Marijampolės apylinkės teismo įsakymas

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Audronė Šiupšinskaitė susipažinusi su prokuroro pareiškimu bei ikiteisminio tyrimo surinkta medžiaga, kurioje L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Alytaus r., Lietuvos Respublikos pilietė, išsilavinimas aukštasis, ištekėjusi, dirbanti J. V. individualioje įmonėje buhaltere, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. K. dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, (į.k. (duomenys neskelbtini) vyr. buhaltere pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX – 574 11 straipsnio 1 dalies nuostatą būdama atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta, pagal 14 str. 2 d. nuostatą būdama atsakinga už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, taip pat pagal 1999 m. birželio 3 d. LR Vyriausybės nutarimo Nr. 719 patvirtintos “Inventorizacijos tvarkos” 9 p., nuostatą būdama atsakinga už teisingų inventorizacijos rezultatų, neišieškotų trūkumų ir pertekliaus įtraukimą į buhalterinę apskaitą to nepadarė, dėl ko 2010-11-17 - 2011-10-01 laikotarpiu netvarkė teisės aktų reikalaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos, pažeisdama 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX – 574 reikalavimus:

atskaitingų asmenų avansinėse apyskaitose neapskaitė gautų lėšų bei apskaitydama šias lėšas padarė šiuos neatitikimus: 1. G. M. 2011 m. gegužės mėn. avansinėje apyskaitoje nurodė, kad gauta 2011-05-16 avanso 26985,24 Lt, tačiau kasos apyskaitoje nurodė, kad išduota 2011-05-13 pagal kasos išlaidų orderį Nr.1186 – 28510,39 Lt, t. y. neatitinka nei išmokėjimo data, nei avanso suma, skirtumas 1525,15 Lt, taip pat nei kasos išlaidų orderyje, nei avanso apyskaitoje atskaitingas asmuo nėra pasirašęs; 2. T. M. 2011 m. liepos mėn. avansinėje apyskaitoje nurodė, kad gavo per liepos mėn. 69352,41 Lt avanso, tačiau kasos dokumentuose ir kasos knygoje nurodė 82752,41 Lt, tokiu būdu avanso apyskaitoje neatvaizdavo 2011-07-11 13400 Lt gavimo; 3. T. M. 2011 m. rugsėjo mėn. avansinėje apyskaitoje nurodė, kad gauta 108032,51 Lt, tačiau kasos knygoje nurodė 109625,70 Lt, t. y. 1593,19 Lt daugiau. pildant kasos dokumentus bendrovėje atsiradus piniginių lėšų trūkumui, ji 2010 m. spalio 31 d. kasos knygoje užfiksavo ūkinę operaciją, kuria sumažino kasos likutį 2107848,27 Lt, neesant pateisinančių šias išlaidas jokių apskaitos dokumentų, taip pat ji klaidingai nurodė skirtinguose registruose minėtą nurašytą sumą, t. y. 2107848,27 Lt iškėlė į buhalterinę sąskaitą Nr. 251 „kitos gautinos sumos“, o didžiojoje knygoje už 2010 m. buhalterinėje sąskaitoje Nr. 251 „neaiškios sumos“ nurodė ne 2107848,27 Lt, o 2107844,46 Lt., t. y. 3,81 Lt mažiau, nei nurodyta kasos knygoje.

-12 str. 1 d. reikalavimą, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 6 str. 2 dalies reikalavimą, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu“:

2010-2011 metais pildydama kasos dokumentus, nefiksavo dalies ūkinių finansinių operacijų dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pinigų likučius nurodė klaidingai, t. y. nurodyti pinigų likučiai kasos knygose mėnesio pradžiai, nesutampa su praėjusio mėnesio pinigų likučiu pabaigai, kaip nurodyta žemiau esančioje lentelėje:

Eil.Nr.DataLikutis LtDataLikutis LtSkirtumas Lt1.2010-12-3136698,522011-01-01246,51-36452,012.2011-01-3178873,622011-02-0178878,034,413.2011-07-28112019,362011-07-29173644,20 61624,84Viso:xx25177,24

t. y. pagal 2010 m. gruodžio 31 d. kasos knygą kasos likutis buvo 36698,52 Lt, tačiau 2011 m. sausio 1 d. pradžiai nurodė ne 36698,52 Lt, o 246,51 Lt, t.y. 36452,01 mažesnį,

pagal kasos knygą 2011 m. sausio 31 d. kasos likutis buvo 78873,62 Lt, tačiau vasario mėn. pradžiai pinigų likutį nurodė ne 78873,62 Lt, o 78878,03 Lt, t.y. 4,41 Lt didesnį,

pagal kasos knygą už 2011 m. liepos mėn. 25-28 d. pinigų likutis kasoje buvo 112019,36 Lt, tačiau kasos knygoje sekančiame laikotarpyje, t. y. liepos mėn. 29-31 d. likutį nurodė ne 112019,36 Lt, o 173644,20 Lt, t.y. 61624,84 Lt didesnį.

