercedes vairuotoju nebendravo. Įvykio vietoje buvo, kol atvyko policijos pareigūnai, jiems pasakė savo duomenis. Kaip automobilis Mercedes pasuko į kairę, nematė. Kaip važiavo priešpriešiais automobilis, su kuriuo susidūrė Mercedes automobilis, t.y. su šviesomis, ar be jų, nekreipė dėmesio, todėl nurodyti negali. Atkreipė dėmesį jau po susidūrimo, todėl daugiau aplinkybių nurodyti negali. Jo žmona sakė, jog matė, kad automobilis Audi nuo kalno važiavo su įjungtais žibintais, nes matė artėjančias šviesas (1 t., b.l. 47-48).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojos L. R. parodymais, kad 2014-12-13 apie 8.00 val. važiavo automobiliu Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo vyras J. R., sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Važiavo Vaižganto g. nuo Baltojo tilto pusės link Švitrigailos g. pusės. Privažiuojant Lukiškių aikštę juos aplenkė automobilis Mercedes, jis manevravo, t.y. užlindo priekyje jų, vyras pasakė „kur jis skuba“. Privažiavus sankryžą su Pamėnkalnio g., sustojo už šio Mercedes automobilio, daugiau prieš sankryžą automobilių nebuvo. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui Mercedes automobilis pajudėjo gana greitai į kalną, jie važiavo negreitai. Tuo metu buvo tamsus paros metas, lijo, važiuojamoji dalis šlapia, buvo įjungtas dirbtinis apšvietimas. Kylant į kalną pamatė, kad priešpriešiais, t.y. nuo kalno link Pamėnkalnio g. pusės, judant šviesas (automobilį). Staiga pamatė, kad prieš juos važiavęs Mercedes automobilis stabtelėjo ir staigiai pasuko į kairę, prieš atvažiuojantį nuo kalno automobilį, nes stebėjo besileidžiančias nuo kalno automobilio šviesas. Koks atstumas buvo nuo automobilio Mercedes, kai jis pasuko į kairę, iki besileidžiančio automobilio, įvardinti tiksliai negali. Suriko, nes matė, jog tuoj įvyks susidūrimas. Vyras paklausė, kas atsitiko, ir įvyko susidūrimas. Sustojo už įvykio vietos, bet išlipusi iš automobilio nebuvo ir su niekuo iš dalyvių nebendravo. Tiksliai gali teigti, jog automobilis, kuris susidūrė su prieš juos važiavusiu Mercedes automobiliu, nuo kalno važiavo su įjungtais žibintais, nes tą tikrai matė (1 t., b.l. 50-51).

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas laiko neginčytinai įrodyta, jog kaltinamasis M. V. 2014 m. gruodžio mėn. 13 d., apie 08.16 val., .Kudirkos-M.Valančiaus-Z.Sierakausko g. sankryžoje, Vilniuje, vairuodamas nuosavybės teise priklausantį automobilį MERCEDES BENZ A200 TURBO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatsargus ir neatidus, sukdamas iš V. K. g. į kairę, į M. V. g., nedavė kelio automobiliui AUDI A4 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojančiam V. K. g. pirma eismo juosta link Pamėnkalnio g., kurį vairavo A. P., tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 157 punkto reikalavimus „Sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę...“, ir su juo susidūrė. Šių M. V. veiksmų pasėkoje kūno sužalojimus patyrė automobilio AUDI A4 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivės G. F., kurie Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto įvertinti nesunkaus masto sveikatos sutrikdymu, bei V. A., kurie Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto įvertinti nežymaus masto sveikatos sutrikdymu, o taip pat apgadintas A. P. nuosavybės teise priklausantis automobilis AUDI A4 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Byloje esančios specialisto išvados patvirtina, kad nukentėjusiajai V. A. padarytų sužalojimų visuma vertintina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, o nukentėjusiajai G. F. padarytų sužalojimų visuma vertintina kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Taigi kaltinamojo M. V. padaryta nusikalstama veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį ir kvalifikuota teisingai.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis M. V. padarė neatsargų nusikaltimą. Jis praeityje neteistas (b.l. 79), administracine tvarka baustas (b.l. 90-92), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas, VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (b.l. 94-96). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str.1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Dėl eismo įvykio sužaloti du asmenys. Bylos duomenimis M. V. nuo 2005 m. iki nusikalstamos veikos padarymo buvo iš viso 5 kartus baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, eismo įvykio metu turėjo vieną galiojančią nuobaudą, visas baudas yra sumokėjęs, po eismo įvykio administracine tvarka nebaustas. Nukentėjusiųjų atsiprašė. Taigi kaltinamojo asmenybė sudaro pagrindą manyti, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta jam paskyrus švelniausią įstatymo už padarytą veiką numatytą bausmę – baudą, jos dydį nustatant mažesnį nei bausmės vidurkis.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Dėl civilinių ieškinių.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 113 straipsnis nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką piniginės kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialines prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymo nustatyta tik piniginė satisfakcija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-03 nutartis Nr. 3K-3-196/2010, 2012-04-30 nutartis Nr. 3K3-202/2012, kt.).

