Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

2010-08-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.6.-1142-167/2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2010-08-12
Bylos Nr.
A2.6.-1142-167/2010
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Alfredas Vilbikas
Pažeidėjas
A. V.
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A-1142-167/2010Procesinio sprendimo kategorija: 39.2.; 45.4.4.; 45.4.5.; 45.4.7.; 52.3.; 52.5. (S)
ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2010 m. rugpjūčio 12 d.Šiauliai

Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Alfredas Vilbikas, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. V., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ prezidentui, kuriam išaiškintos teisės ir pareigos, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 str., Šiaulių AVPK atstovui A. K., išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. 2010-03-29 Šiaulių apskrities VPK buvo surašytas administracinio pažeidimo protokolas dėl to, jog jis 2010-02-24 apie 18.38 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Mitsubishi Pajero“, v.n. (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį atbuline eiga atsiradus kliūčiai laiku nesustojo ir kliudė gale stovėjusį automobilį, dėl ko buvo apgadintos abi transporto priemonės, po ko pasišalino iš eismo įvykio vietos bei nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Tokiais veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., 124¹ str. 6 d.

A. V. teismui parodė, kad norėtų pažymėti, jog protokolas buvo surašytas dėl pažeidimų pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 124¹ str. 6 d. Pažeidimai pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d ir 124¹ str. 6 d. yra žinybingi policijai. Todėl pažeidimai, priskiriami šiems straipsniams, nėra žinybingi teismui, todėl nuobaudos skyrimas yra ne teismo kompetencijoje. Atsižvelgiant į tai, teismo prašo tai perduoti svarstyti atitinkamam organui. Dėl pažeidimo pagal Lietuvos Respublikos BK 130 str. 1 d., pasišalinimas iš eismo įvykio vietos, prašo nutraukti, nes nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Pareigūnas, kuris surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, neatliko visų numatytų funkcijų taip, kaip to reikalauja taisyklės. Teismas kvietė liudytojus, rinko informaciją, medžiagą. Nori atkreipti dėmesį į tai, kad prieš surašant administracinį teisės pažeidimo protokolą, raštu buvo pateikti prašymai, tačiau nei vienas iš jų nebuvo patenkintas. Pareigūnas pažeidė Lietuvos Respublikos ATPK 260 str. 4 d., nes nepaaiškino jo teisių ir pareigų, o kai teismo posėdyje pareigūnui apie tai uždavė klausimą, šis labai nustebo. Pareigūnas pažeidė ir Lietuvos Respublikos ATPK 280 str. 1 d. 2 p.,, nes nebuvo surinkta visa bylos medžiaga. Pareigūno elgesys ir jo teismo metu duoti parodymai yra prieštaringi. Teisme paaiškėjo, kad kartu su B. B. ir P. S. buvo dar vienas asmuo, kuris yra nežinomas, paaiškinimas iš jo net nepaimtas, o tai būtų buvę labai svarbu. Be to, liudytojo P. S. ir nukentėjusiosios B. B. parodymai yra prieštaringi. Ant P. S. paaiškinimo nurodyta, kad jo tapatybę liudija jo pasas, tačiau paso informacija nėra nurašyta. Administracinio teisės pažeidimo protokole buvo ištaisytas įvykio laikas, tačiau tai turėjo būti padaryta pagal reikalavimus, o ne užrašant ant viršaus. Ant parodymų ir eismo įvykio vietos schemos užrašytas laikas skiriasi beveik viena valanda. Policijos pareigūnas žinojo kur reikia ieškoti iš eismo įvykio vietos pasišalinusio asmens, todėl akivaizdu, kad jam tai buvo pasakyta. Jei jis būtų matęs, kad įvyko avarija, jam užtenka teisinių žinių, jog suprastų nebegalįs važiuoti savo automobiliu. Po įvykio jo automobilis stovėjo Šiaulių arenos automobilių stovėjimo aikštelėje, o vėliau ir jo namo kieme, nors galėjo automobilį slėpti ir pastatyti į garažą, kuriame telpa keturi automobiliai. Po tariamo pabėgimo jis būtų stengęsis automobilį paslėpti, o ne visą vakarą juo važinėti ir laikyti matomoje vietoje. Jau ryte su automobiliu atvažiavo į darbą. Sekančią dieną UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš policijos gavo raštą ir nedelsiant buvo atsakyta, kad nurodytą dieną automobilį vairavo jis. Žino kokia atsakomybė yra už tokį nusižengimą. Tačiau yra šventai įsitikinęs, kad tokio eismo įvykio net nebuvo. Kitos dienos ryte automobilis „Mitsubishi Pajero“ buvo nufotografuotas ir matosi, kad yra nukritę dažai. Tačiau byloje yra draudimo kompanijos „Seesam Lietuva“ pranešimas, kuris patvirtina, kad 2008-12-19 šis automobilis dalyvavo eismo įvykyje, kurio metu buvo apgadintas bamperis ir durelės. 2009 m. sausio mėnesį buvo pašalinti visi defektai: bamperis buvo suvirintas ir padažytas. 