Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Violeta MiliuvienėTeisėja Eugenijus Antanauskas Baudž. byla Nr. 1A-1008-174/2012 Teisminio proceso Nr. 1-33-1-01327-2012-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.; 1.1.4.2.; 1.2.14.1.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.11.; 2.4.6.3.2. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

2012 m. gruodžio 20 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžio, kuriuo E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį vienerių metų ir penkių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-08-21 nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį – vieną mėnesį, ir E. J. paskirta galutinė subendrinta vienų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į atliktos bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2012-09-10 iki 2012-09-20. E. J. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – nuspręsta palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, CD su vaizdo medžiaga ir maišą „Sportland“ su folija, saugomą Klaipėdos AVPK 2PK, nuspręsta sunaikinti.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir V. P., bet jis nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. J. nuteistas už tai, kad jis ir V. P., veikdami bendrininkų grupe, 2012 m. rugsėjo 10 d., apie 17.00 val., turėdami tikslą padaryti vagystę, atėjo į prekybos ir laisvalaikio centre „Akropolis“, esančio Taikos pr. 61, Klaipėdos mieste, esančią parduotuvę „Lindex“, kur abu pasikėsino pagrobti UAB „Lindex“ priklausančias prekes: 8 vienetus bendros 792 Lt vertės „Lindex“ moteriškų apatinių (vieneto vertė 99 Lt), 75 L vertės „Lindex“ moterišką apatinį. Iš viso E. J. ir V. P., veikdami bendrai, pasikėsino pagrobti UAB „Lindex“ priklausančių prekių už 867 Lt, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi išėjus iš parduotuvės buvo sulaikyti apsaugos darbuotojų.

Be to, bendrindamas skundžiamu 2012-09-20 nuosprendžiu paskirtą bausmę su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-08-21 nuosprendžiu, kuris buvo subendrintas su to paties teismo 2011-08-04 nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2011-11-22 nuosprendžiu, bei Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-03-19 nuosprendžiu, paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, pirmosios instancijos teismas prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos 1 metų ir 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjo dalį – 1 mėnesį – ankstesniu 2012-08-21 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės. Tačiau apeliantas nurodo, kad iš Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-08-21 nuosprendžiu paskirtos 5 mėnesių ir 2 dienų laisvės atėmimo bausmės jis buvo atlikęs 4 mėnesius ir 13 dienų laisvės atėmimo bausmės, t. y. buvo atlikęs pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-08-04 nuosprendį, kuris buvo pakeistas Šiaulių apygardos teismo 2011-11-22 nuosprendžiu, paskirtą 3 mėnesių 17 dienų laisvės atėmimo bausmę bei pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-03-19 nuosprendį paskirtą 25 parų arešto bausmę, o bausmės pagal šiuos nuosprendžius buvo įskaitytos į Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-08-21 nuosprendžiu jam paskirtą galutinę 5 mėnesių ir 2 dienų laisvės atėmimo bausmę, taigi jis pagal pastarąjį nuosprendį buvo neatlikęs 20 dienų laisvės atėmimo bausmės. Teismas neteisingai apskaičiavo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-08-21 nuosprendžiu paskirtos ir atliktos bausmės laiką, todėl dešimčia dienų paskyrė ilgesnę galutinę subendrintą bausmę.

Nuteistojo gynėja prašo nuteistojo E. J. apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nuteistojo E. J. apeliacinio skundo argumentai dėl per griežtos bausmės paskyrimo yra nepagrįsti. BK 56 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2003 m. birželio 20 d. nutarimo „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ Nr. 40 3.1.13 punkte išaiškino teismams, jog teismas privalo motyvuoti ne laisvės atėmimo bausmės paskyrimą recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą. Tai reiškia, kad laisvės atėmimas yra tipinė bausmė recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą, leidžianti įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį, o ne laisvės atėmimo bausmė skiriama išskirtiniais atvejais, kuriuos teismas privalo motyvuoti. Kolegija išskirtinių aplinkybių, leidžiančių manyti, jog bausmės tikslai nuteistajam E. J. gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo arba skiriant švelnesnės rūšies bausmę, šioje byloje nenustatė.

Nuteistasis E. J. yra recidyvistas, tyčines nusikalstamas veikas daro nuolatos, nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, anksčiau nemaža kartų teistas, iš jų ir už analogiškų, tik skirtingos apimties, nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą, tyčinį apysunkį nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, pasikėsino padaryti neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės. Tokiu savo elgesiu E. J. demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų bei stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią, piktybinį polinkį daryti priešingus teisei veiksmus. Todėl pirmosios instancijos teismas už naują nusikaltimą paskirdamas jam griežčiausią BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą realią laisvės atėmimo bausmę, BK 56 straipsnio 1 dalies nuostatų nepažeidė.