Byloje pareikštas nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės G. F. ieškinys, kuriuo nurodoma, kad jai padarytą neturtinę žalą vertina 12000 eurų. Kadangi draudimo bendrovė jai sumokėjo 2331,58 eurus, iš viso prašė priteisti 9669 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teisminio nagrinėjimo metu nustačius, kad UAB „Lietuvos draudimas“ jai pervedė dar 1000 Eur, prašė priteisti likusią sumą – 8669 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodo, kad jai buvo sužalotas gyvybiškai svarbus organas – krūtinė, lūžo krūtinkaulis ir 4 šonkauliai. Ji patyrė didelį fizinį ir dvasinį skausmą, dvasinius išgyvenimus: dar ir šiandien kamuoja nerimas dėl ateities, krūtinėje ir dabar jaučia skausmą, ties lūžusiais šonkauliais sustorėjęs pleuros šešėlis.

Civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ pateikė prašymą bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant bei rašytinius paaiškinimus, kuriais nurodo, kad G. F. atlyginamas neturtinės žalos dydis yra 3300 Eur, kadangi ji patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą; apskaičiuodamas neturtinę žalą draudiko gydytojas-ekspertas atsižvelgė į patirtus sužalojimus, gydymo eigą ir procesą, patirtus buitinius nepatogumus, diskomfortą ir skausmą, taip pat į tai, kad padaryti sužalojimai nepriskiriami prie sunkių ir neturi ilgalaikių išliekamųjų padarinių.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje nutartyje Nr. 2K-68/2008 yra pažymėjęs, jog deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nukentėjusiajai G. F. konstatuota: poodinė kraujosruva dešinio kelio vidinėje pusėje, krūtinės ląstos sumušimas pasireiškęs krūtinkaulio viršutinio trečdalio lūžiu, kairės pusės 5-6-7-8- šonkaulių lūžiai. Stacionare gulėjo 4 dienas. Bylos nagrinėjimo metu G. F. pateikė VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos Radiologinio tyrimo aprašymą, kuriame nurodyta, kad šonkauliai dar nesugiję, ties jais sustorėjęs pleuros šešėlis. Tačiau pažymėtina, kad šis tyrimas atliktas nepraėjus mėnesiui po eismo įvykio (2015-01-13), kai šiuo metu jau praėję pusšešto mėnesio; be to šie duomenys visiškai neįrodo, kad G. F. padarytų sužalojimų gydymas yra komplikavęsis ar kitaip pasunkėjusi pasveikimo galimybė. Tokių duomenų byloje nepateikta. Taip pat G. F. nurodė, kad priversta samdyti pagalbininkę, nes dėl rankų drebėjimo negali pati susitvarkyti, tačiau pripažino, kad ir iki eismo įvykio jai rankos drebėjo. Nors, kaip nurodo, rankos drebėjo ne taip smarkiai, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo manyti, kad rankų drebėjimas yra tik kaltinamojo nusikalstamos veikos pasekmė, tuo labiau atsižvelgiant į nukentėjusiosios amžių (78 m.). Neginčytina, kad nukentėjusiajai G. F. padaryti minėti sužalojimai, kad ji patyrė skausmą, turėjo dvasinių išgyvenimų. Tačiau jokių duomenų apie tai, kad dėl patirtų išgyvenimų, skausmo itin pablogėjo jos sveikata ar gali pablogėti ateityje, nenustatyta. Nukentėjusioji gali vaikščioti ir pati apsitarnauti buityje, operuota nebuvo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą (nesant pagrindo dėl tam tikrų faktinių ypatumų nukrypti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių), paprastai priteisiama nuo 2000 Lt (579,24 Eur) iki 10 0000 Lt (2896,20 Eur) neturtinės žalos atlyginimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-40/2009, Nr. 2K-461/2010, Nr. 2K-280/2010, 2K-215/2010, Nr. 2K–350/2012). Nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste, o ne, kaip būtų šiuo atveju, tenkinus nukentėjusiosios ieškinį – keturis kartus viršijantis įprastai priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio didžiausią sumą analogiškos kategorijos bylose. Civilinis atsakovas sumokėjo nukentėjusiajai 3300 eurų neturtinės žalos atlyginimo, t.y. pakankamai didelę, netgi didesnę nei paprastai už tokio pobūdžio sužalojimą priteisiama, sumą, ir ši suma, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, laikytina atitinkanti G. F. padarytą neturinę žalą, todėl G. F. ieškinys atmestinas.

