- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-04-01
- Bylos Nr.
- e1-1262-1015/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-02286-2020-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
- Kaltinamasis
- A. K.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Renaldos Kučinskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:
A. K. (A. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, aukštojo išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. smurtaudamas nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui, o būtent:
jis 2020 m. sausio 15 d., apie 11.15 val., namuose, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,26 promilės girtumas), konflikto metu, tyčia panaudojo fizinį smurtą savo motinos M. K. atžvilgiu, t. y. rankomis griebė pastarąją už veido ir nagais įdrėskė veidą, po ko telefono rageliu sudavė vieną smūgį į pakaušį, tokiais savo veiksmais padarydamas odos nubrozdinimą veido kairėje pusėje bei tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios M. K. sveikatą.
Taip A. K. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
A. K. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta rašytine bylos medžiaga:
- kaltinamojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais jis savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2020 m. sausio 15 d., apie 11 val., buvo namuose (duomenys neskelbtini), kur šiuo metu gyvena kartu su motina M. K.. Buvo girtas, kadangi iš pat ryto namuose vartojo alkoholį. Būdamas neblaivus, norėjo išsiurbti kambarį, tačiau motinai tai nepatiko, dėl to tarp jų kilo žodinis konfliktas. Konflikto metu mama sėdėjo ant sofos bei norėjo atsikelti, sakydama įvairias pretenzijas, bet jis neleido jai atsikelti. Paėmęs abiem rankomis mamą už pečių, nustūmė ją atgal atsisėsti ant sofos, todėl mama atsisėdo ant sofos. Po ko abiem rankomis sugriebė sėdinčiai mamai už veido ir laikydamas ją už veido, pradėjo sakyti, kad ji apsiramintų. Telefono rageliu sudavė vieną smūgį jai į pakaušį, kad ji nusiramintų, tačiau, būdamas neblaivus, galėjo neapskaičiuoti savo jėgos ir taip sukelti motinai fizinį skausmą. Dėl to nuoširdžiai gailisi. Kitą dieną, grįžęs iš policijos, mamos atsiprašė, ji jam atleido ir leido pasilikti gyventi pas ją namuose (b. l. 53-54, 61-62);
- nukentėjusiosios M. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2020 m. sausio 15 d., konflikto, įvykusio apie 11.15 val. metu, sūnus A. K. rankomis stipriai pastūmė ją į pečius, dėl ko ji skausmo nejuto, tačiau nuo to nukrito ant sofos, po ko rankomis griebė ją už veido bei suspaudė, sukeldamas fizinį skausmą. Vėliau apsižiūrėjo ir pamatė, jog A. suspausdamas įdrėskė jai veidą, dėl ko jai ant veido liko du įdrėskimai. Iš policijos gavo nukreipimą vykti dėl teismo medicinos ekspertizės, tačiau ji nevyko, o kreipėsi pas savo apylinkės gydytoją (duomenys neskelbtini). Taip pat konflikto metu sūnus sudavė jai vieną kartą į pakaušį plastikiniu telefono rageliu, sukeldamas fizinį skausmą, tačiau dėl to jai jokių žymių neliko. Daugiau jokių žymių jai ant kūno neliko, tik apdraskytas veidas. Konflikto metu sūnus žodžiais grasino susidorojimu, tačiau jo tokių grasinimų ji rimtai nevertina, mano, jog viskas buvo išsakyta tik iš pykčio, konflikto metu, jokių veiksmų sūnus imtis neketino. Po to, kai nuėjo pas save į kambarį ir atsigulė ilsėtis, sūnus norėjo ją užkloti antklode ir uždengė jai burną, fizinis skausmas jai sukeltas nebuvo, tačiau dėl to buvo labai sunku kvėpuoti. Jai kažkaip pavyko išsisukti ir pabėgti į kitą kambarį, iš kur ji paskambino marčiai T. K.. Pokalbio metu A. labai rėkė ir šaukė ant jos ir pokalbio metu T. galėjo girdėti tą konfliktą. Dėl konflikto patyrė fizinį smurtą, tačiau sūnui A. K. civilinio ieškinio neteiks (b. l. 26-27);
- liudytojos T. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2020 m. sausio 15 d., apie 12.19 val. paskambino anyta M. K. ir kol su ja kalbėjosi telefonu, girdėjo, jog šalia jos kažkur kambaryje rėkauja A. K.. Iš keliamo triukšmo suprato, jog jis yra neblaivus, jo kalba buvo nerišli, jis keikėsi necenzūriniais žodžiais. Baigus pokalbį, maždaug 12.26 val., anyta vėl paskambino ir pasakė, kad A. K. yra neblaivus, kelia konfliktą, rėkauja ant jos ir grasina susidorojimu. Pasakė, kad ji kviestų policiją. Tuo momentu išgirdo kaip anyta pasakė „oj, aj“ ir pokalbis nutrūko. Tačiau po pusvalandžio, maždaug 13.12 val., ji vėl paskambino ir paprašė pagalbos iškviesti policiją, telefonu paaiškindama, jog A. labai įsisiautėjo, kelia konfliktą, kad jis puola ją mušti ir grasina fiziniu susidorojimu, tačiau detalių nespėjo pasakyti. Girdėjo, jog netoli jos buvo A., kuris rėkė ir šaukė, įžeidinėjo M. įvairiais necenzūriniais žodžiais, po ko išgirdo, jog jai iš rankų buvo atimtas telefono ragelis ir pokalbis nutrūko (b. l. 29-30);
