Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2019-10-28 · Byla Nr. N1-86-334/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-10-28
Bylos Nr.
N1-86-334/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Danutė Švitinienė
Kaltinamasis
D. S.
Advokatai
Regina Butnevičienė
Baudžiamoji byla Nr. N1-86-334 / 2019Proceso numeris 1-01-1-18322-2019-1
Bylos ir procesinio sprendimo kategorijos :(S)1.1.7.2.5;1.1.11.11;1.1.11.2;1.2.7.2.2.3;2.1.15.3.3.2;2.3.6.4.5;NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 28 d.Panevėžys

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Švitinienė,

Sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei,

dalyvaujant prokurorei Vaidai Baranauskienei,

gynėjui adv. Česlovui Petroniui,

kaltinamojo atstovei pagal įstatymą V. P.,

nukentėjusios atstovei advokatei Reginai Butnevičienei,

nukentėjusios pagal įstatymą atstovei V. J.,

civilinio atsakovo atstovei Ingridai Mikštienei,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Panevėžio r, Lietuvos r. pilietis, lietuvis, nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 4 dalį.

Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, jos įrodymus teismas

Aprašomoji dalis

Nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kaltinamasis D. S. 2019 m. balandžio 24 d., laikotarpyje nuo 20:00 val. iki 20:35 val., (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo laiptinėje, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žinodamas, kad M. T., gim. (duomenys neskelbtini)., yra mažametė, pasinaudodamas bejėgiška dėl mažametystės nukentėjusiosios būkle bei panaudodamas fizinį ir psichinį smurtą, seksualiai prievartavo nukentėjusiąją, o būtent: M. T. būnant savo kambaryje, atėjęs paėmė ją už rankos, išsivedė į laiptinę ir prispausdamas ją prie sienos, laikydamas ir nepaleisdamas jos rankos, taip palauždamas nukentėjusiosios valią ir galimybę priešintis, kišdamas savo varpą nukentėjusiajai M. T. į burną, po to liepdamas ir taip privesdamas masturbuoti jo lytinį organą, prieš jos valią tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu.

Kaltinamasis D. S. kaltu prisipažino ir parodė, kad buvo apsvaigęs nuo alkoholio, nuėjo į kitą šeimyną, į fojė ir pasikvietė M. į laiptinę. Ji atėjo į laiptinę. Jie nulipo laiptais žemyn. Tai įvyko laiptinėje prie laiptų. Liepė M. atsitūpti. Pats nusimovė kelnes, įdėjo varpą jai į burną ir liepė čiulpti. Po to M. išėjo pati. Viskas tuo ir baigėsi. Viskas paaiškėjo ne tuoj pat. M. pasisakė, kad taip su ja pasielgė. Iš karto pripažino, kad taip pasielgė. Tai, ką padarė, vertina labai blogai. Praeityje tokių dalykų nėra buvę. M. atsiprašė. M. pasikvietė, bet nebuvo jos paėmęs už rankos ir nesivedė. Pasakė jai, gal gali M. ateiti į laiptinę. Ji tuo metu žiūrėjo televizorių. Ten buvo ir daugiau vaikų. Anksčiau su ja nėra bendravęs, nebuvo draugai. Kitų seksualinių veiksmų, su ja neatliko, tik liepė čiulpti, neliepė jai jo varpos masturbuoti ranka. Ji nesipriešino, neverkė. Nieko jai už tai nežadėjo. Viską atsimena puikiai, ji ranka nelietė jo lytinio organo ranka. Apie tai, ką padarė, pasisakė M. auklėtojai D. R.. Taip nebuvo, kad M. nusivedė už rankos, kad du kartus liepė čiulpti, kad prieš tai ją pabučiavo, kad liepė su ranka pamaigyti jo organą. Nežino, kodėl ji taip nurodė. Buvo neblaivus. Girtumas jam nesutrukdė atsiminti tų aplinkybių, kaip viskas buvo, viską gerai atsimena. Iki to įvykio su M. nebendravo, nebuvo susipykę. Ji neturi pagrindo jį apkalbėti. Savo elgesį vertina blogai, gailisi.

