Tauragės apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. Š., jo atstovei advokatei Stanislavai Jorudienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 5 dalį, 124¹ straipsnio 8 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB „Semida“ tolimųjų reisų vairuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini)

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. Š. 2016 m. gruodžio 7 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2016 m. spalio 22 d., apie 22 val., (duomenys neskelbtini)., vairavo automobilį BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, pažeidimo faktą liudija atlikto šlapimo tyrimo išvada Nr. T-N- 2865/2016(01), kuriame rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties, automobilio vairuotojas nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Tokiais veiksmais R. Š. kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisyklių 14; 16 punktų reikalavimus bei padaręs pažeidimus, numatytus ATPK 126 straipsnio 5 dalyje, 124¹ straipsnio 8 dalyje.

R. Š. teismo posėdžio metu savo kaltės dėl pažeidimų nepripažino. Nurodė, kad 2016 m. spalio 22 d., apie 22 val., jam važiuojant sesei priklausančiu automobiliu „BMW 530“ (duomenys neskelbtini)., jį sustabdė policijos pareigūnai. Priėjęs policijos pareigūnas paprašė automobilio dokumentų, vairuotojo pažymėjimo. Jis juos pateikė. Tuomet jo paklausė, ar jis nėra apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Jis pasakė, jog ne, tačiau turėjo parašyti paaiškinimą. Tuomet jis buvo nušalintas nuo automobilio vairavimo ir pristatytas į Šilalės rajono ligoninę, kad būtų atlikti tyrimai dėl narkotikų. Jo sesuo J. R. atvyko parsivaryti automobilio. Gydymo įstaigoje jį apžiūrėjo gydytoja V. M.. Viskas buvo gerai, išskyrus didesnį kraujo spaudimą, tačiau jis jau iš anksčiau turi didelį kraujospūdį. Be to, prisidėjo ir stresinė situacija. Akių blizgesys taip pat susijęs su padidėjusiu kraujo spaudimu. Jis prisipažino, jog anksčiau yra vartojęs kanapių. Paskutinį kartą tai buvo 2016 m. spalio 8 d. Tuomet Šilalės miesto viešbutyje šventė gimtadienį. Išėjęs į lauką, susitiko pažįstamus, kurie rūkė. Jis patraukė keletą dūmų. Kadangi kanapių pėdsakai šlapime išlieka iki 1 mėnesio, todėl specialisto išvadoje ir nurodyta, jog rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties. 2016 m. gruodžio 7 d. jį einantį per gatvę susistabdė policijos pareigūnai, kurie nurodė, jog jam reikia pasirašyti protokolą. Taip pat paprašė vairuotojo pažymėjimo. Jis su savimi vairuotojo pažymėjimo neturėjo, todėl nuėjo į netoliese aikštelėje stovėjusį savo automobilį jo paieškoti. Tačiau tuo metu vairuotojo pažymėjimo nerado, todėl policijos pareigūnams nepateikė. Pažymėjimą jis rado tos pačios dienos vakare po automobilio sėdyne. Kadangi dieną prieš tai jį buvo sustabdę policijos pareigūnai, jis visus dokumentus buvo pasidėjęs prie pavarų svirties, todėl greičiausiai vairuotojo pažymėjimas nuo tada ir buvo užkritęs po sėdyne.

