Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

2021-09-07 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-169-903/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-09-07
Bylos Nr.
A15.-169-903/2021
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00012-2021-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Gintaras Stonkus (pirm.)
Nukentėjusysis
O. S.
Pažeidėjas
V. L.
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-169-903/2021Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00012-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3.; 16.9.10.; 21.9.10 (S)
Registro objektas ROIK: 20124407832KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2021 m. rugsėjo 7 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Gintaras Stonkus,sekretoriaujant Agnei Butkutei, A. K.,

dalyvaujant Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucijos) atstovei E. K.,

nukentėjusiajai O. S.,

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. L. ir jo atstovui advokato padėjėjui L. V.,

vertėjoms L. M., V. R., S. A.,

viešajame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. L., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalį ir 426 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. L. 2020 m. rugpjūčio 18 d., apie 10.10 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus atstumo iki kito stovinčio automobilio, jį kliudė manevro metu išsikišusiu puspriekabės priekiniu dešiniu kampu bei apgadino ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, apie įvykį nepranešęs policijai, kai padaryta žala viršija 15 BND. Tokiu būdu jis padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu V. L. kaltės dėl jam inkriminuojamų pažeidimų nepripažino bei paaiškino, kad dirba šį darbą senai ir turi daug patirties. Į šitą „Maxima“ jam tenka kartais atvažiuoti du kartus per dieną. Dėl vietos stokos ant šaligatvio stovi daug automobilių. Galimai tarp 10.00 val. ir 11.00 val. atvežė prekes į „Maximą“. Atvažiavus į (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, jiems reikia pasukti į dešinę ir važiuoti tiesiai iki rampos, tačiau gyventojai ten pastato savo automobilius. Jis važiuodamas tiesiai atbuline eiga, per keleivio veidrodėlį matė baltos spalvos automobilį, kokios markės neįsidėmėjo ar tai „(duomenys neskelbtini)“, ar „(duomenys neskelbtini)“. Jam sustojus „(duomenys neskelbtini)“ buvo jo automobilio dešinėje, per vidurį jo priekabos. Prie to automobilio stovėjo keturi žmonės, ir jis matė, kad veikia signalizacija, pagalvojo, ar tai jiems rakteliai užsikirto ar dar kas. Jo automobilyje dirbo šaldytuvas, buvo didelis garsas. Jis bijodamas tų žmonių, nenorėdamas juos užkliudyti, pavažiavo kiek galima į priekį apie 1,5 m ir pasitraukė nuo tos mašinos dar toliau. „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo išlindus už jo priekabos. Kad kliudyti kitą automobilį, būtų turėjęs užvažiuoti ant šaligatvio ir juo važiuoti, tačiau jis turi patirties ir šaligatviais nevažiuoja, nes paskui jiems reikėtų tvarkyti šaligatvį. Tarp (duomenys neskelbtini) ir jo automobilio galo buvo 4-5 m tarpas. Pasukus link rampos, jis ištiesino savo auto junginį ir nuvažiavo atbuline eiga link rampos. Iki (duomenys neskelbtini) buvo apie 10 metrų, jis matė (duomenys neskelbtini) ir matė, kad ten žmonės vaikščioja. Jis neturėjo laiko eiti ir pasidomėti, ką jie ten veikia, nes turėjo išsikrauti. (duomenys neskelbtini) sugadinimų važiuojant nematė, jei būtų matęs, eitų pasidomėti. Norint pamatyti, reikia išlipti iš vilkiko, jis matė, kad žmonės ten krapštosi ir tiek. Atvažiavęs prie rampos jis (duomenys neskelbtini) galo jau nematė. Iškrovimas truko apie 40 min. Buvo užvažiavęs ant nedidelio plotelio šaligatvio. Duris atidarė du metrai iki rampos. Jis tikrai nieko nejuto ir niekas prie jo nebuvo priėjęs. Jų įmonės automobiliai neplombuojami, plombuojami tik alkoholį vežantys automobiliai. Jis tą dieną nebuvo plombuotas. Jie jokių dokumentų „Maximai“ nebeteikia, nes viskas yra kompiuteriuose. Darbinės padėties aukštis negali kisti nei nuo pakrovimo, nei nuo padangų slėgio, kadangi yra tiltai. Padangos kilnojasi tik nuo priekabos prikabinimo ir atkabinimo. Jis negali atsakyti, koks turi būti darbinės padėties aukštis. Sustojus automobiliui ir išjungus variklį, tik tada kinta aukštis, nes įsijungia miego režimas. Vairuotojai darbinį aukštį padidina tik prie rampos, kad būtų lengviau paletes ištempti. Važiuojanti mašina turi vienodą aukštį. Dar gali skirtis ir dėl kelio dangos.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė E. K. paaiškino, kad 2020 m. rugpjūčio 18 d. pareigūnai nuvyko į įvykio vietą, kurioje juos pasitiko moteris, kuri nurodė, kad savo automobilį (duomenys neskelbtini) paliko stovėti rugpjūčio 17 d. prie namų. Automobilis buvo nesugadintas. Rugpjūčio 18 d. pastebėjo, kad jos automobilis apgadintas, įtaria, jog jį galėjo apgadinti į „Maxima“ prekes atvežęs automobilis. „Maximos“ pamainos vadovė nurodė, kad prekes atvežė firma (duomenys neskelbtini). Po mėnesio į policiją atėjo nukentėjusioji O. S., kuri nurodė, kad jai bendraujant su pareigūnais, buvo priėjęs vyriškis ir jis nurodė paskutinius automobilio valstybinio numerio skaičius – (duomenys neskelbtini). Tačiau pareigūnai to savo tarnybiniame pranešime neužfiksavo. Apklausus pareigūnus, jie patvirtino, kad buvo priėjęs žmogus, kuris nurodė skaičius (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad iš visų transporto priemonių paskutiniai skaičiai atitinka automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris priklauso (duomenys neskelbtini). Pasižiūrėjus į padarytas automobilio (duomenys neskelbtini) nuotraukas, matyti, kad virš automobilio galinio rato arkos yra įbrėžimas-spaudimas. Su krovininio automobilio priekabos dešinės pusės galiniu kampu buvo įbrėžta, t. y. slystamasis pažeidimas. Ištrupėjęs visas stiklas, matyti įspaustas pažeidimas. Pats vairuotojas nurodė, kad pastebėjo, jog suveikė automobilio avarinis signalas. „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadinimų nesimatė, nes gale yra geležinės dalys, kurios kietesnės už automobilio (duomenys neskelbtini) dalis. Įvykio laikas buvo nustatytas pagal pareigūnų tarnybiniame pranešime nurodytą nukentėjusiosios O. S. laiką, kurį jai pasakė priėjęs vyras. „Maximai“ buvo pateikti užklausimai ir gauti atsakymai dėl visų tą dieną atvykusių automobilių. Byloje nėra „Body“ kameros įrašų, kuriose matytųsi liudytojas, yra tik pareigūnės L. G. įrašas. Eksperimento metu automobilį „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) panaudojo vietoj „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nes jų ilgiai sutampa. Sugadinimų aukštis 112 cm. Automobilio ratai buvo ant šaligatvio, o priekaba jau ant kelio.

