Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-06-15 · Civilinė byla Nr. 2A-542-340/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-06-15
Bylos Nr.
2A-542-340/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
Ieškovas
A. S.
Kategorijos
  • 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-476-340/10Teisminio proceso Nr.: 2-01-3-04763-2009-7Procesinio sprendimo kategorija: 35.5; 121.15; 121.18; 121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. birželio 15 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija,susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos T. Žukauskienės,kolegijos teisėjų N. Švedienės, A. Maciejevskio,sekretoriaujant A. Navickui,dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui D. Ališauskui,atsakovo (apelianto) atstovei J. Užumeckaitei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl nepagrįsto praturtėjimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo 5 739 Lt be pagrindo įgyto turto ir 1 059,75 Lt palūkanų, bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovei nuo 1994-02-21 nuosavybės teise priklausė dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), 2004-03-17 sutartimi ieškovė įsigijo nuosavybės teise likusią šio buto dalį, pirkimo-pardavimo sutartyje buvo nurodyta, įsigyjamo buto bendras plotas yra 23,29 kv.m, iš jų bendro naudojimosi patalpos sudaro 7,82 kv.m, parduodamo turto kaina sudaro 31 450 Lt. Šią kainą ieškovė sumokėjo iki sutarties sudarymo. Sudarant sutartį, nei viena iš šalių neatkreipė dėmesio, kad parduodamo turto (patalpų) plotas yra mažesnis, nei nurodyta sutartyje, tai išaiškėjo vėliau, todėl ieškovė kreipėsi į atsakovą dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties pakeitimo. 2005-07-27 susitarimu ieškovė ir atsakovas susitarė pakeisti 2004-03-17 pirkimo-pardavimo sutarties nuostatas, nurodant teisingus įsigyjamų gyvenamųjų patalpų plotų dydžius, taip pat atitinkamai perskaičiuojant įsigyjamo turto kainą – 25 711 Lt, kaina buvo perskaičiuota, atsižvelgiant į sumažėjusį plotą, kvadrato kaina liko ta pati – 1 350,36 Lt. Atsakovas, pripažinęs ir rašytiniu susitarimu sutikęs sumažinti turto kainą, negrąžino ieškovei įmokėtos ir tikrosios turto kainos skirtumo – 5 739 Lt. Taip pat ieškovė, vadovaudamasi CK 6.240 str. 1 d. pagrindu prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas, pradedant jas skaičiuoti nuo to momento, kai atsakovas sužinojo apie nepagrįstą pinigų sutaupymą, t. y. nuo 2005-07-27 iki kreipimosi į teismą dienos – 2009-04-06.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog ieškovė, prašydama taikyti CK 6.237 str. 1 d. nuostatas ir nurodydama, jog atsakovas be pagrindo praturtėjo, parduodamas nekilnojamąjį turtą ieškovei, neteisingai kvalifikuoja teisinius ieškovės ir atsakovo santykius. Nurodė, kad atsakovas iš ieškovės 5 739 Lt įgijo teisėto sandorio pagrindu, ieškovė 2004-03-17 sutartimi įsigijusi buto dalį, šios sutarties nenuginčijo. pažymėjo, kad ieškovė buvo savavališkai užėmusi gyvenamąsias patalpas iki jų išpirkimo, apie 10 metų nemokėjo nuomos, komunalinių paslaugų mokesčių, t. y. pati elgėsi nesąžiningai. Ieškovė, ilgą laiką gyvendama savavališkai užimtose patalpose, žinojo jų plotą, kurį nupirko ir sumokėdama už jas sutartą kainą, pripažino, kad su ta kaina sutinka, todėl pagal CK 6.242 str. 2 d. nuostatas, atsakovas neturi jai grąžinti permokos, taip pat nurodė, kad ieškovės atstovavimo išlaidos yra neprotingai didelės.

Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2009-10-21 sprendimu ieškinį patenkino; priteisė iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 5 739 Lt nuostolių, 1 059,75 Lt palūkanų ir 2 204 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovės A. S. naudai. Teismas nustatė, kad pagal 2004-03-17 ieškovės ir atsakovo pasirašytą nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovė iš atsakovo nupirko dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini); sutarties 2 punkte nurodyta, jog patalpos parduodamos už 31 450 Lt, sutarties 2a punkte nurodyta, jog nekilnojamojo turto kainą 2004-03-16, t. y. viena diena anksčiau, nei pasirašyta sutartis, ieškovė sumokėjo į Vilniaus m. savivaldybės Ekonomikos departamento Biudžeto ir finansų skyriaus sąskaitą. 2005-07-27 šalių susitarimu, nekilnojamojo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalies pirkimo-pardavimo sutarties 1p. ir 2 p. pakeisti, šalys šiuo susitarimu konstatavo, kad ieškovė nupirko mažesnio ploto gyvenamąjį būstą ir atitinkamai buvo perskaičiuota šio nekilnojamojo daikto kaina iš 31 450 Lt į 25 711 Lt. Šis susitarimas dėl pirkimo pardavimo sutarties pakeitimo patvirtintas notaro; įregistruotas VĮ registrų centro Vilniaus filiale, atitinka CK 6.393 str. reikalavimus, ir reiškia, kad šalys susitarė, kad nekilnojamojo daikto kaina yra 25 711 Lt, t. y. šalys susitarė dėl esminės sutarties sąlygos ir tai padarė laisva valia, todėl atsakovas be teisėto pagrindo atsisakė ieškovei grąžinti permokėtą buto kainos sumą. Teismas padarė išvadą, jog atsakovas, atsisakęs grąžinti ieškovei permokėtą daikto kainą, be pagrindo praturtėjo ir privalo atlyginti ieškovei patirtus nuostolius ir grąžinti ieškovei 5 739 Lt be pagrindo įgyto turto. Atsakovas, pasirašydamas su ieškove susitarimą dėl sutarties pakeitimo, pats pripažino naujas susitarimo dėl nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas, todėl atsakovo argumentai, kad pirminė pirkimo-pardavimo sutartis yra nenuginčyta ir neišnykęs pagrindas atsakovui turėti lėšas pagal pirminį šalių susitarimą, nepagrįstas ir atmestas. Tenkintas ieškovės reikalavimas priteisti 5 procentų metines palūkanas, 1 059,75 Lt už laikotarpį nuo 2005-07-27 iki 2009-04-07. Taip pat ieškovei iš atsakovo priteista 204 Lt sumokėto žyminio mokesčio, 2 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurios pagal Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas „Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“, įvertinus advokato ruoštą ieškinio pareiškimą, dalyvavimą dviejuose teismo posėdžiuose, laikytos pagrįstomis.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009-10-21 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. apelianto nuomone, sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas pažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normas.

Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nurodo, jog atsižvelgiant į tai, kad ginčas susijęs su privatizuotomis Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausiusiomis patalpomis, laikytina, jog teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų – Vilniaus miesto savivaldybės – teisių ir pareigų; ši aplinkybė sudaro pagrindą naikinti skundžiamą sprendimą remiantis absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu CPK 329 str. 2 d. 2 p.

Dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo teisinius santykius, taikymo pažeidimo (CK 6.237, 6.242 str.). Apelianto nuomone, teismas netinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius ir nepagrįstai taikė CK XX skyriaus nuostatas, reglamentuojančias nepagrįstą praturtėjimą ir turto gavimą be pagrindo. Atkreipia dėmesį, kad ieškovės prašomą išreikalauti pinigų sumą Vilniaus m. savivaldybė įgijo remiantis teisėtu sandoriu; atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių susiklostė sutartiniai teisiniai santykiai, todėl netaikytinos CK nuostatos, reglamentuojančios prievoles, atsirandančias ne iš sutartinių teisinių santykių. Remdamasis kasacinio teismo praktika nurodo, kad jei asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Pažymi, kad nepagrįsto turto gavimo ar praturtėjimo institutui būdingas subsidiarumas – jis taikomas tik kai kiti civilinės teisės gynybos būdai negalimi ar neduoda norimo rezultato.

Dėl įrodymų vertinimo. Nurodo, kad nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta bendra rinkos vertė visam būstui turto vertinimo dieną (2003-12-11), tuo tarpu 2004-08-01 turto vertės nustatymo pažymoje buvo nurodyta, kad nustatoma gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini) vieno kvadratinio metro rinkos vertė. Atsižvelgiant į tai, kad turto vertinimas atliktas praėjus vieneriems metams nuo turto vertės nustatymo, darytina išvada, kad pakito ir šio turto rinkos vertė. Savivaldybei priklausiusios patalpos buvo privatizuojamos atsižvelgiant į viso objekto kainą, vertinant ne tik gyvenamosios patalpos vieno kvadratinio metro kainą, bet ir patalpos nusidėvėjimą, naudojimo paskirtį ir kt.

Dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo. Mano, kad teismas nepagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas, kadangi ieškovė nepagrindė tokių išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio. Nurodo, jog pateikti mokėjimų priėmimo kvitai nepatvirtina išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą, apskaičiavimo pagrįstumo. Įvertinus ginčo pobūdį ir bylos apimtį, nagrinėjamos bylos negalima priskirti sudėtingų bylų kategorijai, į bylą buvo pateikti tik du procesiniai dokumentai, kuriems parengti nereikia daug specialių žinių, išsamios teismų praktikos analizės; tas pats advokatas dalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose, įvertinus jų trukmę, laikytina, kad ieškovės sumokėta suma yra neadekvati darbo ir laiko sąnaudų atžvilgiu, teikiant atstovavimo paslaugas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009-10-21 sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Pažymi, kad savivaldybės vardu veikia savivaldybės institucijos, taigi laikytina, kad ieškinio prieš atsakovą, savivaldybės instituciją, atstovaujančią savivaldybei santykiuose su kitais civilinių santykių dalyviais, pareiškimas – tinkamam atsakovui. Nurodo, jog apeliantas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo motyvus cituoja ištrauktai iš konteksto, neatsižvelgiant, kad skiriasi bylų faktinės aplinkybės. Nurodo, jog atmesti apelianto argumentai dėl netinkamo turto vertės nustatymo pažymų vertinimo, kadangi nepagrįstai įgyto turto išreikalavimo pagrindas šioje byloje yra ne turto vertės nustatymo pažymoje nurodytas verčių skirtumas, o tarp šalių sudaryta 2004-03-17 sutartis ir 2005-07-27 susitarimas. Nurodo, jog apeliantas ydingai traktuoja teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų priteisimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.) patikrinimas. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas; absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nėra, sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu (CPK 185, 263 str.).

Apeliacinio skundo argumentas dėl absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų atmetamas, kaip nepagrįstas. Ieškovė kildina atsakovo prievolę grąžinti permokėtą 6 798,75 Lt sumą iš 2005-07-27 susitarimo, kuriuo buvo pakeistos 2004-03-17 pirkimo-pardavimo sutarties nuostatos, nurodant teisingus įsigyjamų gyvenamųjų patalpų plotų dydžius bei perskaičiuojant įsigyjamo turto kainą; abiejų sandorių šalis – Vilniaus miesto savivaldybės administracija (b.l. 5-6, 7-8). 2004-03-17 pirkimo-pardavimo sutarties, kuria patalpos (duomenys neskelbtini) buvo privatizuotos ieškovei teisėtumas ir pagrįstumas nėra nagrinėjamos bylos dalykas; atsakovas bylos nagrinėjimo metu nepateikė teismui duomenų, kad jis nebuvo įgaliotas parduoti ieškovei Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių patalpų dalį, sutarties ir susitarimo tuo pagrindu neginčijo. Taigi apelianto teiginys, jog priimtas byloje sprendimas turi įtakos buvusio patalpų savininko – Vilniaus miesto savivaldybės teisėms ir pareigoms, yra nepagrįstas.

Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas netinkamai aiškino šalių materialinį teisinį santykį ir be pagrindo jiems pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo teisinius santykius (CK 6.237, 6.242 str.) taip pat atmetamas. Teisėjų kolegija sutinka su atsikirtimo apeliaciniam skundui argumentu, jog suformuotoje teismų praktikoje prievolė grąžinti turtą, gautą be teisinio pagrindo, atsiranda ir tada, kai asmuo turėjo pagrindą šį turtą gauti, o vėliau šis pagrindas išnyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2009-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2009, 2006-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2006 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje 2005-07-27 šalių susitarimu pakeitus 2004-03-17 pirkimo-pardavimo sutarties nuostatas, nurodant teisingus įsigyjamų gyvenamųjų patalpų plotų dydžius bei perskaičiuojant įsigyjamo turto kainą atsakovui atsirado prievolė grąžinti ieškovei permokėtą pagal 2004-03-17 sutartį 6 798,75 Lt sumą.

Apeliacinio skundo argumentas dėl netinkamo įrodymų vertinimo byloje atmetamas. Parduotų patalpų kaina buvo patikslinta šalių 2005-07-27 šalių susitarimu, susitarimas nebuvo ginčijamas jis galioja ir turi būti vykdomas. Apelianto samprotavimai dėl netinkamo parduotų patalpų įvertinimo nenuginčijus susitarimo yra tiesiog teisiškai nereikšmingi nagrinėjamoje byloje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, tai pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus, bei teikiant konsultacijas; išlaidos priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio; tokios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas kiekvienos instancijos teisme (CPK 98 str.). Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, jog pinigų priėmimo kvitai nepatvirtina bylą laimėjusios šalies atstovavimo išlaidų buvimo fakto. Ieškovė patyrė 2 000 Lt atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme (b.l. 4, 48); atsižvelgiant į bylos apimtį ir sudėtingumą, ši suma laikytina protinga.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, o apeliacinio skundo argumentai jų nepaneigė. Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).

Apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 1 500 Lt atstovavimo išlaidų; atsižvelgdama į tai, kad ši suma neviršija rekomendacijose nustatytų maksimalių priteistinų užmokesčio už atsiliepimo surašymą ir atstovavimo apeliacinės instancijos teisme dydžių, teisėjų kolegija priteisia visą sumą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškovei A. S. atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme 1 500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų).

Kolegijos pirmininkė T. ŽukauskienėTeisėjai N. ŠvedienėA. Maciejevski