- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-28
- Bylos Nr.
- 2A-600-370/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-42-3-00177-2011-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė (pirm.), Irma Čuchraj, Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- A. J.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariatui, VšĮ Šilalės rajono ligoninei
- Trečiasis asmuo
- A. Z., J. S., E. A., V. M.
- Kategorijos
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-52-799/2012 ieškovo A. J. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariatui, VšĮ Šilalės rajono ligoninei dėl neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys A. Z., J. S., E. A., V. M., bei ieškovo apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2012-12-04 sprendimo.
Aprašomoji dalis
n u s t a t ė:
ieškovas ieškiniu teismo prašė jam priteisti 50 000 Lt piniginę kompensaciją neturtinei žalai atlyginti iš atsakovės Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato, 200 000 Lt piniginę kompensaciją neturtinei žalai atlyginti iš atsakovės Teisingumo ministerijos, 40 000 Lt piniginę kompensaciją neturtinei žalai atlyginti iš atsakovės VšĮ Šilalės ligoninė; iš atsakovų priteisti ieškovui visas išlaidas, susijusias su šios bylos nagrinėjimu bei 10 000 Lt išlaidas teisinei advokato pagalbai apmokėti.
Nurodė, kad atsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato atsakomybė dėl neturtinės žalos atlyginimo pasireiškia tuo, kad 2005-05-13 policijos pareigūnų J. S., E. A. bei V. M. buvo sužalotas Žąsino kaime, Šilalės rajone, tėvui K. J. priklausančioje sodyboje, o vėliau buvo apkaltintas vairavęs automobilį neblaivus, bei tuo, kad jam nebuvo išduotas laikinas vairuotojo pažymėjimas.
Atsakovės VšĮ Šilalės rajono ligoninės atsakomybė dėl neturtinės žalos atlyginimo pasireiškia tuo, kad medicininės apžiūros aktu 2005-05-13 Nr. 22 konstatuota, jog ieškovas buvo neblaivus – vidutinio neblaivumo laipsnio, kadangi gydytojas A. Z. nuo 2001-09-11 dirbo terapijos skyriaus gydytojo terapeuto padėjėju iki 2008-01-22 ir dirbo neturėdamas medicinos praktikos licencijos, t. y. neturėjo teisės užsiimti medicinine praktika. Be to, A. Z. 2003-05-31, kai į ligoninę ieškovas buvo pristatytas dėl sužalojimo, jam atliko galvos operaciją, kuri nepavyko, nes ilgai pūliavo žaizda, kentė nežmoniškus skausmus, liko nepataisomi randai, akivaizdžiai gadinantys jo veidą.
Iš Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos ieškovas reikalavo priteisti žalos atlyginimą už tai, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2005-06-27 nutartimi neteisėtai pripažinta jo kaltė ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismas 2005-10-27 nutartimi paliko galioti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2005-06-27 nutartį. Šia nutartimi ieškovas buvo nubaustas už tai, kad 2005-05-13 neva vairavo automobilį būdamas neblaivus. Be to, ieškovas nurodė, kad neturtinė žala jam yra ir dėl to, kad ši civilinė byla nagrinėjama Šilalės rajono apylinkės teisme ir nėra patenkintas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos jam teikta teisine pagalba.
Atsakovai ir tretieji asmenys prašė ieškinį atmesti. Trečiasis asmuo A. Z. prašė taikyti ieškinio senatį.
Šilalės rajono apylinkės teismas 2012-12-04 sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo valstybei 85,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas konstatavo, kad ieškovas nei pagal vieną ieškinio faktinį pagrindą neįrodė civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų visumos egzistavimo. Visi atsakovo nurodyti epizodai pagal ieškovo skundus buvo išnagrinėti kelių instancijų teismuose ir ieškovo pretenzijos atmestos. Ieškinio reikalavimas VšĮ Šilalės rajono ligoninei atmestinas ir dėl senaties, nes dėl 2003-05-31 suteiktos medicinos pagalbos ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip 7 metams, o dėl 2005-05-13 surašyto medicininės apžiūros akto praėjus daugiau negu 3 metams po 2007-02-05 nuosprendžio įsiteisėjimo, kuriuo ieškovui buvo pripažinta teisė pareikšti civilinį ieškinį. Taip pat nepagrįstas byloje ieškovo ieškinio reikalavimas dėl jam netinkamai teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, nes ieškovas nesinaudojo valstybinės teisinės pagalbos paskirtų advokatų paslaugomis, dėl ko 2012-02-27 sprendimu ieškovui buvo nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas dėl nebendradarbiavimo su tarnyba ir advokatu, teikiančiu antrinę teisinę pagalbą. Taip pat nepagrįstas ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes byla nagrinėjama Šilalės rajono apylinkės, o ne Klaipėdos apygardos teisme, nes apygardos teismai, kaip pirmos instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip vienas šimtas penkiasdešimt tūkstančių litų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Bylos nagrinėjamos pagal teismingumą ir proceso dalyviams nesuteikta įstatymo galimybė pasirinkti teismą ar teisėją, kuris nagrinės jų bylą.
