Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-02-01 · Civilinė byla Nr. 2A-259-163/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-09-21Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-02-01Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-02-01
Bylos Nr.
2A-259-163/2013
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-03928-2012-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alona Romanovienė (pirm.), Erika Misiūnienė, Audrius Saulėnas
Atsakovas
E. K., R. K.
Ieškovas
DNSB „Bandužiai“
Kategorijos
  • 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 35.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Alona Romanovienė Civilinė byla Nr. 2A-259-163/2013

Teisėjas Vaclovas Paulikas Proceso Nr. 2-06-3-03928-2012-8)
Procesinio sprendimo kategorija: 30.9.1; 35.2; 35.3.6; 121.21 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2013 m. vasario 1 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Alonos Romanovienės, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Audriaus Saulėno, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovų E. K. ir R. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės DNSB „Bandužiai“ ieškinį atsakovams E. K., R. K., tretieji asmenys ieškovės pusėje AB „Klaipėdos energija“, AB „Klaipėdos vanduo“ dėl skolos už šalto vandens pašildymą priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė DNSB „Bandužiai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovų E. K. ir R. K. solidariai priteisti 2 900,72 Lt skolos, 208,80 Lt dydžio delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – po 46,50 Lt žyminio mokesčio ir 605,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Nurodė, kad atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Buto bendrasavininkai yra bendrijos nariai. Pagal 1998-10-29 „Gyvenamųjų namų eksploatavimo bendrijos „Bandužiai“ gyventojų aptarnavimo“ sutartį Nr. P-521, sudarytą tarp AB „Klaipėdos energija“ ir ieškovės, ieškovė įsipareigojo pagal įstatymine tvarka patvirtintus tarifus ir skaičiavimo metodiką paskaičiuoti ir surinkti bendrijos namų gyventojų mokestį už patalpų šildymą bei karšto vandens ruošimą. Ieškovė 2008 m. rugsėjo mėn. perduodama AB „Klaipėdos vanduo“ šalto vandens apskaitą, pateikė informaciją, kad atsakovų butas yra suvartojęs skaitiklio Nr. 157122 duomenimis 4 m³ šalto vandens pašildymui ir skaitiklio Nr. 157166 duomenimis 4 m³ šalto vandens pašildymui, viso 8 m³. Tačiau vandens apskaitos prietaisų keitimo metu nustatyta, kad skaitiklis Nr. 157122 rodė 34 m³ šalto vandens pašildymui, o skaitiklis Nr. 157166 – 171 m³ šalto vandens pašildymui, viso 205 m³ šalto vandens pašildymui. Teigė, kad buvo nustatytas, kad iš atsakovų butui paskaičiuotų 205 m³ šalto vandens pašildymui atsakovai buvo deklaravę ir ieškovei sumokėję tik už 8 m³, todėl atsakovai ieškovei liko skolingi už 197 m³ šalto vandens pašildymą. Ieškovė ne kartą kreipėsi į atsakovus prašydama gera valia sumokėti įsiskolinimą, tačiau atsakovai atsisakydavo tai padaryti.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-09-21 sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė solidariai iš atsakovų R. K. ir E. K. 2 900,72 Lt skolos, 208,80 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 3 109,52 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2012-04-03, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis iš kiekvieno atsakovo po 1 135,50 Lt ieškovei DNSB „Bandužiai“. Teismas nurodė, kad daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), butų ir patalpų savininkai jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto valdymui įsteigė bendriją DNSB „Bandužiai“. Dar 1998 m. spalio 29 d. tarp AB „Klaipėdos energija“ ir Gyvenamųjų namų eksploatavimo bendrijos „Bandužiai“ buvo sudaryta gyventojų aptarnavimo sutartis, kuria Gyvenamųjų namų eksploatavimo bendrija „Bandužiai“ įsipareigojo pagal įstatymine tvarka patvirtintus tarifus ir skaičiavimo metodiką paskaičiuoti ir surinkti bendrijos namų gyventojų mokestį už patalų šildymą, karšto vandens ruošimą ir pateikti informaciją gyventojams. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimo Nr. 1507 „Dėl dujų, elektros ir šiluminės energijos, šalto bei karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo bei eksploatavimo“ 1.4 punkte nustatyta, kad gyvenamuosiuose namuose mokestis už šaltą bei karštą vandenį, dujas, elektros energiją nustatomas pagal butų apskaitos prietaisų rodmenis, o jeigu butuose apskaitos prietaisų nėra, mokestis nustatomas pagal dujų, šalto bei karšto vandens suvartojimo normas, kurias tvirtina savivaldybės. Teismas pažymėjo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-08-31 sprendimu ieškovei AB „Klaipėdos vanduo“ iš atsakovų E. K. ir R. K. solidariai priteista skola už 2008 m. lapkričio 10 d. nustatytą skirtumą tarp apmokėto ir suvartoto vandens kiekio. Klaipėdos apygardos teismas 2011-05-25 nutartimi paliko galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-08-31 sprendimą, konstatuodamas, kad atsakovai netinkamai vykdė prievolę tinkamai ir laiku atsikaityti už suteiktas paslaugas. CPK 182 straipsnio 2 punkte numatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, aplinkybės, kad atsakovai E. K. ir R. K. sunaudojo 197 m³ šalto vandens pašildymui, įrodinėti nebereikia, nes šis faktas yra nustatytas civilinėje byloje Nr. 2-2110-639/2010 įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-08-31 sprendimu, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, tiek ieškovė DNSB „Bandužiai“, tiek atsakovai E. K. ir R. K.. Kadangi šilumos energija šalto vandens pašildymui nustatoma pagal sunaudoto vandens kiekį, o aplinkybė, kad atsakovai 197 m³ šalto vandens pašildymui sunaudojo, yra įrodyta, todėl teismas konstatavo, kad atsakovai sunaudojo ir šilumos energiją minėtam kiekiui šalto vandens pašildyti. Teismas pripažino, kad atsakovai įgijo prievolę solidariai sumokėti ieškovei ieškinyje nurodytą 2 900,72 Lt skolos sumą (CK 6.38 straipsnis, 6.59 straipsniai, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Šalies argumentai