Teismo posėdžio metu liudytojas R. L. paaiškino, kad 2020 m. rugpjūčio 18 d. jam paskambino policijos pareigūnai ir paklausė, ar jiems priklausantis vilkikas nedalyvavo eismo įvykyje, t. y. ar nekliudė kito automobilio. Jis paskambino V. L., kuris apžiūrėjęs automobilį jokių apgadinimų neaptiko. Kitą dieną jis pats apžiūrėjo vilkiką ir priekabą, bet niekur nematė jokių pažeidimų. Nematė, kad net purvas būtų nuvalytas. Daugiau apie įvykį jokių duomenų neturėjo. Vėliau, apie lapkričio mėnesį, jie gavo iš draudimo reikalavimą padengti išlaidas, kurias jie sumokėjo (duomenys neskelbtini) savininkui. Jis buvo labai nustebęs, kad gavo tokį reikalavimą, nes iš policijos negavo jokio pranešimo, jog vairuotojas buvo pripažintas kaltu dėl įvykio. 2020 m. gruodžio mėnesį tyrėja atvyko apžiūrėti vilkiko bei klausė, kur yra puspriekabė. Pagal jo turimas žinias, vilkikui privažiuojant prie rampos (duomenys neskelbtini), važiuojant vilkiko važiavimo trajektorija, negalėjo pažeisti stovinčio ne pagal taisykles automobilio. Vilkikas neturi jokių atsikišusių detalių, kuriomis galima būtų taip pažeisti kitą automobilį. Puspriekabės aukštis nėra pastovus, prikabinus prie kito vilkiko aukštis kinta. Pareigūnai nenurodė, kokia vieta V. L. galimai kliudė kitą automobilį. Puspriekabės aukštis, jai esant pakrautai ir nepakrautai, gali skirtis. Svoris keičiasi dienos metu, nes iškraunant jis kinta, svarbu dar ir puspriekabėje esančių krovinių buvimo vieta.

Teismo posėdžio metu liudytoja L. G. paaiškino, kad neprisimena, kada priėjo vyras, apie 50 m., kuris pasakė, jog į automobilį, stovintį ant šaligatvio atsitrenkė krovininis automobilis ir, berods, nurodė tik valstybinio numerio skaičius. Daugiau nieko negali pasakyti, nes nepamena. Vyriškis nurodė, kad stovintį automobilį krovininis kliudė važiuodamas atbuline eiga. „Maximos“ pamainos vadovė nurodė, kad nieko nematė. Kiek pamena, gavo lapus, kuriuose buvo nurodytos prekių pristatymo įmonės, kurios naudojosi rampa. Stengėsi išsiaiškinti, ar tame žurnale yra vyriškio minėti numeriai, bet nepamena, ar išsiaiškino. Jie pirminius veiksmus atlieka įvykio vietoje, o vėliau perėmė kitas. Valstybinio numerio skaičius jie nurodė vėlesniame tyrimo patikrinimo tarnybiniame pranešime, kai juos apklausė tyrėja. Apklausoje ji pati prisiminė apie vyriškį ir jo nurodytus numerio skaičius. Kada jie atvyko į įvykio vietą, nurodyti negali, nepamena. Kiek pamena, vyriškis greitai pasišalino iš įvykio vietos. Iš vyriškio nepaėmė paaiškinimo, greičiausiai dėl nesugebėjimo greitai susivokti, ir dėl to, kad jis greitai pasišalino. Kadangi jiems yra pakeistos „Body“ kameros ir yra kitos pajungimas, dėl to ir išėjo toks įrašas. Neprisimena, ar nukentėjusioji prašė nueiti į „Maxima“.

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji O. S. paaiškino, kad jos automobilis yra (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Tai buvo antradienį, jai reikėjo 14.00 val. važiuoti į darbą. Prie automobilio ji atėjo 13.45 val. Automobilį ji buvo pastačiusi kitame kieme. Atėjusi pamatė sudaužytą automobilį, ji paskambino vyrui ir jam parodė nuotraukas. Vyras pasakė, kad tai padarė vilkikas ir liepė skambinti policijai. Su vyru kalbėjo apie 15 min. Policijos laukė apie 1 valandą. Policijos pareigūnams parodė savo automobilį, tačiau jie pasakė, kad surasti kaltininką bus sunku. Kieme buvo renovuojamas namas ir ji nuėjo prie darbininkų, kurie buvo lauke. Ji jų klausė, gal matė, kas atsitrenkė į jos automobilį. Jie jai pasakė, kad išgirdo signalizaciją ir pamatė, jog buvo baltas vilkikas su šaldytuvu. Ji apie tuos vyrus pasakė policijos pareigūnams, tačiau jie nekreipė dėmesio. Tada ji paprašė jų nueiti į „Maxima“ ir pažiūrėti, gal atpažins tą vilkiką. Su policijos pareigūnais ji kartu buvo „Maximoje“. Ten jie peržiūrėjo žurnalus. Išėjus iš „Maximos“ sandėlio, ji ir policijos pareigūnai sustojo prie jos automobilio. Jiems bekalbant prie jų priėjo vyriškis, kuris pasakė, kad 10.10 val. matė, kas sugadino jos automobilį. Jis su vyru policininku stovėjo lauke, o moters policininkės nebuvo, ji sėdėjo automobilyje. Moteris policininkė, jos manymu, negalėjo girdėti, ką sakė vyriškis, nes buvo apie 3 m nuo tarnybinio automobilio. Ji savo telefone, kad nepamirštų, užsirašė to asmens nurodytus skaičius. Policijos pareigūnas klausė vyriškio, ar jis nenori palikti savo duomenų, bet vyriškis atsisakė. Vyriškis pranešė, kad tuo metu buvo lauke ir viską matė. Policininkai pasakė, kad važiuos į „Maximos“ direkciją, o ji liko savo automobilyje. Po 20-30 m. jie parvažiavo ir pasakė, kad turi automobilio numerius ir susiskambino su įmonės direktoriumi. Ji klausė policininkų įmonės pavadinimo, bet jie nesakė. Jai įmonės pavadinimo reikėjo dėl draudimo. Vairuotojo pavardės jai visai nereikėjo. Ji parašė pareiškimą, tačiau nežinojo, kad turėjo nurodyti, jog buvo liudytojas. Ji manė, kad tą padarys policijos pareigūnai. Ji įvykio vietoje buvo apie 1 valandą, kol jie braižė įvykio schemą. Pareigūnai jai pasiūlė pasirašyti tuščią lapą, tačiau ji nesutiko. Ji sulaukė, kol pareigūnai subraižys įvykio schemą. Pareigūnai jai pasakė, kad lauktų skambučio, tačiau nesulaukusi skambučio visą mėnesį, nuėjo į policiją pasiteirauti dėl įvykio. Policijoje ji paprašė pateikti įmonės duomenis, nes jai reikėjo dėl draudimo, tačiau jai jos nesuteikė. Ji į policiją ėjo kas dvi savaites ir klausė, kaip vyksta tyrimas. Pas tyrėją klausė, kodėl jai nesuteikia duomenų dėl draudimo. Jai paaiškino, kad jie neturi jokių duomenų apie vairuotoją. Ji pasakė, kad buvo liudytojas, kuris nurodė skaičius ir laiką. Tyrėja nurodė, kad pakalbės su patruliais ir išsiaiškins. Dar po kiek laiko ji gavo informaciją, kad nustatė vairuotoją bei jai davė įmonės duomenis. Automobilio ji dar nesutvarkė. Vyras tik pakeitė vienas dureles. Negali atsakyti ar jos automobilis buvo patrauktas. Savo automobilio ji nejudino, nebuvo net užvedusi. Priėjęs vyras tik pasakė, kada įvykio įvykis ir nurodė, kad tai baltas automobilis bei pasakojo kaip viskas buvo policininkui. Ji supranta lietuviškai, tik jai kalbėti lietuviškai sunku.