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo – Vilniaus apygardos teismui, Valstybinėje kalbos inspekcijoje sudaryti specialistų grupę tikslu ištirti šioje civilinėje byloje esančių teismų nutarčių, sprendimų, nutarimų atitikimą Valstybinės kalbos reikalavimams, bei nustatymui, ar byloje esantys procesiniai sprendimai, nutartys, nutarimai turi juridinę galią ir ar galimas jų vykdymas.
Nurodo, kad skundžiamas sprendimas turi būti pripažintas niekiniu ir panaikintas dėl netinkamai pritaikytų materialinių bei procesinių teisės normų, tinkamo atstovavimo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos neužtikrinimo, neišsprendimo visų reikalavimų, užkirsto kelio papildyti ieškinį, netinkamo teismo ir jo sudėties, dėl neįtraukimo į bylą Klaipėdos valstybinės antrinės teisinės pagalbos trečiąja šalimi. Teismui ir teisėjai buvo reiškiami nušalinimai, tačiau prašomu klausimu nepriimtos juridinę galią turinčios teismo nutartys, neįvykdyta Klaipėdos apygardos teismo teisėjos A. R. nutartis. Ieškinio reikalavime buvo nurodyta Šilalės rajono apylinkės teismo ir Klaipėdos antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veiksmai, dėl kurių, papildant ieškinį Lietuvos valstybei, buvo didinamas ieškinys tiek materialinis, tiek moralinis, tačiau teismas dėl nurodytų reikalavimų visiškai nepasisakė ir sprendimo nepriėmė, dėl ko liko neatskleista bylos esmė, bei padaryti absoliutūs skundžiamo sprendimo procesiniai pažeidimai. Papildant ieškinį buvo nurodyta, kad dėl Klaipėdos antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atstovų ir teisėjos V. B. elgesio, buvo šališkai nukreiptas prieš ieškovo interesus, ieškovas negalėjo pasinaudoti teisine advokato pagalba, dėl ko įstojus į bylą jam atstovauti tinkamai atstovui Asociacijos kompleksinė ergonteisinė parama pirmininkui A. B., ieškovas teismo reikalavo bylą pradėti nagrinėti iš naujo parengiamame teismo posėdyje. Ieškinys buvo papildytas atsižvelgiant į tai, kad valstybės paskirti advokatai veikė prieš ieškovą bei jo teisėtus lūkesčius ir interesus, todėl įstojus byloje naujam atstovui, teikė papildomų ieškinio reikalavimų dėl turtinės žalos atlyginimo, o būtent: solidariai iš visų ieškovų priteisti 160 000 Lt turtinių nuostolių atlyginimą dėl to, kad ieškovui buvo suvaržyta judėjimo teisė transportu (automobiliu), dėl ko I. A. finansavo taksi vairuotojus ieškovo važinėjimui asmeniniais reikalais, todėl pastaroji į bylą trauktina trečiuoju asmeniu neturinčio savarankiškų reikalavimų; papildomai iš valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, priteisti 40 000 Lt dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos pareigūnų veikos, nukreiptos prieš ieškovą, siekiant pakenkti šioje civilinėje byloje (argumentai ir motyvai 2012-03-14 ieškinio papildyme), šią instituciją byloje traukiant trečiuoju asmeniu, neturinčio savarankiškų reikalavimų; sprendžiant ieškinio papildymo priėmimo klausimą bylos medžiagą pagal teismingumą perduoti Vilniaus apygardos teismui.
