- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2008-07-04
- Bylos Nr.
- 1A-432-238-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Valdas Vitunskas, Gytis Večerskas
- Nukentėjusysis
- A. M.
- Advokatai
- Kęstutis Dobilas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Valdo Vitunsko, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Vitai Beleckaitei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, asmeniui - M. S., kuris nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas pagal laidavimą, jo gynėjui advokatui Kęstučiui Dobilui, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Prienų rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nuosprendžio, kuriuo M. S., padaręs LR BK 281 str. 3d. numatytą nusikaltimą, vadovaujantis LR BK 40 straipsniu nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas bei perduotas L. S. atsakomybei pagal laidavimą be užstato 1 (vieneriems) metams.
Iš M. S. Valstybinei ligonių kasai prie SAM už nukentėjusiosios A. M. gydymą priteista 4756,50 Lt (keturi tūkstančiai septyni šimtai penkiasdešimt šeši litai 50 centų).
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. S. pripažintas kaltu pagal LR BK 281 str. 3d. dėl to, kad pažeidė kelių eismo saugumo taisyklių 53 ir 174 punktų reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, t.y. 2005 m. gegužės 29 d. apie 15.20 val., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, Prienų mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairuodamas K. S. priklausantį automobilį VW 32 B, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodamas apie 73 km/h greičiu, tai yra viršydamas gyvenvietėse nustatytą ne didesnį kaip 50 km/h važiavimo greitį, prie (duomenys neskelbtini) namo dviratininkei A. M. sukant iš dešiniosios važiavimo dalies į kairiąją pusę, dėl greičio viršijimo neteko techninės galimybės išvengti dviratininkės partrenkimo, dėl ko susidūrė su dviratininke ir įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta A. M. sveikata.
Šalies argumentai
Prienų rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras apeliaciniu skundu prašo Prienų rajono apylinkės teismo 2007-11-15 nuosprendį pakeisti ir M. S. nuteisti pagal LR BK 281 str. 3 d. laisvės atėmimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams, vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms; vadovaujantis LR BK 67 str. 2. 1 p., 68 str. 2 d. uždrausti M. S. vienerius metus naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones bei priteisti iš M. S. Valstybinei ligonių kasai prie SAM 4756,50 Lt. už nukentėjusiosios A. M. gydymą. Apeliaciniame skunde prokuroras teigia, kad apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti LR BK 40 str. 2 d. numatytų sąlygų visuma, o šiuo konkrečiu atveju yra tik dalis aplinkybių. M. S. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino iš dalies, tik teisminio nagrinėjimo metu, jo kaltę įrodžius nenuginčijamais faktais, jis prisipažino visiškai. Be to, visiškai neatlygino Valstybinės ligonių kasos ieškinio už nukentėjusiosios gydymą. Taip pat, skunde nurodoma, kad nėra pagrindo manyti, jog M. S. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes praeityje jis buvo padaręs dvi nusikalstamas veikas, t.y. 2002-06-19 nutarimu, vadovaujantis LR BPK 9¹ str., BK 53¹ str. atsisakyta kelti baudžiamąją bylą kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 271 str. 1 d., 2005-06-23 prokuroro nutarimu, vadovaujantis LR BK 38 str. 1 d., BPK 215 str. 1 d. 5 p., ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 187 str. 1 d. Be to, M. S. 2006-06-08 baustas administracine tvarka dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo pagal LR ATPK 124 str. 3 d. Apelianto manymu, tai rodo, kad teismas netinkamai pritaikė LR BK 41 str., 54 str. nuostatas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2008m. sausio 25 d. nutartimi prokuroro apeliacinį skundą atmetė ir paliko galioti apylinkės teismo nuosprendį.