2010 m. vasario 25 d. 8:00 val. automobilis “Mitsubishi Pajero“ buvo nuplautas. Plovimo metu nuo automobilio toje pačioje vietoje, kur daugiau nei prieš metus buvo padaryti apgadinimai ir iš naujo padažyta, nukrito dažai. Plovykloje automobiliai yra plaunami šiurkščiais šepečiais, naudojamos cheminės priemonės, todėl ir nukrito dažai nuo automobilio. Jo vairuotam automobiliui “Mitsubishi Pajero“ šio eismo įvykio metu žala nebuvo padaryta. Pareigūno tą patį vakarą darytose nuotraukose yra nufotografuotas automobilio bamperis. Nuotraukos darytos pro jo namo tvorą, kai automobilis stovėjo už keturių metrų, tačiau fotoaparato objektyvas buvo priartintas ir fotografuota su šviesos efektu, tačiau jokių automobilio apgadinimų tikrai nesimato. Toje vietoje, kur nuo automobilio nukrito dažai, nėra jokio įlenkimo, nubraižymo. Nei liudytojas P. S., nei nukentėjusioji B. B. savo parodymuose apie padarytą žalą automobiliui „Mercedes-Benz“ nieko neužsiminė ir niekur nėra minima, kokia žala padaryta šiam automobiliui. P. S. teigė, kad jo vairuojamas automobilis atsirėmė į automobilį „Mercedes-Benz“, tačiau byloje rašoma, kad apgadintas priekinis bamperis ir dešinysis sparnas, neparašyta kokie tiksliai apgadinimai buvo padaryti. Byloje nėra pateikta jokių paaiškinimų apie padarytus apgadinimus automobiliui „Mercedes-Benz“, patirtos žalos, sąskaitų už remontą ar draudimo kompanijos pažymos apie tai, kad automobilis buvo apgadintas. Remiantis analogiškomis situacijomis, kurias nagrinėjo Lietuvos Aukščiausiasis teismas, paminėtina, kad eismo įvykio dalyviai nenurodė jokių automobilių pažeidimų, o policijos pareigūnai nenustatinėjo pažeidimų pobūdžio. Kitoje byloje buvo išnagrinėta analogiška situacija ir pažymima, kad jei tai būtų buvęs rimtas susidūrimas, automobilio signalizacija būtų įsijungusi. Šiuo atveju automobilio „Mercedes-Benz“ variklis buvo išjungtas, tačiau signalizacija neįsijungė. Jam automobiliu važiuojant atbuline eiga, per veidrodėlį pamatė, kad pavojingai priartėjo prie viduryje aikštelės netvarkingai palikto automobilio „Mercedes-Benz“ sustojo ir kiek pavažiavęs priekine eiga, bandė išlaviruoti taip, kad išvažiuotų iš stovėjimo vietos. Jam išlipus iš savo automobilio, P. S. jau buvo išlipęs, todėl nepastebėjo kokioje automobilio sėdėjimo vietoje šis sėdėjo. Tas automobilis buvo labai purvinas. Kiek pavalius, automobilis valėsi drūžėmis. Iš automobilio „Mercedes-Benz“ išlipusiam P. S. jis prisistatė, pasakė ir parodė kur dirba, kur gyvena ir kas toks yra. Jo žmona I. V. sėdėjo automobilyje, kurio langai yra tamsinti, ir gali būti taip, kad ji išlipo tuo metu, kai jie apžiūrinėjo automobilius, todėl P. S. jos ir nematė. Kadangi biuras buvo užblokuotas, o jis biuro raktų neturi, tai patvirtino ir liudytoja L. P.. Nei P. S., nei jis neturėjo eismo įvykio deklaracijos ar tuščio popieriaus lapo, todėl eismo įvykio deklaracija nebuvo užpildyta įvykio vietoje. Supranta, kad galėjo laukti ir prašyti deklaracijos iš kitų vairuotojų ar eiti į parduotuvę nusipirkti popieriaus, tačiau jis skubėjo, o ir apgadinimų visiškai nesimatė. Jie juk susitarė, kad jei ryte nuplovus automobilius pastebės kokius pažeidimus – tada susitiks. Liudytoja B. B. teisme duodama parodymus tvirtino, kad nežinojo ir policijos pareigūnams nenurodė, kas dalyvavo eismo įvykyje. Tačiau iš policijos pateikto garso įrašo girdėjosi, kad ši net du ar tris kartus pasakė jo vardą ir pavardę. Policijos pareigūnas net nepaėmęs jokio paaiškinimo iš liudytojų, iš karto nuvažiavo prie jo namų. Liudytoja L. P. taip pat patvirtino, kad automobilių stovėjimo aikštelė tokiu metu buvo pilna, nes tai piko metas. Pasak P. S., automobilių stovėjimo aikštelė buvo tuščia ir joje stovėjo tik jo bei B. B. automobilis. Liudytoja I. V. teisme patvirtino, kad 2008-12-19 automobilis “Mitsubishi Pajero“ dalyvavo eismo įvykyje. Liudytojo P. S. paaiškinimas surašytas skirtingu braižu ir skirtinga rašymo priemone. Policijos pareigūnas tada paaiškino, kad rašant pasibaigė rašiklio širdelė, todėl baigta rašyti buvo jau kitu rašikliu. Kodėl P. S. pasirašė tuo rašikliu, kuris pasak R. S. jau buvo pasibaigęs, šis paaiškinti negalėjo. R. S. teismo posėdžio metu patvirtino, kad matė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiųstą raštą ir po to iš karto atsirado prirašymai ant paaiškinimo. Viso prierašo tekstas buvo skirtas tam, kad paprieštarauti gautam UAB „(duomenys neskelbtini) “ raštui ir tam, kas paaiškinime aukščiau parašyta. Eismo įvykio deklaracijos turi būti tikslios ir jas taisyti yra draudžiama, o tas pats yra taikoma ir eismo įvykio schemai, ko akivaizdu nebuvo laikytasi. Tą vakarą buvo labai tamsu ir ant purvino juodos spalvos automobilio nebuvo matyti jokių pažeidimų. Policijos pareigūnas R. S. teisme pripažino, kad automobilis buvo labai purvinas ir tik pavalius ranka pasimatė pažeidimai. Gali būti, kad pareigūnas daug stipriau patrynė ir purvas nusivalė. Jokie automobilio “Mercedes-Benz“ pažeidimai nebuvo aprašyti eismo įvykio schemoje. Pareigūnas patvirtino, kad jo vairuotą visureigį rado jo namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini) . Pareigūnas negalėjo paaiškinti, kodėl jo darytose nuotraukose nesimato nuo automobilio nukritusių dažų. P. S. teismo posėdžio metu duodamas parodymus patvirtino, kad automobilį “Mercedes-Benz“ jie abu apžiūrėjo ir jis šiam prisistatęs pasakė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini) s“ prezidentas, nurodė kur dirba. B. B. nurodė, kad jo automobilio numerį jai parodė P. S., kuris numerį buvo užrašęs ant lapuko. Kai teisėjas pasiūlė jai išklausyti jos skambučio į policiją garso įrašą, P. S. sutriko, pradėjo dvejoti, ar iš tiesų jai niekas nepasakė vardo ir pavardės. Jis tariamų automobilio “Mercedes-Benz“ pažeidimų nejuto ir nepastebėjo. B. B. seniau iš jo nuomojosi patalpas ir kadangi ji nesilaikė įsipareigojimų, nuomos klausimai nebuvo išspręsti gražiai, todėl tai turėjo įtakos jos melagingiems parodymams. Teismo prašo vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo prašo bylą nutraukti, nesant pažeidimo sudėties.