Teismo posėdžio metu liudytojas M. B. paaiškino, kad jei neklysta tai buvo antroje dienos pusėje, dar buvo diena. Atvykus į įvykį pamatė apgadintą automobilį ir nukentėjusiąją. Sunkiasvorio automobilio nebuvo. Pradžioje atliko matavimus, pabendravo su nukentėjusiąja. Su kolege nuėjo į „Maximą“ pažiūrėti, ar yra kamerų įrašai. Su nukentėjusiąja į „Maximą“ galimai buvo nuėję antrą kartą. Kameros nukreiptos į rampą, bet ne į įvykio vietą. Paskui parėjo į tarnybinį automobilį ir suvedinėjo duomenis į sistemą. Nepamena, bet galimai, jie buvo abu automobilyje. Tarnybinis automobilis buvo netoli nukentėjusiosios automobilio. Prie jų tarnybinio automobilio vairuotojo pusės atidaryto lango priėjo asmuo su akiniais nuo saulės ir pasakė, jog matė, kaip sunkiasvoris, baltos spalvos, važiuojantis su priekaba atbuline eiga, kliudė automobilį. Viską papasakojus, jis nuėjo už jų automobilio. Kuria dalimi buvo kliudytas automobilis, jis nenurodė. Paklausus jo duomenų, jis atsisakė juos nurodyti, nes nenorėjo turėti jokių reikalų su policija ir nuėjo. Vyras nurodė automobilio skaičius bei pasakė, kad įvykis įvyko kelias valandas anksčiau. Visą tai nurodė tarnybiniame pranešime. Tarnybinį rašo dažniausiai tą pačią dieną, bet jei reikia ką nors papildyti, rašo dar kartą. Tarnybinį pranešimą paduoda vyresniesiems, o jie jau perduoda vyresnybei. Jis rašė du tarnybinius. Sužinojus skaičius, jei neklysta, ėjo dar kartą į „Maximą“ tikrino lapus ir klausė vedėjos. Įmonių telefonus nustatė ar tai iš važtaraščių, ar tai iš duomenų, kuriuos davė vadybininkė, tiksliai nepamena. Tuo metu bendravo su keliais asmenimis, ir skambino įmonėms, kurių automobiliai buvo su panašiais numeriais. Vienos įmonės savininkas pasakė, kad automobilis yra prie Kauno ir jis susisieks su vairuotoju, kuris jį apžiūrės. Jei ras pažeidimų paskambins. Įvykio vietoje viskas buvo filmuojama „Body“ kamera, taip pat buvo įjungta tarnybinio automobilio kamera. Jie negali peržiūrėti „Body“ kamerų įrašų. Kadangi liudytojas nepateikė jokių duomenų, jis niekur nefiksavo, tačiau gerai prisimena, kad jis buvo priėjęs. Jis nemano, kad jei asmuo atsisako duoti savo asmens duomenis, jis turi teisę suvaržyti jo laisvę. Jis yra žmogus ir daro žmogiškas klaidas, t. y. per skubėjimą galimai nieko tarnybiniame pranešime dėl liudytojo nenurodė. Kolegės tarnybinio pranešimo neskaitė. Jis tikrai žino, kad įsijungė savo „Body“ kamerą ir girdėjo, kad kolegė įsijungė. Negali atsakyti, ar nukentėjusioji prašė nueiti prie darbininkų kurie atliko namo renovaciją. Tyrėja jam paskambino ir paprašė patikslinti aplinkybę dėl įvykio liudytojo, nes apie jį nieko nenurodė savo surašytame tarnybiniame pranešime. Tada jis parašė dar vieną tarnybinį pranešimą. Jis nukentėjusiosios paaiškinimo neskaitė. Nežino kaip, bet net ir dabar pamena, kad jis paminėjo du tuos pačius numerius. Dabar jis tikrai nepamena kokius skaičius sakė, žino, kad tai buvo du vienodi skaičiai, tai 99 ar 77. Liudytojas kalbėjo lietuviškai. Nepasakys, su kokios įmonės direktoriumi kalbėjo. Jie gavo naujas „Body“ kameras, kurios yra su dviem įjungimais. Tačiau būna, kad jos nesuveikia, taip kartais pasitaiko. Jis paspaudė, palaikė ir mano, kad įjungė. Šis įvykis jam buvo pirmas, po policijos reorganizacijos. Jis buvo supažindintas kaip turi elgtis su „Body“ kamera. Jei neklysta, tyrėja jo neklausė tikslaus laiko, kada įvyko eismo įvykis. Jo tik klausė, ar buvo liudininkas ir ką pasakė. Valstybinius numerius jis tikrai pasakė, kad tai buvo 99.

Teismo posėdžio metu liudytoja S. R. paaiškino, kad šiuo metu ji su „Maxima“ visai nesusijusi. 2020 m. rugpjūčio 18 d. buvo „Maxima“ pamainos vadove. Tą dieną atėjo policijos pareigūnai ir jiems pateikė, ką turi. Ji tiksliai nepamena, kas nutiko. Ji pateikė mašinų plombų žurnalą, kuriame būna užfiksuota vairuotojo pavardė ir vardas ir plomba. Duomenis fiksuodavo darbuotojas, kuris dirba priėmime ir rašydavo tik tuos automobilius ar jų priekabas, kurie buvo su plombomis. Kitų automobilių nežymėdavo. Taip pat žymimas laikas. Taip pat ji pareigūnams pateikė duomenis su valstybiniais numeriais ir direktorei buvo atsiųstas laiškas. Nepamena ar pareigūnas minėjo valstybinius numerius. Ji nepastebėjo ir nežinojo apie eismo įvykį. Tai, kad kažkas įvyko, ji suprato iš to, kai į kiemą atvažiavo policijos automobilis. Jai nežinomos įmonės, kurios atveža užsakymus, jai to nereikėjo žinoti. Apie įmones, atvežusias prekes, gali žinoti V. Mano, kad pareigūnai konkretaus automobilio su konkrečiais numeriais neklausė. Ji stengėsi pateikti viską, ką turėjo. Ji pareigūnams pasakė nueiti į apsaugos skyrių pažiūrėti vaizdo įrašų. Nepamena, ar jie buvo dar kartą atėję, bet žino, kad jiems iš vaizdo įrašų nieko nustatyti nepavyko. Prekių sutikrinimas būdavo pagal kompiuteriu pateiktus duomenis, galimai matydavosi vežėjai ir jų duomenys. Jai svarbu būdavo tik kokios prekės atvažiuodavo, o ne vežėjai. Ji nesuprato, ar policininkai rado tai, ko jiems reikia ar ne. Ji dar bandė duomenų ieškoti kompiuteryje. Ji nežino, iš kur policijos pareigūnai gavo automobilių duomenis. Apsaugos būdelė yra pagrindiniame pastate, įeinant per įėjimą po dešine. Ji tikrai nežino, kur važiavo policijos pareigūnai.

