Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės ir Agnės Stankevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilęs dėl VSAT 2022 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas), kuriuo pareiškėjui atsisakyta leisti atvykti į Lietuvos Respubliką kertant sieną, kaip asmeniui, dėl kurio įspėjimas atsisakyti leisti atvykti yra įtrauktas į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje esančiais rašytiniais duomenimis nustatyta, kad 2022 m. rugsėjo 15 d. 23.01 val. per VSAT Vilniaus pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės punktą maršrutiniu autobusu iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką vyko (duomenys neskelbtini) pilietis V. S., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini).

V. S. 2021 m. spalio 11 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), kuris galioja iki 2023 m. spalio 11 d. Pareiškėjais gyvenamąją vietą yra deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini).

Užimtumo tarnyba 2022 m. gegužės 13 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pareiškėjo darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 16 d. iki 2023 m. spalio 11 d. Nuo 2022 m. birželio 1 d. pareiškėjas dirbo (duomenys neskelbtini).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas), 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 2016/399, nustatantis taisykles, reglamentuojančias asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (toliau – ir Šengeno sienų kodeksas), 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas Nr. 1987/2006/EB „Dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo“ (toliau – ir SIS II Reglamentas), 2019 m. spalio 11 d. Europos Bendrijos Komisijos rekomendacija nustatytas bendras „Praktinis sienos apsaugos pareigūnų vadovas“, skirtas valstybių narių kompetentingoms institucijoms naudoti vykdant asmenų kontrolę pasienyje, ir pakeičiama 2006 m. lapkričio 6 d. Komisijos rekomendacija C(2006) 5186 (toliau – ir Šengeno vadovas).

Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad užsieniečiams, atvykstantiems į Lietuvos Respubliką ir išvykstantiems iš jos, taikomos Šengeno sienų kodekso nuostatos. Šengeno sienų kodekso 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išorės sienų kirtimą tikrina sienos apsaugos pareigūnai. Pagal Įstatymo 9 straipsnio 2 dalį VSAT pareigūnai pasienio kontrolės punkte atliekamo pasienio tikrinimo metu privalo nustatyti, ar užsienietis atitinka atvykimo į Lietuvos Respubliką nustatytas sąlygas ir ar nėra priežasčių, dėl kurių užsienietis turi būti neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką.

Remiantis Įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, užsieniečio neįleidimo į Lietuvos Respubliką sąlygos nustatomos vadovaujantis Šengeno sienų kodeksu. Pagal minėto straipsnio 2 dalį sprendimą neįleisti užsieniečio į Lietuvos Respubliką priima VSAT. Sprendimas neįleisti užsieniečio į Lietuvos Respubliką nepriimamas dėl užsieniečio, kuris pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad 2022 m. rugsėjo 15 d. 23.01 val. (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės punkte pareiškėjas nepateikė prašymo dėl prieglobsčio suteikimo, nėra.

Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalyje ir 8 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pareigūnai atlikdami atvykstančių asmenų kontrolę patikrina ne tik kelionės dokumentą, galiojančią vizą jei to reikalaujama pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 539/2001 (1), išskyrus atvejus, kai jie turi galiojantį leidimą gyventi arba galiojančią ilgalaikę vizą, numatomo buvimo tikslą bei sąlygas, bet ir, ar atvykstantys asmenys nelaikomi keliančiais grėsmę nei vienos iš valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams, pirmiausia - dėl jų valstybių narių duomenų bazėse nėra įtrauktas įspėjimas neįsileisti dėl išvardintų priežasčių ir ar jie nėra asmenys, dėl kurių į Šengeno informacinėje sistemoje yra įtrauktas įspėjimas neįsileisti.

Šengeno sienų kodekso 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad trečiosios šalies piliečiui, kuris neatitinka visų 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų atvykimo sąlygų ir nepriklauso 6 straipsnio 5 dalyje nurodytoms asmenų kategorijoms, neleidžiama atvykti į valstybių narių teritorijas. Tai nepažeidžia specialių nuostatų dėl teisės į prieglobstį ir tarptautinę apsaugą arba dėl ilgalaikių vizų išdavimo taikymo. Taigi, atlikdami atvykstančių asmenų patikrinimus, VSAT pareigūnai vadovaujasi Šengeno sienų kodeksu, pagal kurio 6 straipsnio 1 dalies d punktą trečiosios šalies piliečiui viena iš būtinų atvykimo į Šengeno erdvę sąlygų yra ta, kad jis neturi būti asmuo, dėl kurio į SIS yra įtrauktas įspėjimas neįsileisti.

