Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas K. K. (K. K.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-09 nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro eismo įvykių grupės specialistas O. D. 2012-07-19 K. K. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2012-07-12 apie 16.05 val., Klaipėdoje, Naujojo Uosto ir Pilies g., vairuodamas automobilį „Mercedes Benz ML 270“, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, suko į kairę pavojingu būdu dėl ko kita transporto priemonė staigiai stabdė bei keitė važiavimo kryptį, vengiant nuostolingų padarinių. Šiais savo veiksmais K. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² straipsnio 1 dalyje.

Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro administracinės veiklos poskyrio specialistės V. D. 2012-07-26 nutarimu už padarytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² straipsnio 1 dalyje numatytą teisės pažeidimą K. K. paskyrė administracinę nuobaudą – 400 Lt dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-11-09 nutartimi K. K. skundo netenkino ir atsisakė panaikinti Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro 2012-07-26 nutarimą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas K. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-09 nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas nevisapusiškai, nepilnai ir neobjektyviai įvertino visas bylos aplinkybes, o fakto buvimą nepagrindė byloje surinktų įrodymų visuma, todėl skundžiama nutartis yra neteisėta ir naikintina. Tiek administracinio teisės pažeidimo byloje, tiek skundžiamoje nutartyje yra nurodomas tik vienas šaltinas (neskaitant išvestinių dokumentų) – pareigūno tarnybinis pranešimas, kurio pagrindu apelianto atžvilgiu yra priimtas administracinio teisės pažeidimo nutarimas. Teismas neaptarė ir visiškai nepasisakė dėl pažeidėjo paaiškinimų, juo labiau, kad šiuos paaiškinimus patvirtino kartu su juo vykęs asmuo – žmona M. G. Teismo posėdžio metu, tarnybinį pranešimą surašęs pareigūnas – L. E., nurodė, jog jo vairuojamas automobilis aplenkė jos vairuojamą automobilį ir rikiavosi į kitą juostą ir dėl to važiuodamas antroje juostoje staigiai stabdė. Taip pat, L. E. nurodė, kad jis manevruodamas nerodė posūkio. Tačiau tokie duomenys nepatvirtinti jokiais kitais bylos duomenimis (liudytojų parodymais, filmuota medžiaga, nuotraukomis ar pan.). Byloje daugiau nėra jokių kitų asmenų parodymų, kurie būtų dalyvavę minėtame įvykyje.

Apeliantas pažymi, kad šiuo nagrinėjamu atveju, pareigūnas tik formaliai įvertino vieno asmens parodymus, pagal kurio pareiškimą ir pradėta administracinio teisės pažeidimo byla. Apelianto manymu, staigus persirikiavimas ar vairavimas pavojingu būdu yra subjektyvus vertinimas, nes kiekvienas apsprendžia tokią aplinkybę pagal savo vairavimo patirtį bei stažą. Juo labiau, kad paties, skundą (tarnybinį pranešimą) parašiusio asmens, veiksmai sukėlė pavojingą eismo judėjimą ir kiti eismo dalyviai turėjo ir privalėjo apvažiuoti lėtai judėjusią transporto priemonę, tokiu būdu atsiranda subjektyvus vertinimas dėl pavojingo vairavimo aplinkybių buvimo/nebuvimo. Kita vertus, tariamą pažeidimą matęs asmuo subjektyviai vertindamas situaciją, galėjo ją neadekvačiai įvertinti ir tokiu būdu pats pavojingai stabdyti. Pažymėtina, kad teismas vertindamas bylos duomenis nepasisakė apie L. E. vairavimo stažą ir kitas aplinkybes, dėl kurių teismas besąlygiškai patikėjo vieno asmens parodymais.

Vadovaujantis suformuota teismų praktika, apeliantui visai nesuprantama, ar pagal vieno asmens subjektyvius vertinimus dėl tariamų staigių manevrų bei persirikiavimo, galima traukti bet kurį asmenį administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² str. 1 d. Juo labiau, kad byloje yra tik vieno asmens pranešimas, kurie prieštarauja jo ir kartu važiavusio asmens parodymams. Pažymėtina, kad jis neturėjo jokio motyvo bei paskatų vairuoti chuliganiškai, veždamas savo besilaukiančią žmoną. Teismas vertindamas visų aplinkybių visumą, neatsižvelgė į byloje esančius faktinius duomenis, apie tai, kad jis nėra nei karto baustas administracine tvarka dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, o tai rodo vairuotojo atsakingumą bei drausmingumą kelyje.

Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininkas pateikė atsiliepimą ir prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-09 nutartį palikti galioti, o apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² str. 1 d. numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, – užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju K. K. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² str. 1 d., yra įrodyta. Priimdamas ginčijamą nutartį, teismas teisingai rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, tačiau Apygardos teismo įsitikinimu, netinkamai vertino L. E. tarnybinį pranešimą, kuris yra neišsamus, be to, be jos pačios parodymų yra vienintelis tiesioginis rašytinis įrodymas byloje. Akcentuotina ir tai, kad teismo posėdyje apklausto administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. K. ir liudytojos M. G. parodymai neatitinka liudytojos L. E. parodymų. Klaipėdos apygardos teismas daro išvadą, kad K. K. kaltė padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² str. 1 d. numatytą pažeidimą negali būti laikoma visiškai įrodyta, remiantis vien L. E. tarnybinio pranešimu ir jos teisme duotais parodymais.