A. E. K. ir R. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-21 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas neatskleidė bylos esmės, nenustatė ieškinio dalyko, neteisingai taikė materialinės teisės normas, nesiaiškino tikrųjų bylos aplinkybių, nevertino byloje esančių įrodymų ir pažeidė CPK numatytas įrodinėjimo taisykles, taip pat neteisingai taikė CPK 182 str. Atsakovai pažymi, kad ieškinio dalykas yra netikslus ir neaiškus, kadangi nenurodytas įsiskolinimo laikotarpis, nepateikti įrodymai, jog ieškovė sumokėjo 2 900,72 Lt AB „Klaipėdos energija“ 2008 m. spalio mėn. pagal skaitiklių parodymus. Ieškinyje nenurodyta už kokius veiksmus atsakovai yra atsakingi, nes ieškovė vandens nešildė ir nesunaudojo šilumos energijos už vandens pašildymą. Atsakovai pagal pateiktas ieškovės sąskaitas už vandens pašildymą yra sumokėję. Į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu turėjo būti įtrauktas buvęs DNSB „Bandužiai“ pirmininkas A. P.. Ieškovė parengiamajame teismo posėdyje pareiškė, kad AB „Klaipėdos energija“ perleido DNSB „Bandužiai“ reikalavimo teisę, tačiau tokių įrodymų byloje nėra. Atsakovai teigia, kad ieškovė netaikė Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2006-05-25 sprendimo Nr. T2-179 patvirtintų Klaipėdos miesto daugiabučiuose namuose suvartoto vandens apskaitos ir atsiskaitymo tvarkos dėl normos gyvenamosios patalpoms, kurioms neįrengti vandens apskaitos prietaisai taikomos normos vienam asmeniui per parą, o priešingai buvęs bendrijos pirmininkas 2008-12-05 rašte atsakė, kad nuo 2008 birželio mėn. DNSB „Bandužiai“ priėmė sprendimą deklaruoti po 2 m³ karšto vandens vienam asmeniui, kas prieštarauja ieškovės teiginiams, jog deklaruojama pagal įstatymo normas. Šias aplinkybes patvirtina ir prie valdybos pirmininkės 2011-09-27 rašto pridėtas paskaičiavimas bei minėtame rašte išdėstytos aplinkybės, kad vidutinė karšto vandens kaina už laikotarpį nuo 2004-05 iki 2010-10 buvo 9,92 Lt už 1 m³. Šiuo raštu patvirtinama, kad atsakovai atsiskaitė pagal DNSB „Bandužiai“ nustatytas normas ir kainas už laikotarpį nuo 2004 m. iki ieškinio pateikimo teisme dienos. Ieškovė ieškinyje nenurodo už kurį laikotarpį susidarė įsiskolinimas ir prašo priteisti 2 900,72 Lt skolos. Vartotojų teisių apsaugos tarnybos Klaipėdos apskrities skyrius konstatavo, kad DNSB „Bandužiai“ apskaičiuojant suvartoto vandens kiekį taikė normas, kurios nebuvo pagrįstos nei vandens apskaitos prietaisų rodmenimis, nei Klaipėdos miesto savivaldybės patvirtintomis normomis. Atsakovai teigia, kad šioje byloje negalima vadovautis civilinėje byloje Nr. 2-2110-639/2011 pateiktais skaitiklio rodmenų parodymais ir tai negalima laikyti prejudiciniu