- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-24
- Bylos Nr.
- AS-858-620-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Irmantas Jarukaitis (pran.), Romanas Klišauskas
- Atsakovas
- Švenčionių rajono savivaldybės tarybos
- Pareiškėjas
- Švenčionėlių vaikų
- Trečiasis asmuo
- Švenčionių rajono socialinių paslaugų centras
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Švenčionių rajono savivaldybės tarybos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų Švenčionėlių vaikų globos namų ir Švenčionėlių vaikų globos namų direktorės N. S. skundą atsakovui Švenčionių rajono savivaldybės tarybai (tretysis suinteresuotas asmuo Švenčionių rajono socialinių paslaugų centras) dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai Švenčionėlių vaikų globos namai (toliau – ir Globos namai) ir Švenčionėlių vaikų globos namų direktorė N. S. skundu (b. l. 1–9) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti 2010 m. liepos 8 d. Švenčionių rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) sprendimą Nr. T-101 „Dėl Švenčionėlių vaikų globos namų ir Švenčionių rajono socialinių paslaugų centro reorganizavimo sąlygų“ (toliau – ir Sprendimas) ir iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Sprendimo galiojimą.
Dėl prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdyti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo ginčijamo Sprendimo galiojimą pareiškėjas nurodė, kad neišnagrinėjus bylos iš esmės pagal pareiškėjų skundą iki Globos namų ir Švenčionių rajono socialinių paslaugų centro (toliau – ir Centras) reorganizavimo proceso pabaigos, t. y. iki Centro nuostatų įregistravimo Juridinių asmenų registre ir iki Globos namų išregistravimo iš Juridinių asmenų registro dėl reorganizavimo, teismo sprendimo, kuriuo būtų panaikintas Sprendimas, vykdymas labai pasunkėtų, nes, siekiant, kad toks teismo sprendimas būtų realiai įgyvendintas, reikėtų inicijuoti teismo ir kt. procesus (dėl Globos namų ir Centro reorganizavimo pripažinimo negaliojančiu ir neteisėto Globos namų išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, dėl neteisėto Globos namų darbuotojų atleidimo iš darbo ir kt.). Pabaigus reorganizavimą ir teismui patenkinus pareiškėjų skundą, taip pat kompetentingam teismui pripažinus reorganizavimą negaliojančiu, atsirastų teisinės pasekmės, dėl kurių negalima grąžinti iki tol buvusios padėties, kuri buvo iki Sprendimo priėmimo. Taip yra dėl to, kad Civilinio kodekso 2.102 straipsnio 4 dalis numato, kad teismo sprendimas pripažinti juridinio asmens reorganizavimą negaliojančiu nedaro negaliojančio tęsiančio veiklą po reorganizavimo ar naujai įkurto juridinio asmens iki atitinkamų duomenų pakeitimo Juridinių asmenų registre. Pagal prievoles, kylančias iš tokių juridinių asmenų sandorių, solidariai atsako visi reorganizavime dalyvavę juridiniai asmenys. Pareiškėjai taip pat pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškose situacijose yra ne kartą pripažinęs, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas yra teisėtas (nutartys administracinėse bylose Nr. AS525-431/2010, Nr. AS756-368/2010).
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi (b. l. 36–37) tenkino Švenčionėlių vaikų globos namų ir Švenčionėlių vaikų globos namų direktorės N. S. prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdyti Sprendimo galiojimą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju, įvertinus pareiškėjų nurodytas aplinkybes, yra reali grėsmė, kad pareiškėjų skundo patenkinimo atveju bus apsunkintas teismo sprendimo vykdymas dėl Sprendimo įgyvendinimo sukeltų pasekmių šalinimo (juridiniai asmenys būtų reorganizuoti ir atitinkami pakeitimai būtų įregistruoti Juridinių asmenų registre, būtų keičiamos ar nutraukiamos darbo sutartys, juridinių asmenų turtas būtų išdalijamas ir pan.). Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šiuo atveju yra adekvatus siekiamam tikslui, nepažeidžia proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros, viešojo intereso.
III.
Atsakovas Švenčionių rajono savivaldybės taryba atskiruoju skundu (b. l. 43–47, 77–81) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 11 d. nutartį ir priimti naują nutartį – pareiškėjų prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmesti.