Įrodymai

Nepilnametė nukentėjusioji M. T., apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad jai yra (duomenys neskelbtini) metų. Mokosi (duomenys neskelbtini). Buvo savo kambaryje, D. buvo pas draugus. Tada jis atėjo, buvo girtas. Jis paėmė už rankų ir pasikvietė į laiptinę, liepė jai užsimerkti, pabučiavo ir organą įkišo į burną ir liepė pimpalą čiulpti. Jis liepė užsimerkti ir pabučiavo. Jis sakė, kad ji paskundė, jog jis gėrė, bet to nedarė. Po to atėjo su auklėtoja ir atsiprašė. Tai atsitiko vakare, tada buvo pavasaris. Pimpalą įkišo į gerklę, buvo labai šlykštu, vos neapsivėmė. Po to spjaudėsi. Pimpalą liepė čiulpti. Norėjo pabėgti, bet jis laikė. Blogai jautėsi. Kai tempė, norėjo žviegti. Bijojo, kad jis gali užčiaupti. Čiulpti reikėjo du kartus. Pimpalą čiulpė, po to ir vėl įkišo. Iš tolo užuodė, kad jis girtas. Žadėjo 50 eurų duoti už čiulpimą. Tai žadėjo kai nusitempė, prieš čiulpimą. Sakė, kad nečiulps, o jis atsakė, kad čiulps, niekur nepabėgs. Sakė, kad ją apgaidino. Jis liepė nieko nesakyti auklėtojai. Jis atsiprašė. Su D. iki tol nebendravo, nes jis spjaudosi, visokiais žodžiais vadina, sako duche, žiurke. Nesutarė. Iki įvykio jo nebijojo. D. iki tol dėmesio nerodė. D., kai vedė į laiptinę, laikė už rankos. Kai čiulpė, irgi laikė už rankos. D. atsiklaupė, liepė užsimerkti ir kišo pimpalą, dar liepė čiulpti. Dar liepė patampyti, po to kai pačiulpė. Liepė vieną kartą pasmaukyti kokias penkias minutes. Jautėsi šlykščiai. Taip darė, nežino kodėl, jis liepė taip daryti. Jei būtų to nedariusi, gal nieko nebūtų atsitikę. Tada norėjo žviegti (1 t., b.l. 107-108, 112).

Liudytoja V. P. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoja socialiniam darbui. Buvo balandžio 25 diena. Ryte, apie 10 valandą, atėjo socialinė darbuotoja D. R. ir papasakojo, kad vakare kai vaikai jau ruošėsi maudytis, vyko ramybės metas šeimynoje, kad pasigedo M., M., grįžusi išplėstomis akimis, jai papasakojo, kad D. ją buvo išsivedęs į laiptinę, kad kišo organą ir ją bučiavo. D. R. papasakojo, kad jinai, išgirdusi „tą reikalą“, nuėjo į tą šeimyną, kur gyvena D., bandė aiškintis, kas atsitiko, kodėl atsitiko, kad pajuto nuo vaikino sklindantį alkoholio kvapą, tada pasikvietė auklėtoją ir aptarė situaciją kaip viskas buvo. D. pripažino kaltę, nuėjo į šeimyną ir atsiprašė mergaitės.Tas aplinkybes jai perpasakojo D. R., kadangi nei vienas suaugęs žmogus to įvykio nematė. Sakė, kad D. M. bučiavo ir kad bandė kišti lytinį organą. Galėjo būti taip, kokias aplinkybes nurodė ikiteisminio tyrimo metu (T.1, b.l. 12-13). Rytais dažnai išlydi M. į (duomenys neskelbtini) mokyklą, tenka dažnai susitikti, yra ryšys su vaiku, todėl kitą rytą, jai einant pro šalį, trumpai jos paklausė kaip ji jaučiasi. Ji pasakė „viskas gerai“ ir nubėgo. Ji turi tokią madą, kad pas ją viskas vyksta labai greitai – ji stabteli, pasako kažką, nusišypso, arba mėgsta apsikabinti, prisiglausti ir nulekia. Po tokių įvykių daugiau nesinori lįsti, priimi tiek, kiek vaikas pats pasako. Tuo metu ji atsakė, kad viskas gerai. Po šito įvykio vizualiai didelių pakitimų joje nepastebėjo. Ji mėgsta kartais pasipasakoti, bet apie tą įvykį jai asmeniškai ji nieko nepasakojo. D. S. jos atsiprašė. Po kurio laiko D. pats atėjo pas ją į kabinetą ir pripažino, kad pasielgė blogai, kad „prisidirbo“. Matėsi, kad jis dėl to labai išgyvena. Visų aplinkybių jis nepasakojo, ir šiaip jis nėra iš tų vaikų, kuris atvirauja. Tai tarsi buvo jo prisipažinimas, kad pasielgė blogai. D. S. galėtų charakterizuoti kaip gan uždarą vaikiną, kuris su visais neatvirauja, turi savo pasirinktą darbuotojų, artimųjų ratą, su kuriais jis atvirauja daugiau. D. S. yra gan paslaugus, šiltas vaikinas, paprašytas viską padarys. Jie visi turi emocijų, elgesio sutrikimų, ir jeigu būna ne nuotaikos diena, tai jis gali greitai supykti, pasakyti, kad nedarys. Tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytoja V. J. parodė, kad su kaltinamuoju D. S. susipažino jau po įvykio, gavusi informaciją, lygiai taip pat ir su nukentėjusiąja M.. Vaiko teisių apsaugos skyrius iš Panevėžio VPK 2019 m. gegužės 2 d. gavo informaciją, kad (duomenys neskelbtini) D. S. balandžio 24 dieną galimai bandė turėti lytinius santykius su M. T., tų pačių globos namų globotine, oraliniu būdu. Tą pačią dieną, per 6 valandas reagavo, nuvyko į vaikų globos namus, pasikalbėjo su abiem vaikais, nustatė abiem vaikams grėsmės lygius. Buvo nustatytas pirmas grėsmės lygis. Nukentėjusioji mergaitė sakė, kad ji labai bijojo. Sakė, kad D. išsikvietė ją į laiptinę, liepė čiulpti jo lytinį organą, kadangi ji nenorėjo, tai D. paėmė ją už kaklo ir sugrūdo į gerklę. Labai jos neklausinėjo, klausė tiek, kiek ji pati šnekėjo. Ji pasakojo, kad jai buvo labai nemalonu, kad ji labai bijojo. Grįžusi iš karto ji pasisakė savo auklėtojai D. R.. Auklėtoja mergaitę nuramino, visus išskirstė po savo šeimynas, nes D. buvo atėjęs į kitą šeimyną. D. ir M. gyvena skirtingose šeimynose. Dar mergaitė pasakojo, kad savaitgalį ji bijojo miegoti, kad D. neužeitų pas ją į kambarį, nes ji buvo likusi kambaryje viena, ir kita auklėtoja jai davė raminančią tabletę. Paskui kalbėjosi su D.. Jis pripažino tai. Pasisakė, kad jis balandžio 24 d. į globos namus grįžo neblaivus, kad užėjo į tą šeimyną, kur gyvena M., ir išsivedė mergaitę. Jis negalėjo paaiškinti, kodėl jis ją išsivedė. Pripažino visą tą veiksmą, kad siekė santykiauti oraliniu būdu. Tvirtina savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytoja D. J. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) bendradarbiavimo koordinatore. Iki įvykio kaltinamąjį pažinojo iš darbinių aplinkybių, kaip vaikų globos namų vaiką, nes lankėsi vaikų globos namuose. Nukentėjusiosios M. iki įvykio nebuvo mačiusi, nes atvyksta darbo metu, o tuo metu ji būna specialiojo ugdymo centre. Iš D. pasakojimų žino, kad jis bandė turėti lytinių santykių su M. T.. Visas aplinkybes jis prisipažino. Jie susirašinėjo gegužės 1 d. vakare, per Messenger programą. Visos tos žinutės yra nufotografuotos ir perduotos į bylą. Vaikas dėl savo poelgio labai gailisi. Jis papasakojo, kad jie susitiko vakare, kažkur laiptinėje. Šiai dienai sunkiai prisimena, negali atkartoti jo žodžių. Buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu, tvirtina savo parodymus.