faktu CPK 182 str. prasme. Civilinėje byloje Nr. 2-2110-639/2011 nustatytos aplinkybės yra dėl šalto vandens sunaudojimo, o nagrinėjamoje byloje yra ieškovės reikalavimas priteisti už karšto vandens pašildymą. Ieškovė šalto vandens netiekė ir nenaudojo elektros energijos šalto vandens pašildymui. Atsakovai pažymi, kad ieškovės atstovo advokato išlaidos yra pernelyg didelės, kadangi ieškinys pateiktas ankstesnės civilinės bylos pagrindu, o ieškinio suma siekia tik 3 000 Lt. Nurodo, kad šioje byloje kyla deliktinė civilinė atsakomybė, o pagal CK 1.125 str. 8 d. ieškiniams dėl žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė DNSB „Bandužiai“ prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-21 sprendimą prašo palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė visus byloje esančius įrodymus bei pagrįstai konstatavo, jog atsakovai solidariai privalo sumokėti ieškovei skolą už šilumos energiją, o ne elektros, kaip nurodo atsakovai, suvartotą šalto vandens pašildymui, tai yra 2 900,72 Lt. Ieškovė nesutinka su atsakovų argumentais, kad vidutinė karšto vandens kaina turi būti apskaičiuota taikant 9,92 Lt už 1 m³. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų „Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių“ 227.1. p. numatyta, kad šilumos energijos vartotojas turi tinkamai prižiūrėti savo buto ar kitų patalpų karšto vandens tiekimo įrenginių būklę. Be to, 227.2. p. nustatyta šilumos energijos vartotoja pareiga laiku atsiskaityti už pateiktą karštą vandenį, šilumos energiją karšto vandens temperatūrai ir cirkuliacijai palaikyti bei kitas karšto vandens tiekėjo suteiktas paslaugas. Taisyklių 171.3 p. numato, kad perskaičiuojant suvartoto karšto vandens kiekį, taikomos perskaičiavimo laikotarpiu galioję karšto vandens tarifai ir kainos. Ieškovė į bylą pateikė atsakovui R. K. skirtą atsiskaitymo lapelį, iš kurio matyti, kad tuo metu vandens pašilimo tarifas buvo 14,7245 Lt už 1 m³. Ieškovė teigia, kad atsakovų įsiskolinimas susidarė laikotarpiu nuo 1999-12-31 iki 2008-11-10. Nors atsakovai teigia, kad yra pilnai atsiskaitę su ieškove pagal jos pateiktas sąskaitas, tačiau atsakovai yra atsiskaitę tik toje apimtyje, kiek buvo deklaravę suvartoto vandens pašildymui, tai yra už 8 m³., nors realiai atsakovams buvo pateikta 205 m³ šalto vandens pašildymui. Nepagrįstas atsakovų apeliacinio skundo argumentas dėl ieškinio senaties termino, kadangi atsakovams kyla sutartinė civilinė atsakomybė ir reikalavimui priteisti įsiskolinimą taikomas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Nagrinėjamojoje byloje ginčas kilo dėl šilumos energijos, sunaudotos šalto vandens pašildymui, tiekimo ir atsiskaitymo už patiektą energiją.