Kaltinamoji L. K. kalta padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 233 str. 1 d. prisipažino visiškai ir parodė, kad ji UAB "(duomenys neskelbtini)" vyr. buhaltere dirbo nuo 2010 m. lapkričio 17 d. iki 2012 m. spalio 15 d. Įmonėje buvo vienintelė buhalterė. Direktoriumi dirbo G. M.. Įmonės veikla buvo mėsos gaminių gamyba, pardavimas. Dėl UAB "(duomenys neskelbtini)" atskaitingų asmenų grynųjų pinigų išdavimo - atskaitymo tvarkos nurodo, kad įmonėje direktoriaus įsakymais nėra ir nebuvo nustatyta ši tvarka, bent jai apie tai tikrai nieko nėra žinoma. Kiek jai žinoma, atskaitingi asmenys, grįžę iš pirkėjų, gautus pinigus atiduodavo direktoriui, o jei turi parvežti žaliavą, tai direktorius jiems taip pat duodavo pinigus ir po to atskaitingi asmenys grįžę vėl atsiskaitydavo direktoriui, o ji kaip buhalterė suvedė į apskaitos registrus, gautus dokumentus iš direktoriaus. Kai pradėjo dirbti buhaltere UAB "(duomenys neskelbtini)", jai, kaip naujai įmonės buhalterei, buhalteriniai dokumentai oficialiai, surašant dokumentų perdavimo aktą, nebuvo perduoti. Dėl UAB "(duomenys neskelbtini)" buhalterinės apskaitos - didžiosios knygos už 2008 metus, nurodo, kad šio buhalterinio dokumento pateikti tyrimui negalėjo, kadangi įmonėje UAB "(duomenys neskelbtini)" didžiosios knygos už 2008 metus nėra. UAB "(duomenys neskelbtini)" buhalteriniai dokumentai buvo laikomi įmonės atskiroje patalpoje, tačiau tarp jų minėtos didžiosios knygos už 2008 metus, nerado, taip pat ir įmonės kompiuteryje, nėra duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)" didžiąją knygą už 2008 metus. Klausė tuo laikotarpiu apskaitą tvarkiusios vyr. buhalterės N. G., kuri ją patikino, kad ji šiuos dokumentus tvarkė ir juos paliko. Kiek jai žinoma 2008 - 2009 metų laikotarpiu inventorizacijos UAB "(duomenys neskelbtini)" nebuvo atliekamos, taip pat ir jai dirbant 2010 - 2011 metais UAB" (duomenys neskelbtini)" vyr. buhaltere, inventorizacijos nebuvo atliekamos ir jokie inventorizacijos apyrašai nebuvo surašyti, dėl to, šių dokumentų pateikti tyrimui negalėjo. Inventorizacijos nebuvo atliekamos, kadangi įmonės vadovas laikė, kad tai nėra būtina, todėl nei inventorizacijos tvarka, nei komisija nebuvo sudarytos. Direktoriaus įsakymo atlikti inventorizacijas niekada nebuvo. Žodžiu ji yra ne kartą minėjusi direktoriui, jog yra reikalinga atlikti inventorizacijas, tačiau jis atsakydavo, kad nėra kam tą padaryti ir nėra būtinybės tai daryti. Dėl UAB "(duomenys neskelbtini)" gamybos, nurodo, kad 2008 - 2011 metais nebuvo sudarinėjamos kalkuliacinės kortelės, kuriose turi būti nurodoma sunaudotų žaliavų kiekis. O dėl sunaudotų žaliavų nurašymo nurodo, kad apytikslė pinigų suma, skirta tam tikram žaliavos kiekiui buvo paliekama nebaigtos gamybos procese, tačiau jokiais kitais buhalteriniais dokumentais žaliavos nurašymas nebuvo fiksuojamas UAB "(duomenys neskelbtini)" buhalterinėje apskaitoje. Tai nebuvo daroma dėl to, kadangi įmonėje nebuvo asmenų, kurie tą galėjo padaryti, tai yra įmonėje nebuvo nei technologo, nei meistrų, nei gamybos vadovo. Ji žodžiu sakydavo direktoriui, kad teisingai nurašyti į sąnaudas žaliavas ir medžiagas yra reikalinga turėti gamybos ataskaitas, tačiau direktorius atsakydavo, jog to nėra kam daryti. Mėnesio pabaigoje ji apytiksliai įvertindavo žaliavos ir pagamintos produkcijos likučius ir pagal įsigijimo dokumentus tokią sumą palikdavo apskaitoje, o kitą likusią sumą, pagal įsigijimo dokumentus, nurašydavo. Dėl nepasirašytų UAB "(duomenys neskelbtini)" buhalterinės apskaitos dokumentų - avansinių apyskaitų, kasos dokumentų nurodo, kad šie dokumentai dažniausiai lieka nepasirašyti, dėl to, kad vairuotojai anksti išvyksta dirbti ir vėlai grįžta ir dėl to dalis dokumentų lieka nepasirašyti, tiesiog dėl didelio darbo krūvio dokumentai lieka nepasirašyti. Būdavo atvejų, kad direktorius, pamatęs, kad vairuotojai pasirašinėja ant dokumentų, pasakydavo, kad vairuotojų netrukdytų. Pats direktorius taip pat nepasirašinėdavo ant avansinių apyskaitų, sakydamas, kad to padaryti neturi laiko. Kai 2010 m. lapkričio 17 d. ji pradėjo dirbti UAB "(duomenys neskelbtini)" vyr. buhaltere, jai direktorius nurodė, kad buhalterinėje apskaitoje yra didelis virs 2 milijonų litų pinigų likutis, kad tai yra apskaitos klaidos, ir pasakė, kad reikia surasti šias klaidas. Ji pasižiūrėjo ir pamatė, kad 2010-10-31 kasoje yra nurodytas 2 108 152,56 Lt likutis, tačiau grynais šios pinigų sumos UAB "(duomenys neskelbtini)" kasoje tikrai nebuvo, nes tą jai patvirtino direktorius. Ir šią sumą kaip likutį įtraukė į sąskaitą „251" - įvardintą „Neišaiškintos sumos", iš kur ši suma susidarė, ji nežino, kaip jau minėjo, vadovas nurodė, kad tai yra padarytos buhalterinės klaidos. Į klausimą: ar ji informavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių G. M. dėl šio 2 108 152,56 Lt likučio, jei taip, tai ką jis jai nurodė daryti, ji atsakė: direktorius G. M. nurodė, kad reikia peržiūrėti kasos dokumentus, avansinių apyskaitų, kreditorinius įsiskolinimus. Ji dalinai peržiūrėjo dokumentus, tačiau pasigedo finansinių atskaitomybių, kreditorinių ir debitorinių atsiskaitymų už 2004 m, 2005 m, 2006 m, 2007 m. ir 2008 metus. Balansai buvo padaryti, bet balansų eilučių iššifravimo nerado. Taip pat nurodo, kad kai 2010-11-17 pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterės pareigose, pastebėjo, kad 2010-10-31 kasoje yra nurodytas 2 108 152,56 Lt likutis, tačiau grynais šios pinigų sumos UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje tikrai nebuvo ir šią sumą kaip likutį įtraukė į sąskaitą „251“- įvardintą „Neišaiškintos sumos“. Nurodo, kad dėl šio nurodyto pinigų likučio 2 108 152,56 Lt, ji skambino Marijampolės VMI specialistams, kiek prisimena kalbėjo su A. R. ir klausė ką tokiu atveju daryti. Jis žodžiu patarė, kad tą sumą laikinai iškelti į sąskaitą „251“- įvardintą „Neišaiškintos sumos“, ką ji ir padarė, nes norėjo rasti padarytas klaidas ankstesnių laikotarpių apskaitoje. Pagal esamus dokumentus apskaitoje klaidų nerado. Į klausimą: bendrovėje atsiradus piniginių lėšų trūkumui, ar ji asmeniškai 2010 m. spalio mėn. 31 dienos data kasos knygoje užfiksavo ūkinę operaciją, kuria sumažino kasos likutį 2 107 848,27 Lt, tačiau nesurašė pateisinančių šias išlaidas jokių apskaitos dokumentų, ji atsakė: ji parašė buhalterinę pažymą ir ją specialistei buvo pateikusi. Šioje buhalterinėje pažymoje ji nurodė, kad iš sąskaitos 272 „Įmonės kasa“ iškeliama minėta suma į sąskaitą 251 „gautinos sumos“ dėl to, kad kol bus surastos klaidos arba išsiaiškinta kur tie pinigai yra. To padaryti ji nesuspėjo. Į klausimą: kas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininkas, ji atsakė: UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininkas buvo pats direktorius G. M.. Į klausimą: kokias konkrečias pareigas atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininkas G. M., ji atsakė: priimdavo iš vairuotojų ir pirkėjų pinigus, juos išmokėdavo tiekėjams, išduodavo vairuotojams kaip atskaitingiems asmenims apmokėti už įsigyjamas prekes, išmokėdavo darbo užmokestį. Į klausimą: kas tvarkė kasos dokumentus, kas asmeniškai pildė kasos knygą, kasos dokumentus, kitus kasos dokumentus, ji atsakė: kasos knygą, kasos pajamų orderius pildė ji. Pagal pateiktus prekių įsigijimo dokumentus