Liudytoja L. P. teismui parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį pažįsta. Ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini) “ prezidento padėjėja, A. V. yra jos darbdavys. 2010 m. vasario 24 d. apie 18 val. I. V. išėjo iš darbo pirmoji, o po kelių minučių išėjo A. V. ir A. N.. 18.15 val. iš biuro išėjo ir ji bei įjungė signalizaciją. Automobilių stovėjimo aikštelėje pamatė A. V. ir A. N., kurie stovėjo lauke, o I. V. sėdėjo automobilyje „Mitsubishi Pajero“, ant galinės sėdynės, ir ji su I. V. atsisveikinusi įsėdo pas savo draugą į automobilį, kuris laukė netoli įėjimo į pastatą. A. V. automobilis stovėjo pirmoje rezervuotoje vietoje prie įėjimo į biurą, galu į gatvės pusę, sekantis stovėjo A. N. automobilis ir už jo stovėjo jos draugo automobilis. Nuo pastato iki A. V. automobilio atstumas buvo apie 4 metrus. Nukentėjusiosios automobilio „Mercedes-Benz“ ji nepastebėjo. Stovėjimo aikštelė buvo pilna automobilių ir kai iš aikštelės turėjo išvažiuoti jos draugas, šis turėjo padaryti keletą manevrų bei atidžiai stebėti situaciją. A. V. niekuomet nerakina biuro durų ir nejungia signalizacijos. Biuro šachta iš pastato yra išsikišusi apie 2 metrus. Nuo išsikišusios lifto šachtos A. V. automobilis stovėjo apie 2 metrus.

Liudytojas A. N. teismui parodė, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini) “ korporacijos prezidentas. A. V. yra jo darbdavys. 2010 m. vasario 24 d. visą dieną jis dirbo kartu su A. V. ir iš darbo išėjo kartu po 18:00 val., kartu nusileido liftu. Išėjus iš pastato, A. V. automobilis stovėjo pirmas, o jo sekantis. A. V. automobilis „Mitsubishi Pajero“ stovėjo priekiu į pastato pusę. Automobilių stovėjimo aikštelė buvo pilna. Valydamas sniegą nuo savo automobilio matė, kaip A. V. iš savo vietos atbuline eiga išsisukinėjo link S. Nėries gatvės. Tik užsisuko jo automobilis ir iš karto sustojo, jokio garso negirdėjo. Situacija neatrodė lyg būtų įvykęs auto įvykis. Sustojus A. V. automobiliui, šis iš karto išlipo ir priėjo prie šalia buvusio automobilio. Pagalvojo, kad sutiko pažįstamą žmogų ir išlipo pasisveikinti. Matė kaip A. V. bendravo su jam nepažįstamu vyriškiu, jokio konflikto tarp jų tikrai nebuvo. Tas vyriškis buvo su ūsais. Girdėjo, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prisistatė, sakėsi esąs A. V., ranka rodė į biuro langus, sakė, kad susimatys šiandien vakare arba rytoj iš ryto. Kiek pasišnekėję, A. V. įsėdo į savo automobilį ir nuvažiavo. Kiek vėliau, važiuojant iš savo namų pro biuro pastatą matė, kad automobilių stovėjimo aikštelėje stovi policijos automobilis ir juodos spalvos „Mercedes – Benz“. Tačiau pastebėjo, kad automobilis stovėjo tikrai nebe toje pačioje vietoje, kaip to žmogaus, kuris bendravo su A. V.. Tuo metu jau kitų automobilių stovėjimo aikštelėje nebebuvo. Toje aikštelėje yra geras apšvietimas, todėl gerai viską matė. Nematė ar tas vyriškis su ūsais buvo prieš tai minėto automobilio vairuotojas. Nematė tos automobilio vietos, su kuria buvo atsitrenkta. Įvykio vietoje matė, kad tai buvo juodos spalvos automobilis. Priėjęs prie automobilių nebuvo, tik girdėjo vyriškių pokalbį. Nukentėjusiojo automobilis nuo jo automobilio stovėjo gal už 3-4 automobilių. Išvažiuodamas iš stovėjimo aikštelės jis daug manevravo, nes aikštelė buvo pilna, o nukentėjusiojo automobilis buvo labai netvarkingai pastatytas – automobilis stovėjo aikštelės viduryje. Tikslios datos nepamena kai buvo policijoje ir pateikė paaiškinimus, tačiau tuo metu to vyriškio su ūsais nebuvo. Policijos pareigūnas jiems aiškino, kad to vyriškio – P. S. – paaiškinimas buvo rašytas vienu metu, o raštas skiriasi todėl, kad šiam rašant paaiškinimą, pasibaigė rašiklio širdelė. Aiškiai matosi, kad P. S. paaiškinimas yra rašytas du kartus, skiriasi rašikliai, raštas. I. V. iš biuro išėjo šiek tiek anksčiau nei jis su A. V.. Tuo metu, kai A. V. šnekėjosi su vyriškiu, I. V. buvo trumpam išlipusi iš automobilio. Girdėjo, kaip tam vyriškiui A. V. prisistatė, sakė savo vardą, pavardę, namų adresą, pareigas, rodė į biuro, kuriame dirba, langus. Jis nuo A. V. buvo gal už metro nuo šio džipo galo. Girdėjo kaip tarėsi susitikti ryte, kai nusiplaus automobilius, nes automobiliai buvo purvini. 2010 m. vasario 25 d. iš policijos gavo pranešimą. Kai policijoje buvo surašomas protokolas jis dalyvavo. Policijos pareigūnas jam nekomentavo, kodėl P. S. paaiškinimo pradžia ir parašas yra parašyti vienokiu rašikliu, o kitu rašikliu prirašyta likusi teksto dalis. Automobilio „Mercedes-Benz“ automobilio savininkė, kaip vėliau paaiškėjo, yra B. B.. Ankščiau ji nuomavosi patalpas iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ ir už tai nesumokėjo, buvo skolininkė, dėl ko su ja turėjo nesutarimų.