Šilumos energijos pirkimo-pardavimo teisinius santykius reglamentuoja CK normos dėl energijos pirkimo-pardavimo sutarčių, t. y. bendrosios normos visų rūšių energijos pirkimo- pardavimo teisiniams santykiams, ir specialiosios, t. y. būtent šilumos energijos pirkimą-pardavimą reglamentuojančios teisės normos: Šilumos ūkio įstatymas bei jį detalizuojantys poįstatyminiai teisės aktai. Pagal Šilumos įstatymo 2 straipsnio 32 dalį šilumos vartotojas – tai juridinis ar fizinis asmuo, kurio naudojami šildymo prietaisai nustatyta tvarka prijungti prie šilumos perdavimo tinklų ar pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų. Ūkio ministro 2003-06-30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, kurios yra privalomos tiek šilumos tiekėjams, tiek jos vartotojams, taip pat kitiems šilumos ūkio sektoriuje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, 50 punkte nustatyta, kad šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo, pastato savininko, daugiabučio namo buto ar kitų patalų savininko tarpusavio teisės, pareigos, atsakomybė nustatomos sutartimis. Pagal bendrą taisyklę šilumos pirkimo - pardavimo teisinių santykių šalys yra šilumos tiekėjas ir atitinkamai pastato savininkas - šilumos vartotojas ar pastato butų, kitų patalpų savininkas – buitinis šilumos vartotojas. Tuo atveju, kai nėra sudarytos individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šiose sąlygose nurodytų šalių, t. y. tiekėjo ir pastato savininko-šilumos vartotojo ar pastato buto, kitų patalpų savininko- buitinio vartotojo arba juridinio asmens, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai.