pildė avanso apyskaitas ir išrašydavo išlaidų orderius. Kadangi niekas kitas to nedarė, o ji be šių dokumentų negalėjo tvarkyti įmonės apskaitos, todėl ir pildė šiuos dokumentus. Prieš ją vyr. buhalterės pareigose UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo G. S.. Į klausimą: ar perdavė visą buhalterinę apskaitą buvusi vyr. buhalterė ir ar jai pasakė, kad yra 2 108 152,56 Lt likutis, tačiau grynais šios pinigų sumos UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje tikrai nėra, ji atsakė: kai pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai buvusi vyr. buhalterė G. S. jai oficialiai perdavimo - priėmimo aktu buhalterinių apskaitos dokumentų neperdavė. Kiek yra jai žinoma, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusi vyr. buhalterė G. S. nesutarė su direktoriumi G. M. ir visus buhalterinius apskaitos dokumentus, kiek ji jų spėjo sutvarkyti, paprasčiausiai paliko įmonės patalpose ir neperdavė jokiais perdavimo - priėmimo aktais ir ji neturėjo jokios galimybės paprašyti, kad perduotų perdavimo - priėmimo aktu. Ankstesnių buhalterių darbo trūkumų netaisė, jokių apskaitos dokumentų bei registrų pertvarkyti tai tikrai nepertvarkė. Juos peržiūrėjo ieškodama tų akivaizdžių klaidų, dėl kurių būtų susidariusi ta didelė grynųjų pinigų suma, tačiau nerado nieko patvirtinančio, kad tos klaidos yra. Kai pradėjo 2010-11-17 dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ tai gaunama korespondencija būdavo registruojama kompiuteryje gautų dokumentų registre ir gautą korespondenciją priimdavo pirmiausiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius asmeniškai. Už anksčiau gautą korespondenciją ji neatsako, nes tuo metu nedirbo, tačiau nurodė, kad kompiuterio laikmenose yra įvesti duomenys, kad 2008-09-05 priminimas Nr. A-09-07-5542 ir 2008-12-30 priminimas Nr. A-09-07-7255 tikrai gauti, nes pridėjo prie bylos medžiagos gautų dokumentų registrų kopijas iš viso 6 (šešis) lapus patvirtintų kopijų. Taip pat nurodo, kad 2012-04-12 tarp VMI Nepriemokų administravimo departamento ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra pasirašyta Mokestinės paskolos sutartis Nr. (23.24-08)-327-1999 pagal kurią išdėstytas mokestinės nepriemokos ir palūkanų sumokėjimo grafikas. Tokiu būdu 2012-04-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmokėjo VMI mokestinės paskolos 10 000 Lt. Prie bylos medžiagos pridėjo mokestinės paskolos sutarties Nr. (23.24-08)-327-1999, mokestinės nepriemokos ir palūkanų sumokėjimo grafiko ir banko išrašo patvirtintas kopijas iš viso 6 lapus. Taip pat nurodo, kad VSDFV visas socialinio draudimo įmokas sumokėjo ir pridėjo prie bylos medžiagos tai patvirtinančių dokumentų kopijas iš viso 34 lapus. Dėl UAB "(duomenys neskelbtini)" reikalautų buhalterinės apskaitos dokumentų nurodo, kad FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos NVTS yra jos pateikti visi pilnai turėti UAB "(duomenys neskelbtini)" buhalteriniai apskaitos dokumentai už 2008-01-01 - 2011-10-01 laikotarpį, daugiau dokumentų įmonėje nėra. Su jai įteiktu pranešimu apie įtarimą susipažino, jo esmę suprato. Dėl pranešime apie įtarimą minimų pažeidimų gali pasakyti, kad dėl atskaitingų asmenų avansinėse apyskaitose neapskaitytų gautų lėšų bei apskaitant šias lėšas padarytų neatitikimų, dėl 2010-2011 metais pildant UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygoje nurodytų klaidingų pinigų likučių, tai šios klaidos galėjo atsirasti dėl itin didelės darbo apimties ir laiko stokos patikrinti šiuos dokumentus bei dar dėl to, kadangi direktorius vėluodavo pateikti jai laiku reikiamus apskaitos dokumentus. Dėl pranešime apie įtarimą nurodytų konkrečių pažeidimų, t. y. kad: „atskaitingų asmenų avansinėse apyskaitose neapskaitė gautų lėšų bei apskaitydama šias lėšas padarė šiuos neatitikimus: 1. G. M. 2011 m. gegužės mėn. avansinėje apyskaitoje nurodė, kad gauta 2011-05-16 avanso 26985,24 Lt, tačiau kasos apyskaitoje nurodė, kad išduota 2011-05-13 pagal kasos išlaidų orderį Nr.1186 – 28510,39 Lt, t. y. neatitinka nei išmokėjimo data, nei avanso suma, skirtumas 1525,15 Lt, taip pat nei kasos išlaidų orderyje, nei avanso apyskaitoje atskaitingas asmuo nėra pasirašęs; 2. T. M. 2011 m. liepos mėn. avansinėje apyskaitoje nurodė, kad gavo per liepos mėn. 69352,41 Lt avanso, tačiau kasos dokumentuose ir kasos knygoje nurodė 82752,41 Lt, tokiu būdu avanso apyskaitoje neatvaizdavo 2011-07-11 13400 Lt gavimo; 3. T. M. 2011 m. rugsėjo mėn. avansinėje apyskaitoje nurodė, kad gauta 108032,51 Lt, tačiau kasos knygoje nurodė 109625,70 Lt, t. y. 1593,19 Lt daugiau, gali pasakyti, kad tai atsitiko dėl to, kadangi pirmame punkte nurodytas 1525,15 Lt skirtumas atsirado dėl to, kadangi avanso apyskaita buvo patikrinta ir patikslinta, o kasos knygoje, dėl laiko stokos, nebuvo padaryti patikslinimai. Dėl antrojo atvejo, t. y. dėl 13400 Lt gavimo, gali pasakyti, kad tai pačiai sumai buvo išrašyti du išlaidų orderiai, nors turėjo būti vienas. Tai atsitiko dėl laiko stokos pakartotinai patikrinti šias operacijas. Dėl trečio punkto, gali pasakyti, kad minėta suma, t. y. 1593,19 Lt į avanso apyskaitą yra įtraukta, tik klaida yra padaryta sumuojant gautas sumas, o tai buvo daroma kompiuterinės EXCEL programos specialiai tam paruošta forma. Čia taip pat tik reikėjo pakartotinai patikrinti šias operacija ir klaida būtų buvusi pastebėta, tačiau, kaip jau ir minėta, dėl laiko stokos, tai nebuvo padaryta. Laiko trūko dėl itin didelio darbo krūvio, kadangi įmonėje dirbo virš 80 darbuotojų, visi darbai, susiję su darbuotojų priėmimu, atleidimu, pranešimų Sodrai pateikimu, buvo jos atsakomybėje ir buvo jai tai pavesta atlikti, o darbuotojų kaita yra labai didelė, todėl vien tik šiems darbams atlikti reikėjo labai daug laiko, o taip pat tuo metu dar vyko ir mokestinis tyrimas už 2009-01-01 – 2011-06-30 laikotarpį, kurį atliko Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistai, todėl jiems reikėjo suruošti ir nuvežti dokumentus, o kadangi minėto laikotarpio dokumentai buvo pas juos, ir todėl jų patikrinti negalėjo. Dėl pranešime apie įtarimą nurodytų pažeidimų, t. y. kad: „pildant kasos dokumentus, ne visas vykdytas ūkines operacijas fiksuojant apskaitos dokumentais apskaitos registruose bei laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2011-10-01 neatlikus kasoje inventorizacijų, tokiu būdu bendrovėje atsiradus piniginių lėšų trūkumui, ji 2010 m. spalio 31 d. kasos knygoje užfiksavo ūkinę operaciją, kuria sumažino kasos likutį 2107848,27 Lt, neesant pateisinančių šias išlaidas jokių apskaitos dokumentų, taip pat ji klaidingai nurodė skirtinguose registruose minėtą nurašytą sumą, t. y. 2107848,27 Lt iškėlė į buhalterinę sąskaitą Nr. 251 „kitos gautinos sumos“, o didžiojoje knygoje už 2010 m. buhalterinėje sąskaitoje Nr. 251 „neaiškios sumos“ nurodė ne 2107848,27 Lt, o 2107844,46 Lt., t. y. 3,81 Lt mažiau, nei nurodyta kasos knygoje“, gali pasakyti, kad dėl šių aplinkybių ji viską pilnai jau paaiškino anksčiau ir papildomai nieko nurodyti negali, išskyrus tai, kad ankstesnėje apklausoje minėjo, kad ji parašė buhalterinę pažymą ir ją specialistei buvo pateikusi, todėl norėtų patikslinti, kad vis dėl to šios pažymos ji nėra pateikusi, ją sumaišė su kita pažyma. Ta pažyma, apie kurią ji minėjo ankstesnės apklausos metu randasi įmonėje.

