- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-27
- Bylos Nr.
- e2S-3104-661/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22400-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Atsakovas
- UAB „Baugasta“
- Pareiškėjas
- UAB „Eurotinklai“
- Kreditorius
- UAB „Eurotinklai“
- Skolininkas
- UAB „Bugasta“
- Kategorijos
- 3.5.14Vykdomasis raštas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Baugasta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo pagal pareiškėjo UAB „Eurotinklai“ prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB „Eurotinklai“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkui UAB „Bugasta“ (buvęs pavadinimas UAB „Garantas“) dėl skolos priteisimo.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 23 d. teismo įsakymas ir patvirtinta kreditoriaus UAB „Eurotinklai“ ir skolininko UAB „Garantas“ 2018 m. rugpjūčio 23 d. taikos sutartis nutartyje nurodytomis sąlygomis.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas UAB „Eurotinklai“ pateikė teismui prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB „Eurotinklai“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkui UAB „Bugasta“ (buvęs pavadinimas UAB „Garantas“) dėl skolos priteisimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 31 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino ir išdavė vykdomąjį raštą.
4. Iš byloje esančių duomenų teismas padarė išvadą, kad UAB „Bugasta” (buvęs pavadinimas UAB „Garantas”) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi civilinėje byloje eL2-28501-964/2018 patvirtintos Taikos sutarties iki 2018 m. spalio 15 d. neįvykdė, todėl teismas išdavė vykdomąjį dokumentą dėl 51 714,31 Eur skolos, 2 132,26 Eur palūkanų, 200 Eur atstovavimo išlaidų, 64,50 kitų bylinėjimosi išlaidų, bei 2 000 Eur baudos išieškojimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Skolininkas UAB „Bugasta“ atskiruoju skundu prašo panaikinti 2018-10-31 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje eL228501-964/2018 ir klausimą išspręsti iš esmės - atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą arba perduoti klausimą iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui; Pakeisti 2018-10-31 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje eL228501-964/2018 vykdymo tvarką - nustatyti, kad taikos sutarties sąlygos turi būti įvykdytos iki 2018-12-31. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Ieškovo reikalavimas išduoti vykdomąjį raštą dėl baudos išieškojimo yra nepagrįstas. Šis reikalavimas gali būti realizuotas tik ginčo teisenos tvarka, kreipiantis į teismą su ieškiniu dėl netesybų priteisimo
5.2. Netesybų ir/ar nuostolių dydis konkrečiu atveju galėtų būti nustatytas tik nagrinėjant bylą iš esmės, todėl ieškovas savo teisę pagal taikos sutartį galėtų realizuoti tik kreipdamasis į teismą ginčo teisenos tvarka. Dėl to nėra pagrindo išduoti vykdomąjį raštą pagal šį ieškovo prašymą. Atsižvelgiant į tai, kad 201810-31 nutartyje nurodytas vykdomojo rašto turinys yra perteklinis, todėl nepagrįsta yra visa skundžiama nutartis ir todėl yra naikintina.
5.3. Atsakovas dėl vykdomojo rašto išdavimo kreipėsi 2018-10-15, tai yra dar net nepasibaigus terminui per kurį turėjo būti įvykdyta taikos sutartis. Šią dieną taikos sutartyje nustatytas terminas yra pažeistas nežymiai. Šiuo atveju atsakovui turėtų būti sudaryta galimybė be priverstinio teismo sprendimo vykdymo įvykdyti teismo nutartį šioje byloje.
Atsiliepimas
6. Ieškovas UAB „Eurotinklai“ atsiliepimu į pateiktą atskirąjį skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, skirti atsakovui baudą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Šalys taikos sutarties 6 punkte nurodė: „Šalys pareiškia ir patvirtina, kad šioje taikos sutartyje nurodomos baudos dydis yra protingas ir pagrįstas, atsižvelgiant į šios sąlygos esminę reikšmę ir svarbą šalims;“. Atsakovė atskirajame skunde nepateikia jokių argumentų jog bauda apskritai neturėtų būti mokama. Ji tik formaliai cituoja teisės aktus ir su tuo susijusią teisminę praktiką, kalbančia apie tai, kad turi būti sprendžiamas baudos dydžio adekvatumo klausimas. Priešingai, šalys įsivertinusios visas aplinkybes, pačios nutarė nustatyti tokį baudos dydį už visą neįvykdytą prievolę. Atsakovė neįvykdė visos prievolės, o šalys pačios nurodė, kad tokia bauda yra protinga ir pagrįsta atsižvelgiant į taikos sutarties sumą.