Liudytojas A. A., dirbantis Tauragės apskrities VPK Šilalės r. PK vyriausiuoju patruliu, parodė, jog 2016 m. spalio 22 d. jis dirbo kartu su kolega M. S.. Apie 22 val. (duomenys neskelbtini)., pastebėjo automobilį, išvažiuojantį iš tos vietos, kur renkasi jaunimas. Nusprendė automobilį sustabdyti patikrinimui. Prie vairuotojo priėjo jis. Jam iš karto kilo įtarimas, kad vairuotojas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, nes nesugebėjo normaliai pasakyti žodžių, buvo pasimetęs. Tuomet jis vairuotoją R. Š. parsivedė į tarnybinį automobilį patikrinti blaivumą. Alkotesteris rodė nulius. Jis su kolega klausinėjo R. Š., tačiau pastarasis nesugebėjo atsakyti į klausimus. Be to, jautėsi saldus kvapas, toks kaip kanapių, akių vyzdžiai buvo išsiplėtę. Jam davus rašyti paaiškinimą, R. Š. tesugebėjo parašyti vos du sakinius, nesugebėjo dėstyti savo minčių, tačiau neprisipažino, kad yra apsvaigęs. Jie nusprendė R. Š. nuvežti į priėmimą patikrinimui. Prieš tai dar apžiūrėjo R. Š. vairuotą automobilį. Prie pavarų svirties rado baltą lapelį, kuris skirtas tabakui sukti. Daugiau nieko automobilyje nerado. R. Š. susiskambino su sese, kad toji atvyktų pasiimti automobilio. Atvykusi paklausė, kas nutiko. Jie paaiškino, jog jos brolis galimai apsvaigęs. Pastaroji puolė aiškinti, kad jie negadintų jo gyvenimo, visam jaunimui pasitaiko. Mano, jog šiuo sakiniu, sesuo kaip ir patvirtino, kad brolis galėjo vartoti narkotines medžiagas. Nuvežus R. Š. į ligoninę, gydytoja pasakė, jog R. Š. aukštas kraujospūdis, vyzdžiai išsiplėtę. 2016 m. gruodžio 7 d. jis privažiavo prie R. Š. surašyti protokolą, nes buvo gauta specialisto išvada. Paprašė R. Š. pateikti vairuotojo pažymėjimo, tačiau pastarasis vairuotojo pažymėjimo nepateikė. Ieškojo savo automobilyje, bet nerado. Tvirtino, jog yra pametęs. 2016 m. spalio 22 d. R. Š. vairuotojo pažymėjimą turėjo ir pateikė.

L. M. S., dirbantis Tauragės apskrities VPK Šilalės r. PK vyriausiuoju patruliu, parodė, kad tą dieną, kai sustabdė R. Š. dirbo kartu su kolega A. A.. R. Š. vairuojamą automobilį (duomenys neskelbtini)., sustabdė todėl, kad buvo vėlus metas, be to automobilis parvažiavo iš nuošalesnės vietos. Jo kolega patikrino vairuotojo dokumentus ir su juo parėjo į tarnybinį automobilį, kadangi kilo įtarimas, kad jis yra apsvaigęs. Akių vyzdžiai buvo išsiplėtę, jautėsi specifinis kvapas, toks kaip žolės, bet tikrai ne alkoholio. Vairuotojas sunkiai bendravo. Jie davė jam pūsti, tačiau alkotesteris parodė nulius. Kadangi parodė nulius, todėl jie į knygą parodymų netraukė, kvito nespausdino. Jie klausė vairuotojo, ar pastarasis vartojo ką nors. R. Š. tvirtino, jog ne. Jie nusprendė vežti jį į ligoninę patikrinimui, tačiau prieš tai paprašė R. Š., kad šis ką nors išsikviestų, kas galėtų parvairuoti jo automobilį. Apžiūrėję R. Š. automobilį, jie rado tabakui sukti skirtą popierėlį. Atvykusi R. Š. sesuo kažką šnekėjo apie tai, kad jie negadintų broliui gyvenimo. Po to nuvežė R. Š. į ligoninę, kur gydytoja aprašė jo būklę, paėmė šlapimą. Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą jis nedalyvavo.