Liudytoja I. V. teismui parodė, kad 2010 m. vasario 24 d. dirbo biure, adresu (duomenys neskelbtini) . Apie 18 val. išėjo iš biuro ir priėjusi prie automobilio „Mitsubishi Pajero“, atsisėdo ant galinės sėdynės. Užvedusi automobilį įsijungė muziką. Šalia jų automobilio stovėjo A. N. sidabrinės spalvos „Mercedes-Benz“ automobilis. Jų automobilis stovėjo pirmas nuo įėjimo į biurą, galu į gatvės pusę, o A. N. stovėjo priekiu į gatvės pusę. Po kelių minučių atėjo jos vyras A. V., kuris įsėdęs į automobilį kiek pavažiavo atbuline eiga ir sustojęs išlipo iš automobilio, ji smugio garso negirdėjo ir nieko nejuto. Pamanė, kad išlipo pasikalbėti su pažįstamu vyriškiu. Tai buvo senas, žemas, su ūsais vyriškis. Tačiau pamačiusi, kad jos vyras ranka valo to vyriškio automobilį, pravėrusi langą išgirdo kaip jie sakė, kad nieko nesimato. Išlipusi iš automobilio išgirdo kaip jie tarėsi susitikti ryte, arba tą patį vakarą, tačiau po 21 val. Ji buvo priėjusi tik prie savo automobilio galo. Girdėjo kaip jos vyras sakė „susitiksim, kai nusiplausim automobilius“, kad šiandien po 21 val. jis bus (duomenys neskelbtini), rodė į biuro langus, sakė kur ir kuo dirba. Tas nepažįstamas vyriškis dar tikslinosi. Tas vyriškis tik linksėjo galva ir su viskuo sutiko. Kai jie susitarė išvažiavome. Ji buvo įsitikinusi, kad tas vyriškis su ūsais yra automobilio „Mercedes-Benz“ vairuotojas, tas automobilis stovėjo aikštelės antroje eilėje. Paties įvykio ji nematė. Matė kaip vyrai valė purvą nuo automobilių. Į P. S. ir A. V. pokalbį ji nesikišo. P. S. tikrai galėjo tą vakarą ją matyti Kai vakare į namus sugrįžo jos vyras, šis nuėjo į pirtį. Tą vakarą į duris paskambinus, vaizdinio telefono pagalba pamatė, kad už durų laukia policijos pareigūnas. Kadangi jos vyras buvo užsiėmęs, pasakė pareigūnui, kad ryte atvažiuotų ir galės su vyru pasikalbėti. Kitos dienos ryte ji išvežė sūnų į mokyklą su vyro automobiliu ir grįždama nuvažiavo automobilį nuplauti. Beplaunant automobilį, nukrito dažai toje vietoje, kur prieš kelis metus buvo atsitrenkta. Plovykloje jai iš karto išrašė pažymą, kad dažai nukrito automobilio plovimo metu. Jos vyro automobilio galiniai langai tamsinti, todėl P. S. jos ir nepastebėjo. Įvykio metu kitų žmonių aikštelėje nubuvo, tačiau aikštelė buvo pakankamai pilna. A. N. stovėjo prie savo automobilio galo. Policijos pareigūnas jiems paaiškino, kad P. S. paaiškinimo raštas ir spalva skiriasi todėl, kad pasibaigė rašiklis. Iš aikštelės norint išvažuoti reikia kiek pavažiuoti į priekį, o tik po to atgal. P. S. ir A. V. pokalbį aš nesikišau. P. S. tikrai galėjo tą vakarą mane matyti.

