- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-02-27
- Bylos Nr.
- 2A-192-125/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01335-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Bronius Valius (pirm.), Alona Romanovienė, Erinija Kazlauskienė
- Atsakovas
- M. K.
- Ieškovas
- UAB „Gipsata“
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Alonos Romanovienės, Erinijos Kazlauskienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo M. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Gipsata“ ieškinį atsakovui M. K. dėl skolos ir delspinigių priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 2500 Lt įsiskolinimo, 21,00 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas neįvykdė įsipareigojimo atsiskaityti už atliktus apdailos ir remonto darbus privačiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), pagal 2012-07-10 remonto darbų rangos sutartį ir 2012-07-17 darbų perdavimo-priėmimo aktą. Atsakovas su ieškove neatsiskaitė iki šiol. Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą atsakovas privalo mokėti ieškovei sutartyje numatyto dydžio, t.y. 0,02 procentų delspinigius, kurie apskaičiuoti už laikotarpį nuo 2012-07-17 iki kreipimosi į teismą dienos – 2012-08-28.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2013-10-07 sprendimu ieškinį tenkino: priteisė ieškovei iš atsakovo 2500 Lt įsiskolinimo už atliktus darbus, 21 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1076 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, jog ieškovė reikalavimą priteisti iš atsakovo įsiskolinimą už atliktus remonto ir apdailos darbus grindžia tarp šalių sudaryta sutartimi ir ieškovės pasirašytu darbų perdavimo - priėmimo aktu. Atsakovas nesutinka su šiuo reikalavimu, nurodydamas, kad ieškovė darbus atliko nekokybiškai, atsakovas žodžiu nurodė ieškovei ištaisyti nustatytus trūkumus, o iki 2012-07-21 ieškovei neištaisius trūkumų, buvo atsisakyta jos paslaugų. Atsakovas nekokybiškai atliktus darbus įrodinėja nuotraukomis bei liudytojų parodymais. Teismas padarė išvadą, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta rašytinė vartojimo rangos sutartis, kuriai mutatis mutandis taikomos CK 6.188, 6.350 – 6.370 straipsniuose nustatytos taisyklės (CK 6.672 str. 2 d.). Kasacinio teismo išaiškinta, kad kai rangovas reiškia reikalavimą užsakovui sumokėti už atliktus rangos darbus, o užsakovas ginčija tokį reikalavimą, remdamasis darbų trūkumais, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo–priėmimo metu. Atsakovas nenurodė aplinkybių, kad atliktų darbų trūkumai buvo užslėpti, dėl ko atsakovas nebūtų galėjęs trūkumų pastebėti priimant darbus, priešingai, iš atsakovo paaiškinimų matyti, kad atliktų darbų trūkumai buvo akivaizdūs, juos atsakovas galėjo pastebėti iš karto atliekant ar priimant darbus. Atsakovas neįvykdė pareigos darbų priėmimo akte nurodyti ir aptarti pastebėtus darbų trūkumus. Nagrinėjamu atveju atsakovas privalėjo būti aktyvus, vykdyti sutarties pagrindu atsiradusius įsipareigojimus arba ginti savo teises įstatymo numatytais gynimo būdais. Atsižvelgiant į pareikšto ieškinio reikalavimą, į tai, kad atsakovas įstatymo nustatyta tvarka nėra pareiškęs reikalavimo dėl savo galimai pažeistų teisių gynimo, konstatuotina, kad byloje pateikti įrodymai – nuotraukos, liudytojų parodymai neturi šioje byloje įrodomosios reikšmės, todėl šie įrodymai netiriami ir nevertinami. Teismas nesutiko su atsakovo pozicija, kad ieškovei nekokybiškai atlikus sutartyje numatytus darbus, sutartis savaime nutrūksta liepos 17 d.. Tarp šalių sudarytos sutarties 8.5 punkte įtvirtinta, kad užsakovas (atsakovas) turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, įspėjęs rangovą (ieškovą) apie tai raštu prieš 7 dienas ir pareikalauti nuostolių atlyginimo tuo atveju, jei rangovas bankrutuoja ar nepajėgia vykdyti sutartinių įsipareigojimų. Atsakovas sutartyje numatytos sutarties nutraukimo tvarkos nesilaikė, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas tarp šalių sudarytą sutartį yra vienašališkai nutraukęs.