Dėl t. y. kad: „2010-2011 metais pildydama kasos dokumentus, nefiksavo dalies ūkinių finansinių operacijų dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pinigų likučius nurodė klaidingai, t. y. nurodyti pinigų likučiai kasos knygose mėnesio pradžiai, nesutampa su praėjusio mėnesio pinigų likučiu pabaigai, kaip nurodyta žemiau esančioje lentelėje:

Eil.Nr.DataLikutis LtDataLikutis LtSkirtumas Lt1.2010-12-3136698,522011-01-01246,51-36452,012.2011-01-3178873,622011-02-0178878,034,413.2011-07-28112019,362011-07-29173644,20 61624,84Viso:xx25177,24

t. y. pagal 2010 m. gruodžio 31 d. kasos knygą kasos likutis buvo 36698,52 Lt, tačiau 2011 m. sausio 1 d. pradžiai nurodė ne 36698,52 Lt, o 246,51 Lt, t.y. 36452,01 mažesnį, pagal kasos knygą 2011 m. sausio 31 d. kasos likutis buvo 78873,62 Lt, tačiau vasario mėn. pradžiai pinigų likutį nurodė ne 78873,62 Lt, o 78878,03 Lt, t.y. 4,41 Lt didesnį, pagal kasos knygą už 2011 m. liepos mėn. 25-28 d. pinigų likutis kasoje buvo 112019,36 Lt, tačiau kasos knygoje sekančiame laikotarpyje, t. y. liepos mėn. 29-31 d. likutį nurodė ne 112019,36 Lt, o 173644,20 Lt, t.y. 61624,84 Lt didesnį, “, parodė, kad tai atsitiko dėl to laiko trūkumo patikrinti padarytas operacijas. Įmonėje buvusi buhalterinės apskaitos kompiuterinė programa „Skaita“ buvo nepilnai veikianti, nepilnai įdiegta, ją reikėjo daug tobulinti, todėl ne visas operacijas ši programa atlikdavo, ji neatlikdavo ir kasos likučių perkėlimo operacijų. Dėl šių priežasčių daug operacijų ji vesdavo ir skaičiuodavo minėta EXCEL programa, kurioje likučius reikėdavo perkelti rankiniu būdu ir kasoje pataisius rastą klaidą, tiesiog likdavo nepataisytas kito periodo likutis ir neperpatikrinus šių operacijų, tos minėtos klaidos, ir liko nepastebėtos. Dėl pažeidimų kad: „laikotarpiu nuo 2010-11-17 iki 2011-10-01 neatliko žaliavų nurašymo, apytiksliai apskaitė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsargų sunaudojimą, nepatikslindama jų inventorizacijos duomenimis, nes neatlikta atsargų inventorizacijos“, parodė, kad papildomai nieko nurodyti negali, išskyrus tai, kad laikotarpiu nuo 2010-11-17 iki 2011-10-01 neatliko žaliavų nurašymo, apytiksliai apskaičiavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsargų sunaudojimą ir tai atsitiko tik dėl to, kadangi UAB" (duomenys neskelbtini)" direktorius G. M., neorganizavo ir neleido atlikti atitinkamų inventorizacijų (t. 5, b.l. 37-40, 42-44, 47).

Kaltinamosios kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką grindžiama šiais duomenimis:

UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentais (t. 2, b.l. 140-189).

Iš G. M. apklausos protokolų seka, kad įmonėje nuo veiklos pradžios 2001 m. kovo mėn. pasikeitė 10 buhalterių. Kažkur kas metai pasikeisdavo buhalterė. Buhalterius samdė dėl to, kadangi pats buhalterinės apskaitos vesti nemoka. Pasamdyti buhalteriai užtikrino, kad jie žino mokestinius įstatymus ir bendrovės apskaitą tvarkys laikydamiesi įstatymų. Susipažinus su specialisto išvada, paaiškėjo, kad buhalteriai apskaitą tvarkė neprisilaikydami įstatymuose nustatytos tvarkos. Nei vienas iš buhalterių jo niekuomet neinformavo, kad bendrovėje trūksta daugiau kaip dviejų milijonų litų. Tokia suma nei grynaisiais pinigais, nei atsargomis bendrovėje susikaupti negalėjo, atsižvelgiant į įmonės pelningumą ir disponuojamas apyvartines lėšas. Tai reiškia, kad jei iš tiesų būtų dviejų milijonų litų trūkumas, įmonė turėtų minusinį balansą ir nei lito apyvartinėms lėšoms. Iš to seka išvada, kad įmonėje nei turto nei lėšų netrūksta, tačiau yra padaryta apskaitos klaida. Bendrovės registrus, balansus, deklaracijas sudarinėja bei visus apskaitos dokumentus, įskaitant kasą ir avansines apyskaitas pildė ir pildo bendrovės vyr. buhalteriai. Nei vienas bendrovės atskaitingas asmuo nėra atsiskaitinėjęs su bendrovės kreditoriais savo asmeninėmis lėšomis ir bendrovė niekuomet nebuvo skolinga atskaitingiems asmenims, kadangi visi atsiskaitymai buvo vykdomi tik bendrovės lėšomis. Dėl to įmonės turtas nėra niekieno pasisavintas, o yra padaryta apskaitos klaida. Jei įmonėje būtų pasisavinti du milijonai litų, įmonė jau keletas metų negalėtų vykdyti veiklos. Kaip minėjo, 2 milijonais grynais ar kitu turtu bendrovė nedisponavo, todėl ir negalėjo neturimais pinigais atsiskaityti su valstybe ir kitais kreditoriais. Atsiskaitymai su kreditoriais vyko per bendrovės atsiskaitomąją sąskaitą AB NORD banke. Šioje sąskaitoje esančios lėšos buvo įkeistos tam pačiam bankui už gautus kreditus. Be to sąskaitoje sukauptos piniginės lėšos buvo areštuotos pagal teismų sprendimus antstolių A. A. ir A. L.. Bankas, gavęs nurodymus iš antstolių pervesti pinigus į antstolių depozitines sąskaitas, šių reikalavimų nevykdė, maža to, bankas šių lėšų nenusirašinėjo ir kaip įkaito turėtojas. Dėl šios priežasties bendrovė tapo savotišku įkaitu, kai bankas nenusirašinėjo pinigų pagal kreditavimo sutartį ir skaičiavo netesybas, padidindamas bedrovės skolą ir nepervesdamas pinigų kitiems kreditoriams, tame tarpe ir VMI. Todėl įtarime nurodyti faktai dėl tyčinio mokesčių nemokėjimo, yra akivaizdžiai neteisingi. Tai patvirtinantys dokumentai yra pas bendrovės advokatą G. D.. Supranta, kad įmonės apskaitoje yra akivaizdžių klaidų, tačiau šios klaidos yra netyčinės. Jo, kaip bedrovės vadovo pareiga, pagal akcinių bendrovių įstatymą yra organizuoti tinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą. Kadangi tam tinkamo išsilavinimo ir įgūdžių neturi, įmonė samdė ir buhalterinę apskaitą pavedė tvarkyti bendrovės buhalteriams. Todėl nei tyčinių, nei aplaidžių veikų nėra padaręs. Buhalterės teikdamos jam tvirtinti apskaitos dokumentus, visuomet tikindavo, kad jie yra paruošti pagal įstatymus. Taip pat nesutinka su įtarimais dėl plytų pirktų iš Lenkijos įmonės „INTER-BUD“ Sp.J. neteisingo apskaitymo bendrovės apskaitoje. Bendrovė plytų iš Lenkijos įmonės niekuomet nėra pirkusi. Iš šios įmonės bendrovė yra įsigijusi termoizoliacines plokštes. Plokštė, išvertus į lenkų kalbą yra plyta. Šios plokštės yra sumontuotos bendrovės išsinuomotose patalpose ir šį faktą galima patikrinti vizualiai. Kas liečia kasos knygos pildymą ir jos teisingumą, tai paaiškina, jog kasos knygos pildymas bendrovėje buvo buhalterio pareiga. Ir tai matosi iš to, kad knygos pildomos buhalterių ranka. Bendrovė atskiros kasos patalpos neturi. Įmonės administracija yra viename kabinete ir buhalterės stalas yra šalia jo stalo. Grynieji pinigai atskaitingiems asmenims, visuomet buvo išduodami matant bendrovės buhalteriams, todėl jie turėdavo surašyti atitinkamus dokumentus. Apie tai, kad bendrovėje yra pildomos avansinės apyskaitos, jis nežinojo, nes nežinojo, kad toks dokumentas yra reikalingas. Avansinių apyskaitų buhalteriai jam nepateikdavo pasirašyti, todėl dėl jose esančių klaidų nieko paaiškinti negali. Kadangi pačią gamybą kontroliuoja jis pats, todėl buvo įsitikinęs, kad bendrovėje jokio žaliavų ir produkcijos trūkumo nėra, todėl ir nebuvo daromos inventorizacijos. Taip pat nori papildyti, kad siekdamas tinkamai organizuoti bendrovės apskaitos tvarkymą samdė vyr. buhalteres, kurios pateikdavo tinkamą kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus ir užtikrindavo, kad apskaitą ves pagal įstatymų reikalavimus (t. 2, b.l. 81-83, 84).