Atsakovas nurodo, kad su analogišku skundu ir tokiais pat reikalavimais į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi kiti pareiškėjai, kurių prašymu buvo pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, ši nutartis apskųsta atskiruoju skundu. 2010 m. gegužės 13 d. buvo priimtas Tarybos sprendimas Nr. T-68 dėl projekto „Nestacionarių socialinių paslaugų suaugusiems asmenims su negalia ir socialinės rizikos šeimoms infrastruktūros plėtra Švenčionių rajone“ (toliau – ir Projektas) rengimo ir įgyvendinimo. Skundžiamas Tarybos Sprendimas yra Projekto dalis. Vilniaus regiono plėtros taryba 2010 m. gegužės 14 d. priėmė sprendimą Nr. 10.9-31, kuriuo įtraukė Švenčionių rajono savivaldybės rengiamą projektą į Vilniaus regiono projektų sąrašą ir pateikė siūlymą šį projektą finansuoti iš Europos Sąjungos (toliau – ir ES) fondų ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšų. Kadangi šiuo metu Centras nėra turto, kuriam rekonstruoti būtų skiriama parama, valdytojas, po reorganizacijos būtent Centrui būtų perduotos šiuo metu Globos namams priskirto savivaldybės turto valdytojo teisės ir pareigos. Jei Sprendimo galiojimas būtų paliktas sustabdytas, o reorganizacija nevykdoma numatytu laiku, rengiamas Projektas gali likti be finansavimo, o tai reiškia, kad Projektas apskritai būtų neįgyvendintas.
Atsakovas taip pat pažymi, kad Švenčionių rajono savivaldybei yra sudėtinga ir per brangu išlaikyti 2 biudžetines įstaigas, nors nėra aiškus, koks bus 2010 m. biudžetas, tačiau yra pagrindas manyti, kad jis nebus didesnis nei šiemet. Jei Globos namai būtų reorganizuoti prijungiant juos prie Centro, būtų žymiai racionaliau panaudojami tiek finansiniai, tiek materialiniai ištekliai įstaigos uždaviniams ir funkcijoms vykdyti. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjai, teikdami prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalėjo pateikti įrodymus bei nurodyti tikslius faktus, kas galėtų būti vertinama kaip reali grėsmė, dėl kurios būsimas teismo sprendimas galimai liktų neįgyvendintas ar jo vykdymas pasunkėtų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nutartyje pakartojami deklaratyvūs pareiškėjų argumentai dėl pareigybių naikinimo, juridinio asmens išregistravimo, turto savininko pasikeitimo. Pareiškėjai nepateikė įrodymų dėl realios grėsmės teismo sprendimo vykdymui. Sprendimu patvirtintame Globos namu reorganizavimo sąlygų projekte numatytas tiek pareigybių skaičius iki reorganizavimo, tiek po jo. Matyti, kad nebūtų atleisti visi Globos namų darbuotojai, tik dalis jų – 18,1. Kiti darbuotojai būtų perkeliami. Atsakovas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-389/2010). Be to, nurodo, kad pareiškėjų nurodoma teismų praktika neatitinka bylos ratio decidendi. Nagrinėjamu atveju, pripažinus, kad Sprendimas yra neteisėtas, buvusios padėties atkūrimas yra galimas ir įgyvendinamas.
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo Švenčionių rajono socialinių paslaugų centras atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 98) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir priimti naują nutartį – pareiškėjų prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių atmesti.
Pareiškėjai Švenčionėlių vaikų globos namai ir Švenčionėlių vaikų globos namų direktorė N. S. atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 99–104) prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį.
Pareiškėjai atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagrįstas būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimu. Skundžiamą nutartį Teismas priėmė atsižvelgdamas į pareiškėjų nurodytas aplinkybes, įrodančias grėsmę, jog patenkinus Pareiškėjų prašymą, būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų neįvykdymas. Teisminių ginčų inicijavimo galimybės dėl darbuotojų atleidimo fakto nepaneigia atsakovo argumentas, jog nebūtų atleisti visi Švenčionėlių vaikų globos namų darbuotojai, o tik dalis jų, nes šiuo atveju neturi reikšmės, kiek reorganizuojamų Globos namų darbuotojų bus atleisti iš darbo dėl reorganizavimo. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 138 straipsnio nuostatą apskritai draudžiama dėl įmonės, įstaigos ar organizacijos reorganizavimo nutraukti darbo sutartis, neįvardijant nutraukiamų darbo sutarčių skaičiaus. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas pagal faktines aplinkybes analogišką situaciją bei spręsdamas reikalavimo užtikrinimo klausimą, 2009 m. gegužės 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS756-368/1009 pažymėjo, kad „iš skundžiamų Visagino savivaldybės tarybos sprendimų turinio matyti, kad, nesustabdžius jų galiojimo, iki teismo sprendimo priėmimo šioje byloje neišvengiamai atsirastų tam tikrų pakeitimų Visagino savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų tinkle: mokyklos būtų reorganizuotos ir atitinkami pakeitimai būtų įregistruoti Juridinių asmenų registre; <...> atsirastų pakeitimų ir mokyklų darbuotojų struktūroje; dalis turto, inventoriaus, mokymo priemonių būtų taip pat perkelta iš vienų pastatų į kitus ir pan.). Todėl teismui priėmus pareiškėjai palankų sprendimą ir panaikinus jos ginčijamus Visagino savivaldybės tarybos sprendimus ar jų dalis, iki šių sprendimų buvusios padėties atkūrimas žymiai pasunkėtų. Tuo tarpu tuo atveju, jeigu teismas atmestų pareiškėjos skundą, bendrajame plane numatytas mokyklų reorganizavimas galės būti tęsiamas toliau“. Siekiant įvertinti, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės nepažeidžia proporcingumo principo, reikia pasverti neigiamas pasekmes, kurios atsirastų pareiškėjui, jei reikalavimo užtikrinimo priemonė nebūtų pritaikyta, o pareiškėjo skundas išnagrinėjus bylą būtų patenkintas, ir pasekmes, kurios atsirastų atsakovui, kitiems subjektams ar visuomenei, jei reikalavimo užtikrinimo priemonės būtų pritaikytos, tačiau skundas būtų atmestas (nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-511/2010).