Šalies argumentai
Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-10-07 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Nurodo, jog vartotojų teisių apsauga vertintina kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai, todėl teismas šioje byloje turėjo būti aktyvus. Teismas nepagrįstai visiškai neaptarė byloje esančių įrodymų, nors privalėjo būti aktyvus. Teismas nevertino byloje esančių nuotraukų, neanalizavo jose užfiksuotų darbų trūkumų. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo apklausti liudytojai, kurių parodymų teismas neaptarė, nors visi liudytojai vienareikšmiškai patvirtino, kad apdailos ir remonto darbai buvo atlikti nekokybiškai. Taip pat buvo nustatytas rangos sutarties 1 punkto pažeidimas: darbai buvo vykdomi ir po sutartyje numatyto galutinio darbų atlikimo termino. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog neteikė pastabų dėl atliktų darbų kokybės. Ieškovė pati nurodė, kad tiek atsakovas, tiek jo žmona reiškė pastabas dėl atliktų darbų kokybės. Ieškovė net kelis kartus buvo informuota apie darbų trūkumus, taigi atsakovas tinkamai įgyvendino jam, kaip vartotojui, suteiktą teisę reikalauti, kad rangovas neatlygintinai pašalintų darbų trūkumus. Ieškovės atstovas posėdžio metu pripažino, kad buvo tartasi su atsakovu dėl atliktų darbų trūkumų pašalinimo, taigi ieškovė pripažino trūkumų faktą. Įstatymų leidėjas nenurodo, jog reikalavimai dėl darbų trūkumų turi būti pateikti raštu. Teismas nepagrįstai nusprendė, jog ieškovei vienašališkai pasirašius darbų perdavimo-priėmimo aktą laikytina, kad darbai atlikti laiku. Liudytojai byloje paliudijo, kad rangos darbai buvo vykdomi ir po akto pasirašymo. Teisę vienašališkai pasirašyti darbų priėmimo-perdavimo aktą rangovas turi tik tuo atveju, jei tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus. Teismų praktikoje suformuota nuostata, jog defektų faktą privalo įrodyti užsakovas, bet jų susidarymo priežastis, šalinančias rangovo atsakomybę, turi įrodyti rangovas. Nagrinėjamu atveju rangovas net neįrodinėjo, kad nuotraukose užfiksuoti ir liudytojų nurodyti defektai atsirado ne dėl jo kaltės.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog apeliacinio skundo argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio ir neatitinka ginčo turinio. Atsakovas nevykdė sutarties, todėl yra pagrindas taikyti jam civilinę atsakomybę už sutarties nevykdymą. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, o liudytojų parodymai vertintini kritiškai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovė ir atsakovas 2012-07-10 sudarė remonto darbų rangos sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atsakovui atlikti apdailos ir remonto darbus privačiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo už atliktus darbus ieškovei sumokėti iš karto rangovei atlikus darbus, o uždelsus atsiskaityti, mokėti 0,02 proc. dydžio delspinigius, skaičiuojamus nuo atliktų darbų kainos už kiekvieną uždelstą dieną. Sutartyje numatyta, jog rangovas darbus pradeda 2012-07-10 ir baigia 2012-07-17. Darbai laikomi baigtais rangovui ir užsakovui pasirašius atliktų darbų aktus. Iš byloje esančio 2012-07-17 darbų perdavimo-priėmimo akto matyti, jog jis pasirašytas tik rangovo, užsakovas akto nepasirašė. Atsakovas ginčijo atliktų darbų kokybę, teigdamas, jog ieškovei žodžiu buvo nurodyta ištaisyti darbų trūkumus, o šiai to nepadarius buvo atsisakyta ieškovės paslaugų. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos aplinkybes, nusprendė, kad atsakovas neįvykdė pareigos darbų priėmimo akte nurodyti ir aptarti pastebėtus darbų trūkumus. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju atsakovas privalėjo būti aktyvus, vykdyti sutarties pagrindu atsiradusius įsipareigojimus arba ginti savo teises įstatymo numatytais gynimo būdais. Atsižvelgdamas į pareikšto ieškinio reikalavimą, į tai, kad atsakovas įstatymo nustatyta tvarka nėra pareiškęs reikalavimo dėl savo galimai pažeistų teisių gynimo, teismas konstatavo, kad byloje pateikti įrodymai – nuotraukos, liudytojų parodymai neturi šioje byloje įrodomosios reikšmės, todėl šių įrodymų netyrė ir nevertino. Kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytu bylos aplinkybių vertinimu, nes toks vertinimas prieštarauja teisės normų, reglamentuojančių vartojimo rangos santykius, nuostatoms.