Kauno apygardos teismo sprendimas

Procesinio dokumento kategorijos: 42.1 ;42.11.1; 51; 121.14; 121.21

2014 m. gegužės 8 d.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Arvydo Žibo (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Algimanto Kukalio ir Galinos Blaževič apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. R. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-283-90/2013 pagal ieškovo J. R. ieškinį atsakovei A. M. dėl neteisėto panaudos sutarčių nutraukimo bei nuostolių atlyginimo ir atsakovės A. M. priešieškinį ieškovui J. R. dėl panaudos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Atsakovė A. M. pareiškė priešieškinį ieškovui J. R. dėl panaudos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis (2 t. 32-35 b. l.), kuriuo prašo pripažinti 2009-01-15 panaudos sutartis tarp jos ir J. R. nuo jų sudarymo momento negaliojančiomis, nurodydama, kad ji nuo 2003 iki 2006 m. pagal panaudos sutartis leido J. R. naudotis jai priklausančiais 11,9900 ha ir 4,7500 ha žemės sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini). 2010 m. gegužės mėnesį ji nutarė parduoti žemę. Pasiūlė pirmenybės teise pirkti žemę J. R., tačiau nesutarė dėl kainos, todėl ieškojo pirkėjų, tada iš J. R. sutuoktinės sužinojusi apie kažkokias panaudos sutartis. Registrų centre įsitikino, kad įregistruotos 2009 m. panaudos sutartis, kurių ji nebuvo sudariusi. Surastas pirkėjas reikalavo, kad žemės sklypai būtų be jokių apribojimų, todėl 2010-06-03 išsiuntė J. R. pranešimą nutraukti panaudos sutartis. Sutvarkiusi dokumentus, 2010-07-29 pardavė žemę ir 2010-08-16 informavo J. R.. Gavusi J. R. ieškinį pamatė 2009 m. sausio 15 d. žemės sklypų panaudos sutartis ir pastebėjo, kad šios sutartys pasirašytos ne jos ir ne J. R..

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

2011 m. rugpjūčio 12 d. degė gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini). Gaisro metu kartu su kitais daiktais, buvusiais namo viduje, sudegė ir dokumentai, ką patvirtina 2011-08-16 pažyma dėl gaisro (1 t., b. l. 51). Tarp išlikusių kai kurių dokumentų ginčo panaudos sutarčių originalų nebuvo. Apeliantas buvo įsitikinęs, jog minėtų panaudos sutarčių originalai liko Registrų centre. Kadangi yra ligotas ir vyresnio amžiaus, neprisiminė, kad sutarčių originalai jam buvo iš Registrų centro grąžinti, todėl, teigdamas apie panaudos sutarčių originalų buvimą Registrų centre, sąžiningai klydo. Paaiškėjus, jog ginčo panaudos sutarčių originalai neišsaugoti, A. M. tuo pasinaudojo ir pradėjo tvirtinti, jog 2009- 01-15 d. panaudos sutartys nebuvo sudarytos, o išlikusiose sutarčių kopijose esą jos parašai suklastoti.

Teismas tinkamai neįvertino to fakto, jog jei A. M. 2009 m. sausio 15 d. žemės sklypų panaudos sutarčių nebuvo sudariusi, jų nepasirašiusi, tai kodėl 2010-06-03 jam siuntė pranešimą apie 2009-01-15 d. panaudos sutarčių nutraukimą, o VĮ Registrų centro Alytaus filialui tą pačią - 2010-06-03 dieną siuntė prašymą išregistruoti atžymą nekilnojamojo turto registro centro duomenų bazėje dėl 2009-01-15 sudarytų sutarčių nutraukimo (1 t., b. l. 154-155). Tai, kad A. M. iš karto nesikreipė į teismą su ieškiniu dėl panaudos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, patvirtina, jog 2009-01-15 d. tikrai buvo sudarytos žemės sklypų panaudos sutartys.

Netgi 2009-01-15 panaudos sutartis pripažinus negaliojančiomis, ieškovas mano, kad atsakovės žeme naudojosi teisėtai pagal anksčiau sudarytas 2003-05-09 d. panaudos sutartis. J. R. nurodo, kad pagal CK 6.481 straipsnio, reglamentuojančio tolesnį naudojimąsi daiktu pasibaigus sutarties terminui, nuostatą, pasibaigus 2003-05-09 panaudos sutarties terminui ir toliau jam naudojantis žemės sklypais, neprieštaraujant atsakovei A. M., laikytina, kad sutartis tapo neterminuota. Nutraukti neterminuotą panaudos sutartį sutarties šalis gali, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius (CK 6.642 str.). Teismas ieškinio reikalavimus patvirtinančių byloje pateiktų įrodymų dėl patirtų nuostolių, nutraukus žemės ūkio veiklą viduryje ūkinių metų netyrė, neanalizavo ir neįvertino, neatskleidė bylos esmės