Liudytoja V. M., dirbanti Šilalės rajono ligoninėje gydytoja, parodė, jog neprisimena R. Š., kadangi turi daug pacientų. Susipažinusi su savo surašytu medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu jį pakomentavo. Tai, kad nurodyta, jog akių junginės injekuotos, t. y. paraudę, nėra specifinis apsvaigimo simptomas. Tai gali būti dėl daugelio priežasčių: nuo darbo prie kompiuterio, nuo tamsios aplinkos, dėl vairavimo ir panašiai. Kvėpavimas - norma. Pulsas padažnėjęs, kraujo spaudimas padidėjęs, tačiau R. Š. turi padidėjusį spaudimą, t. y. hipertoninę ligą. Tą vakarą ji jam davė vaistų nuo aukšto spaudimo. R. Š. ėjo tiesiai, koordinacinius mėginius atliko gerai, Rombergo pozoje tvirtas, dismetrijos požymių nebuvo, vokų, pirštų virpėjimo nebuvo, vyzdžiai simetriški, platūs (gali būti ir nuo prasto apšvietimo), sutrikusi konvergencija. Tačiau tai nėra specifinis apsvaigimo simptomas. Nistagmo, t. y. akių nevalingų judesių, kuris yra būdingas apsvaigimui, nebuvo. Orientuotas, atmintis nesutrikusi, dėmesys geras. Vangus, tačiau toks gali būti ir neapsvaigęs žmogus. Mąstymas lėtas, nuoseklus. Kalba lėta, tyli, rišli. Jai nekilo įtarimų, kad R. Š. jai nelogiškai atsakinėtų į klausimus. Jis nesivaipė, nesikraipė. Adekvati veido situacija. Pagal savo išvardintus simptomus ji negalėtų pasakyti, ar asmuo buvo apsvaigęs, ar ne. Matyti, kad lėtesnis, tačiau ji jo nepažįsta, gal jis lėtas yra. Nurodė, jog ji nepildė išvados. Tą daro gydytojas, dirbantis tuo metu, kai grįžta tyrimų rezultatai. Ji tik atliko apžiūrą, paėmė šlapimo mėginį, užantspaudavo jį ir išsiuntė tyrimams. Nurodė, jog kanapių pėdsakai žmogaus organizme gali išlikti iki 2-3 savaičių. Tikslų koncentracijos kiekį gali parodyti kraujas, tačiau šiuo atveju kraujas nebuvo paimtas. Šlapimas koncentracijos neparodo, tik parodo, ar yra tam tikrų medžiagų, ar ne.

Liudytojas J. M., dirbantis Šilalės rajono ligoninėje vidaus ligų gydytoju, parodė, jog jis tik baigė dokumentacijos pildymą, t. y. gavęs šlapimo rezultatus iš laboratorijos, įrašė rezultatus ir pasirašė. R. Š. jis nematė. Susipažinęs su specialisto išvada parašė, jog rezultatas teigiamas, vairuoti negalima. Jo išvada nepriklausė nuo to, ką gydytoja V. M. nustatė. Negalėjo nurodyti, kodėl R. Š. išvados nepasirašęs, nors tai yra privaloma.

Liudytoja J. R. teisme paaiškino, jog R. Š. yra jos brolis. 2016 m. spalio 22 d. ji buvo namie. Apie 21.30 val. jai paskambino brolis ir paprašė jos atvažiuoti parvairuoti automobilį, nes jį sustabdė policija. Jai atvykus policijos pareigūnai su broliu kalbėti neleido. Jie nurodė, tik kad jis yra įtariamas apsvaigęs nuo narkotikų. Ji prašė leisti jai parsivežti jį namo. Jai liepė nestresuoti. Ji sakiusi negadinti jauniems žmonėms gyvenimų, nes juos nuolat stabdo, daro kratas, baudžia. Brolis buvo susinervinęs, tačiau jai neatrodė apsvaigęs, nors ji žino, kad brolis kartais vartoja narkotines medžiagas. Ji pasirašė, kad pasiima automobilį ir išvažiavo. Nurodė, jog prieš 2-3 savaites viešbutyje buvo šventė. Ji tuomet matė, jog brolis R. Š. tada buvo parūkęs, nes iš išvaizdos jau žino, kada brolis parūkęs. Brolis išėjęs iš ligoninės vairuotojo pažymėjimą turėjo ir jai kategoriškai tvirtino, jog nieko nevartojo. R. Š. nuolat turi aukštą kraujo spaudimą.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 5 dalį administracinę atsakomybę užtraukia transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Nustatyti ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, teismas gali tik remdamasis įrodymais (ATPK 256 straipsnis). Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, būtent ji ir turi pasirūpinti, kad asmens kaltei patvirtinti būtų pateikti patikimi ir leistini įrodymai, o visi neaiškumai aiškinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 straipsnis).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. Š. neigia vairavęs automobilį būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, todėl būtina nustatyti ar surinkta pakankamai R. Š. kaltę patvirtinančių įrodymų, jog jis vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Iš surinktos pirminės medžiagos matyti, kad R. Š. kaltė grindžiama šiais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 1), Tauragės apskrities VPK Šilalės r. PK vyriausiųjų patrulių A. A., M. S. tarnybiniais pranešimais apie R. Š. padarytą teisės pažeidimą (b. l. 3, 4), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo (b. l. 5), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-N 2865/2016(01), kurioje nurodyta, kad R. Š. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties (b. l. 20), VšĮ Šilalės rajono ligoninės medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti akto Nr. 9 išvada, kad Š. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties, transporto priemonės vairuoti negali (b. l. 21).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintomis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, apsvaigimas – tai asmens psichikos būsena ar elgesio sutrikdymas, kuriuos sukelia pavartotos psichiką veikiančios medžiagos (narkotinės priemonės, psichotropinės ir kitos svaigiosios medžiagos), išskyrus etilo, metilo, propilo, butilo, amilo, heksilo alkoholį (toliau vadinama – alkoholis). Taigi, asmens apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų yra sietinas su tam tikra asmens pakitusia psichine būsena ar pakitusiu elgesio sutrikimu, kuriuos sukelia psichotropinės, narkotinės ar kitos psichiką veikiančios medžiagos. Kad nustatyti, jog buvo pavartota psichiką veikianti medžiaga ir ji sukėlė apsvaigimo būseną, atliekama medicininė apžiūra neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti. Medicininė apžiūra neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti – specialių žinių ir reikiamą kvalifikaciją turinčių visų rūšių asmens sveikatos priežiūros įstaigų asmens sveikatos priežiūros specialistų, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka suteikta teisė atlikti medicininę apžiūrą, pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką, suderintą su vidaus reikalų ministru, atliekami veiksmai, kuriais nustatoma, ar asmuo yra neblaivus (girtas) arba apsvaigęs.

Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 (toliau Metodikos) 2 p. nustatyta, kad medicininė apžiūra susideda iš bendros asmens būklės vertinimo, tiriamųjų medžiagų paėmimo, tiriamųjų medžiagų ištyrimo ir išvados formulavimo. Bendrą asmens būklės vertinimą atlieka gydytojai, tiriamųjų medžiagų paėmimą – slaugytojai arba klinikos laborantai, o tiriamųjų medžiagų ištyrimą – Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto toksikologijos laboratorijos teismo medicinos ekspertai (Metodikos 4 p.). Vadovaujantis Metodikos 6 p., gydytojas, vertindamas bendrą asmens būklę, užpildo patvirtintos formos Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktą, išskyrus skiltis „Tyrimo rezultatas“ ir „Išvada“. Šias skiltis jis užpildo gavęs atsakymą iš toksikologijos laboratorijos. Pagal tuo pačių įsakymu patvirtintą Bendros asmens būklės įvertinimo metodikos 2 p., numatyti požymiai, kuriems esant galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus ir/ar apsvaigęs, t.y. iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai. Esant nurodytiems požymiams, vertinama bendra asmens būklė: ar gali eiti tiesia linija – „pėda po pėdos“, ar stovėdamas gali pirštu pataikyti į nosies galą.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad policijos pareigūnai 2016 m. spalio 22 d. apie 22 val. pastebėję iš nuošalesnės vietos, kur renkasi jaunimas, išvažiuojantį automobilį „BMW 530“, valst. (duomenys neskelbtini) jį sustabdė. Policijos pareigūnai, bendraudami su automobilio vairuotoju R. Š., pastebėjo, jog jo akių vyzdžiai išsiplėtę, jautėsi saldus kvapas, jis sunkiai bendravo, todėl kilus įtarimui, jog R. Š. vairavo automobilį apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, pareigūnai kreipėsi į Všį Šilalės rajono savivaldybės ligoninės priėmimo skyrių. Priėmimo skyriuje budinti gydytoja V. M. atliko medicininę apžiūrą R. Š. apsvaigimui nustatyti ir užpildė Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktą. Iš akto matyti, jog patikrinimo metu R. Š. eisena taisyklinga, koordinacija gera, Rombergo pozoje tvirtas, dismetrijos požymių, vokų, pirštų virpėjimo nėra, kraujospūdis padidėjęs, vyzdžiai simetriški, platūs, sutrikusi konvergencija, nistagmo (nevalingų akių judesių) nėra, orientuotas, atmintis nesutrikusi, dėmesys geras, orientuotas laike, vietoje, savyje, mąstymas lėtas, nuoseklus, kalba lėta, tyli, rišli, mimika, gestikuliavimas atitinka situaciją, vangus. Gydytoja V. M. teisme paaiškino, jog nė vienas iš aukščiau nurodytų simptomų nėra specifinis simptomas būdingas apsvaigimui nuo narkotinių medžiagų. Iš aukščiau nurodytų požymių ji negalėtų nustatyti asmuo apsvaigęs ar ne. Paaiškino, jog akių paraudimą, gali lemti darbas prie kompiuterio, tamsi aplinka, vairavimas, vyzdžių platumą – prastas apšvietimas. Lėta kalba, mąstymas gali priklausyti nuo asmenybės. Tiek gydytoja V. M., tiek R. Š. sesuo J. R. teisme patvirtino, jog R. Š. serga hipertonine liga, dėl kurios jo kraujospūdis yra padidėjęs. Gydytojas J. M. gavęs Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą Nr. T-N 2865/2016(01), kurioje nurodyta, kad R. Š. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties, užpildė Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto skiltį „Išvada“ įrašydamas, kad R. Š. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties, transporto priemonės vairuoti negali. Teismo posėdžio metu pats gydytojas J. M. nurodė, jog jo išvada iš esmės buvo formali, t. y. perrašė tai, kas buvo nurodyta specialisto išvadoje, tačiau nesivadovavo gydytojos V. M. atlikta asmens apžiūra, nustatytais požymiais. Nors aukščiau minėtos Metodikos punktų nuostatos suponuoja, kad visapusiška medicininė apžiūra negali būti suprantama tik kaip vieno iš nurodytų veiksmų, sudarančių medicininę apžiūrą, atlikimas. Vertinant sistemiškai medicininė apžiūra yra veiksmų, kuriuos turi atlikti gydytojas, visuma ir tos visumos vertinimas. Medicininės apžiūros tikslą reikėtų vertinti plačiau, tai yra ne vieno rodmens nustatymas, bet nustatytų duomenų visumos vertinimas. Būtent ištyrus tiek bendrą asmens būklę, tiek tiriamąją medžiagą (kraują arba šlapimą), reikėtų įvertinti visus šiuos duomenis ir tik tada tikslinga formuluoti medicininės apžiūros akto išvadą dėl asmens blaivumo (neblaivumo), apsvaigimo (neapsvaigimo). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas sprendžia, kad medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu apsvaigimo būsenos konstatavimas buvo susietas vien tik su narkotinių medžiagų pėdsakų radimu R. Š. organizme, nors kaip matyti iš R. Š. būklės ir elgesio įvertinimo, apžiūros metu aiškių apsvaigimo požymių nekonstatuota. Ką teisme patvirtino ir gydytoja V. M.. Be to, su Medicininės apžiūros aktu R. Š. nesupažindintas ir nėra duomenų, kad jis atsisakė aktą pasirašyti.