Liudytoja D. R. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) socialine darbuotoja, šeimynoje su M. T.. Kaltinamąjį pažįsta, nes anksčiau dirbo šeimynoje, kurioje buvo D., padėjėja. Tą dieną dirbo šeimynoje su M.. Vakare sėdėjo prie kompiuterio. Įvykis įvyko apie aštuntą valandą vakare. Atėjo D. į svečius pas berniukus, pasikalbėti. Pagal kasdieninę dienotvarkę vaikai turėjo eiti praustis, ruoštis miegui. Paprašė M., kad ji eitų nusiprausti pirma, nes jai dažnai reikia tai priminti. Ji nuėjo praustis į prausyklą, o ji su kitais vaikais kalbėjosi, baigė darbus prie kompiuterio. D. atsisveikinęs išėjo pro duris. Ji dar keletą minučių užtruko klasėje prie spausdintuvo. Kadangi nematė M., nuėjo į prausyklą, ten jos nerado, ir kambaryje jos nebuvo. Jai beieškant, M. grįžo iš laiptinės ir ėmė jai pasakoti, kas jai nutiko. Kad D. nusivedė ją į laiptinę, kad ją bučiavo, glostė. M. buvo labai susijaudinusi. Jos pasakojimas nebuvo labai rišlus, suprato, kad kažkas negero įvyko. Nuėjo į kitą šeimyną pas D., pasiaiškinti kas nutiko. D. jau buvo grįžęs. Pradžioje jis neigė, sakė, kad jis nieko nežino, nieko M. nepadarė. Pranešė jo socialiniam darbuotojui, kuris su juo dirbo, parėjo atgal į šeimyną. Mergaitė buvo susijaudinusi, bijojo, kad D. vėl neateitų pas ją. M. papasakojo, kad D. glaudėsi prie jos, bučiavo, tada ją prispaudė prie sienos, kad jai nepatiko. Sakė, jog ji nešaukė, nes bijojo. Ji sakė, kad jis liepė jai paliesti jo tą „daiktą“, t.y. jo lytinį organą. Taip jai pasakojo M.. Pradžioje D. viską neigė, sakė, kad jis nieko nežino, nieko nedarė. Jai beeinant atgal į šeimyną jis ją pasivijo, pasakė, kad atsiprašys M., kad daugiau taip nebedarys, kad ji niekam nesakytų. Kartu su juo parėjo į šeimyną, jis atsiprašė M.. M. bijojo, bet pasakė, sumurmėjo, kad jam atleidžia. Mergaitė buvo išsigandusi, pasimetusi. D. jautė kaltę, nes atsiprašė, pasakė, kad daugiau tai nepasikartos. Mergaitė yra draugiška, bendraujanti, mėgsta pati užkalbinti berniukus. Nemano, kad jos elgesys yra išskirtinis, ji yra vaikiška su visais. Nori draugiškai sugyventi su visais.