Alytaus rajono apylinkės teismo pozicija dėl parašo klastotės yra teisinga, nes ekspertizės akto išvadose ekspertai nustatė, kad 2009-01-15 d. sutartis, tikėtina, kad pasirašė ne A. M. ir ne J. R., juolab kad teismo posėdyje ieškovo atstovė S. R. parodė, kad sutartis visą laiką rašė ji.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje tarp šalių sprendžiamas ginčas dėl žemės sklypų panaudos sutarčių nutraukimo tinkamumo, šių sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagrįstumo ir dėl neteisėtai nutraukus panaudos sutartis dėl to atsiradusių nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka nustatė tas faktines aplinkybes, jog tarp J. R. ir A. M. susiklostė žemės panaudos teisiniai santykiai pagal sudarytas 2003 ir 2009 metų panaudos sutartis (1 t. b. l. 19, 12, 21,22), pagal kurias M. suteikė neatlygintinai naudotis R. dviem žemės sklypais. 2003 05 09 ir 2009 01 15 žemės panaudos sutartys buvo nustatyta tvarka įregistruotos VĮ Registrų centre, (1 t. b. l. 10, 11; 13, 14). Paskutinės, ginčo 2009 metų panaudos sutartys buvo sudarytos laikotarpiui iki 2013 metų. Nustatyta, kad A. M. 2010 06 03 įspėjo J. R., jog ketina nuo 2010 07 01 nutraukti 2009 metų žemės panaudos sutartis (1 t. b. l. 19), taip pat pasiūlė jam pirkti naudojamus žemės sklypus (1 t. b. l. 25). 2010 07 02 pranešimu R. atsisakė pirkti žemės sklypus (1 t b. l. 26). M. žemės sklypus 2010 07 29 dienos pirkimo pardavimo sutartimis pardavė, 2010 08 16 pranešimu apie tai informavo R., nurodė, jog jam sudaryta galimybė iki 2010 11 01 nusiimti derlių naudotuose sklypuose.

Ieškovas R. byloje įrodinėjo, jog M. neteisėtai ir netinkamai nutraukė žemės panaudos sutartis, dėl neteisėto ir nepagrįsto sutarčių nutraukimo jis patyrė 85913, 92 lt nuostolių, nuostolius sudaro nebaigtos gamybos 15 012, 63 lt nuostolių suma, dėl antrą kartą nenupjautos žolės atsiradusi 2175 lt žala, 525 litų dėl nenupjautos liucernos atsiradusi žala, nutraukus panaudos sutartis teko parduoti dvi karves, sumažėjo išmilžiai iš likusių karvių, nes trūko ganyklų, todėl jis nepardavė dalies pieno kiekio, todėl patyrė 3520 lt nuostolį. 5380, 4 lt nuostolį patyrė dėl parduotų nepriaugintų iki 500 kg jaučių, nes nutraukus panaudos sutartis trūko ganyklų, 57500 litų nuostolį patyrė dėl bereikalingai patręštos naudojamos žemės mėšlu, 1800 litų nuostolį patyrė dėl 120 kg žolių įsėlio į kviečius, nes šių žolių gyvuliai neėdė (1 t. b. l. 5).

A. M. pareiškė priešieškinį, kuriame prašė pripažinti negaliojančiomis 2009 01 15 žemės panaudos sutartis, sudarytas su R., kadangi įsitikino, jog sutartyse pasirašė ne ji, parašas yra suklastotas.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimu (t. 3, b. l. 46-49) ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino, pripažino negaliojančiomis 2009-01-15 panaudos sutartis, sudarytas tarp A. M. ir J. R. dėl 11,99 ha žemės sklypo ir 4,75 ha žemės sklypo.

R. pateikė apeliacinį skundą dėl apylinkės teismo sprendimo, esminiai svarbūs apeliacinio skundo motyvai yra dėl to, jog teismas be pagrindo pripažino panaudos sutartis negaliojančiomis, nes ekspertizės akte nėra nustatyta, jog sutartis pasirašė ne M., o kitas asmuo, teismui nebuvo pagrindo sprendime remtis ekspertizės akto išvada. Apeliantas teigia, kad M. pozicija byloje nevienareikšmė, kadangi ji pati pripažino sudariusi 2009 metų žemės sklypų panaudos sutartis, nes pati įspėjo R., kad ketina jas nutraukti. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas be pagrindo netenkino jo ieškinio, pateiktų įrodymų dėl patirtų nuostolių, nutraukus žemės ūkio veiklą viduryje ūkinių metų netyrė, neanalizavo ir neįvertino, taip neatskleidė bylos esmės.

Apeliacinis skundas tenkintinas dalinai.