6.2. Skolininko nurodomos bylos, kurioje suformuluota atsakovės nurodoma teisės taikymo taisyklė, ir ši byla tiek teisės taikymo, tiek fakto aspektu nesutampa. Kaip jau nurodyta, to nekvestionuoja ir Atsakovė, nėra ginčo tarp šalių, jog Taikos sutartis neįvykdyta, taigi, nėra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje įvardijamos sąlygos – ginčo tarp šalių vykdymo procese. Tuo labiau, jog Atsakovė, teismui sudarius jai galimybę atsakyti į prašymą dėl vykdomojo dokumento išdavimo, šia teise nepasinaudojo. Ginčo, dėl baudos dydžio ar apskritai šio mokėjimo, taip pat nėra. Atsakovė nieko apie tai nepasisako. Taigi, visa to pasekmėje, taikyti ir remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-372-2010, kaip teisės aiškinimo taisykle, negalime.
6.3. Atsakovė siekia panaikinti visą teismo nutartį, kuria nuspręsta išduoti vykdomąjį dokumentą. Tačiau jokių argumentų, kodėl reikėtų naikinti visą nutartį – nepateikiama.
Šalies argumentai
6.4. Atsakovė pateikdama Atskirąjį skundą dėl visos Teismo nutarties negaliojimo, tai yra siekdama panaikinti visa teismo nutartį, nors fe facto nesutikdama tik su dalimi, ir nepateikdama ne vieno argumento, kodėl ji turi būti naikinama visa, iš esmės piktnaudžiauja procesu, vilkina laiką, ko pasekmėje, taikytinas CPK 95 str. Ir Atsakovei skirtina bauda, iki 50 proc. šios sumoks priskiriant kreditoriui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
8. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalys taikos sutarties 5 punktu sutarė jog: Skolininkei vėluojant sumokėti taikos sutarties 1-2 punktuose nurodytas sumas daugiau kaip 5 darbo dienas, kreditorė be atskiro įspėjimo įgyja teisę kreiptis į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą dėl likusios visos nesumokėtos sumos, nurodytos taikos 1-2 punktuose. Skolininkė iki taikos sutarties 4 punkte nurodyto termino (2018-10-15) nesumokėjusi arba nepilnai sumokėjusi sutarties 1-2 punktuose nurodytas sumas, įsipareigoja papildomai sumokėti kreditorei 2 000 Eur dydžio baudą;
9. Taikos sutarties 6 p. šalys patvirtino, kad šioje taikos sutartyje nurodomos baudos dydis yra protingas ir pagrįstas, atsižvelgiant į šios sąlygos esminę reikšmę ir svarbą šalims.
10. CPK 140 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šalys bet kurioje proceso stadijoje gali pačios išspręsti byloje kilusį ginčą ir padarydamos viena kitai nuolaidas sudaryti taikos sutartį, kurią teismui patvirtinus, byla nutraukiama. Teismas, prieš tvirtindamas taikos sutartį, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar ji neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms bei viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Todėl dispozityvumo principas nėra absoliutus ir tam tikrais įstatyme nustatytais atvejais gali būti ribojamas. CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui.
11. Sudaromai taikos sutarčiai taikomi visi bendrieji sutarčių teisės institutai. Taikos sutarties ypatumas yra tas, kad, teismui ją patvirtinus, sutartis įgyja res judicata galią, tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka. Taigi, taikos sutarties, kurios sudarymas, patvirtinimas ir vykdymas nustatytas materialiosios ir proceso teisės normų, ypatumas yra tas, kad, taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka.