Teismo posėdžio metu liudytoja administracinio nusižengimo tyrimą atlikusi V. K. paaiškino, kad eksperimente dalyvavo dvi sunkiasvorės transporto priemonės. Eksperimentas buvo atliktas ne su ta transporto priemone, su kuria buvo įvykdytas eismo įvykis. Ji yra susipažinusi su V. L. pirminiu paaiškinimu. V. L. darant tyrimą ir eksperimentą viską komentavo taip, kaip buvo parašęs savo paaiškinime. Viso eksperimento metu ji sėdėjo V. L. vairuojamo automobilio keleivio vietoje ir telefonu filmavo jo matymo lauką. Šoninis veidrodėlis leidžia matyti priekabos išsikišimo kampą. Eksperimento metu, taip, kaip važiavo V. L., t. y. užvažiavus šoniniais ratais ant šaligatvio, galimybių užkliudyti automobilį „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo, nes kliudė kairėje pusėje esantis apšvietimo stulpas. Jei užvažiuojama ant šaligatvio, tai galimybės kliudyti nėra, o jei neužvažiuojama ant šaligatvio ir važiuojama tik važiuojamąją dalimi – galimybė kliudyti su priekabos galinės dalies kampu - yra. Visi galimi aukščiai buvo užfiksuoti metrine liniuote ir foto nuotraukomis. Jos nuomone, koks aukštis turėjo būti, kad priekaba kliudyti „(duomenys neskelbtini)“ automobilį – turėtų atsakyti autotechnikos ekspertai. Taip pat buvo atlikti priekabos aukščių matavimai darbinėje padėtyje ir nuleistomis oro pagalvėmis. Ji tiksliai nepamena matmenų ir negali atsakyti ar priekabos aukštis su nuleistomis oro pagalvėmis atitiko „(duomenys neskelbtini)“ automobilio pažeidimus. Jos kolega buvo vilkiko vairuotojo kabinoje ir fotografavo prietaisų skydelį kai nuleistos oro pagalvės. Sunkiasvorio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekabos (šaldytuvo), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), matmenys yra identiški sunkiasvorės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekabos (šaldytuvo), su kuria buvo sukeltas eismo įvykis. Prieš eksperimentą tyrimo metu buvo padarytos foto nuotraukos įvykyje dalyvavusios priekabos aukščiai. Visi aukščiai sutampa. Ar patys sunkiasvoriai automobiliai buvo analogiški, ji negali pasakyti, tačiau, jos nuomone, jie identiški. Eksperimento metu automobilis (duomenys neskelbtini) buvo pastatytas pagal įvykio metu užfiksuotą schemą. Automobilio (duomenys neskelbtini) sugadinimai buvo uždažyti, todėl ir tarnybiniame pranešime nenurodė koks aukštis. Atliekant manevrą buvo matuojama su metrine liniuote prie rato ir žiūrima, kiek išsikiša priekabos kampas į važiuojamąją kelio dalį - jie nustatė, kad priekabos priekinis dešinys kampas maksimaliai išsikiša 74 cm nuo priekabos rato, o kampo aukštis judėjimo manevro metu matuojant nuo asfaltuoto pagrindo buvo 1,17 m. Jie išmatavo visus matmenis. Priekabos priekio aukštis stovinčio automobilio prie rampos darbinėje padėtyje (pakeltomis pagalvėmis) buvo daugiau negu 1,20 m, taip nurodė, nes jų metrinė liniuotė buvo tik 1,20 m. Šių matavimų tikslas buvo išsiaiškinti aukščius ir ar gali transporto priemonė judėti su pakeltomis ir nuleistomis pagalvėmis ir koks tikslas yra jas nuleidinėti. Išsiaiškino, kad su nuleistomis pagalvėmis transporto priemonė negali judėti. Priekabos aukštis skirtingas, nes judant pagalvės vis tiek kažkiek svyruoja, mano, kad gali svyruoti dar ir dėl pakrovimo bei pačio krovinio. Atliekant eksperimentą P. T. buvo „Maximoje“ išsikrovęs krovinį, o ar dar kas buvo likę, ji negali atsakyti. Jos manymu, jei automobilis pakrautas, tai aukštis turėtų būti mažesnis, atitinkamai nuo to kiek yra krovinio. Neišsiaiškino, koks buvo V. L. automobilio svoris įvykio metu. Protokolą V. L. surašė po mėnesio, kai pas ją į komisariatą buvo atvykusi nukentėjusioji, kuri nurodė, kad buvo liudytojas, kuris nurodė valstybinių numerių skaičių fragmentus. Paaiškėjus šiai aplinkybei, ji papildomai apklausė vairuotojus ir policijos pareigūnus tą dieną buvusius įvyko vietoje. Peržiūrėjus visų automobilių sąrašus, ji nustatė, kad tai buvo V. L.. Jos nuomone, V. L. kliudė kitą automobilį su priekabos priekiniu dešiniu kampu. Tai turėjo būti tik krovininis automobilis, nes tokiame aukštyje ir tokius sugadinimus lengvasis automobilis padaryti negalėjo. Jos nuomone, lengvojo automobilio pažeidimų aukštis 112 cm ir priekabos aukštis 117 cm nesutampa, nes 5 cm gali kisti dėl padangų oro slėgio. Ekspertizės neskyrė, nes buvo vadovautasi nukentėjusiosios nurodytais valstybinių numerių skaičių fragmentais, be to, tai, kad buvo liudytojas, patvirtino ir policijos pareigūnas. Priekabos kampo atstumas nuo nukentėjusiosios automobilio yra užfiksuotas tarnybiniame pranešime. Neišmatavo judančios priekabos aukščio (kai priekabos kampas išsikišęs 74 cm.) ir ratų atstumo nuo nukentėjusiosios automobilio bei nenustatė, į kokią nukentėjusiosios automobilio dalį atsitrenktų priekabos kampas. Jie netikrino V. L. eismo įvykio metu vairuojamo automobilio bei eksperimento metu P. T. vairuojamo automobilio dokumentų. Jos nuomonė, kad automobiliai yra identiški, jai susiformavo apsižiūrėjus automobilius. Ji neabejoja, kad eismo įvykis įvyko dėl V. L. kaltės. Tai patvirtina nukentėjusiosios nurodyti valstybinių numerių skaičių fragmentai, V. L. paaiškinime nurodyta aplinkybė, kad manevruojant jis matė automobilio suveikusias avarines šviesas, pareigūnų patvirtinimai apie liudytoją. Be to, daugiau nei vienas vairuotojas savo paaiškinimuose nenurodė, kad matė automobilio suveikusias avarines šviesas. „Body“ kamerose nesimato liudytojas. Po nukentėjusiosios atvykimo į policijos komisariatą, pareigūnai buvo pakartotinai apklausti įspėjus juos apie melagingų parodymų davimą. Jai pareigūnai nenurodė, kodėl savo tarnybiniuose pranešimuose nenurodė, jog buvo priėjęs liudytojas, jos nuomone, tai aplaidumas. Jie tikrai nenurodys aplinkybių, kurios jiems nebuvo žinomos. Vienai transporto priemonei judant ir užkliudant kitą bei atliekant manevrą atsiranda slystančio pobūdžio kontaktas, tą ji žino iš savo darbinės patirties. V. L. priekabą apžiūrėjo ir foto nuotraukas darė gruodžio mėnesį. Jų nuomone, kontaktas buvo su priekabos kampu. Peržiūrėjus nuotraukas, ji gali pasakyti, kad vistik gruodžio mėnesį buvo užfiksuoti krovininio automobilio priekabos pažeidimai.