Liudytojas A. G. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) socialiniu darbuotoju, kur gyvena kaltinamasis D. S.. M. taip pat pažinojo, ji gyvena kitoje šeimynoje. Mergaičių šeimyna vadinasi (duomenys neskelbtini), berniukų – (duomenys neskelbtini). Tą vakarą dirbo šeimynoje su D. S. ir kitais ugdytiniais. Apie 20 valandą laisvalaikio kambaryje su ugdytiniais K. ir E. užsiiminėjo, išgirdo, kaip (duomenys neskelbtini) šeimynos socialinė darbuotoja D. R. labai barė D. S. ir paskui ji išėjo. Jis nuėjo jai iš paskos į kitą šeimyną, paklausė kas atsitiko. Išsiaiškino, kad D. S. laiptinėje prispaudė M. prie sienos ir liepė jį bučiuoti, lietė ją. Grįžęs nuėjo pas D. S. į kambarį, paklausė kas atsitiko. Jis buvo labai išsigandęs, sakė, kad blogai pasielgė, ir kad daugiau taip nesielgs. Pajuto nuo jo sklindantį silpną alkoholio kvapą. Paklaustas pasakė, kad išgėrė pora stiklinių alaus. Tada liepė jam gultis į lovą. Apie tą pažeidimą parašė ir sekančią dieną apie įvykį informavo administraciją. D. smulkiau apie tą įvykį nieko nepasakojo, buvo labai išsigandęs, tik pasakė, kad pasielgė labai blogai, kad daugiau taip nesielgs, kad už tai jam bus labai blogai. Iš D. R. tuo metu sužinojo tas aplinkybes, kad jis M. prispaudė prie sienos, liepė pabučiuoti. Tik vėliau iš policijos pareigūnų sužinojo smulkiau apie įvykio aplinkybes. Su D. šeimynoje dirba apie metus laiko. Po šio įvykio jis labai pasikeitė, į gerą pusę. Ir prieš tai jis buvo neblogas vaikas, tik yra labai uždaras, sunku apie ką nors išklausti. Mokykloje yra problemų dėl mokymosi, bet šiaip šeimynoje jis visur padeda, jei reikia pagalbos. Elgesio taisykles kartais pažeidinėja. Jis vertinamas prie vidutinių. Po to įvykio jis suprato savo kaltę, sakė, kad daugiau taip nesielgs, gailisi, kad taip įvyko. Tą vakarą jis buvo kambaryje su draugais. Nepastebėjo, kada jis išėjo iš kambario ir kada grįžo. Mano, D. kaltės supratimas yra nuoširdus. Vaiką pažįsta nuo mažens, augino, stengėsi jam visą laiką padėti, pagelbėti.

Liudytoja I. S. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) socialine pedagoge. Pažįsta kaltinamąjį D. S. taip pat ir nukentėjusiąją. Tą savaitę, kada įvyko įvykis, jos nebuvo darbe, atostogavo. Į darbą grįžo balandžio 29 dieną. Iš pavaduotojos socialiniam darbui sužinojo apie įvykį. Tada pas save pokalbiui, konsultacijai kvietėsi M. Konsultacijos metu paprašė, kad mergaitė pradėtų piešti, pokalbio metu paklausė, kaip jai sekasi gyventi, ar kas nors atsitiko, neuždavė tiesioginio klausimo, nepriminė to įvykio. Pokalbio metu ji pradėjo kalbėti, kad atsitiko toks įvykis, kad D. ją pasikvietė į laiptinę, bandė prisitraukti suėmęs už kaklo, ir čia mergaitė pradėjo labai sunkiai kvėpuoti, švokšti, labai stipriai susijaudino. Kadangi ji pati neturi nei psichoterapeuto, nei psichologo kompetencijų, ji tą pokalbį nutraukė. Pasakė, kad M. tą pyktį gali išreikšti suplėšydama, sutrypdama tą piešinį, ką ji ir padarė. Ji apie dešimt minučių plėšė tą piešinį į skutelius, naikino jį. Tą dieną konsultacija baigė. Toliau dėl pagalbos kreipėsi į psichoterapeutę, derino konsultacijas. Su D. turėjo vieną pokalbį, kurio metu jis nekalbėjo apie tą įvykį. Ji jam pasakė, kad girdėjo, jog galimai atsitiko toks įvykis, bet jis nieko nekomentavo. Ji derino su psichiatru dėl konsultacijos jam. Su ja D. apie tą įvykį nekalbėjo. M. sakė, kad ją pasikvietė D., vedėsi į laiptinės aikštelę, bandė prisitraukti suėmęs už kaklo. Ir tuo metu jai prasidėjo stipri emocinė krizė, kurios kaip suprato gali nesuvaldyti, todėl nenorėjo daugiau traumuoti vaiko ir jokių klausimų neuždavinėjo.