- BIRT ataskaitų žiūrykle, iš kurios matyti, kad 2020 m. sausio 15 d., 13.16 val., bendrajam pagalbos centrui T. K. pranešė apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini), ji kviečia pagalbą savo anytai M. K., kuri paskambino pranešėjai ir pasakė, kad ją muša sūnus (b.l. 6);
- 2020 m. sausio 15 d. M. K. pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriuo M. K. pranešė, kad 2020 m. sausio 15 d., namuose prieš ją smurtavo sūnus A. K.. Apžiūrėta įvykio vieta - gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). (b. l. 9-13);
- 2020 m. kovo 4 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame, apžiūrėjus keturis vaizdo įrašus, įkeltus IBPS prie 2020 m. sausio 15 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką, užfiksuota: Pirmas įrašas pavadinimu VID_20200115_135006. Atidarius pirmą vaizdo įrašą, matome 02.29 min., trukmės įrašą, bei matome prieš kamerą ant lovos sėdinčią M. K., kuri atsakydama į pareigūnų klausimus paaiškina: „ryte, atsikėlė ir išėjo, jis kas rytą nubėga kai atsidaro... nuo 10 val., parduoda... alkoholį“, „taip, jis čia va, mane pagriovė, ant lovos ir pradėjo mane mušti, norėjo atimti telefoną “, „kumščiu... po to įkando man į ranką, bet pas mane... aš buvau megztiniu apsirengusi, ilgom rankovėm, tai per megztinį, po to šita...“, „per galvą man trenkė, ir taip purtė“, "ir taip už veido man griebė (ranka rodo sau per veidą), nežinau, ar matosi ten įdrėskimai...“, „aš jam sakau – apsiramink ir eik pas save, jis nuėjo, barėsi, barėsi ant manęs ir žiūrėjo, kad neiškviesčiau policijos, po to vėl atėjo čia ir vėl pradėjo ir jau šitą telefoną griebė, va mažą“, „taip, aš jau jo nepaleidžiu, laikau šitą telefoną, jisai griebė jį, norėjo išmesti, aš sakau – tai mano vienintelis ryšys, neliesk ir vėl jis bandė mane stumdyti, po to nuėjo pamiegojo ir trečią kartą vėl atėjo, ir vėl su manimi grūmėsi, tai stumdėsi, tai grūmėsi“, „grasino, kirviu, sakė – kirviu sukaposiu į dalis“, „ne, nesigriebė“, „vat taip ir sakė – sukaposiu tave į dalis, dabar daug negausiu už tai, vat taip sakė“, „smurtavo, bet taip nebuvo, kad taip stipriai muštųsi“, „būtinai, daug kartų“, „na, matot, aš jo vis gailėjau, vis tikėjausi, kad užsikoduos“. Antras įrašas pavadinimu VID_20200115_135244. Atidarius antrą vaizdo įrašą, matome 00.36 min., trukmės įrašą, bei M. K., kuri sako: „o čia jisai puolė mane su šituo, norėjo suduoti man šituo ir norėjo įvynioti mane į antklodę, bandė mane įvynioti į antklodę, aš sakau – man trūksta oro, tada jis juokiasi, sako – tave reikia užkimšti“, „ marčiai paskambinau, o jis sekė mane ir neduodavo man, kad aš skambinčiau“ (b. l. 31-33);
- išrašu iš M. K. medicininių dokumentų, iš kurių matyti, kad M. K. į (duomenys neskelbtini) kreipėsi 2020 m. sausio 16 d., 13.30 val. dėl veido sumušimo, ligonės teigimu, ją 2020 m. sausio 15 d. sumušė sūnus, kvietė policiją. Apžiūrėjus ligonę nustatyta, kad jos kairėje veido pusėje yra nubrozdinimas, nubrozdinimas kairėje pusėje virš viršutinės lūpos. Apatinės lūpos žaizda (ligonė teigia, kad tai ne nuo smūgio, o tai yra senas lūpos įtrūkimas). Nuo chirurgo apžiūros atsisakė (b.l. 38);
- 2020 m. vasario 14 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad specialistas, atlikęs dokumentų tyrimą, pateikė išvadą, kad M. K. nustatytas odos nubrozdinimas veido kairėje pusėje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, galimai nurodytu laiku (2020 m. sausio 15 d.), vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 40-41);