Iš G. S. apklausos protokolų seka, kad ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2009-10-19 iki 2010-11-17 vyr. buhalterės pareigose. Daugiau buhalterių nebuvo, ji dirbo viena. Įmonės direktorius buvo G. M.. Kasininko pareigas įmonėje atliko direktorius G. M.. Kai atėjo dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai jai niekas jokių buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimo - priėmimo aktais neperdavinėjo. Jai atėjus į darbą su apskaitos dokumentais bei kompiuterine programa ją supažindino toks R. B., tai buvo įmonės savininkas, šios įmonės pavadinimo neprisimena, su kuria, kiek žino turėjo būti sudaryta sutartis ir ši įmonė turėjo tvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Gal ši įmonė ir tvarkė kurį laiką apskaitą, to nežino. Direktorius G. M. jai nurodė, kad jam netinka ir nepatinka kasos likutis, kuris tuo metu atrodo buvo virš milijono litų, vesti kasos dokumentai ir aplamai visa apskaita. Jis paprašė, kad ji tai patikrintų, ji jam pažadėjo, kad jei galės, tai patikrins. Ji kažkiek tikrino, kiek neprisimena, tačiau nerado tokio dalyko, kad būtų padaryta apskaitos dokumentuose klaida. Tie pinigai turėjo būti kasoje, t. y. pas direktorių, nes jis buvo kasininkas. Visus apskaitos dokumentus jai paduodavo tik direktorius, ir pagal jo paduotus dokumentus ji vedė apskaitą. Pagal šiuos jo paduotus dokumentus išeidavo, kad visos mėnesio pajamos yra daug didesnės negu išlaidos. Direktoriui tas buvo sakoma, jis tą žinojo. Tokiu būdu likutis kasoje ir išaugo, nes kai ji išeidinėjo iš darbo, tai prisimena, kad kasoje likutis buvo virš dviejų milijonų litų. Ji dabar gerai neprisimena, tačiau žino, kad prieš jos atėjimą į darbą, matyt, kad pamažinti kasos likutį, 800 000 litų buvo išrašyta vienas ar keli kasos pajamų orderiai direktoriui, tačiau jie buvo be direktoriaus parašų, nes direktorius ant kasos dokumentų nesirašė. Tokios kaip avansinės apyskaitos tuo metu dar nebuvo vesta, todėl per kokią sąskaitą tas nurašymas buvo daromas, tiksliai nepasakys. Iš viso buvo nevesta iki tol atskaitingi asmenys, buvo, kaip minėjo, kažkokiu būdu atsiskaitymai vedama tik per direktorių, tai ji pradėjo vesti kiekvienam vairuotojui atskirai, kad kiekvienas turėtų savo avansinę apyskaitą. Ji direktoriaus paklausė, ar jis turi realiai šiuos pinigus 800 000 Lt, jis atsakė, kad neturi ir kasoje jų nėra, todėl ji jam šią sumą, jai atrodo jei gerai prisimena, paliko jo vedamoje avansinėje apyskaitoje, kaip atskaitingam asmeniui arba galėjo būti ir taip, kad padarė pinigų grąžinimo į kasą operaciją, to tiksliai neprisimena. Prieš jai išeinant iš darbo, maždaug mėnesį laiko, tiksliai laiko neprisimena, ji turėjo laikino nedarbingumo pažymėjimą ir po to iš karto išėjo iš darbo. Jau prieš du mėnesius laiko ji buvo pasirašiusi prašymą atleisti ją iš darbo, tačiau direktorius, privalėdamas per 14 dienų ją atleisti, to nepadarė, nors ji kas savaitę eidavo pas direktorių ir prašydavo, kad jis tą prašymą pasirašytų, tačiau jis ją išvydavo, liepdamas išeiti. Kol jos nebuvo atleidę, tai nežino ar kas vedė apskaitą ar ne, tik žino, kad jau ta buhalterė Laima, kuri dirbo po jos jau ten būdavo, o ką ji ten veikę, nežino, tikriausiai ieškojo, kaip ir visos, kur dingę tie du milijonai litų. Jai išeinant iš darbo, ji jokiais perdavimo - priėmimo aktais buhalterinės apskaitos dokumentų niekam neperdavė, nes nebuvo paskirta asmens, kuris priimtų jos darbą. Kuomet ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterės pareigose, tai visą gaunamą korespondenciją priimdavo pats asmeniškai direktorius G. M., o ką atnešdavo ir paduodavo jai, tai ji visa tai įtraukdavo į gaunamų - siunčiamų raštų registrus. Tie registrai buvo atspausdinami ir laikomi tokioje permatomoje raudonoje papkėje, šiuo metu, kiek žino, sako, kad tos papkės nėra. Dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai kasininko pareigas pagal įsakymą ėjo direktorius G. M.. Direktorius G. M. niekada nesirašydavo jokiuose kasos dokumentuose ir motyvuodavo tuo, kad „nėra parašo, nėra baudžiamosios bylos“. Kai tuo tarpu jis privalėjo pasirašyti, nes jis disponuodavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigais, taip pat tai privalėjo padaryti ir pagal kasos dokumentų tvarkymo taisykles, o ji kaip buhalterė dirbo su dokumentais, kuriuos jai paduodavo asmeniškai direktorius. Kaip kasininkas direktorius pas save laikė grynuosius pinigus, o ji tik surašydavo reikiamus kasos dokumentus, pagal dokumentus ir duomenis, kuriuos paduodavo direktorius. Jis niekada neleisdavo ir neleido susitikrinti ar pagal vedamus kasos dokumentus ir pas direktorių atitinka grynų pinigų likučiai, atsakydamas, kad mes visos nieko neišmanome, jis tik vienas viską žino. Todėl niekada jos darbo laikotarpiu nebuvo atlikta jokia piniginių lėšų inventorizacija. Dėl to, kad 2010 m. G. M., K. M., T. M., V. V. avansinėse apyskaitose atvaizdavo ūkines operacijas, nurodydama, jog pinigų išleidžiama daugiau, negu jų yra gauta, tai gali pasakyti, kad tai yra nesąmonė. Minėti Merkevičiai jiems suvedus mėnesio duomenis ir pateikus susitikrinti ir pasirašyti, nepasirašinėjo nei ant vienos avansinės apyskaitos. Likučių minusinių, tikrai niekada nebuvo, jei atsirado minusiniai dokumentai, tai mano, kad kažkas vėliau pridėjo prie avansinių apyskaitų papildomų išlaidų dokumentų. Ji išeidama iš darbo paliko visas avansines apyskaitas tvarkingas atspausdintas su teigiamais likučiais ir ant jų, kadangi nesirašė Merkevičiai, tai nesirašė ir ji, kurie sutikrinę pasirašė, pasirašė ir ji, todėl apskaitoje turi būti šios avansinės apyskaitos. Dėl to, kad ji 2010 m. spalio 31 dienos data kasos knygoje užfiksavo ūkinę operaciją, kuria sumažino kasos likutį 2107848,27 Lt, tačiau nesurašė pateisinančių šias išlaidas jokių apskaitos dokumentų, tai gali pasakyti, kad tai perskaičiusi pranešime apie įtarimą labai nustebo, kadangi tokios operacijos ji niekada nėra dariusi, kas ją padarė nežino, be to ji tuo laiku sirgo ir turėjo nedarbingumo lapelį. Tik žino, kad prieš jai išeinant iš darbo juos tikrino Valstybinė mokesčių inspekcija, gal rugsėjo mėn. pabaigoje ir ji Valstybinėje mokesčių inspekcijoje pasirašė jų patikrinimo aktą, kad likutis kasoje yra virš dviejų milijonų litų, tikslaus likučio nepasakys. Šie pinigai tuo metu buvo kasoje ir ji jokios pinigų nurašymo operacijos nedarė. Žino, kad sekančią buhalterę Laimą, kuri jai tai pasakė, direktorius privertė tai padaryti, todėl tai tikrai yra ne jos daryta. Dėl to, kad 2009-2010 metais, pildydama kasos dokumentus, nefiksavo dalies ūkinių finansinių operacijų, dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pinigų likučius nurodė klaidingai, t. y. nurodyti pinigų likučiai kasos knygose mėnesio pradžiai, nesutampa su praėjusio mėnesio pinigų likučiu pabaigai, t. y. pagal 2009 m. lapkričio mėn. kasos knygos duomenis pinigų likutis mėnesio pabaigai buvo 982474,84 Lt, tačiau gruodžio mėnesio pradžiai nurodė ne 982474,84 Lt, o 982258,56 Lt, t. y. 216,28 Lt mažesnį, taip pat kasos pinigų likutį 2010 m. kovo mėn. pabaigai nurodė 1706512,49 Lt, tačiau balandžio 1 d. nurodė ne 1706512,49 Lt, o 1712822,34 Lt, t.y. 6309,85 Lt didesnį, kasos pinigų likutį 2010 m. balandžio mėn. pabaigai nurodė 1808272,03 Lt, tačiau gegužės mėn. 1 