Paskirdamas nuteistajam E. J. už tyčinį nesunkų nusikaltimą artimą sankcijos vidurkiui laisvės atėmimo bausmę, Klaipėdos miesto apylinkės teismas pakankamai atsižvelgė į nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltę, tikslus ir motyvus, į tai, kad nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, kad reali žala nebuvo padaryta, į nuteistojo E. J. asmenybę, t. y. kad anksčiau nemaža kartų teistas, nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą, neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, į jo atsakomybę švelninančią aplinkybę, jog jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), bei kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas reikšmingas bylos aplinkybes.

Nors apelianto E. J. skunde nurodama, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog jis prisipažino ir gailisi nusikaltęs, tačiau, priešingai apelianto tvirtinimui, apylinkės teismas pripažino E. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, ir, be kitų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, atsižvelgė į E. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino ir gailisi nusikaltęs.

Taigi pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. J. bausmę pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais bei tinkamai įvertino visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes ir savo sprendime bausmės skyrimo požiūriu baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Apylinkės teismo nuosprendyje pateikti išsamūs bausmės individualizavimo motyvai, todėl baudžiamojo proceso įstatymas šiuo požiūriu taip pat nepažeistas. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo teigti, kad paskirta bausmė apeliantui E. J. yra aiškiai per griežta.

Tačiau apeliantas yra teisus, nurodydamas, jog apylinkės teismas, bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu jam pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį paskirtą 1 metų ir 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę su ankstesniu Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta 5 mėnesių ir 2 dienų laisvės atėmimo bausme, neteisingai apskaičiavo pagal pastarąjį nuosprendį paskirtos ir atliktos bausmės laiką, todėl paskyrė apeliantui per griežtą galutinę subendrintą bausmę, todėl nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnio 2 punktas).

Apeliantas nurodo, jog jis iš Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-08-21 nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos 5 mėnesių ir 2 dienų laisvės atėmimo bausmės buvo atlikęs 4 mėnesius ir 13 dienų laisvės atėmimo bausmės, taigi, E. J. teigimu, skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu jis buvo neatlikęs 20 dienų laisvės atėmimo bausmės, todėl teismas, bendrindamas skundžiamu ir ankstesniu nuosprendžiu paskirtas bausmes, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėdamas 1 mėnesį pagal ankstesnį nuosprendį paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės, dešimčia dienų paskyrė ilgesnę galutinę subendrintą bausmę. Tokie apelianto skundo argumentai yra pagrįsti, tačiau pažymėtina, kad apeliantas klaidingai apskaičiavo pagal ankstesnius nuosprendžius atliktos bausmės laiką, nurodydamas, jog buvo neatlikęs 20 dienų laisvės atėmimo bausmės, dėl to bus pasisakyta vėliau. Remiantis Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad E. J. yra atlikęs pagal Šiaulių miesto apylinkės 2011-08-04 nuosprendį, kuris buvo pakeistas Šiaulių apygardos teismo 2011-11-22 nuosprendžiu, paskirtą 3 mėnesių 17 dienų laisvės atėmimo bausmę bei pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-03-19 nuosprendį paskirtą 25 parų arešto bausmę. Pastarieji nuosprendžiai buvo subendrinti su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-08-21 nuosprendžiu E. J. paskirta galutine subendrinta 5 mėnesių ir 2 dienų laisvės atėmimo bausme ir į šią bausmę buvo įskaitytos pagal minėtus 2011-08-04 ir 2012-03-19 nuosprendžius atliktos bausmės bei laikinojo sulaikymo laikas (nuo 2011-07-21 iki 2011-07-22 ir nuo 2012-03-09 iki 2012-03-10, iš viso 2 paros). Vadinasi, skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu E. J. iš Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-08-21 nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos 5 mėnesių ir 2 dienų laisvės atėmimo bausmės buvo neatlikęs 22 dienas pastaruoju nuosprendžiu paskirtos bausmės. Pirmosios instancijos teismas, bendrindamas skundžiamu 2012-09-20 nuosprendžiu paskirtą bausmę su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-08-21 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, neteisingai nustatė pagal pastarąjį nuosprendį paskirtos ir atliktos bausmės laiką ir E. J. paskyrė per griežtą galutinę subendrintą bausmę, todėl apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl bausmių bendrinimo keistina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo E. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria E. J. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį paskirta 1 (vienų) metų ir 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-08-21 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, ir E. J. paskirta galutinė subendrinta vienų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, E. J. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį paskirtą 1 (vienų) metų ir 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-08-21 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, ir E. J. paskirti galutinę subendrintą 1 (vienų) metų 5 (penkių) mėnesių ir 10 (dešimties) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.