Byloje nustatyta, kad atsakovams E. K. ir R. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 11), bute buvo įrengti šalto bei karšto vandens apskaitos prietaisai. Atsakovams šilumos energiją buto apšildymui bei šalto vandens pašildymui tiekia AB „Klaipėdos energija“, šilumos apskaitos prietaisai bute neįrengti. Atsakovai yra daugiabučių namų savininkų bendrijos „Bandužiai“ nariai. 2008 m. rugsėjo mėnesį AB „Klaipėdos vanduo“ perėmė iš ieškovės DNSB „Bandužiai“ šalto vandens apskaitą.

2008-11-10 ieškovų bute buvo keičiami šalto ir karšto vandens apskaitos prietaisai, surašytas vandens apskaitos prietaisų nuėmimo – įrengimo aktas, iš kurio matyti, kad buvo neatitikimai pagal faktiškai deklaruotus ir apmokėtus rodmenis ir rodmenis, kuriuos rodė vandens apskaitos prietaisai. Pagal vedamą apskaitą atsakovų butas skaitiklio Nr. 157122 duomenimis yra suvartojęs 4 m³ šalto vandens pašildymui ir skaitiklio Nr. 157166 duomenimis 4 m³ šalto vandens pašildymui, viso 8 m³. Tačiau vandens apskaitos prietaisų keitimo metu nustatyta, kad skaitiklis Nr. 157122 rodė 34 m³ šalto vandens pašildymui, o skaitiklis Nr. 157166 – 171 m³ šalto vandens pašildymui, viso 205 m³ šalto vandens pašildymui. Taigi, pagal atsakovų buto vandens apskaitos prietaisų rodmenis atsakovai sunaudojo 205 m³ šalto vandens pašildymui, nors deklaravo ir ieškovei sumokėjo tik už 8 m³, todėl atsakovai ieškovei liko skolingi už 197 m³ šalto vandens pašildymą. Šilumos energija šalto vandens pašildymui nustatoma pagal sunaudoto vandens kiekį.

Daugiabučių namų savininkų bendrija „Bandužiai“ ir AB „Klaipėdos energija“ 1998-10-29 sudarė gyventojų aptarnavimo sutartį Nr. P-521, kuria bendrija įsipareigojo pagal įstatymine tvarka patvirtintus tarifus ir skaičiavimo metodiką paskaičiuoti ir surinkti bendrijos namų gyventojų mokestį už patalų šildymą, karšto vandens ruošimą ir pateikti informaciją gyventojams. 2008-02-01 AB „Klaipėdos energija“ (Tiekėjas) ir DNSB „Bandužiai“ (Vykdytojas) sudarė šilumos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. S0000874, Tiekėjas įsipareigojo nenutrūkstamai tiekti šilumą Vartotojo namams (sutarties 6.1.1 p.), Vykdytojas įsipareigojo paskirstyti ir pateikti namo gyventojams ataskaitiniame mėnesyje suvartotą šilumą pagal namo butų ir patalpų savininkų pasirinktą metodiką, patvirtintą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, o karšto vandens pašildymui sunaudotą šilumą apskaičiuoti pagal butuose įrengtų skaitiklių rodmenis, o nesant jų taikyti karšto vandens normatyvus ir kontroliuoti gyventojų atsiskaitymus (sutarties 6.4.10 p.), sumokėti Tiekėjui pagal gautą sąskaitą už sunaudotą šilumą per 40 kalendorinių dienų ataskaitinio mėnesio pabaigos (sutarties 6.4.13 p.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimo Nr. 1507 „Dėl dujų, elektros ir šiluminės energijos, šalto bei karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo bei eksploatavimo“ 1.4 punkte nustatyta, kad gyvenamuosiuose namuose mokestis už šaltą bei karštą vandenį, dujas, elektros energiją nustatomas pagal butų apskaitos prietaisų rodmenis, o jeigu butuose apskaitos prietaisų nėra, mokestis nustatomas pagal dujų, šalto bei karšto vandens suvartojimo normas, kurias tvirtina savivaldybės. Pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2006-05-25 sprendimą Nr. T2-179 „Dėl Klaipėdos miesto daugiabučiuose namuose suvartoto vandens apskaitos ir atsiskaitymo už jį tvarkos aprašo patvirtinimo“ 39 p. abonento patalpose sunaudotas vanduo apskaitomas pagal abonento patalpoms įrengtų vandens apskaitos prietaisų rodmenis.

Atsakovų bute buvo įrengti šalto bei karšto vandens apskaitos prietaisai, todėl jie sunaudotą karštą ir šaltą vandenį privalėjo deklaruoti pagal vandens apskaitos prietaisų parodymus.

Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsakovai apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškinio dalykas netikslus ir neaiškus, nes nenurodytas įsiskolinimo laikotarpis. Byloje nustatyta, kad pradžioje atsakovai atsiskaitydavo pagal skaitiklių parodymus, tačiau vėliau, manydami, kad skaitiklių parodymai galimai neteisingi, jie skaitiklių parodymų nebedeklaravo. Nagrinėjant bylą nebuvo galimybės tiksliai nustatyti laikotarpį per kurį susidarė skirtumas tarp deklaruoto ir apmokėto bei faktiškai sunaudoto ir neapmokėto karšto vandens, nes patys atsakovai negalėjo nurodyti kada jų bute buvo pastatyti vandens apskaitos prietaisai ir, kada tiksliai, jie nustojo deklaruoti sunaudotą karštą vandenį pagal skaitiklių parodymus. A. E. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad deklaruoti sunaudotą vandens kiekį pagal skaitiklių rodmenis jie nustojo apie 2003 m. Skirtumas tarp apmokėto ir suvartoto vandens kiekio buvo nustatytas 2008-11-10 keičiant vandens apskaitos prietaisus, todėl darytina išvada, kad skola susidarė nuo 2003 m. iki 2008 m. lapkričio 10 d. Be to, laikotarpis per kurį susidarė įsiskolinimas neturi esminės reikšmės, nes nagrinėjant ginčą svarbu nustatyti koks energijos kiekis buvo sunaudotas vandeniui pašildyti, šis kiekis nustatomas pagal sunaudoto vandens kiekį, o pastarąjį parodo vandens apskaitos prietaisų rodmenys. Pakeisti vandens apskaitos prietaisai nėra išsaugoti, todėl nėra galimybės patikrinti atsakovų keliamų abejonių dėl šių prietaisų defektų, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įtarus apskaitos prietaisų gedimą, atsakovų pareiga buvo imtis priemonių, kad jie būtų pakeisti, tačiau atsakovai to nepadarė.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad ieškovė vandens nešildė ir nesunaudojo šilumos energijos už vandens pašildymą, nepateikė įrodymų, kad yra sumokėjusi už atsakovus 2 900,72 Lt. AB „Klaipėdos energijai“, pagal ieškovės pateiktas sąskaitas atsakovai yra atsiskaitę. Byloje surinktais įrodymais yra nustatyta, kad šilumos energiją vandens pašildymui atsakovams tiekė AB „Klaipėdos energija“, tačiau pagal anksčiau nurodytas sutartis pasirašytas tarp AB „Klaipėdos energija“ ir DNSB „Bandužiai“, bendrija sumokėdavo už visą bendrijos nariams patiektą šilumos energiją, o konkrečiam butui sunaudotą šilumą turėjo apskaičiuoti pagal butuose įrengtų skaitiklių rodmenis. Kaip nustatyta byloje atsakovai keletą metų nedeklaravo savo vandens apskaitos prietaisų parodymų, todėl bendrija negalėjo tiksliai apskaičiuoti atsakovų vandens pašildymui sunaudotos šilumos kiekio. Byloje yra ieškovės pateikta AB „Klaipėdos energija“ 2012-09-05 mokesčių paskaičiavimo pažyma, iš kurios matyti, kad visos sąskaitos, kurias AB „Klaipėdos energija“ yra pateikusi ieškovei, yra apmokėtos, ieškovė įsiskolinimo už patiektą šilumos energiją neturi. Tai įrodo, kad ieškovė apmokėjo ir atsakovų skolą už energiją sunaudotą vandeniui pašildyti.