Byloje pareikštas nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. A. ieškinys, kuriuo nukentėjusioji nurodo, kad jai padarytą neturtinę žalą vertina 2000 Eur. Kadangi draudimo bendrovė jai sumokėjo 908,98 Eur, reikalavo priteisti 1091 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teisme paaiškėjus, kad draudimo bendrovė pervedė papildomai 800 eurų, prašo priteisti likusią 300 eurų sumą. Nurodo, kad jai buvo padaryti kairio kelio, nosies ir veido – gyvybiškai svarbaus organo (galvos) dalies – sumušimai. Ji patyrė fizinį ir dvasinį skausmą, išgyvenimus, dar ir šiandien yra visiškai sukrėsta, veidas sumušimo vietoje tebėra jautrus.

Civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ su nukentėjusiosios V. A. reikalavimais taip pat nesutinka, nurodo, kad jai atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 1700 eurų atsižvelgiant į šias priežastis: jai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, padaryti sužalojimai nepriskiriami prie sunkių ir neturi ilgalaikių išliekamųjų padarinių, apskaičiuodamas neturtinę žalą draudiko gydytojas-ekspertas atsižvelgė į patirtus sužalojimus, gydymo eigą ir procesą, patirtus buitinius nepatogumus, diskomfortą ir skausmą.

Kaip minėta, pagal teismų praktiką neturtinė žala, padarant nesunkų sveikatos sutrikdymą, yra nuo 2000 Lt (579,24 Eur) iki 10000 Lt (2896,20 Eur), o šiuo atveju nukentėjusiajai V. A. padarytas net ne nesunkus, o nežymus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusioji gydėsi pati, nedarbingumas, net laikinas, jai nebuvo nustatytas. Ji nurodo, kad veidas sumušimo vietoje tebėra jautrus, tačiau pažymėtina, kad byloje ir neginčijama jos teisė į neturtinės žalos atlyginimą. Konstatuotas veido sumušimas nepakenkė gyvybiškai svarbių organų funkcionavimui ir nesukelia pagrįstų abejonių dėl sveikatos būklės ateityje. Draudimo bendrovė jai išmokėjo 1700 eurų, tokia suma, teismo nuomone, yra proporcinga, protinga ir pakankama atlyginti V. A. patirtus praradimus, taip pat net tris kartus viršijanti įprastą minimalų už nesunkų sveikatos sutrikdymą priteistiną žalos dydį, jai padarytų sužalojimų pobūdis ir laipsnis nesudaro pagrindo dar labiau nukrypti nuo suformuotos praktikos tokio pobūdžio bylose, todėl ieškinys atmestinas.

Dėl palūkanų. Reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo yra procesinio pobūdžio ir išvestinis iš pareikšto materialinio reikalavimo, todėl atmetus ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo, atmestinas ir reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo, išsamiau neaptariant šio reikalavimo pagrįstumo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301–302 straipsniais, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

M. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 30 MGL, t.y. 1129,80 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto dvidešimt devynių eurų 80 centų) dydžio, baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir M. V. paskirti 20 MGL, t.y. 753,20 Eur (septynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų 20 centų) dydžio, baudą.

M. V. išaiškinti, kad nuosprendžiu paskirta bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą AB „Citadele“ bankas, sąskaitos Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, arba AB DNB bankas, sąskaitos Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, arba AB SEB bankas, sąskaitos Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, arba AB Šiaulių bankas, sąskaitos Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, arba Danske Bank A/S Lietuvos filialas, sąskaitos Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, arba Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, arba AB „Swedbank“, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, arba UAB Medicinos bankas, sąskaitos Nr. 42 7230 0000 0012 0025, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (-us) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės G. F. ieškinį atmesti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. A. ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Mateikienė