- alkotesterio parodymų kvitu, iš kurio matyti, kad A. K. 2020 m. sausio 15 d., 13.35 val. buvo nustatytas 2,26 promilės girtumas. Patikros sertifikatas patvirtina, kad girtumo nustatymo metu alkotesteris buvo tinkamas naudoti, patikra galioja iki 2020 m. liepos 6 d. (b.l. 65; 66).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tik tyčia – tiek tiesiogine, tiek netiesiogine, kas reiškia, jog kaltininkas, atlikdamas straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus – mušdamas ar kitaip smurtaudamas, asmeniui, prieš kurį atliekami nurodyti veiksmai, sukėlė pasekmes – fizinį skausmą arba nežymų sužalojimą, ar trumpam jį susargdino ir atlikdamas tokius veiksmus tokių pasekmių norėjo (tiesioginė tyčia), ar, suvokdamas pavojingą daromos nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti straipsnio dispozicijoje numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia) (BK 15 straipsnis).
Nurodyti byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. K. 2020 m. sausio 15 d., apie 11.15 val., namuose, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,26 promilės girtumas), konflikto metu, tyčia panaudojo fizinį smurtą savo motinos M. K. atžvilgiu, t. y. rankomis griebė pastarąją už veido ir nagais įdrėskė veidą, po ko telefono rageliu sudavė vieną smūgį į pakaušį, tokiais savo veiksmais padarydamas odos nubrozdinimą veido kairėje pusėje bei tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios M. K. sveikatą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 38 straipsnyje yra nustatyta, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, buvę sutuoktiniai. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji patvirtino, jog jiedu gyvena kartu viename bute, ši aplinkybė atsispindi ir bylos duomenyse. Taigi pripažintina, kad nurodyti kaltinamojo smurtiniai veiksmai, kuriais savo šeimos narei – motinai, jis padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, kvalifikuotini kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu A. K. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu ir jos dydžiu (b.l. 73-75).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus, tyčinis, smurtinis nusikaltimas prieš savo šeimos narį – motiną), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), į nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – A. K. šią nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį A. K. – anksčiau neteistas, tačiau jo atžvilgiu 2018 metais buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, susitaikius su nukentėjusiuoju (b.l. 67), per paskutinius vienerius metus buvo vieną kartą baustas administracine tvarka už neblaivaus pasirodymą viešoje vietoje, nuobauda galiojanti (b.l. 68), nedirba, duomenų apie kaltinamojo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar Priklausomybės ligų centre byloje nėra.
Už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra numatyta galimybė bausti viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Atsižvelgdamas į šią nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma vienerių metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant kaltinamąjį dalyvauti elgesio pataisos programoje bei neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes (atsakomybės lengvinančios ir sunkinančios aplinkybių buvimas), šiuo konkrečiu atveju yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir mažinti jos pagrindo nėra.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, kadangi kaltinamasis priišpažino esantis kaltas ir baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu.
Iš bylos medžiagos matyti, kad vadovaujantis BPK 140 straipsniu, A. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. sausio 15 d., 13.35 val. iki 2020 m. sausio 17 d., 10.31 val. (2 paros). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis sulaikymo terminas įskaitytinas į bausmės laiką (b.l. 47, 56).
Kaltinamajam A. K. ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliekama iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – naikintina (b.l. 57).
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
A. K. (A. K.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A. K. galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės atlikimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje bei per keturis mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1b punktu, 66 straipsniu, į atliktos bausmės laiką įskaityti A. K. dvi laikino sulaikymo paras nuo 2020 m. sausio 15 d., 13.35 val. iki 2020 m. sausio 17 d., 10.31 val., vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
A. K. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.