Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų (duomenys neskelbtini) gyventojų atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-8084-949/2016.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo esmė

6.1. Teismas netinkamai vertino pareiškėjų skundą, kaip priemonę ginti savo pažeistas teises ir interesus, nustatydamas, kad ši teisė turi būti realizuojama CPK nustatyta ginčo teisena. Nagrinėjamu atveju teismas teisės aktų nustatyta tvarka turėtų patikrinti aukštesniojo prokuroro proceso veiklą, patikrinti nutarimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, tačiau nespręsti pareiškėjų skundo kaip atskiro materialinio teisinio reikalavimo CPK tvarka.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

7. Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjams nustatytas ieškinio trūkumų šalinimas, yra pagrįsta ir teisėta.

8. Sutiktina su apeliantais, jog nepagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjai ginti savo pažeistas teises ir interesus turi tik CPK nustatyta ginčo teisena, pateikdami ieškinį. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą. CPK 5 straipsnyje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba bei proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, kooperacijos principus ir kitus principus, CPK normos griežtai ir aiškiai reglamentuoja specialią tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti minėtą savo teisę. Pažymėtina, jog ypatingąja teisena nagrinėjamų bylų sąrašas, numatytas CPK 442 str. yra baigtinis, jame nenumatytos bylos dėl prokuroro nutarimų. Taigi, įstatymo leidėjas konkrečiai nereglamentuoja, kokia tvarka – ieškinio ar ypatingosios teisenos – turi būti kreipiamasi į teismą skundžiant prokuratūros (prokuroro) atsisakymą ginti viešąjį interesą civilinių teisių gynimo srityje. Dėl to apeliacinės instancijos teismas vertina, jog pareiškėjai turi teisę pasirinkti ginčo ar ypatingosios teisenos pagrindu kreiptis į teismą skundžiant prokuratūros (prokuroro) atsisakymą ginti viešąjį interesą civilinių teisių gynimo srityje. Atsižvelgiant į tai kas paminėta, vertintina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo pareiškėjus pateikti ieškinį.

9. Tačiau pažymėtina, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjų pateiktas procesinis dokumentas neatitinka CPK 111 str., 113 str., 114 str. reikalavimų.

10. CPK 111 str. 2 dalyje numatyta, jog kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti: 1) teismo, kuriam paduodamas procesinis dokumentas, pavadinimas; 2) dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėtys, vardai, pavardės, asmens kodai (jeigu jie žinomi), gyvenamosios vietos, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, o tais atvejais, kai dalyvaujantys byloje asmenys arba vienas iš jų yra juridinis asmuo, – jo visas pavadinimas, buveinė, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, kodai, atsiskaitomųjų sąskaitų numeriai (jeigu jie žinomi) ir kredito įstaigų rekvizitai (jeigu jie žinomi); 3) procesinių dokumentų įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui būdas, adresas pašto korespondencijos siuntoms, kai jis nesutampa su gyvenamosios vietos arba buveinės adresu; 4) procesinio dokumento pobūdis ir dalykas; 5) aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; 6) priedai, pridedami prie pateikiamo procesinio dokumento; 7) procesinį dokumentą paduodančio asmens parašas ir dokumento surašymo data.

11. Pagal CPK 113 str. 1 d. dalyvaujantys byloje asmenys teismui pateikia procesinių dokumentų originalus. Be to, teismui pateikiama tiek procesinių dokumentų kopijų, kad po vieną tektų priešingai šaliai (procesinio bendrininkavimo atveju – visiems bendrininkams, o kai paskirtas bendrininkų atstovas ar įgaliotas asmuo su byla susijusiems procesiniams dokumentams gauti, – tik šiam atstovui ar įgaliotam asmeniui) ir tretiesiems asmenims, išskyrus atvejus, kai procesinis dokumentas pateikiamas elektroninių ryšių priemonėmis, ir kitus šio Kodekso numatytus atvejus. Vietoj procesinio dokumento kopijų gali būti pateikti keli procesinio dokumento egzemplioriai. Procesinių dokumentų priedų pateikiama toks pat skaičius kaip ir procesinių dokumentų, išskyrus atvejus, kai procesinio dokumento priedai pateikiami elektroninių ryšių priemonėmis ir kai dėl didelės apimties teismas leidžia nepateikti priedų dalyvaujantiems byloje asmenims (CPK 113 str. 2 d.).

12. Dalyvaujantis byloje asmuo, kuris procesinio dokumento turinį pagrindžia rašytiniais įrodymais, prideda jų originalus arba kopijas (skaitmenines kopijas), patvirtintas teismo, notaro (ar kito atlikti notarinius veiksmus įgalioto asmens), byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens (CPK 114 str. 1 d.).

13. Atsižvelgiant į paminėtas nuostatas, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė šiuos pareiškėjų procesinio dokumento trūkumus: pareiškėjai pateikė teismui tik vieną dokumento egzempliorių; pareiškėjai nenurodo savo asmens duomenų ir gyvenamosios vietos adresų; nepridėjo jokių jų išdėstytas aplinkybes patvirtinančių dokumentų, nepateikė skundžiamo nutarimo; prie skundo pridėtos dokumentų kopijos nėra patvirtintos įstatymų nustatyta tvarka.

14. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismas skundo priėmimo stadijoje pagrįstai nustatė aukščiau apeliacinės instancijos teismo paminėtus procesinio dokumento trūkumus. Pažymėtina, jog skundžiamoje nutartyje nurodytas trūkumų šalinimo terminas - 2016-08-23 yra pasibaigęs, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, nustato naują terminą iki 2016 m. spalio 10 d. skundo trūkumams pašalinti.

15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas iš dalies keičia Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartį, nurodant, jog pareiškėjai iki 2016 m. spalio 10 d. turi pašalinti šiuos skundo trūkumus – pareiškėjai turi nurodyti savo asmens duomenis ir gyvenamosios vietos adresus; pateikti tiek procesinio dokumento kopijų, kad po vieną tektų priešingai šaliai; pridėti įrodymus, patvirtinančias procesinio dokumento aplinkybes; pateikti skundžiamą nutarimą; prie skundo pridėtas dokumentų kopijas tinkamai patvirtinti įstatymų nustatyta tvarka; pateikti įrodymus apie sumokėtą žyminį mokestį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartį pakeisti iš dalies, nurodant, jog pareiškėjai iki 2016 m. spalio 10 d. turi pašalinti šiuos skundo trūkumus – pareiškėjai turi nurodyti savo asmens duomenis ir gyvenamosios vietos adresus; pateikti tiek procesinio dokumento kopijų, kad po vieną tektų priešingai šaliai; pridėti įrodymus, patvirtinančias procesinio dokumento aplinkybes; pateikti skundžiamą nutarimą; prie skundo pridėtas dokumentų kopijas tinkamai patvirtinti įstatymų nustatyta tvarka; pateikti įrodymus apie sumokėtą žyminį mokestį

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.