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai. Tiek Europos Sąjungos, tiek nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą ir numato, jog vartojimo sutartims greta bendrųjų sutarčių teisės taisyklių taikomos specialios, užtikrinančios didesnę vienos iš sutarčių šalių – vartotojo – teisių apsaugą, taisyklės. Vartojimo sutarčių instituto specifika, be kita ko, pasireiškia platesniu vartotojo teisių gynimo būdų nustatymu, atitinkamais atvejais suteikimu vartotojui teisės nutraukti vartojimo sutartį specialiose vartojimo santykius reglamentuojančiose teisės normose, kurios su Civilinio kodekso 6.217 straipsnio 1 dalimi koreliuoja kaip specialiosios su bendrąja, nustatytais pagrindais. CK 6.672 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog vartojimo rangos sutarčiai mutatis mutandis taikomos CK 6.188, 6350-6.370 straipsniuose nustatytos taisyklės. Esant vartojimo rangos teisiniams santykiams, darbo rezultato priėmimo ir naudojimo metu nustačius jo trūkumus, užsakovas turi teisę savo pasirinkimu pareikšti rangovui CK 6.665 straipsnio 1 ir 3 dalyse bei 6.363 straipsnio 4-8 dalyse nustatytus reikalavimus. CK įtvirtinta vartotojo teisių gynimo būdų įvairovė, kurių taikymo pasirinkimo teisė suteikta vartotojui, yra viena iš vartojimo sutarčių instituto specifikos išraiškų. CK 6.363 straipsnyje nustatytų vartotojo teisių gynimo būdų taikymą lemia netinkama daikto kokybė ir vartotojo pasirinkimas. Reikalavimus daikto kokybei reglamentuoja aptariamo straipsnio 1-3 dalys. Pagal juos kiekvienu atveju, atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes, spręstina dėl daikto atitikimo kokybės reikalavimams, o, nustačius, kad daiktas yra netinkamos kokybės, vertintina, ar nustatytas nukrypimas nuo kokybės reikalavimų yra toks, kad sudaro pagrindą taikyti vartotojo pasirinktą teisių gynimo būdą. Esant vartojimo rangos santykiams, daikto kokybė vertintina ir šalių individualaus susitarimo kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, jog darbų rezultatas pagal šalių sudarytą vartojimo rangos sutartį buvo su akivaizdžiais trūkumais. Pirmosios instancijos teismo nuomone, atsakovas, kaip vartotojas, turėjo būti aktyvus ir ginti savo teises įstatymo numatytais gynimo būdais, todėl atsakovo pasyvus elgesys, kai jis daugiau nei metus nesumoka ieškovei už atliktus darbus ir nesiima jokių veiksmų savo teisėms apginti, nepateisinamas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo bylos aplinkybių vertinimu, nes taip nepagrįstai visa atsakomybė už tinkamą sutarties sąlygų įvykdymą perkeliama užsakovui, o tai prieštarauja vartojimo rangos sutarties instituto tikslui – didesniam vartotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugos užtikrinimui. Atsakovas nurodo, jog pastebėjęs atliktų darbų trūkumus, nurodė juos ieškovei ir paprašė neatlygintinai pašalinti darbų trūkumus, t.y. pasirinko CK 6.363 straipsnio 4 dalies 3 punkte įtvirtintą teisių gynimo būdą. Nors atsakovas to neįformino raštu, tačiau ieškovės atstovas posėdžio pirmosios instancijos metu parodė, jog tiek atsakovas, tiek jo žmona reiškė pretenzijas dėl darbų kokybės (b.l. 45). Tai, jog atsakovas ginčijosi su ieškovės atstovu dėl darbų kokybės, paliudijo ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausti liudytojai: atsakovo brolis A. K., tėvas A. K.. Šie liudytojai, taip pat atsakovo žmona parodė, jog 2012-07-21 atsakovas ieškovės paslaugų atsisakė. Liudytojai A. B. ir P. R. paliudijo trūkumus, susijusius su durų įstatymu. Be to, atsakovas ieškovės suteiktų darbų kokybę įrodinėjo atliktų darbų nuotraukomis. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas įstatymo nustatyta tvarka nepareiškė reikalavimo dėl pažeistų teisių gynimo, nusprendė, jog liudytojų parodymai ir nuotraukos įrodomosios reikšmės šioje byloje neturi. Kolegija nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Teismas turėjo įvertinti tą faktą, jog byloje esantis 2012-07-17 darbų perdavimo-priėmimo aktas pasirašytas tik ieškovės atstovo, atsakovo parašo ant jo nėra, taigi ieškovei nepateikus tinkamai įforminto perdavimo-priėmimo akto, teismas, nustatinėdamas darbų atlikimo faktą bei kokybę, turėtų vertinti visus byloje esančius įrodymus. Įvertinus visas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad atsakovas savo kaip vartotojo teises gynė 6.363 straipsnio 4 dalies 3 punkte ir 6.665 straipsnio 