- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-28
- Bylos Nr.
- 2YT-12924-674/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00938-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurelija Petkevičienė
- Pareiškėjas
- G. N.
- Suinteresuotas asmuo
- L. L., B. Š., L. Š.
- Advokatai
- Raimonda Klimienė
suinteresuotam asmeniui L. L.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. N. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys B. Š., L. L., L. Š..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po R. Š. mirties (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdama valdyti ir tvarkyti likusį turtą, priėmė jos vaikaitė G. N..
2. Pareiškėja paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos močiutė R. Š.. R. Š. mirė būdama santuokoje su B. Š.. Testamento R. Š. nepaliko. R. Š. kartu su sutuoktiniu, pareiškėjos seneliu B. Š. bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn pirkimo - pardavimo sutartimi buvo įsigiję butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini). B. Š. turi teisę gauti nuosavybės teisės liudijimą į jam priklausančią dalį turto bendrojoje nuosavybėje. Pareiškėjos mama R. L., R. Š. ir B. Š. dukra, mirė (duomenys neskelbtini). R. ir B. Š. turėjo sūnų G. Š., kuris mirė (duomenys neskelbtini), praėjus vos keturiems mėnesiams po R. Š. mirties. Po močiutės mirties jos likusį turtą pareiškėja ėmė valdyti ir tvarkyti, tai yra prižiūrėjo namus, mokėjo mokesčius, rūpinasi iki šiol namais ir prižiūri senelį, samdo žmogų seneliui prižiūrėti, kai pati to padaryti negali . Be to paveldėjo asmeninius močiutės daiktus, skirtus atminčiai. Dėl palikimo į notarų biurą per įstatymo nustatytą terminą niekas nesikreipė. Prašo pareiškimą tenkinti.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo L. Š. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka, tik prašo, kad Greta rūpintųsi seneliu. Ji į posėdį neatvyko. Bylą nagrinėjama jai nedalyvaujant.
4. Suinteresuotas asmuo B. Š. atsiliepimo nepateikė, jam provcesiniai dokumentai įteikti, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo L. L. paaiškino, kad po močiutės R. Š. mirties likusį jos turtą tvarko ir valdo G. N.. Ji taip pat prižiūri senelį, moka mokesčius. Su pareiškimu ji sutinka, prašo tenkinti.
6. Liudytojai O. Ž. ir K. L. parodė, kad po R. Š. mirties likusį turtą tvarko ir valdo jos vaikaitė G. N., kuri moka mokesčius, rūpinasi senelio B. Š. priežiūra.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas
7. Pareiškėja G. N. yra mirusiosios R. Š. anūkė. Palikėja R. Š. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). Jos sutuoktinis yra gyvas. Kaip nurodė pareiškėja G. N. R. Š. ir B. Š. turėjo du vaikus: dukrą R. (Š.) L., kuri mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 9, 10, 12) ir sūnų G. Š., kuris mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 13). B. Š. ir R. Š. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso butas, UN (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). Iš Raseinių rajono 1 – ojo notarų biuro rašto matyti, kad dėl R. Š., mirusios (duomenys neskelbtini), turto paveldėjimo niekas nesikreipė, apveldėjimo bylos nėra. (b. l. 14).
8. Pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą po R. Š. mirties yra jos dukra ir sūnus, kurie mirę, todėl pagal įstatymą mirusiosios turtą paveldi antros eilės įpėdinai – palikėjos vaikaičiai, viena jų pareiškėja G. N., (CK 5.11 str.), taip pat palikėjos sutuoktinis B. Š..
9. Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 1 d. numatyta, jog, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėjęs jį valdyti arba, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tokie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. T. y. visi įpėdiniai per nurodytą trijų mėnesių terminą pradėję valdyti, naudoti, prižiūrėti ar kitaip disponuoti palikėjo visą turtą ar jo dalį, laikomi priėmusiais palikimą. Pareiškėja paaiškino, kad ji po močiutės R. Š. mirties (duomenys neskelbtini), perėmė palikėjos turtą, tai yra jos buto dalį ir pradėjo juo rūpintis kaip savu. Be to, kaip nurodė pareiškėja, jos močiutės R. Š. valia buvo tokia, kad po jos mirties G. N. paveldėtų jos turto dalį. Kita buto dalis bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso B. Š..
10. G. N. po R. Š. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą pradėdama jį valdyti ir tvarkyti. Palikimas nėra priimamas iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (LR CK 5.50 str. 1 d.).
11. LR CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Nustatyta, kad G. N. po R. Š. mirties perėmė jos nekilnojamąjį turtą, asmeninius daiktus, valdo R. Š. nuosavybės teise priklausantį turtą, jį tvarko ir juo naudojasi.
12. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas gali sukelti teisines pasekmes, nes pareiškėja turi teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Pareiškėja negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų. Esant šiai sąlygai, juridinę reikšmę turintį faktą nustato teismas (LR CPK 445 str.). Byloje įrodyta, kad G. N. po R. Š. mirties perėmė jai priklausantį turtą, jį pradėjo valdyti, tvarkyti ir juo naudojasi.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 270, 279, 444 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti ir tvarkyti.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.