Byloje esančiame L. E. 2012-07-16 pranešime nurodyta, kad 2012-07-12 apie 16.05 val. automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, vairuotojas (vyras), vairavo minėtą transporto priemonę pavojingu būdu, tai yra, važiuodamas Naujojo Sodo g. link Pilies g., sukdamas į kairę pusę nerodė kairio posūkio signalo, pavojingu būdu, priversdamas staiga stabdyti kitas transporto priemones keitė važiavimo krypties juostas, priversdamas kitas transporto priemones staiga stabdyti bei persirikiuoti, jog neįvyktų eismo įvykis (b. l. 16).

Apygardos teismas pažymi, kad šiame pranešime nėra konkrečiai nurodyta kokios kitos transporto priemonės (nei transporto priemonių modeliai, nei jų markės bei kiti požymiai) buvo priverstos staiga stabdyti bei persirikiuoti. Todėl teismas sprendžia, kad šis tarnybinis pranešimas yra neišsamus. Be to, jis pateiktas 2012-07-16, t. y. po keturių dienų po tariamo pastebėto pažeidimo padarymo (2012-07-12), bet ne tą pačią dieną.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto išdėstytais argumentais, jog iš esmės remiantis tik vienas šaltiniu – pareigūno tarnybiniu pranešimu jo atžvilgiu buvo priimtas Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro administracinės veiklos poskyrio specialistės V. D. 2012-07-26 nutarimas administracinio teisės pažeidimo nutarimas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų jo kaltę pagrindžiančių įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą pagrįsti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, jog traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes.

Nagrinėjant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą apylinkės teisme teismo posėdžio metu K. K. paaiškino, kad važiuojant Naujojo Sodo gatve, suko į kairę, į Pilies gatvę, važiavo pačia kraštine juosta. Prieš jį važiavo žalias automobilis labai lėtai. Jis sulėtino eigą, už jo buvo didžiulis srautas automobilių. Automobiliai pradėjo jam signalizuoti, kad pagreitintų. Atliko manevrą į antrą juostą, kai įsitikino, jog yra saugu. Persirikiuodamas parodė posūkį. Su juo važiavo nėščia jo žmona. Mano, kad pareiškėja važiavo tame automobilyje, važiuodama kalbėjosi telefonu, todėl lėtai važiavo. Nesupranta kur yra jo kaltė. Jis buvo jau Pilies gatvėje. Jis pasižiūrėjo, kad gali važiuoti ir važiavo (b. l. 27-28). Kitame teismo posėdyje K. K. papildomai parodė, jog jo lenkiamas automobilis važiavo labai lėtai apie 15 km/h. Už jo automobilio susidarė didelė spūstis, atsižvelgdamas į Kelių eismo taisykles, aplenkė minėtą automobilį ir važiavo toliau. Šalia jo sėdėjo nėščia jo žmona, todėl jis tikrai nerizikuotų savo ir jos gyvybe darydamas kažkokius pavojingus manevrus (b. l. 34).

Teismo posėdyje liudytoja M. A. parodė, kad jie važiavo Naujojo Sodo gatve, prieš juos moteris važiavo labai lėtai, išvažiavę į Pilies gatvę, aplenkė, nes jiems pradėjo visi signalizuoti. Kai lenkė, buvo įsukę į Pilies gatvę. Jie aplenkė tą automobilį, nežino, kokios markės, jie posūkį rodė (b. l. 28). Liudytoja apklausta L. E. teismo posėdyje nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes kaip ir savo 2012-07-16 tarnybiniame pranešime (b. l. 34). Todėl darytina neginčijama išvada, kad byloje surinkti prieštaringi duomenys, kurie vienareikšmiškai neįrodo apelianto kaltės.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, galima pagrįstai teigti, jog K. K. dėl minėto administracinio teisės pažeidimo padarymo kaltu galėtų būti pripažintas tik byloje esant (surinkus) daugiau duomenų, kurie neabejotinai įrodytų jo kaltę.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat mano, kad šiuo atveju reikia atsižvelgti į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pozicija, jos nuoseklumą bei logiškumą, byloje esantys duomenys patvirtina, kad jis iki šiol už Kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas nebuvo, be to, vyko kartu su savo žmona, kuri yra nėščia (b. l. 7-8, 19). Todėl Apygardos teismas netiki, kad esant tokiai situacijai apeliantas galėtų vairuoti neatsakingai taip sukeldamas avarines situacijas.

Dėl anksčiau išvardytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismui kyla pagrįstų abejonių dėl liudytojos L. E. tarnybinio pranešimo atitikimo faktinėms bylos aplinkybėms. Minėta, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų jo kaltę pagrindžiančių įrodymų.

Teismas konstatuoja, jog šiuo atveju byloje yra duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad apeliantas galėjo padaryti teisės pažeidimą, t. y. vairuodamas transporto priemonę sukti į kairę pavojingu būdu dėl ko kita transporto priemonė turėtų staigiai stabdyti bei keisti važiavimo kryptį, vengiant nuostolingų padarinių, tačiau jų nepakanka išvadoms apie K. K. kaltumą pagrįsti ir skirti jam administracinę nuobaudą. Todėl yra pagrindas pateiktą apeliacinį skundą tenkinti ir panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą bei dėl skundo priimti naują nutarimą.

Atsižvelgiant į tai, naikintina Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-09 nutartis ir byloje priimtinas naujas nutarimas – K. K. skundas tenkintinas ir Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro 2012-07-26 nutarimas naikintinas.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 5 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

K. K. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nutartį.

K. K. skundą tenkinti ir Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro 2012 m. liepos 26 d. nutarimą panaikinti.

Nutarimas neskundžiamas.