Pareiškėjai pažymi, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nesudaro kliūčių gauti ES paramą, nes neužkerta kelio laiku pateikti paraišką dėl ES paramos gavimo. Atsakovo pateiktame 2010 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. 10.9-31 patvirtintame Vilniaus regiono projektų, siūlomų finansuoti pagal 2007–2013 metų sanglaudos skatinimo veiksmų programos prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ VP-2.4-SADM-01-R priemonę „Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra 2007–2010 metų antrajam etapui, sąraše Nr. 3“ turėjo būti nurodyta, kad Projekto pareiškėjas yra Globos namai arba Globos namai kartu su Centru, o ne tik Centras, kadangi Projekto įgyvendinimas yra susijęs būtent su Globos namų rekonstrukcija, be to, dėl pareiškėjų 2010 m. rugpjūčio 6 d. skunde nurodytų priežasčių Globos namai negali būti prijungti prie Centro. Be to, Centras nuo paraiškos pateikimo termino suėjimo turi mažiausiai 26 mėnesius (iki 2012 m. lapkričio 30 d.) tam, kad ES parama finansuojamo projekto veiklos būtų įgyvendintos, o tai reiškia, jog, teismui nusprendus netenkinti pareiškėjų reikalavimų, Globos namų bei Centro reorganizavimas galėtų būti užbaigiamas, o Projekto tikslai įgyvendinti ir visa tai atlikta laikantis teisės aktuose numatytų terminų.
Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad atsakovo pateiktas argumentas, jog Švenčionių rajono savivaldybė neva negali išlaikyti 2 biudžetinių įstaigų, yra nepagrįstas, nes tik Centras yra iš Švenčionių rajono savivaldybės biudžeto išlaikoma biudžetinė įstaiga, o Globos namai šiuo metu bei 2011 m. ir 2012 m. finansuojami iš valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybės biudžetui. Pareiškėjai atkreipia teismo dėmesį į tai, kad konkreti šios bylos faktinė situacija yra susijusi ne tik su daugeliu asmenų privačių, bet ir viešųjų interesų pažeidimu, svarbiausių teisės principų nesilaikymu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Nagrinėjamos bylos dalykas – Tarybos Sprendimo, kuriuo pritariama Globos namų reorganizavimo prijungimo būdu prie Centro sąlygoms, laikinas sustabdymas iki tol, kol bus išnagrinėta byla iš esmės.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, jos netaikius, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 straipsnis). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63–277/2008).
Sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525–222/2010).
Europos Tarybos Ministrų Komitetas 1989 m. rugsėjo 13 d. Rekomendacijoje Nr. R (89) 8 „Dėl laikinosios teismo apsaugos administraciniuose ginčuose“, atsižvelgdamas inter alia į tai, kad neatidėliotinas administracinio akto, kuris yra arba bus ginčijamas, vykdymas atitinkamomis aplinkybėmis gali neatitaisomai paveikti asmens interesus tokiu būdu, kurio dėl teisingumo interesų turi būti kiek įmanoma vengiama, rekomendavo Europos Tarybos valstybėms narėms suteikti pareiškėjams galimybę prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones administracinio akto atžvilgiu. Lietuvos administraciniuose teismuose laikinųjų apsaugos priemonių sampratą atitinka reikalavimo užtikrinimo priemonės, nustatytos ABTĮ 71 straipsnyje. Minėtoje Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje nurodyta, kad spręsdamas dėl laikinosios apsaugos skyrimo (reikalavimo užtikrinimo priemonės), teismas turi įvertinti visus reikšmingus veiksnius ir interesus. Laikinosios apsaugos priemonės (reikalavimo užtikrinimo priemonės) gali būti taikomos, jei administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios kompensavimas būtų sudėtingas, ir yra prima facie argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo.
Apibendrindama reikalavimo užtikrinimo priemonių instituto prasmę, teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės turi būti taikomos tuo atveju, jei yra reali grėsmė, jog, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, atsižvelgiant į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010).
