Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno, Nijolės Piškinaitės (pranešėja), Algirdo Taminsko (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo I. N. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 29 d. nutarimo I. N. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

I. N. Kauno miesto apylinkės teismui skundė administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonę – priverstinį transporto priemonės nuvarymą. Nurodė, kad 2006 m. gegužės 25 d., 11.25 val., Kaune, Sukilėlių per. – Eivenių g. sankryžoje paliko stovėti jai priklausantį automobilį VW Golf, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių 193.8, 193.10 punktų reikalavimus ir padarydama Administracinių teisės pažeidimų kodekso (tolau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą. Atsiimant automobilį, automobilio transportavimą vykdžiusiai įmonei – UAB ,,Autranspa ir Ko“ sumokėjo 150 Lt už automobilio transportavimą. I. N. nuomone, buvo nustatytas ir pritaikytas per didelis mokestis už automobilio transportavimą.

II.

Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu I. N. skundo netenkino. Nurodė, kad ATPK 269 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad policijos pareigūnai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi teisę priverstinai nuvežti transporto priemonę, padarius pažeidimus, numatytus ATPK 124¹ straipsnyje. I. N. neginčija pažeidimo, numatyto ATPK 1241 straipsnio 7 dalyje, padarymo, nenurodo, kad buvo pažeista norminiais aktais nustatyta šios priemonės taikymo tvarka, todėl, teismo nuomone, administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonė buvo pritaikyta teisėtai. Teismas pažymėjo, kad mokesčio dydis už šios priemonės pritaikymą negali turėti įtakos sprendžiant kalsimą dėl šios priemonės taikymo teisėtumo.

III.

Apeliaciniu skundu I. N. prašo Kauno miesto apylinkės teismo nutarimą panaikinti. Nurodo, kad teismo teiginys, jog skunde nebuvo nurodyta, kaip pažeidžiama norminiais aktais nustatyta priverstinio transporto priemonės nuvarymo tvarka, – nepagrįstas. Skunde buvo nurodyta, kad du poįstatyminiai aktai, reglamentuojantys priverstinio transporto priemonės nuvarymo tvarką (2001 m. lapkričio 27 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1426 patvirtinta Transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo tvarka bei 2002 m. sausio 11 d. Policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 15 patvirtinta Transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo instrukcija), nereguliuoja mokesčio už automobilio transportavimą nustatymo tvarkos. Kadangi nurodyti poįstatyminiai aktai mokesčio už automobilio transportavimą, taikant priverstinio transporto priemonės nuvarymo priemonę, klausimo nereglamentuoja, pripažintina, kas šis klausimas yra reguliuojamas bendrųjų ATPK nustatytų teisės principų, kurių vienas pagrindinių – teisėtumo principas. ATPK 7 straipsnis imperatyviai numato, kad niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo, tam įgalioti organai ir pareigūnai taiko administracinio poveikio priemones jų kompetencijos ribose, tiksliai pagal įstatymus. Mokestis už automobilio transportavimą buvo nustatytas UAB ,,Autranspa ir Ko“ direktorius vienašališkai ir tokią teisę jam suteikė sutartis tarp UAB ,,Autranspa ir Ko“ ir Kauno miesto VPK. Tai reiškia, kad mokestis už automobilio transportavimą buvo nustatytas atsižvelgiant ne į įstatymus ir teisėtumo principus, o tik į UAB ,,Autranspa ir Ko“ direktoriaus valią. Tokia mokesčio už priverstinį transporto priemonės nuvarymą nustatymo ir pritaikymo tvarka prieštarauja tiek ATPK 7 straipsnio teisėtumo reikalavimams, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui. Teismo teiginys, kad mokesčio dydis už priverstinį transporto priemonės nuvarymą negali turėti įtakos sprendžiant klausimą dėl priverstinio transporto priemonės nuvarymo teisėtumo, nėra pagrįstas jokiais argumentais. Akivaizdu, kad mokestis už automobilio transportavimą yra sudėtinė procesinio poveikio priemonės, t.y. priverstinio transporto priemonės nuvarymo, dalis, todėl jos neteisėtumas reiškia, kad dalis priemonės yra pritaikyta neteisėtai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

I. N. kreipėsi į teismą Administracinių teisės pažeidimų kodekso 271 straipsnio, reglamentuojančio administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių apskundimą, pagrindu. Šiame straipsnyje numatyta, kad administracinį sulaikymą, asmens apžiūrą, daiktų patikrinimą ir daiktų bei dokumentų paėmimą, priverstinį transporto priemonės nuvežimą, transporto priemonės važiuoklės užblokavimą specialiu įtaisu arba vairuotojo nušalinimą nuo transporto priemonių vairavimo ir patikrinimą neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų arba vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų nustatyti, asmenų, sulaikytų už administracinių teisės pažeidimų padarymą ir įtariamų, kad jie neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, patikrinimą neblaivumui arba apsvaigimui nustatyti suinteresuotas asmuo gali apskųsti aukštesniajam organui (pareigūnui) arba rajono (miesto) apylinkės teismui. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 271 straipsnyje numatyta teisena yra paprastesnė ir greitesnė, jos paskirtis – patikrinti, ar pagrįstai pritaikyta administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonė.

ATPK 269 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad padarius pažeidimus, numatytus šio kodekso 124¹ straipsnyje (transporto priemonės stovėjimas ant šaligatvio, kai nėra tai leidžiančių kelio ženklų, stovėjimas ant vejos, pėsčiųjų (dviračių) tako, stovėjimas geležinkelio pervažose ir 50 metrų kelio ruože prieš jas ir už jų, tuneliuose, ant tiltų, viadukų ir po jais, pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 metrai prieš jas, kitose vietose, kur tai trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui), 132(1) straipsnyje (transporto priemonių stovėjimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose nesilaikymas), jei tai trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui arba kitaip pažeidžia kitų asmenų teises, policijos pareigūnai turi teisę priverstinai nuvežti transporto priemonę Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Kadangi I. N. automobilį paliko stovėti Sukilėlių pr. – Eivenių g. sankryžoje, Kaune, ir tai trukdė eismui (Kauno m. EPT 2006 m. gegužės 25 d. Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas), kolegijos vertinimu, policijos pareigūnai turėjo teisę pritaikyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonę, tam buvo įstatyme įtvirtintas pagrindas. I. N. skunde Vyriausiajam administraciniam teismui iš esmės neginčija padariusi ATPK 124¹ numatytą pažeidimą bei aplinkybės, kad buvo pagrindas taikyti ATPK 269 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonę. Įrodymų, kad nuvežant transporto priemonę būtų buvę pažeisti teisės aktų, reglamentuojančių šios užtikrinimo priemonės taikymą, reikalavimai, nepateikta. Darytina išvada, kad minėta administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonė buvo pritaikyta teisėtai ir pagrįstai. Tai, kad I. N. atsiimant automobilį iš jo saugojimo vietos buvo pareikalauta sumokėti UAB ,,Autranspa ir Ko“ nustatytą sumą už automobilio transportavimą, nesudaro pagrindo administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonės taikymo pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu. Tai jokiu būdu negalėjo įtakoti ir neįtakojo būtinybės taikyti užtikrinimo priemonę. Atsižvelgiant išdėstytą, I. N. skundas, sprendžiant bylą ATPK 271 straipsnio nustatyta tvarka, negali būti tenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 29 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.