Civilinio atsakovo atstovė I. M.paaiškino, kad ji atstovauja (duomenys neskelbtini). Su ieškiniu nesutinka, nes abu vaikai yra išlaikomi valstybės. Tiek nepilnametis D., kuriam (duomenys neskelbtini). Jo vienintelės pajamos – vaiko pinigai 50 eurų per mėnesį, plius kišenpinigiai 15,20 euro. Negalima aštuoniolikos metų vaiko išleisti su skolomis. M. taip pat yra išlaikoma valstybės, gyvena iš tų pačių pinigėlių. Sutinka, kad buvo padaryta žala, kad kažkokia dalis turėtų būti atlyginta, kaip bausmė, nes žala buvo padaryta. Tik suma turėtų būti mažesnė. Kad suma atitiktų protingą sprendimą, kad vaikas pats sugebėtų ją susimokėti iš savo gaunamų pajamų. O jeigu tą sumą turės mokėti globos namai, tai, mano, kad vaikui tai nebus bausmė. Sutinka, kad globos namai, nesužiūrėjo, nepadarė savo darbo iki galo, bet ar tai įvertinama pinigais. Neįsivaizduoja, kokia tai suma turėtų būti. Tie pinigai D. yra svarbu, nes iš tų pinigų vaikai tauposi, perkasi daiktus. Važiuoja kiekvieną mėnesį pirkti už tuos 50 eurų. Važiuoja kartą per 2-3 mėnesius. Per tą laiką susitaupo suma, tada nusprendžia, ką nori nusipirkti. Sprendžia ko tikrai reikia. Kiek lieka, tie pinigėliai toliau tauposi. Pinigus vaikai turi savo sąskaitose, kortelėse, tos kortelės sudėtos seife, yra griežta atskaitomybė. Sega čekius, ima parašus, kur tuos pinigus išleido. Ką už tuos pinigus pirkti vaikai sprendžia patys. Vaikai nori garso kolonėlių, telefonų, kompiuterių, rūbų, parfumerijos, kas susiję su technika.

Iš 2019-05-28 globos namų (duomenys neskelbtini) pateiktos nepilnamečio, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, išvados matyti, kad M. T. vertinimo metu stebimi išryškėjantys sunkumai, susiję su abstrakčiu mąstymu, gebėjimu apibendrinti turimas žinias, stebimas mąstymo inertiškumas. Nepaisant šių sunkumų, mergaitės pasakojimas gana nuoseklus, suprantamas. <....> M. atpažįsta ir geba įvardinti pagrindines emocijas paveikslėliuose, sieja jas su situacijomis, suvokia ir geba įvardinti, nupasakoti savo patiriamus jausmus. <....> Sudėtingesnėse socialinėse situacijose M. patiria sunkumų išskaitant kito asmens ketinimus jos atžvilgiu, sunkiai numato galimas savo elgesio pasekmes, mergaitei būdingas naivumas, patiklumas. <...> M. skiria berniuką nuo mergaitės remdamasi pagrindiniais (lyties požymiais). Nedrąsiai, tačiau įvardina lyties organų pavadinimus. Vertinimo metu išryškėja iki galo nesusiformavę intymių ir atvirų kūno dalių diferencijacijos gebėjimai, reiškiasi sunkumai suvokiant su kūnu susijusias saugumo taisykles. M. sudėtinga atskirti, kurias kūno dalis galima leisti kitiems liesti ir rodyti, atsakymai nenuoseklūs. <...> Kalbantis apie atvykimo į Pagalbos centrą aplinkybes, išsako atvykusi dėl to, kad "D. liepė čiulpt". Tikslinantis nupasakoja, kad tai įvyko globos namuose. "Jis buvo su treningais, juos nusitempė ir liepė čiulpt, pimpalą tampyt. Man nepatiko". Nurodo, kad "mano galva tada prie pimpalo buvo". Mergaitė kalba su pauzėmis, pasakojimo metu stebimos turinį atitinkančios intensyvios gėdos, šlykštumo reakcijos, kyla liūdesys M. nurodo bijanti D.. <....> Nuoseklus mergaitės pasakojimas apie patirtą situaciją bei pasakojamam turiniui adekvačios emocijos (gėda, šlykštumo jausmas, liūdesys, baimė) leidžia kelti pagrįstą prielaidą apie galimai patirtą seksualinę prievartą. Atkreiptinas dėmesys, kad sunkumai išskaitant kito asmens ketinimus, M. būdingas naivumas, patiklumas daro ją pažeidžiamą galimam išnaudojimui santykyje (1 t., b.l. 175-177).

2019-05-23 parodymų patikrinimo vietoje metu liudytoja D. R. patvirtino savo parodymus (1 t.,b.l. 72-73, 74-78).

Iš 2019-05-30 (duomenys neskelbtini) pateikto rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad dėl galimo D. S. alkoholio vartojimo yra surašytas tik globotinių vidaus tvarkos taisyklių priedas - vidaus tvarkos taisyklių pažeidimo aktas. D. S. alkotesteriu nebuvo tikrintas. Socialinis darbuotojas užuodė silpną alkoholio kvapą ir užpildė įstaigoje naudojamą akto formą (1 t., b.l. 184-185).