Liudytojas R. S. teismui parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo A. V. nepažįsta. Jis dirba Šiaulių apskrities VPK patrulių rinktinėje, patruliu. 2010 m. vasario 24 d. apie 19:00 val. iš Šiaulių apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą apie tai, kad kažkoks asmuo atsitrenkė į stovintį automobilį ir nuvažiavo. Budėtojas pranešė ir to automobilio numerį. Nuvykus prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini) , automobilių stovėjimo aikštelę matė, kad aikštelė jau buvo tuščia, stovėjo tik tas vienas automobilis. Nepamena ar automobilio variklis dirbo. Automobilio priekinis dešinysis sparnas ir bamperis buvo nubraižyti, automobilis buvo purvinas. Prie automobilio laukė moteris, kuri buvo vairuotoja ir du vyrai keleiviai. Vienas iš keleivių buvo pagyvenęs vyras. Vairuotoja sakė, kad ji su kitu vyriškiu nuėjo į greta esančią parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, o pagyvenęs keleivis pasiliko laukti jos automobilyje „Mercedes-Benz“. Ji sakė, kad kai atsitrenkė tas automobilis, to automobilio vairuotojas išlipo, kažką pašnekėjo ir nuvažiavo. Pagyvenęs vyriškis jam nurodė, kad tas vairuotojas šiam pasakė, kad jokių apgadinimų nėra ir įsėdęs į savo juodos spalvos džipą, nuvažiavo. Vairuotojos ir pagyvenusio vyriškio paaiškinimus jis ėmė Šiaulių rajono policijos komisariate, adresu, Purienų g. 48. Minėti asmenys patys rašė paaiškinimus, jis jiems nesakė ką rašyti. Praėjus keletui dienų, jam kilo papildomų klausimų, todėl pagyvenusį vyriškį išsikvietė pakartotinai. Paskambinęs B. B. pasakė, kad praneštų P. S., jog šis turi atvykti pas į Šiaulių rajono policijos komisariatą. B. B. paskambino 2010 m. vasario 28 d., P. S. atvyko tik po 4 ar 8 dienų. P. S. ant to paties paaiškinimo prirašė kelis sakinius. Kai rašė administracinės teisės pažeidimo protokolą, A. V. buvo išvykęs, o atvyko tik 2010 m. kovo 29 d. kartu su žmona ir vienu liudytoju. Automobilio „Mitsubishi Pajero“ valstybinį numerį jam pasakė budėtojas. Liudytojai jam taip pat pasakė automobilio numerį. A. V. automobilio nuotraukas darė pro A. V. namo tvorą, kai buvo nuvykęs antrą kartą. Apgadinimų nesimatė, nes automobilis stovėjo gal už 8 metrų ir buvo tamsu. Nežino, kurioje vietoje buvo, kai gavo iš budėtojo pranešimą. Į įvykio vietą atvyko gal po 5 min. Ant įvykio vietos schemos užrašė iškvietimo laiką. Toje schemoje laikas buvo taisytas, nes iš pradžių budėtojas jam nurodė vieną laiką, o vėliau paskambino mobiliuoju telefonu ir patikslino laiką. Laikas buvo patikslinamas jo paties prašymu. Šiaulių apskrities VPK budėtojo pavardės negali pasakyti, nes nežino. 18:38 val. iki apie 19:00 val. jam tai nėra didelis laiko tarpas, be to sakė, kad atvyko į įvykio vietą apie 19:00 val., o ne lygiai 19:00 val. Iš kito su jais buvusio keleivio paaiškinimo neėmė, nes šis pats nesutiko, įvykio nematė, keleivio vardo ir pavardės neklausė. B. B. įvykio taip pat nematė, tačiau ji yra automobilio „Mercedes-Benz“ vairuotoja. Netikrino ar P. S. turi vairuotojo pažymėjimą, o telefono neturi, gyvena Bridų kaime. Nubraižymai ant automobilio matėsi gana gerai, tačiau prieš fotografuojant, jis šluoste nuvalė purvą. Automobilių stovėjimo aikštelė buvo apšviesta, apgadinimai matėsi pakankamai. Automobilis „Mercedes-Benz“ buvo purvinas, todėl jei nebūtų nuvalęs purvo, nuotraukose nesimatytų apgadinimų. Automobilis stovėjo maždaug vieno metro atstumu iki pastato kampo. Šaligatvio nesimatė, nes buvo sniego, aplediję. Iš automobilio dokumentų sužinojo, kad automobilio savininkė yra O. S.. Kadangi įvykio vietoje automobilio „Mitsubishi Pajero“ nebuvo, o šio valstybinį numerį jam pateikė asmenys, buvę įvykio vietoje, jis išvažiavo ieškoti minėto automobilio. Prieš tai užsirašęs vairuotojos telefono numerį pasakė, kad važiuoja paieškoti to automobilio ir vėliau su jais susisieks paimti paaiškinimus. P. S. parašo ant įvykio vietos schemos nėra, nes ant jos rašosi tik automobilio vairuotojas. P. S. parašas yra tik ant pastarojo paaiškinimo. Kai antrą kartą P. S. prirašė paaiškinimą, pastarajam jis uždavė klausimus, po to P. S. raštu pateikė atsakymus. P. S. jam nurodė, kad automobilį, kuris atsitrenkė, vairavo „(duomenys neskelbtini) “ direktorius ar savininkas, nurodė pavardę. Jam A. V. pavardę liudytojai nurodė, nes, turbūt jie kažkiek pasikalbėjo, turbūt A. V. prisistatė. Kur A. V. gyvena žino, nes per radiją nuolat praneša, kad A. V. name, adresu (duomenys neskelbtini), suveikia signalizacija. Kai iš įvykio vietos nuvažiavo prie A. V. namo, automobilio ten nebuvo, todėl grįžo į komisariatą ir išsikvietė abu liudytojus. Apie 20:00 val. atvyko B. B. ir P. S.. Apie 21:00 val. antrą kartą pravažiavo pro A. V. namus ir kieme pamatė minėtą automobilį. Paskambinus į duris, atsiliepė moteris, kuri nurodė, jog A. V. nėra namuose. Moteris paaiškino, kad rytoj 9:00 val. gali A. V. ieškoti „(duomenys neskelbtini) “ biure. Automobilio „Mercedes-Benz“ nuotraukas darė įvykio vietoje. Jam yra žinoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ atsiuntė raštą, kas vairavo automobilį „Mitsubishi Pajero“ ir kas matė šį eismo įvykį. Po šio rašto jis pakartotinai išsikvietė P. S.. B. B. eismo įvykio vietoje jam pasakė A. V. pavardę. P. S. pasakė, kad į automobilį atsitrenkė A. V.. Pasak B. B., A. V. pasakė P. S.: „ką jūs nežinote kas aš esu, aš juk „(duomenys neskelbtini) “ direktorius, savininkas“. B. B. antrą kartą nesikvietė, nes jos parodymai buvo aiškūs, eismo įvykio ji nematė. Prieš duodant A. V. parodymus, pastarajam pasakė administracinėn atsakomybės traukiamo asmens teises. Kai surinko visą bylos medžiagą, ją perdavė teismui. Kai atvažiavo P. S. duoti paaiškinimus, jis buvo savo kabinete. Po šio įvykio, jis tyrė eismo įvykį, kai į A. V. priklausantį klubą „(duomenys neskelbtini) “ įvažiavo automobilis. Ten įvykio vietoje buvo paliktas automobilis, o vairuotojas pasišalino iš įvykio vietos. Tada paaiškėjo, kad paskutinis automobilio savininkas prieš tą įvykį jau buvo pardavęs tą automobilį. Dėl to, kad šis nenurodė kam pardavė automobilį, buvusiam savininkui buvo surašytas ATP protokolas. Jis su A. V., UAB „(duomenys neskelbtini) “, pastarojo artimaisiais neturi jokių interesų ir niekada neturėjo.

