Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Viktoras Preikšas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. V. (D.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. nu­ta­ri­mo D. V. (D.) administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. V. (D.) apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis spren­dimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnai ir objektyviai išaiš­ki­namos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 str. 2 d. nuos­tatos rei­ka­lau­ja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įver­tintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 str. 1 d., organas (parei­gū­nas), na­gri­nėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo pa­da­rytas adminis­tra­ci­nis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauk­tinas admi­nis­tracinėn atsa­ko­my­bėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas tur­tinis nuos­to­lis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas D. V. (D.) administracinio teisės pažeidimo bylą ir nustatydamas teisiškai reikšmingas ap­lin­­ky­bes, ne­tin­­ka­mai įvertino surinktų įrodymų pakankamumą, jų logiškumą, įrodymų šaltinių pati­ki­mu­mą. Pri­­im­damas sprendimą dėl D. V. (D.) kaltės padarius ATPK 187 str. 2 d. nu­matytą ad­mi­nistracinės tei­sės pa­žei­di­mą, apylinkės teismas neišsiaiškino visų reikšmingų by­los ap­lin­kybių, nepašalino by­loje iškilusių prieš­ta­ravimų, nesurinko visų administra­ci­nėn at­sa­ko­my­bėn traukiamo asmens kaltę patvirtinančių ar pa­nei­giančių įrodymų.

Pirmosios instancijos teismas D. V. (D.) nubaudė, kvalifikuodamas jos veiką pagal ATPK 187 str. 2 d., tačiau teismas byloje tinkamai neištyrė visų aplinkybių. D. V. (D.) savo kaltę pripažįsta tik iš dalies, byloje nėra jos rašytinio paaiškinimo, ji nebuvo apklausta teismo posėdžio metu, apeliaciniame skunde savo kaltę iš dalies neigia. Administracinio teisės pažeidimo protokole pažymėta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pasirašyti atsisakė, tačiau pažymėtina, jog D. V. (D.) buvo neblaivi (2,99 promilės), todėl galėjo tinkamai nesuvokti surašyto protokolo esmės bei neįsiminti bylos nagrinėjimo teisme datos ir laiko. Aukštesnysis teismas spren­džia, kad šio įvykio aplinkybės turi būti išsiaiškintos, ištirtos, ir tik po to padarytos atitinkamos iš­vados bei pri­imtas sprendimas dėl asmens kaltumo ar nekal­tumo.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, neapklausęs teisme administracinėn atsako­my­bėn traukiamo asmens, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos, pagal kurią teisme be­tar­piškai turi būti ap­klausiami asmenys, kurių parodymai yra svarbūs, ypač tuomet, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, na­grinėdamas bylą, pri­va­lo tiesiogiai ištirti bylos įro­dy­mus: išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, spe­cia­listų paaiškinimus, eksperto išvadas, susipažinti su rašytiniais įro­dy­mais, apžiūrėti daiktinius įro­dy­mus. Konstatuoti tam tikro fak­to buvimą ar nebuvimą galima tik re­miantis byloje surinktų įro­dymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių gau­nama skirtinga informacija, sprendimas pri­ima­mas nustačius, kurie iš duo­menų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių.

Vadovaujantis ATPK 256 str. 3 d., pirmosios instancijos teismui, nagrinė­jan­čiam adminis­tra­cinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visa­pu­siš­kai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. ge­gužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pa­žei­di­mų bylų teisenoje teis­mas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o tei­sin­gumo vykdymas negali pri­klau­syti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pir­mo­sios instancijos teismas pažeidė ad­mi­nis­­tra­ci­nių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinius – visa­pu­siškai, pilnai ir objektyviai išaiš­kin­ti kiek­vie­nos bylos aplinkybes, išspręsti jas tiksliai pagal įsta­ty­mus (ATPK 248 str.). Dėl pa­mi­nė­tų pro­cesinių teisės normų pažeidimų byla galėjo būti neteisingai išspręsta, todėl skundžiamas nu­tar­i­mas negali būti laikomas teisėtu.

Nagrinėdamas admi­nis­tracinio teisės pažeidimo bylą apeliacine tvarka, apygardos teismas įrodymus tik vertina, o rinkti jų negali, nes to nenumato ATPK 256 str. 3 d., todėl pats negali pa­ša­lin­ti apylinkės teismo padarytų trūkumų. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas Kauno apylinkės nu­ta­ri­mas nai­ki­namas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios ins­tancijos teis­mui nagrinėti iš naujo. Esant tokioms aplinkybėms, kiti apeliacinio skundo motyvai yra never­ti­na­mi, kad tai neda­rytų įtakos bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau į juos turi būti atsižvelgta iš naujo nagrinėjant bylą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

D. V. (D.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. nutarimą panaikinti ir D. V. (D.) admi­nis­tra­cinio teisės pažeidimo bylą grąžinti pirmosios instancijos teis­mui nagrinėti iš naujo.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.