Iš 2019-06-11 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti medicininiai dokumentai - gydymo stacionare ligos istorija Nr. (duomenys neskelbtini) , medicininiuose dokumentuose nurodyti asmens duomenys - D. S., gim. (duomenys neskelbtini). Atvykimo data - (duomenys neskelbtini), išrašytas (duomenys neskelbtini). Nustatyta galutinė diagnozė, šifras - kiti mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimas (F92.8). Aprašyme apie objektyvią būklę nurodyta: <....> "Išsako, kad prie 1 sav. trečiadienį (04.24) prisigėrė kaime ir grįžęs į globos namus buvo pasikvietęs mergaitę, apkabinęs ir pabučiavęs. Prievartą neigia. Mergaitė pranešusi apie išnaudojimą." <...> Gydytojas M. G. (vaikų ir paauglių psichiatras (duomenys neskelbtini)). Segtuvo 11 lape matyti 2019-05-03 apžiūros (pirminės gydančio gydytojo apžiūros) išrašas, kurio aprašyme nurodyta <...> "Praeitą trečiadienį 2019-04-24 teigė išgėręs vienas degtinės butelį <...> Po to nuėjęs stebėjo kaip draugas žaidžia kompiuterinį žaidimą. Vėliau foje paerzino kitą vaiką, po to pasikvietė M., (duomenys neskelbtini) metų kitą auklėtinę į laiptinę ir paprašė jos "pačiulpti", kas ir įvyko, po to išsiskirstė. Tą pačią dieną atėjo pas berniuką M. auklėtoja ir pradėjo ant jo šaukti dėl to ką jis padarė. Po pokalbio pasikvietė M., kurios jis atsiprašė." <...> Gydytojas G. D. (vaikų ir paauglių psichiatras (duomenys neskelbtini)) (1t., b.l. 186-187, 189-190).

Iš 2019-06-11 globos namų (duomenys neskelbtini) pateiktos įvertinimo išvados dėl D. S. matyti, kad <...> santykyje su naujai sutiktu suaugusiuoju linkęs sudaryti gerą įspūdį, atrodo bendradarbiaujantis, paklusnus, laikosi numatytų taisyklių. Nepaisant išoriškai stebimo paklusnumo, čia pat numato pabėgimo iš Pagalbos centro galimybes, tikrina užraktus ir pan. <...>Santykį mezga paviršutiniškai, yra atsargus, nepasitikintis, tikrina savo saugumą – kiek informacijos gali pateikti, kur jo minima informacija bus naudojama ir pan. Reiškiasi stiprus nesaugumo jausmas, baimė atsiskleisti („vis tiek viską teismui perduosit“). <...> D. sunkiai supranta ir numato kito asmens reakcijas, ketinimus, kylančias emocijas, sprendimus neretai linkęs priimti impulsyviai nenumatydamas savo elgesio pasekmių ir poveikio kitam. Apie savo elgesio tinkamumą geba spręsti remdamasis išoriniais įvykiais ar pasekmėmis ("čia pakliuvau tik todėl, kad mane ji paožino...dabar kolonija gresia"), nepriimdamas už tai vidinės atsakomybės. <....> Kalbantis apie atvykimo į Pagalbos centrą aplinkybes vaikinas nurodo, kad atvyko čia, nes "išprievartavo" mergaitę, apie tai jau pasakojęs policijoje. Išsako, kad tuo metu buvo apsvaigęs ("davė gert kažkas", "ne savam prote buvau") ir pasielgė impulsyviai ("ėjau, užsinorėjau, sutikau mergaitę ir nusivedžiau"). <....> vaikinas atrodo įsitempęs, vėliau išreiškia pyktį ir išsako, kad čia atsidūrė tik dėl to, kad mergaitė pasiskundė jo elgesiu ("jinai mane paožino"), savo atsakomybės ar kaltės už šį nusikaltimą sau nepriskiria. <....> Iš vaikino reakcijų tikėtina, kad jis nelinkęs jausti vidinės atsakomybės už savo elgesį, jį vertina tik pagal išorinius įvykius ir pasekmes. D. žino ir skiria intymias ir atviras kūno dalis, išmano su kūnu susijusio saugumo taisykles, žino apie lytinius santykius ir apsaugos priemones. Nepaisant turimų bendro pobūdžio žinių, tiktina, jog jų vaikinas nepritaiko socialinėse situacijose ir yra linkęs pažeisti kito asmenines ir fizines ribas (2 t. b.l. 58-60).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Kaltinamojo D. S. kaltė įrodyta jo paties parodymais, nukentėjusios M. T. pas ikiteisminio tyrimo teisėją duotais parodymais, liudytojų D. R., V. J., D. J. parodymais. Kaltinamasis parodė, kad jis pasikvietė M. į laiptinę ir ten įdėjo savo lytinį organą jai į burną ir liepė čiulpti. Nors kaltinamasis nurodė, jog jis nelaikė už rankų M. T. ir neliepė liesti jo organo ranka, tai yra masturbuoti, tačiau šiuos parodymus paneigia nukentėjusios M. T. parodymai, kur ji nurodė, kad D. atėjo, paėmė už rankų, nusitempė į laiptinę, o ten laikė už rankos ir kišo pimpalą, liepė čiulpti. Kai čiulpė, irgi laikė už rankos. D. atsiklaupė, liepė užsimerkti ir kišo pimpalą, dar liepė čiulpti. Dar liepė patampyti, po to kai pačiulpė. Liepė vieną kartą pasmaukyti kokias 5 minutes. Jautėsi šlykščiai. Taip darė, nežino kodėl, jis liepė taip daryti. Po šio įvykio paaiškėjimo nukentėjusioji buvo pristatyta į globos namus (duomenys neskelbtini) ten ji taip pat psichologei I. Š. nurodė, kad D. liepė čiulpti, pimpalą tampyti. Taip pat, tuoj po nusikaltimo, M. T. pasisakė socialinei darbuotojai D. R., kad D. liepė jai pasmaukyti ir čiulpti. Liudytoja V. J. parodė, kad M. T. jai sakė, kad D. ją nusitempė į laiptinę ir liepė čiulpti. Nukentėjusiosios M. T. parodymus apie jos patirtą seksualinę prievartą patvirtino liudytoja V. P., kuri parodė, kad apie įvykį sužinojo iš D. R.. Liudytoja D. R. parodė, kad M. papasakojo, kad D.s glaudėsi prie jos, bučiavo, tada ją prispaudė prie sienos, kad jai nepatiko. Sakė, jog ji nešaukė, nes bijojo. Ji sakė, kad jis liepė jai paliesti jo tą „daiktą“, t.y. jo lytinį organą. M. T. parodymus patvirtino minėtos liudytojos. Byloje nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių nebūtų galima tikėti M. T. parodymais. Liudytojas A. G. patvirtino, jog D. R. jam papasakojo, jog D. laiptinėje lindo prie M. bučiuotis, lietė ją, spaudė prie sienos. D. jam prisipažino, jog taip buvo. Liudytoja I. S. patvirtino, jog M. buvo labai emociškai susijaudinusi, pikta. M. jai pasakojo, jog D. ją pakvietė į laiptinę, pradėjo ją liesti, ji susijaudino ir toliau nebepasakojo. Šiuos nukentėjusios, liudytojų parodymus patvirtina byloje esantis susirašinėjimas žinutėmis su D. J., kur jis pripažįsta savo veiksmus prieš Modestą (1 t. b.l.26-57).