d. nurodė ne 1808272,03 Lt, o 1809032,20 Lt, t.y. 760,17 Lt didesnį, kasos pinigų likutį 2010 m. birželio mėn. pabaigai nurodė 1914453,44 Lt, tačiau liepos mėn. nurodė ne 1914453,44 Lt, o 1908484,97 Lt, t.y. 5968,47 Lt mažesnį, tai gali pasakyti, kad tai nėra tiesa, kadangi, jei jie vėliau pridėjo papildomų dokumentų, kurių nėra rodę jai, tai aišku savaime, kad kasos likutis netiks. Ji kiekvieną mėnesį atspausdindavo kasos knygą ir prisegdavo prie kasos dokumentų, prie kiekvieno mėnesio kasos dokumentų pradžioje segtuvo. Visus šiuos dokumentus ji pasirašydavo paskutiniame lape ir visuose jos suvestuose kasos ir atspausdintose kasos knygose turi būti jos parašas. Šiose jos pridėtose prie kasos dokumentų kasos knygose tikrai nebuvo jokių neatitikimų, perkeliant iš vieno mėnesio pabaigos į kito mėnesio pradžią. Dėl to, kad 2009 m. apskaitos registrus sudarė nesilaikant reikalavimų, t. y. kad apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine - sistemine arba kita tvarka, apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo, kad buhalterinės apskaitos dokumentai ir registrai saugojami 10 metų, gali pasakyti, kad visi dokumentai, kurie buvo su direktoriaus parašais, tie dokumentai yra tvarkingai suarchyvuoti, tie dokumentai, kaip pavyzdžiui kasos dokumentai, kurių direktorius nepasirašinėjo ir nepripažino, kaip dokumentų, tų dokumentų archyvai nėra sudaryti. Visi dokumentai, kurių direktorius nepasirašė, jie buvo segami į papkes, kas mėnesį atspausdinama ir pridedami prie jų reikiami registrai ir pateikiama direktoriui, o kadangi direktorius šių dokumentų nesirašė, tai pas jį tie dokumentai ir kaupėsi. Atskiro darbo kabineto buhalterei nebuvo, jos dirbo vienoje patalpoje kartu su direktoriumi, apskaitininke, atrodo jos pareigos būdavo, nes ji užsakymus priiminėdavo, sąskaitas išrašydavo. Tai buvo vienas bendras kabinetas, kuriame buvo seifuose ir darbininkų įrankiai ir po jų stalais vairuotojų virvės ir pan., per dieną ištisai visi eidavo pasiimti ar padėti įvairių dalykų. Dėl to, kad laikotarpiu nuo 2009-10-19 iki 2010-11-17 neatliko žaliavų nurašymo, apytiksliai apskaitė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsargų sunaudojimą, nepatikslindama jų inventorizacijos duomenimis, gali pasakyti, kad inventorizacijos neleido daryti direktorius, pasakydamas, kad niekada jos nebus. Gamybinių kortelių, kad jas reikia padaryti, direktorius sakydavo, kad jas reikia padaryti ir tai yra jo galvoje, bet jis turi ir svarbesnių reikalų, todėl jų niekad ir nepadarė, o žaliavas nurašydavo pagal etiketes ar pagal kitus duomenis, kurių tekdavo ieškoti kur tik norint, o tiksliai nieko neidavo suskaičiuoti, nes, kaip sakydavo direktorius viskas yra pas jį galvoje, o gamybinių kortelių ne tik, kad pats nesudarė, pagal kurias eitų tiksliai paskaičiuoti žaliavas, bet kategoriškai neleido ir jai padaryti gamybinių kortelių, nes galėjo ir ji tai padaryti, kaip minėjo neleido atlikti inventorizacijų, nieko neleido, pagal ką būtų galima tiksliai paskaičiuoti atsargas. Dar nori paminėti, kad jos darbo laikotarpiu buvo tokių atvejų, kad direktoriaus sūnus, kažkokiu būdu užkrėtė jos darbo kompiuterį virusu ir buvo dingę visi vesti buhalteriniai duomenys. Kada tai buvo, neprisimena. Kas tvarkė kompiuterį tada, neprisimena, tik žino, kad Aurimas ar Rolandas iš Marijampolės, su juo gal buvo sudaryta sutartis dėl kompiuterių aptarnavimo, tuo labai nesidomėjo, nes jau ruošėsi išeiti iš darbo. Tų duomenų, kiek prisimena neatstatė, ji atrodo, kokių keturių mėnesių suvedė iš naujo. Kompiuterinė programa, kurios pagalba ji tvarkė apskaitą, vadinosi „Skaita“. Buvo toks atvejis, kad direktorius buvo sudaręs su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį dėl jo asmeninių gamybinių patalpų nuomos UAB-ei „(duomenys neskelbtini)“, suma ten buvo nedidelė įvardinta, simbolinė, ir jos darbo laikotarpiu ji kiekvieną mėnesį išrašydavo sąskaitą šiai nuomai, tačiau direktorius šių sąskaitų nepasirašydavo, sakydamas, kad jis jei jas pasirašys, tai jam reikės mokėti gyventojų pajamų mokestį, ir šių sąskaitų nesirašydavo. Todėl kyla klausimas, kaip tokioje situacijoje ir aplamai, tinkamai suvesti buhalterinę apskaitą, nes direktorius jau dabar meluoja ir sako, kad jokių sąskaitų išrašyta nebuvo, o realiai taigi jos buvo išrašomos ir jam pateikiamos, tik jis jų nesirašydavo. Pavyzdžiui atidarinėdavo parduotuves, tai ji yra mačiusi sąskaitų, pagal kurias įsigyta ar tai peilis, ar tai lentelės, ar kitas smulkus turtas, t. y. mažavertis inventorius, tačiau šių prekių, pagal tai, kiek parduotuvių buvo atidaryta, buvo įtartinai mažai, o kad būtų įsigyta stambesnės prekės, kaip lentynos, ar kita reikiama parduotuvei atidaryti įranga ar prekės, tai tokių sąskaitų iš viso nėra mačiusi. Tai ji svarsto, gal dabar atsirado šios sąskaitos ir buvo pridėtos prie apskaitos dokumentų. 2012-10-11 jai įteiktame pranešime apie įtarimą nurodyta, kad pildant kasos dokumentus 2010 m. spalio mėn. 31 d. data ji kasos knygoje užfiksavo ūkinę operaciją, kuria sumažino kasos likutį 2107848,27 Lt., tačiau nesurašė pateisinančių šias išlaidas jokių apskaitos dokumentų. Ankstesnėse apklausose ji jau sakė, kad tokios operacijos nėra dariusi. 2012-04-23 Nr. 5-2/66 specialisto išvadoje yra nurodyta, kad 2012-03-27 papildomos liudytojo apklausos protokole UAB „(duomenys neskelbtini)" buhalterė L. K. nurodė, kad 2010-11-17 pradėjusi dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)" buhaltere, pastebėjo, kad 2010-10-31 kasoje yra nurodytas 2108152,56 Lt likutis, tačiau tokios pinigų sumos bendrovės kasoje nebuvo. Šią sumą kaip likutį įtraukė į sąskaitą „251" - įvardintą „Neaiškios sumos". 2010 m. Didžiojoje knygoje šios sąskaitos apyvarta ir likutis metų pabaigai nurodyta ne 2107848,27 Lt ir ne 218152,56 Lt, o 2107844,46 Lt. Tad nesupranta kokiu pagrindu jai buvo pareikštas įtarimas, jei dėl šios operacijos padarymo prisipažino L. K.. Apklausos metu jai buvo parodyta apskaitos dokumentai „Kasa“, tai gali pasakyti, kad patikrinus 2010 m. birželio mėn. pabaigos kasos knygos ataskaitą matyti, kad ši ataskaita yra atspausdinta 2010-10-26 dieną, t. y. tą dieną turėjo nedarbingumo lapelį, o sekančio mėnesio ataskaita yra atspausdinta 2010-12-20 dieną, kai šioje įmonėje jau nebedirbo, tai dėl netinkančio perkelto likučio būti atsakinga negali, nes tikrai ne ji sudarė šias atskaitas ir ne ji kasos pinigų likutį 2010 m. birželio mėn. pabaigai nurodė 1914453,44 Lt, tačiau liepos mėn. nurodė ne 1914453,44 Lt, o 1908484,97 Lt, t.y. 5968,47 Lt mažesnį. Kas padarė šiuos neatitikimus ir kas sudarė bei atspausdino šias ataskaitas, pasakyti negali, nes nežino. Apklausos metu jai buvo parodyta jos darbo laikotarpio vestos avansinės apyskaitos, tai gali pasakyti, kad visos šios avansinės apyskaitos yra perspausdintos ir jos yra ne jos perspausdintos, kadangi ant šių jos sudarytų avansinių apyskaitų visi vairuotojai rašydavosi ir buvo ant jos sudarytų avansinių apyskaitų visų vairuotojų parašai. Tačiau šiuo metu apskaitos dokumentuose esančiose avansinėse apyskaitose nėra nei vieno atskaitingo asmens parašo, nors kai ji tvarkė apskaitą jie buvo. Vienintelis, kuris nesirašydavo tai G. M., o visi kiti rašėsi ir ji paliko pasirašytas avansines apyskaitas (t. 2, b.l. 75-78, 79-80).