Liudytojas P. S., teismui parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens – A. V. nepažįsta, tačiau matė jį eismo įvykio metu. 2010 m. vasario 24 d. vakare, tikslaus laiko nepamena, jis sėdėjo B. B. automobilyje „Mercedes-Benz“, prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini) . B. B. ir dar vienas su juo buvęs keleivis, apsipirkinėjo parduotuvėje. Automobilyje laukė apie pusę valandos. Sėdėjo ant užpakalinės automobilio sėdynės. Kai išgirdo trenksmą į automobilį – išlipo, kartu išlipo ir kito automobilio vairuotojas. Automobilis atsitrenkė važiuodamas atbuline eiga. Apžiūrėjo automobilį „Mercedes-Benz“, ir matė, kad automobilio bamperis yra nubrėžtas, atsilupę dažai. Labai tamsu tada dar nebuvo, tačiau buvo apniukęs vakaras. Automobilių stovėjimo padėtys matėsi gerai, aklina tamsa nebuvo. Matėsi, kad automobiliui „Mercedes- Benz“ padaryta žala. A. V. sakė, kad šis palauktų, kol iš parduotuvės sugrįš vairuotoja, nes jis yra ne šio automobilio vairuotojas, tačiau A. V. atsakė, kad skuba ir neturi laiko laukti. A. V. jam prisistatė, sakė, kad yra „(duomenys neskelbtini)“ prezidentas, sakė užeiti kitą dieną, rodė, kad pastato 2 aukšte yra šio biuras. Kai sugrįžo automobilio „Mercedes-Benz“ vairuotoja, jai pasakė, kad į jos automobilį atsitrenkė „(duomenys neskelbtini) s“ prezidentas, kurio biuras yra tame pastate ir, kad šis vairavo džipą. A. V. automobilio numerio ir markės nežinojo. Ant savo paaiškinimo markę užrašė gal būt dėl to, kad pasakė policijos pareigūnas. Paaiškinimą rašė du kartus. Antrą kartą buvo nuvykęs į Šiaulių rajono policijos komisariatą ir prirašė kelis sakinius ant to paties prieš kelias dienas parašyto paaiškinimo. Policijos pareigūnas jam uždavinėjo klausimus ir sakė, kaip užrašyti atsakytus atsakymus. Tada buvo be akinių. Abu kartus paaiškinimą rašė savo ranka. Nežino kas iškvietė policijos pareigūnus. Nepamena ar lauke tuomet buvo kokių žmonių. Automobilyje „Merceds-Benz“ jis sėdėjo vienas. Vairuotojo teisių neturi ir niekuomet neturėjo, ką turi daryti eismo įvykio dalyviai, įvykus eismo įvykiui nežinojo. Automobilis stovėjo priekiu į S. Nėries gatvę. Šalia automobilio, kuriame jis sėdėjo, stovėjo dar vienas automobilis, link pastato pusės. A. V. automobilis stovėjo prie pastato. A. V. atsitrenkė į automobilio priekį, keleivio pusę. Šalia stovėjo tik vienas automobilis. 2010 m. vasario 24 d. savo paaiškinime neteisingai nurodė, kad automobilių stovėjimo aikštelėje kitų automobilių nebuvo. Savo asmens dokumento su savimi neturėjo. A. V. jam pasakė, kad yra „(duomenys neskelbtini) s“ prezidentas, sakė atvažiuoti į jo darbovietę, nes dirba tame pastate, prie kurio ir įvyko eismo įvykis, tačiau vardo ir pavardės jam nepasakė. Lauke jau buvo tamsu. Automobilis „Mercedes-Benz“ buvo purvinas, tačiau įbrėžimai matėsi. Policijos pareigūnas sakė, kad paaiškinime rašyti tai, ką žino, jokio teksto pareigūnas nediktavo. Trečias asmuo, kuris buvo su jais, yra vardu A., pavardės nežino. Minėtas asmuo kartu su juo dirbo, o įvykio metu buvo su B. B. parduotuvėje. Kai išvažiavo policijos pareigūnas, jie važiavo į namus. Nepamena ar tą pati vakarą, kai įvyko eismo įvykis, rašė paaiškinimą, ar kitą dieną. Dėl to įvykio policijoje lankėsi du kartus. Antrą kartą policijos pareigūnas paskambino B. B. ir pasakė, kad jam reikia atvykti į policijos nuovadą, o B. B. jį ten nuvežė. Įvykio metu kai sėdėjo automobilyje, automobilio variklis buvo išjungtas. Maždaug po 10-15 minučių, kai prie automobilio sugrįžo vairuotoja, atvažiavo policijos pareigūnas. Nežino ar A. V. automobilio langai yra tamsinti, į automobilio vidų nežiūrėjo. Po įvykio, automobilis „Mercedes-Benz“ nebuvo judinamas iš vietos. Tiksliai negali pasakyti ar policijos pareigūnas, atvykęs į eismo įvykio vietą, fotografavo automobilio apgadinimus ar ne. Jo įvykio vietoje pareigūnas neklausinėjo kaip viskas nutiko. B. B. automobilis buvo pastatytas tvarkingai, sukasto sniego kraštuose nebuvo.