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę, atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti tokią pirmosios instancijos teismo nutartį. Todėl būtina tinkamai nustatyti, ar atsakovo pateikti argumentai yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir netaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių nagrinėjamoje byloje.
Atsakovo argumentas dėl to, kad Sprendimas neleis įgyvendinti projekto „Nestacionarių socialinių paslaugų suaugusiems asmenims su negalia ir socialinės rizikos šeimoms infrastruktūros plėtra Švenčionių rajone“, kadangi šiuo metu Centras nėra turto, kuriam rekonstruoti būtų skiriama parama, valdytojas, po reorganizacijos būtent Centrui būtų perduotos šiuo metu Globos namams priskirto savivaldybės turto valdytojo teisės ir pareigos, vertintinas kritiškai. Teisėjų kolegija pažymi, kad pats atsakovas nurodo, jog Tarybos sprendimas dėl Projekto rengimo ir įgyvendinimo buvo priimtas 2010 m. gegužės 13 d., tuo tarpu ginčijamas Sprendimas buvo priimtas 2010 m. liepos 8 d. Todėl lieka neaišku, kodėl Taryba iš pradžių nusprendžia dalyvauti Projekte, kuriame faktiškai negali dalyvauti, nes Centras nėra turto, kuriam rekonstruoti būtų skiriama parama, valdytojas, o po to, bandydamas perduoti Centrui reikalingą turtą, atsakovas priima ginčijamą Sprendimą. Pažymėtina, kad dalyvavimas projektuose, kas yra Tarybos politinio pobūdžio sprendimas, negali būti pagrindu pažeisti imperatyvias teisės normas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad, nesustabdžius Sprendimo galiojimo, iki teismo sprendimo priėmimo šioje byloje neišvengiamai atsirastų tam tikri pakitimai, o buvusios padėties grąžinimas taptų sudėtingas. Taip yra dėl to, kad Globos namai būtų reorganizuoti ir atitinkami pakeitimai būtų įregistruoti Juridinių asmenų registre; atsirastų pakeitimų ir Globos namų darbuotojų struktūroje; dalis Globos namų turto parduota ar kitaip perduota ir pan. Pažymėtina, kad pareiškėjų argumentą dėl atleidžiamų darbuotojų po reorganizavimo patvirtina ir pats atsakovas atskirajame skunde, nurodydamas inter alia, kad po reorganizavimo bus atleista dalis darbuotojų (nurodomas skaičius – 18,1). Todėl teismui priėmus pareiškėjams palankų sprendimą ir panaikinus Sprendimą, iki Sprendimo buvusios padėties atkūrimas žymiai pasunkėtų, t. y. kiltų daug ginčų dėl darbuotojų grąžinimo, kompensacijų jiems mokėjimo, taip pat dėl buvusio Globos namų turto panaudojimo ir grąžinimo, kadangi pagal Civilinio kodekso 2.102 straipsnio 4 dalį teismo sprendimas pripažinti juridinio asmens reorganizavimą negaliojančiu nedaro negaliojančio tęsiančio veiklą po reorganizavimo ar naujai įkurto juridinio asmens iki atitinkamų duomenų pakeitimo Juridinių asmenų registre, o pagal prievoles, kylančias iš tokių juridinių asmenų sandorių, solidariai atsako visi reorganizavime dalyvavę juridiniai asmenys.
Tuo tarpu, jeigu teismas atmestų pareiškėjų skundą, Sprendime numatytas Globos namų reorganizavimas galės būti tęsiamas toliau. Esminis atsakovo argumentas, kodėl neturi būti taikomos reikalavimo užtikrinimo priemonės – galimai negautas finansavimas iš ES struktūrinių fondų, tačiau toks argumentas negali būti vertinamas kaip pagrįstas, atsižvelgiant į tai, kad jis nėra pagrįstas konkrečiais įrodymais, nėra duomenų dėl konkrečių Projekto įgyvendinimo terminų, be to, neaišku, kodėl pagal Projektą finansavimas buvo skirtas Globos namų patalpoms rekonstruoti, o pareiškėjas projekte rekonstruotinų patalpų valdytoju nesantis Centras.
Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, kad atsakovo argumentas dėl kasmet tendencingai mažėjančio Švenčionių rajono savivaldybės biudžeto vertintinas kritiškai, kadangi jis nėra pagrįstas jokiais įrodymais, atsakovas nepateikė aiškių ir pagrįstų duomenų apie numatomą Švenčionių rajono savivaldybės biudžetą ir jo mažėjimą.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytus argumentus, pirmosios instancijos teismo nutartį vertina kaip pagrįstą ir teisėtą, atsakovo atskirasis skundas yra atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Švenčionių rajono savivaldybės tarybos atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.