Pagal Europos Sąjungos sutarties 67 straipsnio 2 dalies ir 80 straipsnio nuostatas, Sąjunga suformuluoja valstybių narių solidarumu paremtą bendrą prieglobsčio, imigracijos ir išorės sienų kontrolės politiką, kuri būtų teisinga trečiųjų šalių piliečiams, Sąjungos politikai ir jos įgyvendinimui taikomas solidarumo ir teisingo atsakomybės pasidalijimo tarp valstybių narių principas. Reglamento preambulės 5 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad centrinė antros kartos Šengeno informacinė sistema turėtų būti kompensacinė priemonė, padedanti išlaikyti aukšto lygio saugumą Europos Sąjungos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, remiant politikos krypčių, susijusių su į Sutarties IV antraštinės dalies trečią dalį įtraukta Šengeno acquis dalimi dėl asmenų judėjimo, įgyvendinimą.

Atsakovas su atsiliepimu į bylą pateikė pagal pareiškėjo asmens duomenis atliktos paieškos išrašus, kurie patvirtina, kad pareiškėjas yra trečiosios šalies pilietis, kuriam draudžiam atvykti į Šengeno erdvę arba joje apsigyventi SIS II Reglamento 24 straipsnio pagrindu nuo 2022 m. liepos 29 d. iki 2025 m. liepos 28 d. Draudimą paskelbusi valstybė – Švedija. Iš byloje pateiktų Migracijos departamento duomenų papildomai matyti, kad pagal pateiktą užklausą Migracijos departamentas gavo 2022 m. rugsėjo 28 d. papildomą informaciją apie tai, kad įspėjimą Švedija paskelbė dėl pareiškėjo nelegalaus darbo. Pareiškėjas pasinaudojo teise apskųsti Švedijos Migracijos tarnybos sprendimą, galutinis sprendimas priimtas 2022 m. liepos 26 d.

Byloje taip pat pateiktas VSAT Vilniaus pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos specialisto M. A. 2022 m. rugsėjo 16 d. tarnybinis pranešimas Nr. 163-1737, iš kurio matyti, kad pasienio tikrinimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pilietis V. S. yra nepageidaujamas Šengeno erdvėje ir jam yra draudžiam atvykti į Šengeno erdvę SIS II reglamento 24 straipsnio pagrindu. Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad asmeniui surašytas „Atsisakymas leisti atvykti kertant sieną“ Nr. (duomenys neskelbtini). Dokumentus tikrino jaunesnioji specialistė S. S., sprendimą priėmė specialistas M. A. Prie tarnybinio pranešimo pridėtas neįsileidimo dokumentas ir asmens dokumentų kopijos. Teismas neturi pagrindo abejoti pareigūno tarnybiniu pranešimu ir jame nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad 2022 m. rugsėjo 15 d. patikrinus pareiškėjo asmens duomenis antrosios kartos Šengeno informacinėje sistemoje nustatyta atitiktis dėl asmens ir nurodyti veiksmai, kurių reikia imtis.

SIS II Reglamento 24 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad duomenys apie trečiųjų šalių piliečius, kurių atžvilgiu buvo pateiktas perspėjimas draudimo atvykti arba apsigyventi tikslais, įvedami remiantis nacionaliniu perspėjimu, kurio pagrindas - kompetentingų administracinių institucijų arba teismų sprendimas pagal nacionalines proceso teisės normas, priimtas individualaus įvertinimo pagrindu. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad perspėjimas taip pat gali būti įvestas, kai sprendimas grindžiamas tuo, kad trečiosios šalies piliečiui buvo taikyta tokia priemonė kaip išsiuntimas ar atsisakymas leisti atvykti, kuri nebuvo atšaukta ar sustabdyta ir apima arba taikoma kartu su neįleidimu atvykus, o atitinkamais atvejais - draudimu apsigyventi - remiantis tuo, kad buvo nesilaikoma nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių atvykimą ar apsigyvenimą. Prieš pateikdama perspėjimą, valstybė narė nustato, ar tas atvejis yra adekvatus, atitinkamas ir pakankamai svarbus, kad pateisintų perspėjimo įvedimą į SIS II. Perspėjimas į SIS II įvestinas tik esant konkrečiam motyvuotam poreikiui (SIS II Reglamento 21 str.).