Iš liudytojo V. V. apklausos protokolo seka, kad jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba nuo 2008 m. rugsėjo 16 d. vairuotojo ekspeditoriaus pareigose. 2008, 2009 ir 2010 bei 2011 metais iš tiekėjo UAB „Dainiai“ ir kitų, parveždavo skerdieną į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Už skerdieną tiekėjams pinigus mokėdavo jis pats, kuriuos duodavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius G. M.. Kai nuvykdavo pas tiekėjus, tai pinigus sumokėdavo buhalterijai, kur išduodavo kasos pajamų orderio kvitus. Grįžęs su skerdiena, šiuos kasos pajamų orderio kvitus pateikdavo buhalterijai arba direktoriui. Pinigus direktorius G. M. jam paduodavo be jokių išrašytų dokumentų. Pasibaigus mėnesiui, jis jokių ataskaitų, avansinių apyskaitų niekada nedarydavo ir 2008, 2009 , 2010 ir 2011 metais avanso apyskaitų jis tikrai nesudarinėjo (t. 2, b.l. 1-2).

Iš liudytojo A. K. apklausos protokolo seka, kad 2008 - 2010 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis dirbo vairuotoju. Jis iš tiekėjo UAB „Dainiai“ parveždavo skerdieną į UAB„ (duomenys neskelbtini)“. Už skerdieną jis mokėdavo UAB „Dainiai“ pinigus, kuriuos būdavo jam davęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius G. M.. Kai nuvykdavo į UAB „Dainiai“ buhalteriją, tai sumokėdavo pinigus buhalterijoje kur išduodavo kasos pajamų orderio kvitus. Grįžęs su skerdiena, šiuos kasos pajamų orderio kvitus pateikdavo buhalterijai arba direktoriui. Pasibaigus mėnesiui, jis jokių ataskaitų, avansinių apyskaitų niekada nedarydavo. Nurodo, kad avanso apyskaitų 2008 - 2010 metais jis tikrai nesudarinėjo. Nurodo, kad už skerdieną UAB „Dainiai“ sumokėdavo tokias pinigų sumas, kokias duodavo direktorius. Kai pinigus duodavo direktorius G. M., tai jokių dokumentų jam nepateikdavo ir jis niekur nepasirašydavo už gautus pinigus, kuriuos sumokėdavo UAB „Dainiai“ buhalterijoje (t. 2, b.l. 3-4).

Iš Marijampolės apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2011-09-30 pranešimo Nr. (15.18-15)-R3-4079 seka, kad mokestinio tyrimo metu nustatyta, kad Bendrovė iš kasos išlaiduotą grynųjų pinigų likutį -2 107 848,27 Lt parodo sąskaitoje „Kitos gautinos sumos (s-ta 251)". Bendrovės kasos likutis 2010-10-31 nuo 2 133 094,3 Lt nepagrįstai sumažinamas iki 25 249,2 Lt. Bendrovės vedamoje kasos knygose neįrašyti išlaidų orderiai, tuo Bendrovė pažeidė Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisykles, kuriose numatyta, kad pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį ar kitus atitinkamai įformintus dokumentus, pasirašytus įmonės vadovo ar finansininko ir kasos knygoje kasininkas turi įrašyti kiekvieną orderį. 2011-09-12 Bendrovės buhalterė pateikė paaiškinimą, kuriame nurodo, kad jai pradėjus dirbti Bendrovėje kasos knygoje nurodyto pinigų likučio 2 107 848,27 Lt faktiškai kasoje nebuvo. Dėl šios priežasties ji iš kasos knygos iškėlė į sąskaitą 251 - „Kitos gautinos sumos" su tikslu išsiaiškinti ar tas likutis tikrai teisingas ir toliau vedant kasos knygą būtų aišku, koks kasos likutis yra jau dirbant jai. Paaiškinime nurodoma, kad išsiaiškinus dėl 2 107 848,27 Lt piniginio likučio, ši suma bus patikslinta ir įkelta į tas sąskaitas, kur turi būti iš tikrųjų. Bendrovės pateikti kasos pirminiai dokumentai be eilės numerių, dalis jų nepasirašyti nei Bendrovės vadovo, nei buhalterio. Mokestinio tyrimo metu nustatyta, kad Bendrovės kasininko pareigos Bendrovės vadovo įsakymu nepatvirtintos. T. B. pažeidė Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisykles (t. 1, b.l. 28-125).