Liudytoja B. B. teisme parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamą A. V. pažįsta, su juo turėjo verslo reikalų. Nėra piktuoju. 2010 m. vasario 24 d. vakare automobiliu „Mercedes-Benz“ atvažiavo į parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini) ir nuėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ kartu su kitu darbininku. Automobilyje liko P. S.. Grįžus iš parduotuvės, P. S. jai pasakė, kad asociacijos „(duomenys neskelbtini) “ prezidentas trinktelėjo į jos automobilį, pasakė to automobilio valstybinį numerį, kažką sakė, kad jei ką, galės susitikti. Ji nemano, kad A. V. neprisistatytų, nepasakytų kas toks yra. Tą vakarą jau buvo tamsu, aikštelės danga buvo slidi, daug sniego. Jei gerai pamena, paskambinusi į policiją, to automobilio vairuotojo vardo ir pavardės nesakė, nes ir nežinojo. Regis, kad pavardę sužinojo tik Šiaulių rajono policijos komisariate. Paskambinusi į policiją pasakė, kad savo automobilio ji nejudino ir lauks kol atvažiuos pareigūnas. Nežino, kodėl P. S. nepamena, kad užsirašė to automobilio valstybinį numerį. Šio įvykio ji nematė. Kai ji atėjo prie automobilio, lyg ir nesimatė apgadinimų, tačiau kai pradėjo geriau apžiūrinėti, pamatė, kad įbrėžtas sparnas ir įskeltas bamperis. Tie apgadinimai labai nedideli. Tiksliai nepamena, ar tą patį vakarą buvo nuvykusi į policijos nuovadą parašyti paaiškinimą. Iš viso dėl šio įvykio į policijos nuovadą važiavo du kartus. Abu kartus jai paskambino ir pakvietė atvykti. P. S. jai nesakė ar A. V. jis pasakė savo pavardę. Ji tikrai nemano, kad A. V. tyčia pasišalino iš įvykio vietos, mano, kad A. V. tikrai skubėjo. A. V. yra rimtas žmogus ir taip nepasielgtų. Jam net nebuvo priežasties pasišalinti, nes visą žalą turėjo atlyginti draudimo kompanija. Kai išvažiavo policijos pareigūnas, jie grįžo į namus, nes jai reikėjo palikti su ja kartu buvusius du vyrus. A. V. ji neturi jokių pretenzijų. Supranta, kad tai jam nutiko tikrai netyčia, taip gali nutikti kiekvienam, A. V. negeriantis žmogus. Likti be teisės vairuoti jam būtų labai sunku. Teismo norėtų paprašyti, kad dėl to, kas surašyta administracinės teisės pažeidimo protokole, A. V. nebaustų. Tyčios A. V. veiksmuose nebuvo, apgadinimai buvo vos matyti. Kai atvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę, joje stovėjo keletas automobilių. Joje stovėjo A. V. automobilis ir dar kažkoks kitas. P. S. kažką minėjo, kad tas vairuotojas jam sakė užeiti dienos metu ir tada viską aptars, išsiaiškins. Abu kartus į policijos nuovadą važiavo kartu su P. S.. Kiek pamena, antrą kartą ji P. S. tik nuvežė, tačiau nebuvo su juo, kai šis rašė paaiškinimą. Gali būti taip, kad paaiškinimą ji rašė tą pačią dieną, kiek vėliau po šio įvykio, tiksliai to nepamena. Lauke jau buvo tamsu, blogai apšviesta automobilių stovėjimo aikštelė. Jos automobilio apgadinimai matėsi tik šiek tiek. Nepamena, kaip vyko automobilio fotografavimas, nelabai tuo domėjosi. Gali būti, kad policijos pareigūnas nuvalė purvą nuo automobilio, nes buvo labai purvinas. Prie automobilio sparno nebuvo priėjusi, kai šis dar buvo purvinas, nes apžiūrėjo automobilio bamperį. Labai nesigilino į apgadinimus. Iš A. V. 1996-1997 m. nuomojosi patalpas savo verslui. Dėl to jokių konfliktų, nesutarimų nėra turėję.