Šią Kauno apygardos teismo nutartį kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam teismui apskundė Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas, prašydamas Kauno apygardos teismo 2008m. sausio 25 d. nutartį panaikinti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2008 m. birželio 3 d. nutartimi kasacinį skundą tenkino, Kauno apygardos teismo 2008m. sausio 25 d. nutartį panaikino ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Šalies argumentai
M. S. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Prokuroras neginčija nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal LR BK 281 str. 3d., todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR BPK 320 str. 3d., neperžengdama apeliacinio skundo ribų, baudžiamąją bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, tačiau netinkamai įvertino bylos aplinkybes, reikšmingas nustatant LR BK 40 straipsnyje numatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų buvimą ir todėl neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą-LR BK 40 straipsnio normas bei nepagrįstai M. S. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.
Pagal LR BK 40 str. nuostatas, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.
Tačiau asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik jeigu yra visos to paties straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos, t.y. 1) jeigu asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; ir 2) visiškai prisipažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti visų įvardintų sąlygų visuma.
Taikant BK 40 straipsnį ir atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, viena iš būtinųjų sąlygų – asmuo turi būti pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką. Ši aplinkybė nesiejama su ankstesniu teistumu, nes asmuo gali būti padaręs ir anksčiau nusikalstamų veikų, tačiau dėl jų nenuteistas, o nuo baudžiamosios atsakomybės dėl vienų ar kitų priežasčių atleistas. Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija, formuodama vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką ir atsižvelgdama į susiklosčiusią teismų praktiką, 2008 m. gegužės 20 d. nutartyje Nr. 2K-P-85/2008 išanalizavo sąvokos pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką problemą ir padarė išvadą, kad kelių pakartotinių nusikalstamų veikų padarymas pašalina galimybę pripažinti asmenį nusikaltusiu pirmą kartą. Plenarinė sesija išaiškino, kad asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį. Taip pat, pažymėjo, kad, svarstant klausimą, ar asmuo nusikalto pirmą kartą, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad kartais ankstesnės nusikalstamos veikos tam tikromis aplinkybėmis praranda savo teisinę reikšmę ir leidžia teigti, kad asmuo, vėliau padaręs kitą veiką, nusikalto pirmą kartą. Tokios sąlygos, be kita ko, atsiranda ir tada, kai asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu ir nėra duomenų, kad jis per vienerius metus būtų padaręs nusikalstamą veiką arba be pateisinamų priežasčių būtų nevykdęs teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų.
Iš bylos medžiagos matyti, kad M. S. teisiamas pirmą kartą, tačiau byloje taip pat yra duomenys, kad M. S. anksčiau buvo padaręs dvi nusikalstamas veikas, tačiau 2002-06-19 nutarimu, vadovaujantis LR BPK 9¹ str., BK 53¹ str. jo atžvilgiu atsisakyta kelti baudžiamąją bylą kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 271 str. 1 d.. Be to, 2005-06-23 prokuroro nutarimu, vadovaujantis LR BK 38 str. 1 d., ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 187 str.1 d., nutrauktas. Kaip matyti iš bylos duomenų, nusikalstama veika, dėl kurios M. S. pripažintas kaltu skundžiamu nuosprendžiu, padaryta 2005m. gegužės 29 d., tuo tarpu ankstesnė veika, dėl kurios ikiteisminis tyrimas nutrauktas nukentėjusiajam ir kaltininkui susitaikius pagal LR BK 38 straipsnį, padarytas 2005 m. gegužės 1d., t.y. naujas nusikaltimas padarytas nepraėjus nei mėnesiui po to, kai įvykdytas ankstesnis tyčinis nusikaltimas. Todėl, šiuo atveju, negali būti laikoma, kad M. S. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad M. S. ne pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir nėra vienos iš būtinųjų sąlygų(asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką), siekiant taikyti LR BK 40 str. ir atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė LR BK 40 str. 2d. 1p. nurodytos būtinos sąlygos buvimą ir netinkamai pritaikė LR BK 40 straipsnio nuostatas.