Iš Marijampolės apskrities Valstybinė mokesčių inspekcijos mokestinio tyrimo rezultatų 2011-09-26 ataskaitos Nr. A8-106 seka, kad pagal Bendrovės pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad atsiskaitymai su tiekėjais ir pirkėjais vyksta grynais pinigais per atskaitingus asmenis ir Bendrovės kasą. Bendrovės buhalterė L. K. žodžiu paaiškino, kad atsiskaitoma grynais pinigais už žaliavas ir prekes klientų pageidavimu. Mokestinio tyrimo metu nustatyta, kad Bendrovės direktoriaus G. M. avansinėje apyskaitoje iš Bendrovės kasos išduotų ir 2009-01-01 nepanaudotų pinigų likutis - 699306,5 Lt, 2010-01-01- 193823,6 Lt (s-tos 2435 suvestinė pridedama). Šių į Bendrovės kasą negrąžintų pinigų suma susidarė iš Bendrovės kasos nuolat paimant grynus pinigus prekėms pirkti ir darbo užmokesčiui darbuotojams išmokėti. Nepanaudotus pinigus direktorius G. M. į Bendrovės kasą nesugrąžindavo. Atkreiptinas dėmesys, kad Bendrovės direktoriaus G. M. avansinėje apyskaitoje likutis 2009 m. 03-09 mėn. viršijo 1 (vieną) milijoną Lt. Pažymėtina, kad Bendrovės direktoriui, turint pakankamai didelį nepanaudotų pinigų likutį, buvo pastoviai išduodami pinigai, kaip pvz. 2009 m. kovo mėn. turint 642961,93 Lt nepanaudotą pinigų likutį dar buvo išduota iš kasos 830717,2 Lt, kai tuo tarpu panaudota tik 76799,74 Lt. Pagal mokestiniam tyrimui pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus ir jų registrus nustatyta, kad toks didelis nepanaudotų pinigų likutis lieka tik pas Bendrovės direktorių G. M., o pas kitus Bendrovės atskaitingus asmenis iki 2009 m. 08 mėn. likutis yra minusinis (priedas) - tai yra Bendrovės skola atskaitingiems asmenims. Pvz. 2009-08-31 Bendrovės skola vairuotojams T. P. buvo 1502683,2 Lt, A. K. - 855263,8 Lt. Pagal mokestiniam tyrimui pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad vairuotojui T. P. 2009-09-11 iš kasos pagal Kasos išlaidų orderį Nr.17 buvo išmokėta 1588383,24 Lt. Mokestinio tyrimo metu prie pateiktų Bendrovė kasos pirminių dokumentų Kasos išlaidų orderis Nr. 17 nepridėtas. Mokestinio tyrimo metu išanalizavus Bendrovės pateiktus kasos, atskaitingų asmenų ir banko dokumentus nustatyta, kad Bendrovės grynųjų pinigų likutis 2009-12-31 buvo 1332466 Lt, 2010-12-31 - 2147638,07 Lt (įvertinant tai, kad Bendrovės Kasos grynųjų pinigų likutis nepagrįstai sumažinamas - 2107848,27 Lt suma). Mokestinio tyrimo metu išanalizavus Bendrovė pateiktus kasos dokumentus nustatyta, kad 2010-10-31 Bendrovės kasos grynųjų pinigų likutis sumažinamas 2107848,27 Lt suma. P. B. pateiktų kasos pirminių dokumentų Kasos išlaidų orderis, patvirtinantis pinigų išmokėjimą, nepridėtas. Mokestinio tyrimo metu nustatyta, kad Bendrovė iš kasos išlaiduotą grynųjų pinigų likutį - 2107848,27 Lt parodo sąskaitoje Kitos gautinos sumos (s-ta 251). Bendrovės kasos likutis 2010-10-31 nuo 2133094,3 Lt nepagrįstai sumažinamas iki 25249,2 Lt (2 priedas). Taip pat pažymėtina, kad Kasos knygose orderiai neįrašyti. T. B. pažeidė Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisykles, kuriose numatyta, kad pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį ar kitus atitinkamai įformintus dokumentus, pasirašytus įmonės vadovo ar finansininko ir kad Kasos knygoje kasininkas turi įrašyti kiekvieną orderį. Mokestinio tyrimo metu Bendrovei duotas 2011-08-31 Mokesčių administratoriaus nurodymas Nr. (11.1 l-06)-A2-210 Pateikti išsamų paaiškinimą dėl kokių priežasčių kasos likutis sumažinamas 2107848,27 Lt. 2011-09-12 Bendrovės buhalterė pateikė paaiškinimą, kuriame nurodo, kad jai pradėjus dirbti Bendrovėje kasos knygoje nurodyto pinigų likučio - 2107848,27 Lt faktiškai kasoje nebuvo. Dėl šios priežasties ji iš kasos knygos iškėlė į sąskaitą 251 - Kitos gautinos sumos su tikslu išsiaiškinti ar tas likutis tikrai teisingas ir kad toliau vedant kasos knygą būtų aišku, koks kasos likutis yra jau dirbant jai. Paaiškinime nurodoma, kad išsiaiškinus dėl 2107848,27 Lt piniginio likučio, ši suma bus patikslinta ir įkelta į tas sąskaitas, kur turi būti iš tikrųjų. Atkreiptinas dėmesys, kad Bendrovės pateikti Kasos pirminiai dokumentai be eilės numerių, dalis jų nepasirašyti nei Bendrovės vadovo, nei buhalterio (4 priedas). Mokestinio tyrimo metu nustatyta, kad Bendrovės kasininko pareigos Bendrovės vadovo įsakymu nepatvirtintos. T. B. pažeidė Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisykles. 2011-09-26 informacija raštu Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)" galimo mokesčių nemokėjimo ir aplaidaus apskaitos tvarkymo Nr. (15.18-15)-R3-4079 perduota Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriui, siekiant nustatyti ar Bendrovės atsakingų asmenų veikose nėra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. „Apgaulingas apskaitos tvarkymas" ir 219 str. „Mokesčių nesumokėjimas" požymių (t. 1, b.l. 175-186).

Iš 2012-04-23 specialisto išvados Nr. 5-2/66 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos seka, kad dėl 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX – 574 reikalavimų pažeidimų, iš dalies negalima nustatyti 2008-01-01 - 2011-10-01 laikotarpio bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (t. 3, b.l. 17-199 ? t. 4, b.l. 1-166).

Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad L. K. aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą dėl ko iš dalies negalima nustatyti 2010-11-17 – 2011-10-01 laikotarpio bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatyta LR BK 223 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios L. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažįsta ir gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Prokurorė prašo pripažinti L. K. kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1d. ir skirti 16 bazinių baudos dydžių (BBD) 2080 (dviejų tūkstančių aštuoniasdešimties) Lt baudą.

Kaltinamoji sutinka, kad procesas, jos atžvilgiu, būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, paskiriant jai 2080 litų baudą, kurią pasižada sumokėti.

L. K. neteista, administracine tvarka nebausta, dirba, turi pastovų pragyvenimo šaltinį. Vadovaujantis LR BK 54 str., BK 55str., BK 61str. bausmių skyrimo pagrindais, įvertinus visas paminėtas kaltinamąją charakterizuojančias aplinkybes, įvertinus atsakomybę lengvinančią aplinkybę, veikos pavojingumą, teismas kaltinamajai skiria LR BK 47str.3d.2p numatytą didesnę nei minimali bauda baudą, kadangi tokia bausmė pilnai atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 421-422 str., teismas

nusprendžia:

L. K. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 223 str. 1d ., ir paskirti jai 16 (šešiolikos) bazinių baudos dydžių BBD (2080 litų) baudą.

Paaiškinti, kad kaltinamoji, nesutikdama su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 d. nuo įsakymo nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu paskirta baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajai šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų Ministerijos įm. kodas 188659752 sąskaitą, esančią AB “Swedbankas“, sąskaitos NR. LT-247300010112394300, įmokos kodas 6801. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.