Dėl panaudos sutarčių nutraukimo ir jų pripažinimo negaliojančiomis

Teisėjų kolegija pažymi, jog LR CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Pagal sutarčių teisėje galiojantį sutarties laisvės principą civilinės apyvartos dalyviai (išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį) yra laisvi spręsti, ar sudaryti sutartį ir kokiomis sąlygomis ją sudaryti. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Taip pat pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, šalys turi teisę ir galimybę nutraukti sudarytas sutartis šalių ar įstatymo nustatyta tvarka. Byloje nustatyta, kad šalis siejo žemės sklypų panaudos santykiai, pagal paskutines sudarytas 2009 01 15 panaudos sutartis A. M. suteikė teisę J. R. neatlygintinai naudotis 11,99 ha žemės sklypu ir 4,75 ha žemės sklypu iki 2015 metų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tą teisinį reglamentavimą, jog panaudos davėjas taip pat turi teisę reikalauti nutraukti daikto neatlygintinio naudojimo sutartį, jei dėl nenumatytų aplinkybių tas daiktas yra skubiai ir neišvengiamai reikalingas pačiam panaudos gavėjui (LR CK 6.641 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju M. turėjo faktinį ir teisinį pagrindą reikalauti nutraukti panaudos sutartis su R., kadangi jai buvo reikalingi pinigai gydymuisi, tam tikslui reikėjo parduoti turimus žemės sklypus, dėl to atsirado būtinybė nutraukti esamas žemės sklypų panaudos sutartis. M. teisė nutraukti panaudos sutartis įtvirtinta ir įstatyme, kuris reglamentuoja nuosavybės teisų turėtojo teisių turinį ir apimtį (LR CK 4.95 str., 4.98 str.). Ta aplinkybė, kad M. prieš nutraukiant panaudos sutartis nurodė 3 dienomis trumpesnį įspėjimo terminą, nei įstatymas numato (LR CK 6. 218 str. 1 d.) savaime nedaro nutraukimo neteisėtu, kadangi šiuo atveju panaudos gavėjo teisės esminiai pažeistos nebuvo, jam nebuvo trukdoma dar kurį laiką naudotis žemės sklypais ir sudarytos galimybės iki 2010 11 01 nusiimti derlių naudotuose žemės sklypuose (1 t. b.l. 30).

Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, apylinkės teismas nepagrįstai nepasisakė skundžiajame apeliacine tvarka teismo sprendime dėl panaudos santykių nutraukimo tinkamumo ir pagrįstumo, ir neteisingai išsprendė šalių ginčą dėl panaudos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2009 01 15 žemės sklypų panaudos sutartyse yra M. ir R. parašai. Byloje buvo atlikta rašysenos ekspertizė (2 t. b.l. 156-159), kurios išvadose nurodoma, kad nėra galimybės nustatyti kas pasirašė žemės sklypų panaudos sutartis, kadangi ekspertams buvo pateiktos tik sutarčių kopijos, o dokumentų kopijose esančių parašų tikrumo ekspertizės įstaiga netiria ir išvadų dėl paršų tikrumo dėl to nepateikia. Teisėjų kolegija todėl sutinka su R. apeliacinio skundo argumentu, jog apylinkės teismas, priimdamas sprendimą dėl panaudos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, neturėjo galimybės vadovautis rašysenos ekspertizės išvadomis ir šių išvadų pagrindu pagrįsti sprendimą panaikinti žemės panaudos sutartis dėl valios trūkumo ir dėl sutarčių nepasirašymo. Visuma byloje esančių rašytinių įrodymų ir to pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių liudija, jog M. sudarė su R. 2009 01 15 žemės sklypų panaudos sutartis, jas pasirašė, apie jas žinojo, nes ėmėsi teisėtų ir pagrįstų veiksmų jas nutraukti, įspėdama apie tai R.. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimo motyvai, jog byloje įrodyta, jog 2009 m. sausio 15 d. žemės panaudos sutarčių M. nepasirašė, jog sutartys buvo surašytos ir įregistruotos be jos sutikimo ir teismo sprendimas sutartis pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento, yra neteisingi. Teisėjų kolegija dėl to panaikina Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimo dalį, kuria yra patenkintas M. priešieškinis J. R. dėl panaudos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, M. prašymą pripažinti 2009-01-15 panaudos sutartis nuo jų sudarymo momento negaliojančiomis, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą ir neįrodytą (LR CPK 178 str., 326 str. 1 d. 2 p.).