12. Taikos sutarties šalys, kaip ir kitų sutarčių šalys, turi teisę nustatyti sutartyje pagrindines ir papildomas prievoles, t. y. pagrindinių sutarties prievolių įvykdymo užtikrinimo būdą, tarp jų ir netesybas, kuriomis užtikrinamas sąžiningos šalies praradimų kompensavimas tuo atveju, kai kita šalis vengia vykdyti ar netinkamai vykdo taikos sutarties pagrindines prievoles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2010). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 5 punkte nustatytos 2000 eurų dydžio netesybos, yra prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, kurio, kaip minėta, nedraudžiama nustatyti sutartyje.
13. Jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką, nekeisdamas šalių susitarimo esmės (CPK 646 straipsnio 3 dalis).
14. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad aplinkybė, jog pagal teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka, nereiškia, kad, vykdant teismo patvirtintą taikos sutartį, negali atsirasti materialieji teisiniai pagrindai ir procesinės prielaidos naujam ginčui, kuris spręstinas teismo tvarka; teismo patvirtintos taikos sutarties vykdymo proceso metu tarp šalių kilus ginčui dėl pagrindinių sutarties sąlygų pažeidimo ir netesybų už tai mokėjimo, suinteresuotai šaliai atsiranda materialinis teisinis pagrindas ir procesinės prielaidos kreiptis į teismą su ieškiniu dėl netesybų priteisimo ir vykdomasis raštas gali būti išduodamas tik vykdant šiuo klausimu priimtą teismo sprendimą. Analogiškos nuostatos buvo laikomasi ir kitoje kasacinio teismo nutartyje – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-481/2010, kurioje taip pat nurodyta, kad reikalavimai dėl taikos sutarties pažeidimo ir kylančių teisinių padarinių, jų faktinis ir teisinis pagrindai negali būti išnagrinėti vykdymo proceso tvarka vykdomojoje byloje dalyvaujant antstoliui, o turi būti sprendžiami atskiroje civilinėje byloje ieškinio teisenos tvarka.
15. Dėl šio, pirmosios instancijos teismo nutartis yra keistina, pašalinant iš jos rezoliucinės dalies frazę: „ bei 2 000 Eur baudos“.
16. Atsakovas nurodo, kad nagrinėjamos civilinės bylos ir ieškovo nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. civilinės bylos Nr. 3K-3-372/2010 nurodomos aplinkybės nesutampa.
17. Tiek kasacinis teismas, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą pabrėžė, kad ankstesni teismų sprendimai gali būti taikomi vėliau nagrinėjamose bylose tik tuo atveju, jei jie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos. Kasacinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, nekuria ir neformuoja „bendro pobūdžio išaiškinimų“, kurie galėtų būti taikomi visose bylose, nepriklausomai nuo jų faktinių aplinkybių. Teismai ne kuria, o taiko teisę.
18. Pažymėtina, kad šioje civilinėje byloje keliamas teismo nutartimi patvirtintos šalių taikos sutarties nevykdymo teisinių padarinių klausimas. Teismas patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, kurioje taip pat buvo patvirtinta ir šios sutarties nevykdymo pasekmė – netesybos. Ieškovas kreipėsi į teismą su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo, kuriame taip pat turi būti įrašytos ir netesybos.
19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2010 keliamas teismo nutartimi patvirtintos šalių taikos sutarties nevykdymo teisinių padarinių klausimas. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 28 d. nutartimi buvo patvirtinta 2009 m. gegužės 7 d. bylos šalių sudaryta taikos sutartis. Pagal vieną šios sutarties sąlygą atsakovas privalėjo taikos sutartyje nustatytu terminu sumokėti ieškovui tam tikrą sumą. Nustatytu terminu atsakovas sumokėjo tik dalį sumos, taip tinkamai įvykdydamas tik dalį sutartinės prievolės. Kadangi taikos sutartyje nustatyta, kad numatytų atsiskaitymo sąlygų neįvykdymas laikytinas esminiu taikos sutarties pažeidimu, tai, ieškovo teigimu, sutartį pažeidusi šalis (atsakovas) privalo sumokėti sutartyje nustatyto dydžio netesybas - sutartinę baudą.
20. Tai gi, nagrinėjamo klausimo aspektu, t.y. taikos sutarties netinkamo vykdymo teisinių padarinių – netesybų, perkėlimo į vykdomąjį raštą išduodamą dėl teismo patvirtintos taikos sutartis netinkamo vykdymo, bylos yra labai panašios, todėl remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2010 šiuo atveju galima.