Apeliaciniame skunde atsakovai teigia, kad apskaičiuojant skolą už vandens pašildymą pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skaičiavo pagal tarifą 14,7245 Lt už 1 m³, turėjo būti skaičiuojama taikant tarifą 9,92 Lt. m³. Kolegija nesutinka su tokiu atsakovu teiginiu, nes patys atsakovai nurodo, kad tarifas 9,92 Lt. m³ yra vidutinė karšto vandens kainą per laikotarpį nuo 2004 m. gegužės mėnesio iki 2012 m. spalio mėnesio. Tuo tarpu atsakovai už sunaudotą energiją vandeniui pašildyti, tikėtina, įsiskolino per laikotarpį nuo 2003 metų iki 2008 m. lapkričio 10 d., todėl skola negali būti skaičiuojama pagal jų nurodytą tarifą. Be to, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų „Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių“ 227.1. p. numatyta, kad šilumos energijos vartotojas turi tinkamai prižiūrėti savo buto ar kitų patalpų karšto vandens tiekimo įrenginių būklę. Be to, 227.2. p. nustatyta šilumos energijos vartotoja pareiga laiku atsiskaityti už pateiktą karštą vandenį, šilumos energiją karšto vandens temperatūrai ir cirkuliacijai palaikyti bei kitas karšto vandens tiekėjo suteiktas paslaugas. Taisyklių 171.3 p. numato, kad perskaičiuojant suvartoto karšto vandens kiekį, taikomi perskaičiavimo laikotarpiu galioję karšto vandens tarifai ir kainos. Ieškovė į bylą pateikė atsakovui R. K. skirtą atsiskaitymo lapelį, iš kurio matyti, kad tuo metu vandens pašildymo tarifas buvo 14,7245 Lt už 1 m³. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad priteista suma yra ne už 197 m³ vandens pašildymą, bet už 198 m³ vandens pašildymą. Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skaičiavimus atliko teisingai, kadangi 197 m3 padauginus iš 14,7245 Lt tarifo gaunasi 2 900,72 Lt.

Kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad aplinkybės, jog atsakovai sunaudojo 197 m³ šalto vandens pašildymui įrodinėti nereikia, nes šis faktas yra nustatytas civilinėje byloje Nr. 2-2110-639/2010 įsiteisėjusiu teismo 2010-08-31 sprendimu, kadangi šilumos energija sunaudota šalto vandens pašildymui, apskaičiuojama pagal sunaudotą šalto vandens kiekį.

Apeliaciniame skunde atsakovai nurodo, kad ieškovė yra sumokėjusi už visą sunaudotą šilumos energiją, todėl ji gali prašyti priteisti jai padarytą žalą, o ne skolą, todėl turėjo būti taikomas trejų metų senaties terminas, kurį ieškovė yra praleidusi. Atsakovai gaudavo AB „Klaipėdos energija“ jiems tiekiamą šilumos energiją vandens pašildymui, ja naudojosi, jokių pretenzijų šilumos tiekėjui neturėjo, todėl jų pareiga buvo deklaruoti pašildytą vandens kiekį pagal apskaitos prietaisų rodmenis ir už gautą šilumos energiją sumokėti. Atsakovai to nedarė, todėl nesumokėti pinigai už gautą šilumos energiją traktuotini kaip atsakovų skola. Tai, kad DNSB „Bandužiai“, kurios nariai yra atsakovai, pagal sutartį su AB „Klaipėdos energija“ sumokėjo už visą bendrijai pateiktą šilumos energiją, nepanaikina atsakovų prievolės sumokėti skolą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėjamu atveju taikė sutartinę atsakomybę.

Apeliaciniame skunde ieškovai nurodo, kad ieškovei priteistos išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pernelyg didelė. CPK 93 str. 1 d. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Lt. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino visiškai ir priteisė ieškovei iš kiekvieno atsakovo po 1 135,50 Lt. bylinėjimosi išlaidoms (93 Lt. žyminis mokestis ir 2 178,00 Lt. išlaidos advokato pagalbai) apmokėti. Išlaidos advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, teisinei pagalbai apmokėti atitinka teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, nustatytą dydį.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pilnai ir objektyviai ištyrė faktines aplinkybes, teismo išvados atitinka byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Ieškovei priteistinos turėtos išlaidos 1 210 Lt. advokato teisinei pagalbai apmokėti surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei DNSB „Bandužiai“ iš atsakovų R. K. ir E. K. po 605 (šešis šimtus penkis) litus advokato teisinei pagalbai apmokėti apeliacinėje instancijoje.

Kolegijos pirmininkė Alona RomanovienėKolegijos teisėjai Erika MisiūnienėAudrius Saulėnas