1 dalies 1 punkte, o ieškovei nepašalinus trūkumų – 6.363 straipsnio 8 dalyje įtvirtintu būdu, t.y. vienašališkai nutraukdamas sutartį bei pareikalaudamas grąžinti sumokėtą kainą, o šiuo atveju – atsisakydamas sumokėti už nekokybiškai atliktus darbus. Ieškovė pripažino, jog medžiagos darbams atlikti buvo pirktos iš atsakovo lėšų. Pažymėtina, jog CK 6.363 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta vartotojo teisių apsaugos priemonė yra specialus vartotojo teisių gynimo būdas, kurio taikymo galimybė nėra sąlygota daikto nepašalinamų trūkumų egzistavimu, taigi jis gali būti taikomas ir tada, kai daikto trūkumai gali būti pašalinti. Nors atsakovas šio pasirinkto savo teisių gynimo būdo neįformino raštu, būtų neteisinga ir neproporcinga perkelti atsakovui visą įrodinėjimo raštu pareigą, nes, kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė taip pat nevykdė rangos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, pvz. pildyti remonto darbų žurnalą, kurio pagrindu būtų galima spręsti apie atliktų darbų apimtis ir kokybę. Be to, ieškovė taip pat raštu nereiškė atsakovui pretenzijų, jog šis nepriėmė darbų pagal darbų perdavimo-priėmimo aktą, t.y. jo nepasirašė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teigtina, jog pirmosios instancijos teismas, nesant tinkamai įformintos rašytinės medžiagos, apie atliktų darbų kokybę turėjo spręsti vertindamas visus byloje esančius įrodymus, taip pat ir nuotraukas bei liudytojų parodymus. Kolegijos nuomone, byloje esantys įrodymai pakankami spręsti atliktų darbų kokybę buvus netinkama. Taigi pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą, ją perkeldamas atsakovui, ir nepagrįstai nepripažino atsakovą gynus savo, kaip vartotojo teises, CK numatytais gynimo būdais.
Kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu CK 6.217 straipsnio aiškinimu vartojimo rangos sutarties kontekste. Teismas nusprendė, jog atsakovas nesilaikė sutartyje numatytos sutarties nutraukimo tvarkos, t.y. vienašališkai nutraukti sutartį, raštu prieš 7 dienas apie tai įspėjus rangovą, ir reikalauti nuostolių atlyginimo tuo atveju, jei rangovas bankrutuoja ar nepajėgia vykdyti sutartinių įsipareigojimų. Aiškinimas, kad CK 6.363 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto vartotojo teisių gynimo būdo taikymas yra galimas tik CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytais pagrindais, neatitiktų teisinio reguliavimo bei vartojimo sutarties instituto tikslų. CK 6.363 straipsnyje nustatytų gynimo būdų, taip pat ir vienašališko sutarties nutraukimo, taikymą lemia netinkama daikto kokybė ir vartotojo pasirinkimas.
Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad atsakovas, remdamasis nekokybiškai atliktų remonto darbų faktu, savo, kaip vartotojo teises, gynė 6.363 straipsnio 4 dalies 3 punkte ir 6.665 straipsnio 1 dalies 1 punkte, o ieškovei nepašalinus trūkumų – 6.363 straipsnio 8 dalyje įtvirtintu būdu, t.y. vienašališkai nutraukdamas sutartį bei pareikalaudamas grąžinti sumokėtą kainą, o šiuo atveju – atsisakydamas sumokėti už nekokybiškai atliktus darbus. Šis vartotojo teisių gynimo būdas, atsižvelgiant į tai, kad remonto darbai buvo atlikti atsakovo medžiagomis, ir į tai, kad ieškovė pati trūkumų nepašalino, laikytinas proporcingu bei nesukeliančiu rangovui neadekvačių pasekmių, taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškovės ieškinį dėl įsiskolinimo už atliktus darbus priteisimo.
Vadovaudamasi anksčiau nurodytomis aplinkybėmis, kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovės ieškinys atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Kadangi teismas naikina pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuria ieškovės ieškinys patenkintas, ir priima naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidas. Iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovas proceso pirmosios instancijos teisme metu patyrė 950 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų: ieškinį atmetus, ši suma priteistina iš ieškovės (b.l. 58, 60) (CPK 93 str. 1, 5 d., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326?330 straipsniais, teisėjų kolegija
nusprendė:
panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Atsakovui M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės UAB Gipsata, įmonės kodas 302817915, priteisti 950 Lt bylinėjimosi išlaidų.