Nors pareiškėjas nurodė, kad Švedijos migracijos tarnybos pareigūnai padarė eilę pažeidimų, pasak pareiškėjo atstovo teismo posėdžio metu, pareiškėjo atstovai Švedijoje pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo, tačiau pagal SIS II Reglamento 34 straipsnio 2 dalį tik perspėjimą pateikusi valstybė narė gali keisti, papildyti, taisyti, atnaujinti arba ištrinti savo įvestus duomenis. Perspėjimą įvedė Švedija, todėl čia tik šios valstybės kompetencija tvarkyti šiuos duomenis apie pareiškėją. Pareiškėjas nėra pateikęs įrodymų, kad šie duomenys apie jį Sprendimo priėmimo metu buvo panaikinti. Kol šie duomenys yra Šengeno informacinėje sistemoje, pareiškėjas negali atvykti ar apsigyventi Šengeno erdvėje.

Teismas pažymi, kad Šengeno sienų kodekso 14 straipsnio 1 dalis yra imperatyvi norma. Nukrypti nuo šios normos taikymo galima tik esant įstatyme įtvirtintiems pagrindams. Pagal Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 5 dalies c punkte. Minėtas punktas numato, kad trečiųjų šalių piliečiams, kurie neatitinka vienos ar kelių Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų, valstybė narė gali leisti atvykti į savo teritoriją dėl humanitarinių motyvų, nacionalinių interesų arba tarptautinių įsipareigojimų. Jeigu dėl trečiosios šalies piliečio yra priimtas įspėjimas, kaip nurodyta 1 dalies d punkte, jam leidžianti atvykti valstybė narė apie tai atitinkamai praneša kitoms valstybėms narėms. Nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių, leidžiančių nukrypti nuo Šengenų sienų kodekso 14 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto draudimo, nenustatyta.

Nagrinėjamu atveju, pagrindinis teisėtas Sprendimo priėmimo pagrindas yra gauta informacija apie pareiškėją, kuri Sprendimo priėmimo dieną nebuvo nei nuginčyta, nei pakeista, nei panaikinta.

Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjo atstovas kėlė abejones, kad Sprendimas yra nepagrįstas, kadangi nėra duomenų, kada VSAT pareigūnai susisiekė su SIRENE biuru, neišsiaiškino, dėl kokių priežasčių pareiškėjui draudžiama atvykti į Šengeno erdvę. Teismas su tokiais pareiškėjo argumentais nesutinka.

Pagal Šengeno vadovo 4.2 punktą, jeigu SIS nustatoma atitiktis dėl asmens ar daikto, sienos apsaugos pareigūno ekrane bus parodytas veiksmas, kurio imtis. Iš 4.2.5 punktą, jeigu perspėjime nurodyta, kad reikia imtis skubių veiksmų, pirmiau nurodyta informacija turėtų būti nedelsiant perduota nacionaliniam SIRENE biurui. Nagrinėjamu atveju Iš byloje atsakovo pateikto išrašo paieškos sistemoje matyti, kad nustačius pareiškėjo atitiktį paieškos sistemoje nurodyti tokie atlikti veiksmai: nustačius atitiktį prie išorės sienos (ir išduodant vizą) – neleisti atvykti į šalį. Taip pat skliausteliuose pažymėta, kad reikalinga prieš tai susisiekite su SIRENE biuru, jeigu asmuo naudojasi Sąjungos suteikta teise laisvai judėti.