Apeliantas skunde pacitavo Baudžiamojo proceso kodekso komentarą teisėjų nušalinimo klausimu. Anot apelianto, skundžiamame sprendime yra akivaizdūs pagrindai bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagal teismingumą Vilniaus apygardos teismui, CPK 327 straipsnio 1 d. 1 ir punktų ir 2 d. pagrindais ir 329 str. l d. ir 2 d. 1 ir 2 punktų ir 3 d. 2 punkto pagrindais. Teismo sprendimas neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato nutarimo „Dėl įstatymų, reguliuojančių teismo sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarką, taikymo teismų praktikoje“ išaiškinimų.
Atsiliepime atsakovė VšĮ Šilalės rajono ligoninė prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad dėl apeliacinio skundo pasisakyti sudėtinga, nes apeliacinio skundo faktinis pagrindas yra visiškai nesuformuluotas. Skunde keliamas teismo, Klaipėdos antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos šališkumo klausimai, nepaaiškinant, kokį tai turi ryšį su byla. Apeliacinis skundas iš esmės yra raštas, skirtas ne tik Klaipėdos apygardos teismui, kaip apeliacinei teismo instancijai, bet Valstybinei kalbos inspekcijai, Teisėjų tarybai. Apeliacinio skundo didžiojoje dalyje keliamos bendros sisteminės teismų darbo, kalbos kultūros problemos. Apeliacinio skundo 3 puslapyje nagrinėjami BPK numatyti teisėjų nušalinimo pagrindai, o 5–6 puslapiuose aptariami lietuvių kalbos taisyklių pažeidimo klausimai, nepaaiškinant, kokį tai turi ryšį konkrečia civiline byla, priimto sprendimo pagrįstumu. Apeliantas skunde kelia tik jo nuomone buvusius procesinius pažeidimus ir iš esmės neginčija (net nepasisako) dėl skundžiamo sprendimo motyvų. Apeliaciniame skunde nėra nuodytas joks materialinių normų teisės normų pažeidimas.
Atsiliepime atsakovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovo pateiktas raštas, nors ir pavadintas apeliaciniu skundu, neatitinka jam keliamų reikalavimų, kadangi susideda iš padrikų teiginių bei citatų, absoliučiai nesusijusių su ieškinio reikalavimais, jame nėra nurodyti byloje surinkti įrodymai bei argumentai, kuriais grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumas, o apeliacinio skundo reikalavimai nebuvo keliami pirmosios instancijos teisme. Taigi, apeliacinis skundas turėtų būti atmestas formaliais pagrindais. Ieškovas teigia, kad bylą nagrinėjusi Šilalės rajono apylinkės teismo teisėja V. B. buvo šališka, tačiau šį savo teiginį grindžia citatomis iš Baudžiamojo proceso kodekso komentaro. Atsakovė palaiko skundžiamame teismo sprendime išdėstytas teismo išvadas, kad administracinė byla buvo atnaujinta Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, t. y., paaiškėjus naujoms esminėms bylos aplinkybėms, kurių Klaipėdos apygardos administracinis teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas negalėjo numatyti iš anksto. Ieškovas neįrodė nei neteisėtų veiksmų padarymo fakto, nei nutartis priėmusių teisėjų kaltės, todėl ieškinys pagrįstai buvo atmestas. Kadangi apeliaciniame skunde nėra nurodomos aplinkybės bei įrodymai, pagrindžiantys skundžiamo sprendimo neteisėtumą, apeliacinis skundas taip pat yra atmestinas.
Daugiau atsiliepimų negauta.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apelianto prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka yra visiškai nemotyvuotas, todėl netenkintinas ir byla išnagrinėtina rašytinio proceso apeliacine tvarka (CPK 321 str. 1 d., 322 str.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo pagrindu gali būti materialinės teisės normų netinkamas aiškinimas ir taikymas, taip pat procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla arba konstatuoti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai (CPK 329 str., 330 str.).
Apeliaciniame skunde, be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas) (CPK 306 str. 1 d. 4 p.).
Nors apeliantas nurodo, kad sprendimas turi būti pripažintas niekiniu ir panaikintas dėl netinkamai pritaikytų materialinių bei procesinių teisės normų, tačiau skunde pažeistų materialinių teisinės normų apskritai nenurodo, o skundą grindžia vien jo manymu padarytais procesiniais pažeidimais.