Iš 2020 m. gruodžio 21 d. specialistės V. K. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 18 d. buvo gautas Klaipėdos AVPK OVS budėtojo pranešimas registruotas PRĮR ROIK: 012000446661, kuriame nurodyta, jog (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pranešėja rado apgadintą stovintį automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kaltininkas iš įvykio vietos pasišalino. Įvykio vietoje nustatyta, kad pranešėja O. S. automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugpjūčio 17 d., apie 22.00 val., paliko stovėti (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ties PC „Maxima“. Sekančią dieną, apie 13.50 val., rado pagadintą. Įtaria, kad apgadinimus galėjo padaryti krovininis automobilis, vežantis prekes į PC „MAXIMA“. Įvykio vietoje buvusi tyrėja L. G. savo tarnybiniame pranešime nurodė, kad nuėjo į PC „Maxima“ ir bendravo su pamainos vadoveS. R., kuri įvykio nematė, tačiau nurodė, jog į PC „MAXIMA“ prekes vežė (duomenys neskelbtini). Tyrėja L. G., teigė, kad buvo susisiekta nurodytu telefono numeriu su atsakingu asmeniu, kuris neprisistatė, tačiau teigė, kad susisieks su vairuotoju, kuris galimai galėjo kliudyti stovintį automobilį. Toliau tyrėja savo tarnybiniame pranešime rašo, kad eismo įvykis užregistruotas, teritorija vaizdo kameromis nestebima. Atliekant tyrimą elektroniniu paštu: (duomenys neskelbtini) buvo bendrauta su įmonės (duomenys neskelbtini) atsakingais asmenimis, iš kurių gautas atsakymas, kad jų transporto priemonės prekių nepristatė, prekes vežė tretieji asmenys, t. y. A. J. individuali įmonė ir (duomenys neskelbtini). Iš A. J. individualios įmonės gautas atsakymas, kad prekes vežė automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas T. J.. Apklausos metu pastarasis parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 18 d. po pietų vairavo įmonės automobilį ir atvežė prekes į PC „Maxima“, esančią (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Atvažiavęs pamatė, nesaugiai stovintį baltos spalvos automobilį. T. J., teigė, kad važiuodamas pro ją dar pagalvojo, kaip niekas jos čia dar nekliudė, ir pamatė išdaužtą galinį stiklą. Vairuotojas nurodė, kad pats apgadinti automobilio negalėjo, nes kai pro jį pravažinėjo, šalia ėjo žmonės, kurie tikrai būtų atkreipę dėmesį ir sureagavę. Savo automobilį apsižiūrėjo iš karto, nes paskambino įmonės vadovas, tačiau automobilis apgadintas nebuvo. Tęsiant tyrimą buvo nustatytos visos minėto laikotarpio transporto priemonės vežusios prekes į PC „ Maxima“, t. y. „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. V.; „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas V. B.; automobilis, valstybinis numeris. (duomenys neskelbtini) vairuotojas E. J.; (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas T. N.; automobilis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas R. J.; automobilis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas M. S.. Taip pat (duomenys neskelbtini) direktorius pateikė duomenis, kad minėtu adresu prekes vežė automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) puspriekabė, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas V. L.. T. N. savo paaiškinime parodė, kad anksčiau minėtu adresu prekes atveža beveik kasdien, todėl ne išimtis ir 2020 m. rugpjūčio 17 d. – 2020 m. rugpjūčio 18 d., pagal pateiktas įvykio nuotraukas, pastarasis neįsidėmėjo, ar automobilis buvo apgadintas ar ne, tačiau pats jo apgadinti negalėjo ir tuo yra garantuotas, taip pat pateikė važiavimo trajektorijas, kuriomis privažiuoja prie rampos. V. L., teigė, kad dirbo su įmonės automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su kuriuo apie 11.00 val., atvežė prekes į PC „Maxima“ (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kadangi visada minėtu adresu yra palikta stovėti daug automobilių, todėl vairuotojas turi būti labai dėmesingas. V. L. teigė, kad sulaukęs eilės išsikrauti atbuline eiga važiavo prie rampos, o per galinio vaizdo veidrodėlius pastebėjo stovintį baltos spalvos automobilį, kurio buvo suveikę avariniai žibintai. Pastarasis manė, kad jie suveikė nuo šaldytuvo garsaus dirbimo. Taip pat apsidairęs matė vaikščiojančius žmonės, dėl ko, kad būtų saugiau, pasirinko dar didesnį atstumą. Vairuotojas teigė, kad baltas automobilis stovėjo ant šaligatvio, o kad jį užkliudytų vairuodamas sunkvežimį buvo beveik neįmanoma. Taip pat ar automobilis stovėjęs ant šaligatvio buvo apgadintas ar ne per galinio vaizdo veidrodėlį nematė. Po kurio laiko sulaukęs skambučio iš įmonės direktoriaus dėl galimo įvykio, sekančią dieną kartu su juo apžiūrėjo automobilį ir puspriekabę, tačiau apgadinimų nepastebėjo, pasišalinti iš įvykio vietos tikslo neturėjo, nes automobiliai drausti. 2020 m. rugsėjo 30 d. į policijos komisariatą atvyko nukentėjusioji O. S., kuri paaiškino, kad įvykio dieną į įvykio vietą buvo atėjęs liudininkas (vyras), kurio pastaroji nepažįsta. Vyras pasakė, kad į jos stovintį automobilį (duomenys neskelbtini) atsitrenkė sunkvežimis su šaldytuvu, valstybinis numeris ??? (duomenys neskelbtini). Įvykis įvyko apie 10.15 val. Liudininkas dar nurodė pareigūnams kryptis, kaip važiavo sunkvežimis. 2020 m. spalio 1 d. apklaustas į įvykio vietą reagavęs pareigūnas M. B., kuris parodė, jog 2020 m. rugpjūčio 18 d. dirbdamas kartu su L. G. reagavo į eismo įvykį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kurio metu galimai sunkvežimis kliudė stovintį automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir iš įvykio vietos pasišalino. M. B. teigė, kad įvykio vietoje atliekant pirminius veiksmus buvo nueita į PC „Maxima“ ir pabendrauta su vadove, tačiau pastaroji nurodė, kad įvykio nematė. Taip pat buvo peržiūrėtos vaizdo stebėjimo kameros, tačiau kamerų, nukreiptų į eismo įvykio vietą nebuvo, o kamera, kuri yra nukreipta į rampą, eismo įvykio vieta į jos matymo lauką nepatenka. M. B. nurodė, kad būnant įvykio vietoje, prie jų priėjo vyras apie 50 metų amžiaus, kuris neprisistatė, savo kontaktinio telefono numerio nepaliko. Liudininko teigimu, apie 10.15 val. buvo atvažiavęs sunkvežimis su šaldytuvu be jokių reklaminių inicialų, valstybinių numerių skaičiai (duomenys neskelbtini), raidžių neįsidėmėjo, kuris atbuline eiga važiuodamas kliudė stovintį automobilį (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis liudininko parodymais, tai yra valstybinių numerių fragmentu, skaičiais (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad iš visų transporto priemonių atitinka automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo V. L., esant šioms aplinkybėms pastarajam surašytas administracinio nusižengimo protokolas (8-9 b. l.).