SIS II Reglamento 25 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad esant sutapimui pagal 24 straipsnio perspėjimą dėl trečiosios šalies piliečio, kuriam suteikta teisė laisvai judėti Bendrijoje, perspėjimą vykdanti valstybė narė, pasinaudodama savo SIRENE biuru ir laikydamasi SIRENE vadovo nuostatų, tuoj pat kreipiasi į perspėjimą pateikusią valstybę narę, kad būtų galima nedelsiant nuspręsti, kokio veiksmo imtis. Byloje nustatyta, kad V. S. yra išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), kuris išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindais, o būtent, dėl to, kad pareiškėjas ketina dirbti Lietuvos Respublikoje. Teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad tokiais pagrindais išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikos, nesuteikia pareiškėjui išimtinės teisės laisvai judėti Bendrijoje, kaip apibrėžta 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, VSAT pareigūnai šiuo konkrečiu atveju neturėjo pareigos nedelsiant susiekti su SIRENE ir spręsti kokių veiksmų pareiškėjo atžvilgiu imtis. VSAT pareigūnai turėjo vykdyti 1 punkte nurodytą veiksmą – neleisti atvykti į šalį.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, kad VSAT pareigūnai išsiuntė pranešimą SIRENE apie rastą sutapimą, sutapimo forma buvo užpildyta „online“, grįžtamojo ryšio nebuvo gauta. Iš jau minėto pateikto išrašo apie rastą sutapimą – pareiškėjo duomenis, matyti, kad prie nurodytų veiksmų 3 punkte pažymėta, kad reikalinga Lietuvos kriminalines policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos SIRENE NS nusiųsti pranešimą apie duomenų sutapimą Šengeno informacinėje sistemoje. Iš pateikto išrašo taip pat galima vertinti, kad po nurodytų veiksmų radus sutapimą, yra nuoroda į sutapimo formos pildymą. Teismas neturi pagrindo abejoti pareiškėjo atstovės nurodyta aplinkybe, kad pranešimas buvo išsiųstas. Be to, teismo nuomone, šis veiksmas yra informacinio pobūdžio, t. y. nustačius atitiktį, nusiųsti pranešimą Lietuvos kriminalines policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos SIRENE NS.

Pareiškėjo nurodyti argumentai, kad byloje liko neatsakyta į klausimus, kada tiksliai Švedija įvedė duomenis apie pareiškėją į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą, taip pat aplinkybė ar tie duomenys VSAT pareigūnams buvo prieinami 2022 m. rugpjūčio 31 d., t. y. pareiškėjui išvykstant iš Lietuvos Respublikos, nagrinėjamoje byloje reikšmės neturi. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama ar 2022 m. rugsėjo 15 d. pareiškėjas atitiko visas Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalyje nustatytas atvykimo sąlygas ir nepriklauso 6 straipsnio 5 dalyje nurodytoms asmenų kategorijoms.

Teismas taip pat nevertina byloje pareiškėjo argumentų, susijusių su jo išvykimo 2022 m. rugpjūčio 31 d. iš Lietuvos Respublikos aplinkybėmis, t. y. jei jis būtų žinojęs, kad negalės grįžti, jis nebūtų išvykęs. Kas lėmė pareiškėjo apsisprendimą išvykti iš Lietuvos Respublikos, nėra reikšmingos aplinkybės sprendžiant skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagristo klausimą. Teismas pritaria atsakovės atstovės teismo posėdžio metu nurodytiems argumentams, kad VSAT pareigūnai neturi įgaliojimų nei konsultuoti iš Lietuvos Respublikos išvykstančių asmenų, nei tuo labiau jiems garantuoti teisę sugrįžti. Be to pažymėtina, kad pagal Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 9 punktą užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą arba dėl jo kita Šengeno valstybė į Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi įspėjimą dėl neįsileidimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 nuostatas, perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal Reglamento (ES) 2018/1861 nuostatas, išskyrus Vizų kodekse numatytą atvejį, kai užsieniečiui išduota riboto teritorinio galiojimo viza, arba Reglamente (ES) 2018/1240 numatytą atvejį, kai užsieniečiui išduotas riboto teritorinio galiojimo kelionės leidimas, ir šios aplinkybės paaiškėja užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje metu. Nagrinėjamu atveju VSAT pareigūnai, kaip reikalauja teisės aktai, užtikrino, jog pareiškėjas nepatektų į Šengeno šalių teritoriją.