21. Skolininkas taip pat prašo panaikinti visą nutartį, motyvuodamas tuo, kad skundžiama nutartimi yra išduodamas perteklinis vykdomasis raštas. Tačiau sutikti su tokiais apelianto teiginiais nėra jokio teisinio pagrindo. Apeliantas nenurodė visiškai jokių aplinkybių dėl tinkamai vykdomos šalių sudarytos taikos sutarties, todėl teismas pagrįstai sprendė dėl vykdomojo rašto išdavimo skolininkui tinkamai nevykdant šalių sudarytos taikos sutarties. Kita vertus, aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas nutartimi išdavė perteklinį vykdomąjį raštą savaime nereiškia, jog ši nutartis yra naikintina. CPK 337 str. 4 p. numato apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisę savo nutartimi pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, kas šiuo atveju ir buvo padaryta.
22. Apeliantas atskirajame skundė pateikė naują prašymą - išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, kuris nebuvo nagrinėtas pirmosios instancijos teisme. CPK 312 str. numato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. CPK 338 str. numato, kad Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. Įvertinus išdėstytą, apelianto naujai byloje pateiktą prašymą atsisakytina priimti.
23. Atsakovas UAB „Eurotinklai“ prašo skirti UAB „Bugasta“ (buvęs pavadinimas UAB „Garantas“ baudą iki 5000 EUR, skiriant 50 proc. baudos kreditoriui. Nurodė, jog Atsakovė pateikdama Atskirąjį skundą dėl visos Teismo nutarties negaliojimo, tai yra siekdama panaikinti visa teismo nutartį, nors de facto nesutikdama tik su dalimi, ir nepateikdama ne vieno argumento, kodėl ji turi būti naikinama visa, iš esmės piktnaudžiauja procesu, vilkina laiką, ko pasekmėje, taikytinas CPK 95 str. ir Atsakovei skirtina bauda, iki 50 proc. šios sumoks priskiriant kreditoriui.
24. Pagal kasacinio teismo praktiką vertinant, ar naudojimasis įstatymų suteikta teise kreiptis teisminės gynybos, gali būti pripažįstamas neteisėta veika CK 6.246 straipsnio aspektu, pažymėtina, kad esminę reikšmę turi šalies kreipimosi teisminės gynybos aplinkybės, kurios vertintinos tuo aspektu ir tik tiek, kiek tai reikšminga konstatuojant, ar nėra aiškiai išreikšto piktnaudžiavimo teise, atidumo ir rūpestingumo imperatyvų sąmoningo nepaisymo; tai teismui būtų pagrindas spręsti dėl civilinės atsakomybės už žalą, padarytą piktnaudžiaujant teise, taikymo (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Šiuos imperatyvus pažeidžiančiais veiksmais būtų pagrindas pripažinti tokį kreipimąsi dėl pažeistų teisių gynimo, kai šalies teisinis statusas ir kitos aplinkybės rodytų, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, tokioje situacijoje teisminės gynybos nesikreiptų. Iš byloje esančių duomenų, matyti, kad pagrindinis apelianto reikalavimas, dėl kurio jis pateikė ir motyvus, apeliacinės instancijos teismo buvo patenkintas. Todėl laikyti, kad apeliantas teikdamas atskirąjį skundą piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis nėra pagrindo. Aplinkybė, kad apelianto skundas likusioje dalyje yra atmetamas kaip nepagrįstas, nesudaro pagrindo kitaip vertinti apelianto procesinio elgesio CPK 95 str. prasme.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. nutarties rezoliucinę dalį pakeisti pašalinant iš jos frazę: „ bei 2 000 Eur baudos“. Ir išdėstyti ją taip:
„Išduoti UAB „Eurotinklai“ į. k. 302547117, vykdomąjį raštą dėl 51 714,31 Eur skolos, 2 132,26 Eur palūkanų, 200 Eur, atstovavimo išlaidų, 64,50 Eur žyminio mokesčio išieškojimo iš UAB „Bugasta“ (buvęs pavadinimas UAB „Garantas“), į. k. 120017944, kreditoriaus UAB „Eurotinklai“ naudai pagal šalių sudarytą taikos sutartį, patvirtintą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi. „