Iš Policijos įvykio išklotinės ROIK 0120000446661 (BIRT ataskaitų žiūryklė) matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 18 d. 14.15 val. pranešėja O. S. pranešė, kad jai atėjus prie automobilio (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), rado jį sudaužytą. Galimai kliudė kitas automobilis, kuris iš įvykio vietos pasišalino. Pranešė savininkė, laukia vietoje (10-12 b. l.).

Iš 2020 m. rugpjūčio 18 d. Klaipėdos AVPK tyrėjos L. G. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 18 d., patruliavo kartu su tyrėju M. B., tarnybiniu automobiliu „L1708“, nustatytame maršrute. Iš Klaipėdos AVPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pranešėja atėjo prie automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir rado sudaužytą, galimai kliudė kitas automobilis, kuris pasišalino iš įvykio vietos, pranešė savininkė, laukia įvykio vietoje. Atvykus 15.37 val. minėtu adresu, juos pasitiko pranešėja O. S., kuri paaiškino, kad 2020 m. rugpjūčio 17 d. 22.00 val. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kieme, ant šaligatvio, paliko savo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovėti, o šiandien 2020 m. rugpjūčio 18 d.13.50 val. rado jį apgadintą, įtaria, kad tai galėjo padaryti vienas iš krovininių automobilių, kurie atvyksta kiekvieną rytą į „MAXIMA“ sandėlį priduoti prekes. Nuėjus į „MAXIMA“ pabendravo su pamainos vadove S. R., ar nieko niekas nematė ryte, kadangi „MAXIMA“ pamainos vadovės kambariukas yra priešais įvykio vietą, kurioje buvo kliudytas automobilis. Gavo informacijos, kokia įmonė šiandien ryte vežė prekes į „MAXIMA“ sandėlį, paaiškėjo, kad prekes vežė (duomenys neskelbtini). Pakalbėjo su atsakingu įmonės asmeniu, kuris neprisistatė, tačiau teigė, kad susisieks su vairuotoju, kuris galėjo kliudyti stovintį automobilį. Buvo užregistruota medžiaga eismo įvykių registre ROIK : 07-20-9532070, padarytos nuotraukos, paimtas paaiškinimas. Apžiūrėjus aplinkines teritorijas, vaizdo ir garso filmuojamų kamerų nesimatė, nuėjus į „MAXIMA“ apsaugos postą dėl galimų parduotuvės vaizdo medžiagų, taip pat jokios kameros nėra nukreiptos į įvykio vietą. Filmuota vaizdo ir garso registratoriumi Nr. B0F1EC5F8736 ir B0F1EC60281E (13 b. l.).

Iš 2020 m. rugpjūčio 25 d. Klaipėdos AVPK tyrėjo M. B. tarnybinio pranešimo matyti, kad jis nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir tyrėja L. G. savo 2020 m. rugpjūčio 18 d. tarnybiniame pranešime (30 b. l.).

Iš 2020 m. rugsėjo 11 d. elektroninio laiško matyti, kad siuntėjas (duomenys neskelbtini) gavėjai V. K. (duomenys neskelbtini)@policija.lt atsiuntė sąrašą automobilių su valstybiniais numeriais ir vairuotojų pavardes bei jų telefono numerius (36 b. l.).

Iš 2020 m. rugsėjo 22 d. elektroninio laiško matyti, kad siuntėjas (duomenys neskelbtini) gavėjai V. K. (duomenys neskelbtini)@policija.lt atsiuntė duomenis, kad 2020 m. rugpjūčio 17 d. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, į „Maximą“ prekes atvežė V. L., kuris vairavo jų įmonės automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (50 b. l.).

Iš ADB „Gjensidige“ žalos sąmatos matyti, kad dėl automobilio (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sugadinimų padaryta žala yra 1 273 Eur (65-70 b. l.).

Iš 2021 m. vasario 3 d. transporto priemonės apžiūros protokolo matyti, kad buvo aprašyti 2020 m. gruodžio 15 d. fotonuotraukose, esančiose CD laikmenoje (3 b. l.), užfiksuoti šaldytuvo-priekabos, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dešinio šono apgadinimai - praslystantys pėdsakai ties viduriu, kurių aukštis virš 120 cm, taip pat apgadinimai, kurių aukštis nuo 45 cm iki 60 cm bei 90 cm. Yra apgadinti priekiniai kairės ir dešinės pusės kampai, kurių aukštis nuo 117 cm. Priekabos-šaldytuvo galinė dalis įlenkta, apgadinimai, esantys ties galiniais žibintais ir valstybiniu numeriu, padengti dulkių sluoksniu bei paveikti korozijos. Priekabos-šaldytuvo galinis kairės pusės kampas apgadintas nuo 111 cm (108 b. l.).

Iš 2021 m. vasario 3 d. transporto priemonės apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas lengvasis automobilis (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Užfiksuota, kad apgadintas galinis stiklas dešiniajame kampe, bagažinės dangtis, galinis dešinės pusės žibintas, apgadinimai padaryti praslystančio kontakto metu, galimai su atsikišusiu kampu. Pagal kontakto aukštį matyti, kad apgadinimai padaryti aukštos transporto priemonės (109 b. l.).

