Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sadvesta“ ieškinį solidariesiems atsakovams J. L. ir V. L. dėl nuompinigių ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. 2019 m. sausio 3 d. teisme gautas atsakovų J. L. ir V. L. apeliacinis skundas, kuriuo atsakovai prašė panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6.1. Nurodė, jog susiklostė nelogiška situacija, kai atsakovai yra verčiami per 7 dienas susirasti advokatą, kad šis surašytų bei pasirašytų skundą. Mano, jog per 7 dienas yra neįmanoma rasti advokato, kuris spėtų įsigilinti į bylą ir surašyti apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovams nustatytas 7 dienų terminas apeliacinio skundo trūkumams ištaisyti, teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-470/2009; kt.). Teisės kreiptis į teismą apribojimas galimas tik vadovaujantis įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-199/2011). Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, bet kokia forma ir bet kokiais terminais. Priešingai, siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, kuri, pažymėtina, nepriklauso nuo asmens socialinio statuso ar jo buvimo vietos, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymai nustato tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti teisę į teisminę gynybą.

10. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovų apeliacinio skundo priėmimo klausimą, nustatė, kad skundas turi trūkumų, t. y. nepateikti įrodymai apie sumokėtą žyminį mokestį ir apeliacinis skundas nepasirašytas advokato arba į bylą nepateikti įrodymai, jog atsakovai turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą (CPK 306 straipsnio 3, 4 dalys).

11. CPK 306 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinį skundą surašo advokatas. Juridinio asmens apeliacinį skundą taip pat gali surašyti juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Jeigu apeliantas yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti apeliacinį skundą turi teisę jis pats. Akivaizdu, jog įstatymas numatė atitinkamus reikalavimus fizinio asmens teikiamam apeliaciniam skundui, tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. kovo 1 d. nutarimu Nr. KT9-N3/2019 byloje Nr. 1/2018 pripažinta, jog CPK 306 straipsnio 3 dalis (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija; TAR, 2016-11-17, Nr. 26956) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai („Asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą“), konstituciniam teisinės valstybės principui. Šis nutarimas yra galutinis ir neskundžiamas.

12. Vadovaujantis Teismų įstatymo 33 straipsnio 2 dalimi, nagrinėdami bylas, teismai taip pat vadovaujasi oficialiai paskelbtais Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimais. Be to, pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalį ir Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 1 dalį įstatymas (ar jo dalis) negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai. Taigi, nuo prieš tai nurodyto Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo antikonstitucine pripažinta CPK 306 straipsnio 3 dalies norma negali būti taikoma, todėl atsakovų pasirašytas ir teisme 2018 m. liepos 30 d. gautas apeliacinis skundas laikytinas atitinkančiu CPK 306 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

13. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog kartu su atskiruoju skundu į bylą buvo pateiktas mokėjimo dokumentas, kuriuo atsakovas J. L. sumokėjo 20 Eur dydžio žyminį mokestį už apeliacinį skundą, todėl konstatuotina, jog šis apeliacinio skundo trūkumas yra ištaisytas.

14. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė apeliacinio skundo trūkumus, tačiau Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui 2019 m. kovo 1 d. nutarimu (po skundžiamos nutarties priėmimo) pripažinus CPK 306 straipsnio 3 dalį antikonstitucine, yra pagrindas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. sausio 4 d. nutartį panaikinti ir atsakovų apeliacinio skundo priėmimo klausimą pagal kompetenciją perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. sausio 4 d. nutartį panaikinti ir apeliacinio skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.