Lietuvos Respublikos ATPK 224 str. 3 d., numatyta, jog atsižvelgiant į tai, jog dėl visų pažeidimų buvo surašytas vienas protokolas, teismas dėl visų nagrinėjamos bylos pažeidimų turi teisę skirti nuobaudą ir už pažeidimus, nenumatytus Lietuvos Respublikos ATPK 224 str., tačiau sudarančius idealiąją sutaptį su pažeidimais, patenkančiais į ATPK 224 str. pateiktą pažeidimų sąrašą.

Kelių eismo taisyklėse įtvirtinta sąvoka eismo įvykis – įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Tam, kad asmenį būtų galima patraukti administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos 127 str. 2 d. eismo įvykyje turi būti apgadinta kitiems asmenims priklausantis turtas. Kaip matyti iš eismo įvykio vietos schemos, eismo įvykio fotonuotraukų kopijų, liudytojų paaiškinimų, matyti, jog buvo apgadintos dvi transporto priemonės – automobilis „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis „Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šiuo atveju veikos kvalifikavimui automobilių apgadinimo mastas nėra svarbus. Remiantis tuo, kas paminėta teismas konstatuoja, jog A. V. kaltė dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. įrodyta.

Kelių eismo taisyklių 16 punkte nurodyta, jog motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir policijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ar muitinės pareigūno reikalavimu pateikti nustatytosios formos dokumentą, patvirtinantį teisę vairuoti transporto priemonę, transporto priemonės registravimo ir privalomosios techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą), kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų nustatytus dokumentus, taip pat leisti jiems patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įrengtų ir įteisintų prietaisų rodmenis. Šiuo atveju byloje nėra duomenų apie policijos pareigūno reikalavimą A. V. pateikti vairuotojo pažymėjimą, bei A. V. atsisakymą jį pateikti, todėl byla dalyje dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 6 d. nutrauktina vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 d. 1 p., nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalies dispozicija numato atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Kelių eismo taisyklių 231-234 punktuose nurodyta, jog įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo: nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui ir pažymėti eismo įvykio vietą nustatyta tvarka; pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus; pateikti teisę vairuoti transporto priemonę patvirtinantį dokumentą, transporto priemonės registravimo ir privalomosios techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ar kitus asmens turimus dokumentus, jeigu to reikalauja kiti su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai; jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietą ir laukti, kol atvažiuos policija, išskyrus tuos atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietą arba turi būti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiam asmeniui ar jam pačiam; imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiesiems, iškviesti greitąją medicinos pagalbą, o jeigu iškviesti greitosios medicinos pagalbos arba nukentėjusiųjų nuvežti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą kitu transportu neįmanoma, nuvežti juos į artimiausią asmens sveikatos priežiūros įstaigą savo transporto priemone, išskyrus tuos atvejus, kai tai sukeltų pavojų nukentėjusiųjų gyvybei ar sveikatai. Jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant švaraus popieriaus lapo, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. Jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. A. V. veika formaliai atitinka kelių eismo taisyklių numatytą eismo įvykio sąvoka, tačiau tam, kad kiltų administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., būtina įvertinti, ar apie šį eismo įvykį asmuo privalėjo pranešti policijai. Šiuo atveju liudytojų A. N., I. V., B. B. parodymai patvirtina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginius, jog su P. S. sutarė dėl eismo įvykio aplinkybių, susitarė susitikti kitą dieną dėl galimos žalos padarymo, prisistatė vardu bei pavarde, parodė darbovietę, nesislapstė, be to tamsoje ir dėl purvo bei sniego nesimatė automobilių apgadinimų, t.y. nebuvo pagrindo apie įvykį pranešti policijos pareigūnams. Šios aplinkybės taip pat patvirtina, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. V. buvo įsitikinęs, jog P. S. yra nukentėjusysis asmuo. Be to pažymėtina, jog eismo įvykio vietos schema yra užpildyta nesilaikant visų reikalaujamų pildymo taisyklių – nenurodytas konkretus automobilio sugadinimo mastas bei sugadinimo požymiai, dėl ko negalima objektyviai nustatyti minėto eismo įvykio metu dalyvavusių asmenų galėjimo vietoje įvertinti turto sužalojimo faktą. Nenustatytas kas buvo liudytojas matęs įvykį. Yra eismo įvykio vietos schemoje laiko taisymai. Iš liudytojo P. S. paimtas paaiškinimas rašytas per du kartus, skirtingomis dienomis, prieštaraujantis pirmajai paaiškinimo daliai ir parodymams duotiems teisminio nagrinėjimo metu. Liudytojos B. B. parodymai prieštarauja liudytojo P. S. parodymams ir įrašui pateiktam iš Šiaulių AVPK budėtojo tarnybos. Be to policijos atstovas šioje byloje pripažino, kad renkant įrodymus administracinėje byloje, tiek ir įforminant pažeidimą, buvo padaryta nemažai klaidų. Eismo įvykio sąvoka ir visos dalyvių pareigos yra aiškiai apibrėžtos. Nesant pagrindinei aplinkybei pagal LR ATPK 130 str. 1 d. kyla klausimas ar ta atsakomybė būtų pagrįsta. Jo nuomone A. V. neturėjo motyvo ir tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Taip pat liudytojos B. B. nuomone tyčios A. V. veiksmuose nebuvo, apgadinimai buvo vos matyti.

Visa tai duoda pagrindą teigti, jog nėra įrodyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tyčia dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, todėl byla dalyje dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. nutrauktina vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 d. 1 p., nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Motyvuojamoji dalis

A. V. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebūvimą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, jam skirtinas sankcijoje nustatytos baudos vidurkis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30² str., 224 str., 286 str., 287 str., 291-293 str.,

nutaria:

A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. skirti – 150 (vieno šimto penkiasdešimties) litų baudą.

A. V. iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

A. V. iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 6 d., nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 10 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjas Alfredas Vilbikas