- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-20
- Bylos Nr.
- 2-13408-894/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-09532-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Urbanavičiūtė
- Ieškovas
- G. V.
- Atsakovas
- Kauno technologijos universiteto Vaižganto vidurinei mokyklai
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Urbanavičiūtė, rašytinio proceso tvarka, spręsdama ieškovės G. V. ieškinio atsakovui Kauno technologijos universiteto Vaižganto vidurinei mokyklai dėl neteisėto pranešimo dėl atleidimo iš darbo, priėmimo klausimą, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti neteisėtu 2012-04-27 Kauno technologijos universiteto Vaižganto vidurinės mokyklos direktorės L. M. pranešimą apie atleidimą iš darbo Nr. 227 ir priteisti iš atsakovo 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atsisakytinas priimti.
Pateikti ieškinio priedai patvirtina, kad darbuotoja G. V. 2012-04-27 gavo darbdavio Kauno technologijos universiteto Vaižganto vidurinės mokyklos pranešimą apie atleidimą iš darbo, kuriuo ieškovė buvo įspėta, kad darbo sutartis su ieškove tik bus nutraukta ateityje.
LR Konstitucijos 30 str. 1 d. ir CPK 5 str. 1 d. įtvirtinta kiekvieno asmens teisė kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111 str., 135 str.), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Tuo tarpu teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais (CPK 2 str.), imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai.
Ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, taip pat patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą bei ar šią teisę tinkamai įgyvendina (CPK 137 str.), kad perspektyvoje vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 str.), būtų įgyvendintas nepaneigiant asmens pažeistų teisių gynybos, teisingumo, koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų civilinio proceso principų. Tuo atveju, kai teismas ieškinio priėmimo stadijoje nustato, jog pateiktas ieškinys negali būti priimtas, nes tokio pobūdžio ginčai teisme iš viso nenagrinėtini, ieškinį priimti atsisako (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Pažymėtina, jog šiuo teisiniu pagrindu būtina ieškinį atsisakyti priimti, kuomet jis pagal CPK 1 ir 22 str. nepriskirtinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Priskirtinumas yra suprantamas kaip teisės normomis nustatyta institucijų kompetencija nagrinėti vienokio ar kitokio pobūdžio ginčus, kitaip tariant, nustato, kokiai institucijai priklauso nagrinėti bylą arba kokio proceso tvarka ji nagrinėtina. Pirmuoju atveju gali būti atsisakoma priimti ieškinio pareiškimą, kaip nepriskirtiną teismui, o antruoju atveju – nurodoma, kokio proceso tvarka pareiškėjas gali kreiptis į teismą (CPK 137 str. 3 d.). Taigi pagal CPK 22 str. 1 d. teismams priskirtini visi ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, restruktūrizavimo ar bankroto teisinių santykių, taip pat finansų teisinių santykių, atsirandančių civilinės privatinės teisės pagrindu.
Teismas bylos iškėlimo stadijoje neturi teisės tikrinti ieškinio pagrįstumo klausimo, tačiau jis patikrina, ar ieškinio tenkinimas objektyviai gali sukurti teisinius padarinius. Jeigu ieškovas pareiškia reikalavimą, kuris negali sukurti jokių objektyvių teisinių padarinių, teismas, atsisako priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).
Ieškovė siekia pripažinti neteisėtu pranešimą apie atleidimą iš darbo, kuriuo ieškovė buvo įspėta, kad darbo sutartis su ieškove ateityje bus nutraukta. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 130 str. 1 d. nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį raštu pasirašytinai įspėjęs darbuotoją prieš du mėnesius. Darbuotojai, nurodyti šio kodekso 129 straipsnio 4 dalyje, apie atleidimą iš darbo turi būti įspėti ne vėliau kaip prieš keturis mėnesius. Taigi, įspėjimas yra darbo sutarties nutraukimo procedūros sudėtinė dalis. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 285 str. nustatyta, kad individualus darbo ginčas yra nesutarimas tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo, kuris nagrinėjamas šiame skyriuje nustatyta tvarka. Konstatuotina, kad ieškovės reikalavimas negali būti savarankišku ieškinio dalyku, todėl ieškovės ieškinys atsisakytinas priimti kaip nenagrinėtinas teisme šiuo aspektu (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad ieškovės prašomas pripažinti neteisėtu pranešimas apie būsimą atleidimą iš darbo pats savaime nepakeičia ieškovės teisinės padėties.
Ieškinys atsisakytinas priimti kaip nenagrinėtinas teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).
Išaiškintina ieškovei, jog darbdaviui nutraukus su ja darbo sutartį, laikydama, jog atleidimas yra neteisėtas ir tuo pažeidžiamos jos teisės ir/ar teisėti interesai, ji galėtų kreiptis į teismą teisinės gynybos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 str. 2 d. 1 p., 290 str. – 291 str.
nutaria:
Ieškovės G. V. ieškinį atsakovui Kauno technologijos universiteto Vaižganto vidurinei mokyklai dėl neteisėto pranešimo dėl atleidimo iš darbo atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną teisme.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.