R. Š. tvirtino, jog kartais parūko žolės, kanapių. Paskutinį kartą tai darė 2016 m. spalio 8 dieną, todėl šlapime ir rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgštis, nes kanapių pėdsakai organizme išlieka ilgą laiką. Gydytoja V. M. teisme patvirtino, jog kanapių pėdsakai žmogaus organizme gali išlikti iki 2-3 savaičių. Tikslų medžiagų koncentracijos kiekį gali parodyti kraujas. Šlapimas koncentracijos neparodo.

Kaip minėta, asmens apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų yra sietinas su tam tikra asmens pakitusia psichine būsena ar pakitusiu elgesio sutrikimu, kuriuos sukelia psichotropinės, narkotinės ar kitos psichiką veikiančios medžiagos. Byloje nustatyta, jog R. Š. kraujas tyrimams paimtas nebuvo. Vien tai, jog R. Š. šlapime buvo rasti kanapių skilimo produktų pėdsakai (tetrahidrokanabinolio karboksi rūgštis), savaime nelaikytina pakankamu pagrindu pripažinti, jog jis transporto priemonę vairavo apsvaigęs, tuo labiau, kad šlapime rasti kanapių pėdsakai gali išbūti 2-3 savaites. Priešingai, vien kažkada pavartotų kanapių faktas negali būti prilyginamas asmens apsvaigimui nuo šios medžiagos.