Dėl ieškovo reikalavimo priteisti patirtus nuostolius

Teisėjų kolegija pažymi, kad Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius (CK 6.245 straipsnio 3 dalis); sutartinę atsakomybę reglamentuojančios normos nustato, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis); asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Jeigu sutarties šalys gera valia neišsprendžia iš sutarties vykdymo kilusio ginčo, šalis, kurios sutartiniai interesai pažeisti, turi teisę teismine tvarka reikalauti iš kitos šalies nuostolių atlyginimo. Ši šalis teisme privalo įrodyti bendrąsias sutartinės civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus kitos šalies veiksmus vykdant sutartį (CK 6.246 straipsnis); patirtą žalą (nuostolius) (CK 6.249 straipsnis); priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.247 straipsnis); neteisėtus veiksmus atlikusios šalies kaltę, kuri, įrodžius pirmąsias tris sąlygas, preziumuojama (CK 6.248 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju Alytaus rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimu teisingai atmetė ieškovo ieškinį dėl patirtų nuostolių atlyginimo M. nutraukus panaudos sutartis, todėl apeliacinis skundas šioje dalyje atmestinas, o teismo sprendimas dalyje atmesti ieškinį paliktinas nepakeistu (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Šiame sprendime teisėjų kolegija jau yra konstatavusi, jog M. turėjo subjektinę ir įstatymo įtvirtintą teisę nutraukti žemės sklypų panaudos sutartis, sudarytas su R.. Todėl M. kaltės dėl netinkamai vykdytos ar nepagrįstai nutrauktos panaudos sutarties nėra. Byloje ieškovas nepateikė neginčijamų įrodymų, kad realiai patyrė nurodomą ieškinyje žalą. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovas dėl M. kaltų veiksmų neturėjo galimybės nuimti derlių nuo naudojamų žemės sklypų iki M. suteikto (2010 11 01) jam tai padaryti laikotarpio pabaigos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tą visuotinai žinomą aplinkybę, kad žemės ūkio veikla ir gamyba žemės ūkyje visuomet yra dažnai susijusi su nenumatyta rizika, nepriklausančia nuo tokia veiklą užsiimančio asmens veiksmų, yra neigiamai veikiama kitų nenumatytų gamtinių, bei ekonominių procesų. Ieškovo nurodomos aplinkybės, jog dėl M. veiksmų nutraukus panaudos sutartis, jam dėl nebaigtos gamybos atsirado 15 012, 63 lt nuostolių suma, jog dėl dėl antrą kartą nenupjautos žolės atsirado 2175 lt žala, jog 525 litų žala kilo dėl nenupjautos liucernos, nutraukus panaudos sutartis teko parduoti dvi karves, jog dėl sumažėjusių išmilžių iš likusių karvių jis patyrė 3520 lt nuostolį, jog 5380, 4 lt nuostolį patyrė dėl parduotų nepriaugintų iki 500 kg jaučių, jog 57500 litų nuostolį patyrė dėl bereikalingai patręštos naudojamos žemės mėšlu, jog 1800 litų nuostolį patyrė dėl 120 kg žolių įsėlio į kviečius, nes šių žolių gyvuliai neėdė, yra nepagrįstos leistinais rašytiniais įrodymais. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas niekaip neįrodė, jog tarp M. veiksmų ir jam kilusios žalos ar nuostolių yra priežastinis ryšys. Teisėjų kolegija vertina, kad ieškovas neįrodė visų būtinųjų sąlygų M. civilinei teisinei atsakomybei atsirasti, todėl ieškinys dėl turtinės žalos yra nepagrįstas (LR CPK 178 str.).

Teisėjų kolegijai panaikinus teismo sprendimo dalį ir atmetus ieškovės ieškinį, yra perskirstytinos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos. Byloje yra atmestas tiek ieškovo, tiek atsakovės ieškinys, todėl šalims paliekamos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str. 1 d.). Kadangi valstybė byloje turėjo 49 litus išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šios išlaidos lygiomis dalimis valstybei priteisiamos iš ieškovo ir atsakovės (LR CPK 92 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi 326 straipsnio 1 d. 2 p., 331 straipsniu, ,

Rezoliucinė dalis

n usprendž i a:

apeliacinį skundą patenkinti dalinai.

Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas A. M. priešieškinys, pripažintos nuo jų sudarymo momento negaliojančiomis 2009-01-15 panaudos sutartys, sudarytos tarp A. M. ir J. R. dėl 11,99 ha žemės sklypo ir 4,75 ha žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini).

Šioje dalyje priimti naują sprendimą.

A. M. priešieškinį, pripažinti negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento 2009-01-15 panaudos sutartis, sudarytas tarp A. M. ir J. R. dėl 11,99 ha žemės sklypo ir 4,75 ha žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), atmesti.

Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimo dalį, kuria A. M. iš J. R. priteista 284 Lt žyminio mokesčio suma ir 971,07 Lt suma už ekspertizę.

Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimo dalį, kuria valstybei iš J. R. priteista 49 litų suma.

Priteisti valstybei iš A. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) 24, 50 lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš J. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) 24, 50 lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Kitoje dalyje Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.