Iš 2021 m. birželio 14 d. specialistės V. K. tarnybinio pranešimo matyti, kad tą dieną eismo įvykio vietoje buvo atliekamas eksperimentas. Įvykio vietoje O. S. buvo paprašyta pastatyti automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pagal matmenis, užfiksuotus 2020 m. rugpjūčio 18 d. eismo įvykio vietos schemoje. Automobilio (duomenys neskelbtini) galinė kairė ašis nuo elektros skydinės nutolusi 10,7 m, nuo dešinės pusės priekinės ir galinės ašių atstumas iki šaligatvio bortelio 5,1 m. Eksperimento metu V. L. vairavo sunkvežimį „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su priekaba, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (sunkvežimių ilgiai su įvykio dieną važiavusio sunkvežimio ilgiu sutampa), viskas fiksuota naudojant tarnybinius mobiliuosius telefonus „Samsung“. Naudodama mobilųjį telefoną „Samsung“ bei sėdėdama sunkvežimio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kabinoje ji fiksavo V. L. matymo laukus per dešinės pusės galinio vaizdo veidrodžius. Vaizdą lauke fiksavo vyresnysis tyrėjas D. J.. Pirmu važiavimu buvo paprašyta V. L. parodyti, kaip įvykio dieną privažinėjo prie prekybos centro „Maxima“ rampos ir kokius manevrus atlikinėjo. Antru važiavimu V. L. pademonstravo ar važiuojant atbuline eiga tiesiai su priekabos galine dalimi yra techninė galimybė kliudyti stovintį automobilį (duomenys neskelbtini) Vaizdo įraše pavadinimu „video-5c59t3655423c0bb938ad99elafe3658-V“ užfiksuoti abu manevrai. Įraše matyti, kaip sunkvežimis „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) temdamas priekabą atvažiuoja nuo pagrindinės (duomenys neskelbtini) g. kryptimi link gyvenamųjų namų kiemų. Privažiavęs prekybos centro „Maxima“ aikštelę, kuri pažymėta kelio ženklu Nr. 303 (KЕТ 1 priedas ženklas NR. 303 „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“), V. L. truputį pasuka kairėn ir kairės pusės ratais užvažiuoja ant šaligatvio, juo juda iki elektros skydinės pabaigos, tuomet priekiniais sunkvežimio ratais nuvažiuoja nuo šaligatvio, pasisukant dešinėn, vėliau atliekamas manevras atbuline eiga. Įraše matyti, kad važiuojant atbuline eiga ir sukant link rampos priekabos priekinis dešinys kampas išsikiša. Toliau įraše matyti, kad V. L. vairuojamas sunkvežimis, kad nekliudytų pastato sienos, dar kartą pasitaiso pasukdamas dešinėn ir tuomet atbuline eiga pilnai privažiuoja prie rampos. Įraše matyti, kad tarpas iki stovinčio automobilio yra didelis ir taip privažiuojant kliudyti stovinčio automobilio nėra galimybės. Paprašius V. L. privažiuoti prie rampos neužvažiavus ant šaligatvio bortelio, kaip pirmu atveju, vairuotojas nesutiko ir tokiu būdu privažiuoti prie rampos atsisakė, nes taip yra nesaugu, tačiau V. L. parodė, ar įmanoma su priekabos galine dalimi kliudyti stovinčią transporto priemonę (duomenys neskelbtini) važiuojant atbuline eiga (vaizdas užfiksuotas vaizdo įraše „video-5c59t3655423c0bb938ad99elafe3658-V“ nuo 2.18 min.) Įraše matyti, kad sunkvežimio tempiama priekaba, taip pat kairės pusės ratais užvažiuoja ant šaligatvio bortelio, tuomet manevruojant atbuline eiga priekabos ratais nuvažiuojama nuo šaligatvio, tačiau ant jo užvažiuojama sunkvežimio kairės pusės ratu, šiuo manevru užbaigiamas važiavimas, nes tokiu būdu privažiuoti prie rampos, kad galine priekabos dalimi būtų kliudytas automobilis (duomenys neskelbtini) nėra galimybės, nes manevrą atlikti trukdo apšvietimo stulpas. Būnant įvykio vietoje, prekes į prekybos centrą atvežė įmonės (duomenys neskelbtini) transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su priekaba (šaldytuvu), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojo P. T. buvo paprašyta privažiuoti prie rampos iš karto neužvažiavus kairės pusės ratais ant šaligatvio. Nustatyta, kad atliekant manevrą atbuline eiga, priekabos priekinis dešinys kampas išsikiša 74 cm nuo priekabos rato, kampo aukštis matuojant nuo asfaltuoto pagrindo yra 1,17 m, tokioje padėtyje su priekabos priekiniu dešiniu kampu yra galimybė kliudyti ant šaligatvio stovinčią transporto priemonę (duomenys neskelbtini) Taip pat buvo atliekami priekabos aukščių matavimai, matuojant nuo asfaltuotos kelio dangos. Priekabos priekio aukštis darbinėje padėtyje yra daugiau negu 1,20 m, galinės dalies (dešiniojo kampo) aukštis yra 1,07 m. Sustojusiai transporto priemonei rankiniu būdu nuleidus priekabos oro pagalves, prietaisų skydelyje užsidega lemputė įspėjanti, kad reikalinga pakelti oro pagalves. Nuleistomis oro pagalvėmis priekabos aukštis priekyje yra 1,14 m, ties viduriu 1,01 m. Praėjus, kuriam laikui, pagalvės pasikelia. Nešališko vairuotojo P. T. teigimu padėtyje, kai pagalvės nuleistos sunkvežimis ne eksploatuojamas, nes yra galimybė techniškai sugadinti transporto priemonę. Transporto priemonė visada eksploatuojama tik darbinėje padėtyje, tai yra su pakeltomis priekabos oro pagalvėmis (181-182 b. l.).

Iš byloje CD laikmenoje esančių 2021 m. birželio 14 d. eksperimento metu darytų foto nuotraukų IMG-0dfebba3f0f75e010f361c1954e937f4-V.jpg, IMG-14a373df8cf9a2cd6ebbd647548979a5-V.jpg, matyti, kad fotografuota su liniuote, kuriose užfiksuotas stovinčio krovininio automobilio priekabos aukštis yra nuo 115 cm, o lengvojo (duomenys neskelbtini) apgadinimai ties galinio dešinio žibinto viršaus slystančio pobūdžio pažeidimas aukštyje ties 112 cm. Iš nuotraukų IMG-8edfa76b41a9c2eeb13312fd32d006b9-V.jpg bei IMG-97a8e08ac6d2c96bca1d2efedf3afa92-V.jpg matyti, kad priekabos priekinis dešinys kampas išsikiša 74 cm nuo priekabos rato (183 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo 600 iki 1 100 eurų. Pagal formuojamą teismų praktiką šis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-11-303-2018). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje administracinių teisės pažeidimų bylose laikomasi nuostatos, kad vienos iš aplinkybių, padedančių atskleisti tyčios turinį, yra eismo įvykį sukėlusio asmens tikslai, motyvai, dėl kurių jis pasitraukia iš įvykio vietos (paprastai taip elgdamasis asmuo siekia išvengti atsakomybės), tačiau šios aplinkybės nėra būtinas ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje 2AT-41-2014).