Atmestini kaip visiškai nepagrįsti apelianto teiginiai dėl teismo šališkumo. Apeliantas nurodo teismą buvus šališką, tačiau nenurodo jokių aplinkybių, galinčių būti pagrindu bent suabejoti teismo nešališkumu, jau nekalbant apie įstatyme nustatytų konkrečių nušalinimo pagrindų nurodymą (CPK 65 str.). Nušalinimo klausimą bylos nagrinėjimo metu ieškovas kėlė nuolat, visi jo prašymai buvo įstatymų nustatyta tvarka išnagrinėti.
Atmestinas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai užkirto galimybę ieškovui pildyti ieškinio reikalavimus, neįtraukė į bylą Klaipėdos valstybinės antrinės teisinės pagalbos tarnybos trečiąja šalimi. Keisti ieškinio dalyką arba pagrindą ieškovas turi teisę iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. Vėlesnis ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo (CPK 141 str. 1 d.). Byla buvo skirta nagrinėti teismo posėdyje 2012-02-02 nutartimi (t. 3, b. l. 126), o ieškovas pats skunde nurodo, kad naujus reikalavimus, dėl Klaipėdos valstybinės antrinės teisinės pagalbos tarnybos veiksmų, pareiškė 2012-03-14. Be to, priešingai nei nurodo apeliantas, 2012-03-14 ieškinio papildyme (t. 1, b. l. 116–120) apie Klaipėdos valstybinės antrinės teisinės pagalbos tarnybą apskritai neužsimenama, ieškinys apeliaciniame skunde nurodytais reikalavimais (tarp jų – turtiniu) įstatymo nustatyta tvarka papildytas nebuvo, todėl teismas jų neturėjo nagrinėti ir neprivalėjo į bylą papildomai įtraukti kokius nors asmenis.
Atmestini apelianto argumentai dėl bylos teismingumo. Pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu aiškiai ir motyvuotai pasisakė – pagal CPK 26 str. ši byla teisminga Šilalės rajono apylinkės teismui, nes pagal CPK 27 str. 1 d. 1 punktą apygardos teismai, kaip pirmos instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip vienas šimtas penkiasdešimt tūkstančių litų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ieškiniu byloje buvo pareikšti tik reikalavimai atlyginti neturtinę žalą. Apeliantas dėl šių pirmosios instancijos teismo motyvų nepateikė jokių teisinių argumentų. Be to, CPK 34 str. 1 dalyje nustatyta, kad teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą bylą turi išspręsti iš esmės, nors vėliau ji taptų teisminga kitam teismui, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje numatytus atvejus. Taigi vien aplinkybė, kad pagal teismingumo taisykles priimtoje nagrinėti byloje būtų pareikštas 150 000 Lt viršijantis turtinis reikalavimas, nesudarytų pagrindo bylą perduoti nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui, jei nebūtų minėto straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatytų sąlygų. Apeliaciniame skunde apeliantas prašo bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmąją instancija jau Vilniaus apygardos teismui, tačiau nenurodo jokių teisinių argumentų.
Apeliantas nurodo esant abu CPK 327 str. 1 dalyje numatytus pagrindus panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, t. y. dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.) ir dėl to, kad neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais nurodo CPK 329 str. 2 d. 1 ir 2 punktus, t. y. atitinkamai atvejai, kai byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo ir pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Taip pat nurodo ir CPK 329 str. 1 dalį – procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Aukščiau teisėjų kolegijos jau buvo konstatuota, kad apelianto teiginiai dėl teismo šališkumo yra nepagrįsti, kokių nors kitų aplinkybių, galinčių būti pagrindu pripažinti, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, apeliantas nenurodo. Apeliantas taip pat nepateikia jokių argumentų pagrįsti aplinkybei, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl į bylos nagrinėjimą neįtrauktų asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Todėl apelianto argumentai dėl absoliutaus skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo atmestini kaip nepagrįsti. Apeliantas nenurodė procesinės teisės normų pažeidimų arba netinkamų jų pritaikymo atvejų, galėjusių nulemti bylos baigtį. Apeliantas apskritai skunde nepasisakė dėl bylos esmės, atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų, nekalbant apie teisinių argumentų šiuo klausimu pateikimą, o tik dėl jo manymu padarytų procesinių pažeidimų, todėl teisėjų kolegija nemato pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės.
Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p., 331 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šilalės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.