Be to, viena iš būtinųjų sąlygų atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra asmens, verto teismo pasitikėjimo, buvimas, t.y. pagal laidavimą galima perduoti tik tokiam asmeniui, kuris darytų teigiamą įtaką kaltininkui, todėl laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui būtų akivaizdi. Šiuo atveju vertindamas asmens galimybę daryti teigiamą įtaką teismas turi atsižvelgti į būsimo laiduoto asmenines savybes, veiklos pobūdį, charakteristiką darbovietėje, bendruomenėje, visuomeninėje organizacijoje. Šiai aplinkybei išsiaiškinti taip pat būtina nustatyti, ar jis nebuvo teistas, baustas administracine tvarka ir panašiai. Kaip matyti iš bylos medžiagos M. S. pagal laidavimą perduotas motinai L. S., tačiau toks teismo sprendimas nepagrįstas bylos duomenimis ir nemotyvuotas. Byloje nesurinkti ir nepatikrinti jokie duomenys, patvirtinantys L. S. patikimumą būti laiduotoju. Byloje yra tik L. S. laidavimo raštelis (b. l. 168), tačiau byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad ji tikrai yra M. S. motina, ar pagal asmenines ir kitas savybes gali būti laiduotoja, ar turi galimybę ir gali daryti teigiamą įtaką kaltininkui.
Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė LR BK 40 str. 2d. 1p. sąlygos buvimą, taip pat nepagrįstai L. S. laikė teismo pasitikėjimo vertu ir galinčiu daryti teigiamą įtaką kaltininkui, asmeniu, todėl neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą- LR BK 40 straipsnį ir nepagrįstai M. S. nuo baudžiamosios atsakomybės atleido bei perdavė laiduotojui L. S.. Teisėjų kolegija pažymi, kad nustatyta, jog BK 40 straipsnio taikymui nėra būtinosios sąlygos- kad asmuo nusikaltimą padarė pirmą kartą. Šios aplinkybės nebuvimas pašalina galimybę taikyti LR BK 40 straipsnį, todėl apeliacinės instancijos teismas M. S. patikimumo būti laiduotoja, galinčia daryti teigiamą įtaką, nenustatinėja. Kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nepagrįstai M. S. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl nuosprendis keistinas, M. S. pripažintinas kaltu padaręs LR BK 281 str. 3 d. numatytą nusikaltimą ir jam skirtina bausmė.
Skiriant bausmę M. S., teisėjų kolegija vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, taip pat teisingumo principu. Baudžiamosios teisės kontekste teisingumo principas reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra, užtikrinanti LR BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų realizavimą.
Teismas, parinkdamas bausmės rūšį, atsižvelgia į tai, kad nusikaltimas neatsargus ir padarytas neatsargia kaltės forma, įvertinamos nusikaltimo pasekmės, įstatymas numato už šią veiką keletą alternatyvių bausmių – atėmimą teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla, baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki penkerių metų. LR BK 55 straipsnis numato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. M. S. nusikaltimas yra neatsargus ir nors neatsargūs nusikaltimai neklasifikuojami, teisėjų kolegijos manymu, skiriant bausmę už neatsargų nusikaltimą taip pat reikėtų vadovautis LR BK 55 straipsnio nuostata. Nors M. S. nusikalto ne pirmą kartą, yra padaręs ir kitų nusikalstamų veikų, tačiau nuo baudžiamosios atsakomybės jis atleistas, anksčiau neteistas, todėl laikytina, kad jis teisiamas pirmą kartą. Teismas įvertina tai, kad nėra M. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, M. S. ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino iš dalies, pripažino esmines įvykio aplinkybes, kad jis pažeidė kelių eismo taisykles, tačiau manė, kad ir važiuodamas leistinu greičiu nebūtų spėjęs sustabdyti automobilio. Tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kalte galutinai buvo įsitikinęs, kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, ką parodo ir tai, kad jau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iš dalies atlygino žalą nukentėjusiajai, net neįsiteisėjus nuosprendžiui M. S. sudarė su Valstybine ligonių kasa žalos dengimo sutartį, ją vykdo ir dalį priteistinos sumos atlygino dar iki nuosprendžio įsiteisėjimo. (t.1. b.l. 188-189,191-192) Apeliacinės instancijos teismo posėdyje pateikė duomenis, kad jis ir toliau atlygina žalą nukentėjusiajai bei priteistas sumas valstybinei ligonių kasai. Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos manymu, rodo, kad M. S. suprato savo neigiamą poelgį, nuoširdžiai pripažįsta savo kaltę ir dėl to gailisi, todėl ši aplinkybė vadovaujantis LR BK 59 str. 1d. 2p., laikytina atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Taip pat, teismas atsižvelgia į tai, kad M. S. šiuo metu dirba, po šio eismo įvykio kartą baustas administracine nuobauda už kelių eismo taisyklių pažeidimą, tačiau jokių kitų teisės pažeidimų nepadaręs. Teisėjų kolegija atsižvelgia į šių aplinkybių visumą ir sprendžia, kad įvertinus padarytos veikos pavojingumą, o taip pat asmenybę bei jo pavojingumą, jo požiūrį į savo veiką, realizuojant teisingumo principą, M. S. skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė- bauda.