Kelių eismo taisyklių 222 punkte nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

Nors V. L. bylos nagrinėjimo teisme metu neprisipažino padaręs jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus, numatytus 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje, teismo nuomone, jo kaltė dėl šių administracinių nusižengimų padarymo yra įrodyta iš dalies pačio V. L. parodymais, nukentėjusiosios O. S. ir liudytojų paaiškinimais, eksperimento metu darytais vaizdo įrašais bei foto nuotraukomis, vyresniosios specialistės V. K. 2020 m. birželio 14 d. tarnybiniu pranešimu bei kitais byloje surinktais įrodymais.

Teismas neturi pagrindo netikėti įtikinamais ir nuosekliais nukentėjusiosios O. S. teisme duotais parodymais, kad įvykio vietoje jai bekalbant su policijos pareigūnais prie jų priėjo vyriškis, kuris pasakė, jog 10.10 val. matė, kas sugadino jos automobilį bei nurodė tris automobilio valstybino numerio skaičius (duomenys neskelbtini), kuriuos ji susivedė į savo mobilųjį telefoną. Tokias pačias aplinkybes ji nurodė tyrimą atliekančiai policijos pareigūnei V. K., kai pati nuvyko į policijos komisariatą teirautis dėl įvykio tyrimo, nes negavo jokių duomenų. Šią aplinkybę patvirtino ir teisme apklausta V. K., kuri nurodė, kad po tokios gautos informacijos ji papildomai apklausė į įvykio vietą nuvykusius policijos pareigūnus, kurie nurodė, kad įvykio vietoje buvo priėjęs liudytojas, nurodęs automobilio duomenis. Teismo posėdžio metu apklausti policijos pareigūnai M. B. ir J. G. patvirtino nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes, kad jiems būnant įvykio vietoje priėjo vyriškis (kuris atsisakė nurodyti savo kontaktinius duomenis) ir pasakė valstybinių numerių skaičių fragmentus, kurių jie per skubėjimą nenurodė pirminiuose tarnybiniuose pranešimuose. Teismas vėlgi neturi pagrindo netikėti policijos pareigūnų parodymais, nes byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių policijos pareigūnai, nustatę pažeidimą ir surašę administracinio nusižengimo protokolą, būtų suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį nebūto pažeidimo padarymu, duoti apie jį melagingus paaiškinimus, tokių duomenų nepateikė ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad buvo surinkta informacija apie visus tą dieną į „Maximą“ prekes atvežusių automobilių duomenys, tačiau tik V. L. vairuojamo automobilio valstybinis numeris atitiko anksčiau aptarto liudytojo nurodyto automobilio, kuris atsitrenkė į nukentėjusiosios automobilį, valstybinio numerio fragmentą. Pats V. L. nurodė, kad į „Maximą“ prekes atvežė panašiu vėlgi to paties liudytojo nurodytu laiku. Be to, iš 2020 m. birželio 14 d. atlikto eksperimento metu užfiksuotų duomenų matyti, kad manevruojant su vilkiku ir puspriekabe tam tikra trajektorija, t. y. neužvažiavus kairės pusės ratais ant šaligatvio atliekant manevrą atbuline eiga, kai priekabos priekinis dešinys kampas išsikiša 74 cm nuo priekabos rato, o kampo aukštis matuojant nuo asfaltuoto pagrindo yra 1,17 m, su priekabos priekiniu dešiniu kampu yra galimybė kliudyti ant šaligatvio stovinčią transporto priemonę (duomenys neskelbtini) Nors to pačio eksperimento metu buvo užfiksuota, kad automobilio (duomenys neskelbtini) sugadinimai yra 1,12 m aukštyje, teismo nuomone, šiuo atveju eksperimento metu 5 cm aukščio skirtumas tarp automobilio (duomenys neskelbtini) sugadinimų ir priekabos priekinio dešinio kampo apačios, laikytinas nereikšmingu, kadangi to paties eksperimento metu užfiksuota, kad priekabos-šaldytuvo dešinės pusės kampo aukštis važiuojant kinta ir jis nėra pastovus, be to, neabejotina, kad puspriekabės aukščiui turi įtakos joje esantis prekių svoris ir netgi šių prekės išdėstymas, ką patvirtino ir liudytojas R. L.. Beje, iš 2020 m. gruodžio 15 d. darytų nuotraukų Nr. 20201215_103400.jpg bei 20201215_103403.jpg matyti įvairūs puspriekabės, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priekinio dešinio kampo sugadinimai.

Teismo nuomone, išdėstytos aplinkybės neabejotinai rodo, kad V. L. vairuojamas sunkiasvoris automobilis pakankamai stipriai atsitrenkė į stovintį automobilį (duomenys neskelbtini) jį apgadindamas, todėl V. L. šioje situacijoje suvokė ir suprato, kad sukėlė eismo įvykį, apie kurį turėjo pranešti policijai (nukentėjusio asmens įvykio vietoje nebuvo), tačiau pasielgė priešingai - iš įvykio vietos nuvažiavo, apie įvykį policijai nepranešė, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 222 punktų reikalavimus.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismui nekyla abejonių, jog būtent V. L. 2020 m. rugpjūčio 18 d., apie 10.10 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus atstumo iki kito stovinčio automobilio, jį kliudė manevro metu išsikišusiu puspriekabės priekiniu dešiniu kampu bei apgadino ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, apie įvykį nepranešęs policijai. Iš byloje esančio ADB „Gjensidige“ žalos sąmatos matyti, kad automobilio (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sugadinimų padaryta žala yra 1 273 Eur. Taigi V. L. veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje, sudėtį - kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, bei administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, sudėtį - pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (750 Eur).

V. L. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į tai, kad V. L. padarė pakankamai grubius Kelių eismo taisyklių pažeidimus – vairuodamas sunkiasvorį automobilį, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus atstumo iki kito stovinčio automobilio, jį kliudė, apgadino ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, apie įvykį nepranešęs policijai, anksčiau baustas už įvairius kelių eismo taisyklių pažeidimus, tame tarpe ir už eismo įvykio sukėlimą. Tokiu būdu, teismas laiko, kad administracinės nuobaudos tikslai, siekiant auklėti, kad V. L. ateityje laikytųsi įstatymų, bus pasiekti paskyrus minimalias ANK 417 straipsnio 7 dalies ir ANK 426 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytas baudas. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, V. L. galutinai skirtina nuobauda sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų, ribose.

Nors ANK 426 straipsnio 7 dalyje yra numatyta, kad už ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 3 metų, tačiau šiuo atveju teisės vairuoti transporto priemones atėmimas netaikytinas, kadangi, teismo nuomone, gan didelės baudos paskyrimas bus pakankama priemonė, kad V. L. laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų naujų administracinių nusižengimų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsniu, 417 straipsnio 7 dalimi, 426 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimi, 675 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

V. L. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje, ir jam paskirti 10 Eur (dešimties eurų) baudą.

V. L. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti 1 100 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, V. L. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 1 100 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų) baudą

Išaiškinti V. L., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus šį nutarimą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime registro objekto ROIK numerį 20124407832, įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas Gintaras Stonkus