Jokių kitų objektyvių duomenų apie tai, jog R. Š. įvykio dieną transporto priemonę vairavo apsvaigęs, jo psichika ir elgesys buvo sutrikę nuo jo šlapime rastos narkotinės medžiagos, nėra. Nė vienas iš gydytojos apžiūros akte nustatytų požymių nesuteikia pagrindo įtarti, jog R. Š. apžiūros metu buvo apsvaigęs. Teismo nuomone, gydytojos surašytame akte nurodytų duomenų visuma apie R. Š. būseną ir jo veiksmus medicininės apžiūros metu neleidžia daryti kategoriškos išvados, jog R. Š. administracinio teisės pažeidimo metu buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų.

Policijos pareigūnai A. A. ir M. S. teisme nurodė, jog R. Š. akių vyzdžiai buvo išsiplėtę, jautėsi specifinis saldus kvapas, jis sunkiai bendravo, nesugebėjo dėstyti savo minčių, reakcija sulėtėjusi. Tačiau policijos pareigūnų įtarimą, jog R. Š. gali būti apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, paneigia VšĮ Šilalės rajono savivaldybės ligoninės gydytojos akte nurodyti duomenys, jog R. Š. elgesys patikrinimo metu normalus, judesiai koordinuoti, mąstymas nuoseklus, kalba rišli, dėmesys geras.

Darytina išvada, kad bylos medžiaga nepatvirtina administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytų aplinkybių ir jų pagrindu suformuluoto kaltinimo dėl vairavimo apsvaigus. Pabrėžtina, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Teismų praktikoje pripažįstama, jog administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, todėl ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent kaltinimą pateikusiai institucijai, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Teismas, išnagrinėjęs byloje esančius duomenis, liudytojų paaiškinimus ir išklausęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus, konstatuoja, kad byloje nėra pakankamai objektyvių ir patikimų duomenų, leidžiančių daryti neginčijamą išvadą, jog R. Š. 2016 m. spalio 22 d. transporto priemonę vairavo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikos numatytos ATPK 126 straipsnio 5 dalyje nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Administracinio teisės pažeidimo protokole R. Š. kaltinamas padaręs ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje numatytą pažeidimą, t. y. nepateikęs policijos pareigūnams vairuotojo pažymėjimo.

KET 16 punktas numato, kad motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros (toliau – privalomoji techninė apžiūra) dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau – privalomasis draudimas) liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir Taisyklių nustatytus dokumentus. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 82 dalyje nurodyta, jog vairuotojas – asmuo, vairuojantis transporto priemonę. Vairuotojams prilyginami asmenys, dalyvaujantys eisme pagal šiame įstatyme nustatytus papildomus reikalavimus (vadeliotojai, raiteliai, asmenys, varantys keliu gyvulius ar paukščius), taip pat asmenys, kurie moko vairuoti.

R. Š. paaiškino, jog 2016 m. spalio 22 d. sustabdytas policijos pareigūnų, jis pateikė pareigūno prašomą vairuotojo pažymėjimą ir kitus dokumentus. Vairuotojo pažymėjimo su savimi jis neturėjo 2016 m. gruodžio 7 d., kuomet jį einantį gatve susistabdė policijos pareigūnai protokolo surašymui ir pareikalavo pateikti vairuotojo pažymėjimą. Policijos pareigūnas A. A. teisme patvirtino, jog 2016 m. spalio 22 d. R. Š. su savimi turėjo ir jam pateikė vairuotojo pažymėjimą. Taip pat pripažino, jog 2016 m. gruodžio 7 d., R. Š. pareikalavo pateikti vairuotojo pažymėjimą, kai pastarasis automobilio nevairavo.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, darytina išvada, jog 2016 m. gruodžio 7 d., kuomet R. Š. nepateikė vairuotojo pažymėjimo, jis transporto priemonės nevairavo, todėl ir neprivalėjo pateikti policijos pareigūnui jo reikalaujamą vairuotojo pažymėjimą, kadangi tokio pobūdžio dokumentus policijos pareigūnas galėjo reikalauti pateikti tik iš asmens, vairuojančio transporto priemonę. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas,

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną R. Š. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 5 dalį, 124¹ straipsnio 8 dalį nutraukti, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Šilalės rajono apylinkės teismą.