Visi šie teisme ištirti įrodymai laikytini tinkamais: tai kaltinamojo parodymai, nukentėjusios, liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, daiktų apžiūros protokolai, globos namų (duomenys neskelbtini) pateiktos išvados dėl D. S., išvados dėl M. T. ir kita rašytinė bylos medžiaga tarpusavyje sutampa atitinka bylos faktines aplinkybes ir jais abejoti teismas neturi pagrindo.

Taigi visi ištirti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis D. S. (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo laiptinėje, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žinodamas, kad M. T., gim. (duomenys neskelbtini)., yra mažametė, pasinaudodamas bejėgiška dėl mažametystės nukentėjusiosios būkle bei panaudodamas fizinį ir psichinį smurtą, seksualiai prievartavo nukentėjusiąją, o būtent: M. T. būnant savo kambaryje, atėjęs paėmė ją už rankos, išsivedė į laiptinę ir prispausdamas ją prie sienos, laikydamas ir nepaleisdamas jos rankos, taip palauždamas nukentėjusiosios valią ir galimybę priešintis, kišdamas savo varpą nukentėjusiajai M. T. į burną, po to liepdamas ir taip privesdamas masturbuoti jo lytinį organą, prieš jos valią tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 4 dalyje.

Civilinis ieškinys

Byloje nukentėjusiosios M. T. atstovė pareiškė civilinį ieškinį 10000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Atstovė nurodė, jog M. T. dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patyrė dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, išgyvenimus. Šie išgyvenimai atsilieps jai visą gyvenimą. Prašo neturtinę žalą priteisti iš kaltinamojo ir (duomenys neskelbtini) ( 1 t. b.l.150-151). Teisminio proceso metu nukentėjusiosios atstovė ieškinį palaikė. Pareikštas ieškinys neturtinei žalai yra grindžiamas tuo, kad kaltinamojo D. S. nusikalstamais veiksmais prieš mažametę M. T. jai buvo padaryta didelė emocinė ir psichinė žala, kurios pasekmės atsiliepia iki šiol. Ji pasikeitė, pasidarė nervingesnė, jaučia nerimą, baimę. Šie dvasiniai išgyvenimai lydės visą gyvenimą.