Nustatant jos dydį, atsižvelgiama į tai, kad nėra M. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs šią nusikalstamą veiką, įsipareigojo atlyginti nusikaltimu padarytą žalą ir šiuos įsipareigojimus vykdo, taip pat teismas atsižvelgia į jo turtinę padėtį, į tai, kad automobilių registruotų savo vardu ir nekilnojamojo turto neturi, dirba, įvertina šių aplinkybių tarpusavio santykį, kiekvienos iš jų lyginamąjį svorį ir sprendžia, kad M. S. turi būti skirtina 20 MGL (dvidešimties minimalių gyvenimo lygių) dydžio bauda, kurią sudaro 2500 Lt (du tūkstančiai penki šimtai litų). Veikos padarymo metu 1MGL buvo nustatytas 125 litai.
Esant šioms aplinkybėms, netenkinamas prokuroro prašymas skirti M. S. laisvės atėmimo bausmę. Taip pat, neskiriamas uždraudimas naudotis specialia teise-vairuoti transporto priemones dėl šių aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismui pateiktoje UAB(duomenys neskelbtini) rašte nurodoma, kad M. S. dirba UAB vadybininku vairuotoju pagal darbo sutartį ir veža iš įvairių tiekėjų UAB (duomenys neskelbtini) prekes, jo tiesioginių pareigų vykdymas susijęs su transporto priemonės vairavimu. Netekęs teisės vairuoti kelių transporto priemones, jis negalės vykdyti savo tiesioginių pareigų ir praras darbą. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje M. S. paaiškino, kad jis dirba UAB(duomenys neskelbtini), jo darbas susijęs su transporto priemonės vairavimu ir reikalingumu turėti teisę vairuoti transporto priemonę, netekęs teisės vairuoti transporto priemonę, praras darbą, o jo gyvenamojoje vietoje-_Prienų mieste bus sunku surasti kitą darbą. Taigi, kolegija mano, kad nėra tikslinga taikyti M. S. atžvilgiu uždraudimą naudotis specialia teise(vairuoti kelių transporto priemonę), nes ši teisė susijusi su jo darbine veikla ir pritaikius BK 68 str. faktiškai reikštų, kad atimama jam teisė dirbti darbą. Tokiu būdu, nutruktų jo darbinė veikla, M. S. prarastų darbines pajamas ir tai turėtų neigiamas pasekmes.
Prokuroro apeliacinio skundo prašymas tenkinti Valstybinės ligonių kasos ieškinį ir priteisti iš M. S. 4756,50 Lt (keturis tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt šešis litus 50 centų) už nukentėjusiosios A. M. gydymą nepagrįstas, todėl netenkintinas, nes skundžiamame nuosprendyje šis klausimas išspręstas tinkamai, prokuroro nurodytas ieškinys priteistas iš M. S.. Prokuroras apeliaciniame skunde nenurodo jokių motyvų dėl šio klausimo išsprendimo neteisingumo, todėl apeliacine tvarka šis klausimas nenagrinėjamas.
Nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo (LR BPK 328str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Prienų rajono apylinkės teismo 2007m. lapkričio 15 d. nuosprendį pakeisti.
M. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR Baudžiamojo Kodekso 281 straipsnio 3 dalyje ir skirti bausmę 20 MGL dydžio(2500 Litų) baudą.
Kitoje dalyje nuosprendį palikti galioti nepakeistą.