Pažymėtina, kad pagrindas įtraukti įspėjimą į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą dėl pareiškėjo neįsileidimo pagal SIS II Reglamento nuostatas yra Švedijos kompetentingų administracinių institucijų arba teismų sprendimas. VSAT neturi pagrindo nesivadovauti Šengeno valstybių priimtais sprendimais. Teismas vertina, kad nagrinėjamam atvejui neturi reikšmės pareiškėjo nurodyti argumentai, jog VSAT nesikreipė į Švedijos SIRENE, siekdama išsiaiškinti, kokiu pagrindu ši valstybė į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įvedė perspėjimą dėl jo neįsileidimo. Nagrinėjamu atveju matyti, kad Sprendimas priimtas įvertinus gautus faktinius duomenis, įvestus kitos valstybės narės, kuriais VSAT neturi teisės abejoti.

Nagrinėjamoje byloje jokie reikalavimai Migracijos departamentui pareikšti nebuvo, todėl teismas pareiškėjo atstovo argumentų, kodėl Migracijos departamentas vis dar nepanaikino pareiškėjui leidimo gyventi Lietuvoje, kodėl Migracijos departamentas gavo 2022 m. rugsėjo 28 d. duomenis iš Švedijos SIRENE biuro apie tai, dėl kokių priežasčių buvo įvestas perspėjimas į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą apie pareiškėją, nevertina ir dėl jų nepasisako.

Atsižvelgiant į Europos Sąjungos sutarties nuostatas ir SIS II Reglamento 1 straipsnyje įtvirtintą SIS II tikslą (aukšto lygio saugumo užtikrinimas Europos Sąjungos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, įskaitant visuomenės saugumo bei viešosios tvarkos ir saugumo palaikymą valstybių narių teritorijose, bei Sutarties IV antraštinės dalies trečios dalies nuostatų, susijusių su asmenų judėjimu jų teritorijose, taikymas naudojantis šia sistema perduodama informacija), teisėjų kolegija daro išvadą, kad Sprendimas buvo proporcinga priemonė siekiamam tikslui – užtikrinti Šengeno erdvės valstybių narių interesus ir užkirsti kelią atvykti nepageidaujamiems asmenims į Lietuvos Respubliką bei Šengeno erdvę.

Pagal Sienų kodekso 14 straipsnio 2 dalį atsisakyti leisti atvykti galima tik motyvuotu sprendimu, kuriame nurodomos aiškios atsisakymo priežastys. Sprendimą priima pagal nacionalinę teisę įgaliota institucija. Jis įsigalioja nedelsiant. Motyvuotas sprendimas, kuriame nurodomos tikslios atsisakymo priežastys, pateikiamas V priedo B dalyje nustatytame standartiniame blanke, kurį užpildo institucija, pagal nacionalinę teisę įgaliota priimti sprendimą atsisakyti leisti atvykti. Užpildytas standartinis blankas perduodamas atitinkamam trečiosios šalies piliečiui, kuris tame blanke patvirtina sprendimo neleisti atvykti gavimo faktą. Teismas, įvertinęs rašytinę bylos medžiagą, daro išvadą, kad VSAT pareigūnai laikėsi Šengeno sienų kodekse nustatytos tvarkos, t. y. Sprendimą priėmė užpildydami standartinį blanką, jame aiškiai nurodė atsisakymo įleisti į Lietuvos Respubliką priežastį. Pareiškėjas su Sprendimu buvo supažindintas pasirašytinai. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Sprendimas yra motyvuotas, jo turinys ir forma visiškai atitinka Šengeno sienų kodekso V priedo B dalyje nustatytą „Atsisakymo leisti atvykti kertant sieną“ standartinio blanko turinį ir formą.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad skundžiamas VSAT sprendimas atsisakyti pareiškėjui leisti atvykti kertant sieną yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo sprendimo naikinti.

Kiti ginčo šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai, teismo vertinimu, nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinėja. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas atmestas, jam patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Atsakovas į bylą nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 1–4 dalimis,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. S. patikslintą skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.