Aukščiau aptartais įrodymais yra nustatyta, kad dėl kaltinamojo D. S. nusikalstamų veiksmų prieš nukentėjusiąją M. T., jį patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą, pažeminimą, todėl teismas pripažįsta, kad ji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos BPK 115 str., 6.250 str. 1d.). Nustatant tokios žalos dydį, teismas atsižvelgia į nusikalstamų veiksmų pobūdį, į mažametės nukentėjusiosios patirtus išgyvenimus, kaltinamojo finansines galimybes realiai atlyginti patirtą neturtinę žalą, į tai kad kaltinamasis yra nepilnametis ir išlaikomas valstybės, gauna tik vaiko pašalpą 50 Eur kas mėnesį. Civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) atstovė pažymėjo, jog abu vaikai tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji yra išlaikomi valstybės, tai yra vaikų globos namų auklėtiniai, todėl prašė ieškinio dydį mažinti. Nukentėjusiosios atstovės prašomas priteisti neturtinės žalos dydis atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltinamojo ir nukentėjusios statusą, tai yra, kad juos išlaiko vaikų globos namai, yra aiškiai per didelis. Atsižvelgiant į tai, kad po įvykio mergaitei nors ir išlieka neigiami reiškiniai jos psichinei būklei, tačiau jie nėra tokie ryškūs ir nepataisomi, ji didesnio fizinio smurto nepatyrė, seksualinio prievartavimo trukmė palyginti neilga. Kaltinamasis nepilnametis D. S. dėl įvykio taip pat patyrė elgesio ir emocijų sutrikimus (2t.b.l.66). Todėl, įvertinus aukščiau išdėstytus motyvus, įvykio aplinkybes, kaltinamojo nepilnametystę ir jo turtinę padėtį, o taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką šios kategorijos baudžiamosiose bylose, prašomos neturtinės žalos atlyginimo dydis mažintinas iki 4000 Eur ir ši suma priteistina iš kaltinamojo D. S., o jam neturint turto ir pajamų iki jo pilnametystės iš (duomenys neskelbtini) nukentėjusiosios M. T. naudai. Likusioje dalyje ieškinys atmestinas.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo D. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Skirdamas bausmę D. S. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnis), veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis neteistas, nebaustas (2 t.b. l.27,28). Kaltinamasis yra nepilnametis, mokosi (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) atstovių parodymų matyti, kad jis charakterizuojamas teigiamai, iš (duomenys neskelbtini) tarnybos pateiktos informacijos matyti, kad vertintas (duomenys neskelbtini) psichologinėje tarnyboje, nustatyti vidutiniai specialieji ugdymosi poreikiai. Nustatyti specifiniai mokymosi sutrikimai (skaitymo, rašymo, matematikos), bei dėmesio sutrikimas (2 t., b.l. 35). VšĮ Panevėžio rajono poliklinikos 2019-05-27 medicininiame pažymėjime nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad psichikos sveikatos centro apskaitoje neįrašytas (2t.b.l.49).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta: 2014-01-15 D. S. nustatytos diagnozės : mišrūs specifiniai raidos sutrikimai (F83), kiti elgesio sutrikimai (F91.8). 2014-01-21 nustatyta diagnozė: kiti elgesio ir emocijų sutrikimai (F92.8). 2019-05-02, 2019-05-03 - 2019-05-17 nustatytos diagnozės: ūminė reakcija į stresą (F43.0) bei kiti mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai (F92.8).

Dėl D. S. nustatytų sutrikimų - specifinis raidos, ūminė reakcija į stresą (praėjus savaitei po jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos) bei mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai - nėra pagrindo skirti teismo psichiatrijos ekspertizę. Su D. S. galima atlikti procesinius veiksmus (2 t., b.l. 66).

Kaltinamasis kaltę pripažino ir gailėjosi, nurodė, kad padarė išvadas ir daugiau nenusikals. Teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį ir motyvus, pasekmes, į tai, jog didelių pasekmių jo veika nesukėlė, yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir sunkinanti aplinkybė, tačiau už labai sunkų nusikaltimą įstatymas numato išskirtinai tik laisvės atėmimo bausmę, ir prieina išvados, kad kaltinamajam D. S. už šią nusikalstamą veiką skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, jos dydį parenkant artimą minimaliam, taikant nepilnamečiui skiriamos bausmės nuostatas pagal BK 91 straipsnio 3 dalį. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra nepilnametis, neteistas, gailisi dėl nusikalstamos veikos, atsiprašė nukentėjusios ir pasižadėjo ateityje laikytis įstatymų ir nedaryti teisės pažeidimų, jo atžvilgiu taikytinos Lietuvos Respublikos BK 92 straipsnio nuostatos ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, nes yra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, skiriant auklėjamojo poveikio priemones, susijusias su mokymusi. Teismo išvada ta, jog būtent tokios bausmės skyrimas atitiks BK 41 straipsnyje keliamus tikslus, teisingumo principą ir yra pakankamas ne tik nubausti D. S. už nusikaltimo padarymą, bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

Byloje nukentėjusiosios M. T. atstovė advokatė R. Butnevičienė pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų 117 Eur atlyginimo už teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiajai M. T.. Kadangi kaltinamasis D. S. yra nepilnametis, savo turto ir pajamų neturi, yra išlaikomas valstybės, (duomenys neskelbtini) auklėtinis, iš jo proceso išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 303 straipsniais, teismas

nusprendžia:

D. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 4 dalį ir paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 straipsnio 1 dalimi 2 dalimi paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu 5 punktu, 83 straipsniu, 87 straipsnio 1 dalimi 2 dalies 1 punktu 2 punktu 3 dalies 5 punktu D. S. paskirti auklėjamojo poveikio priemones: įspėjimą ir elgesio apribojimą dvylikai mėnesių, įpareigojant jį šiuo laikotarpiu būti gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. vakaro iki 6.00 val. ryto, tęsti mokslą ir uždrausti be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiosios M. T. atstovės civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo D. S., o jam neturint turto ir pajamų iš (duomenys neskelbtini) globos namų 4000 Eur M. T. naudai neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.

Teisėja Danutė Švitinienė