Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vitos Valeckaitės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. I. (S. I.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. 22S-164697, kuriuo pareiškėjas įpareigotas savanoriškai išvykti į Tadžikistano Respubliką, teisėtumo ir pagrįstumo.

Proceso dalyvių paaiškinimais ir rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjui 2021 m. spalio 5 d. buvo išduota nacionalinė viza darbo pagrindu, tačiau, nutraukus darbo santykius su dėl vizos išdavimo tarpininkavusia UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, nacionalinė viza 2022 m. kovo 9 d. buvo panaikinta.

Pareiškėjas, atstovaujamas advokato, 2022 m. liepos 27 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Nr. 2207-LLG-805 tuo pagrindu, kad ketina MB ,,(duomenys neskelbtini)“ dirbti (duomenys neskelbtini).

Migracijos departamentas 2022 m. rugsėjo 6 d. per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS) pareiškėjui ir MB ,,(duomenys neskelbtini)“ išsiuntė pranešimą Nr. 22SD8778, kuriame informavo, kad Migracijos departamento Imigracijos skyrius, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir kartu pateiktus dokumentus, nustatė, kad nepakanka šį prašymą pagrindžiančių duomenų ir (ar) dokumentų sprendimui dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo priimti. Atsižvelgdamas į tai prašė ne vėliau kaip iki 2022 m. rugsėjo 28 d. pateikti: 1) pareiškėjo 2020 m. lapkričio 23 d. (duomenys neskelbtini) kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini); 2) su ankstesniu darbdaviu UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sudarytos darbo sutarties skaitmeninę kopiją; 3) išsamų paaiškinimą, kokiomis aplinkybėmis pareiškėjas rado darbo pasiūlymą MB ,,(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė); 4) dokumentus, kurie patvirtintų Bendrovės vykdomą ekonominę veiklą statybų sektoriuje: 2022 m. sausio 1 d. – 2022 m. rugsėjo 1 d. laikotarpio banko sąskaitos išrašą bei tuo pačiu laikotarpiu išrašytų ir gautų sąskaitų faktūrų registrą; ūkines komercines sutartis ir jų vykdymą patvirtinančius dokumentus; kitus dokumentus, patvirtinančius vykdomą statybų veiklą. Be kita ko, pažymėjo, kad vadovaujantis Įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi, pareiškėjo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo terminas sustabdomas nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos ir bus atnaujintas nuo reikiamų duomenų ir dokumentų gavimo dienos, taip pat, kad nustatytu terminus nepateikus dokumentų išduoti leidimą laikinai gyventi bus atsisakyta išduoti.

Migracijos departamentas 2022 m. spalio 10 d. priėmė sprendimą Nr. 22S137371 (toliau – ir 2022 m. spalio 10 d. sprendimas), kuriuo nusprendė atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 13 punktu, kadangi jis per nustatytą terminą nepateikė prašymą išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pagrindžiančių duomenų ir (ar) dokumentų. Sprendime atkreipė dėmesį, kad pareiškėjui iki 2022 m. rugsėjo 28 d. nepateikus jokių papildomų dokumentų, Migracijos departamentas 2022 m. spalio 3 d. per MIGRIS informavo pareiškėją ir Bendrovę, jog prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimas lieka sustabdytas bei kad iki 2022 m. spalio 7 d. pratęsiamas terminas papildomiems dokumentams, nurodytiems Migracijos departamento 2022 m. rugsėjo 6 d. rašte, pateikti. Pareiškėjui ir Bendrovei buvo sudaryta galimybė pateikti papildomus dokumentus, tačiau ja pasinaudota nebuvo. Pažymėjo, kad sprendimo priėmimo metu pareiškėjas darbo santykių nei su vienu Lietuvos Respublikoje registruotu darbdaviu neturi, taigi ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika neegzistuoja, taip pat nenustatyta, jog pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje – apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo posėdyje tiek pats pareiškėjas, tiek ir jo atstovas nurodė ir patvirtino, kad Migracijos departamento 2022 m. spalio 10 d. sprendimas iki šiol nėra apskųstas teismui ir nėra nuginčytas. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovo sprendimas, kuriuo buvo nuspręsta atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi, buvo atsiųstas jo paties nurodytu elektroninio pašto adresu, tačiau pateikto dokumento jam nepavyko atidaryti, todėl, prašydamas pagalbos šiuo klausimu, jis kreipėsi į jį atstovaujantį advokatą ir Bendrovę, tačiau pagalba jam nebuvo suteikta. Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad, siekdamas gauti 2022 m. spalio 10 d. sprendimą, jis kartu su pareiškėju buvo nuvykęs į Migracijos departamentą, tačiau jiems pastarasis sprendimas nebuvo pateiktas, o jie gavo tik ginčijamą Sprendimą. Pareiškėjo atstovas patvirtino, kad į Migracijos departamentą dėl 2022 m. spalio 10 d. sprendimo gavimo į atsakovą papildomai nesikreipė, nes dėl šio sprendimo esmės ir jį pagrindžiančių argumentų ketino išsiaiškinti šios administracinės bylos nagrinėjimo metu. 2023 m. kovo 13 d. vykusiame teismo posėdyje pareiškėjo atstovas ir toliau teigė, kad 2022 m. spalio 10 d. sprendimo turinys jam nėra žinomas, nors atsakovas į šią administracinę bylą, kuri yra elektroninė, jį pateikė 2023 m. vasario 1 d. kaip vieną iš atsiliepimo priedų. Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje parašytas paaiškinti, dėl kokių priežasčių nebuvo pateiktas savarankiškas skundas arba patikslintas skundas nagrinėjamoje byloje dėl minėto sprendimo nuginčijimo nurodė, kad tik nagrinėjamoje byloje ketino išsiaiškinti tokio sprendimo priėmimo priežastis, argumentus, motyvus ir tik tuomet spręsti, ar tikslinga reikšti reikalavimą dėl 2022 m. spalio 10 d. sprendimo panaikinimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo atstovo nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje yra manipuliuojama aplinkybėmis tiek apie pareiškėjo, tiek ir jo atstovo nežinojimą apie priimtą 2022 m. spalio 10 d. sprendimą bei jo priėmimo pagrindus, nes pareiškėjui minėtas sprendimas buvo išsiųstas jo paties nurodytu elektroniniu paštu, o jo turinys jiems akivaizdžiai tapo žinomas nagrinėjamoje byloje Migracijos departamentui pateikus atsiliepimą, prie jo pridedant šį sprendimą. Net jeigu ir būtų vertinama, kad pareiškėjui, kurį atstovavo jam teisines paslaugas teikęs advokatas, apie atsakovo priimtą 2022 m. spalio 10 d. sprendimą tapo žinoma tik Migracijos departamentui pateikus atsiliepimą nagrinėjamoje byloje, jis turėjo teisę tikslinti skundo reikalavimus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje nustatytu terminu, t. y. per 14 kalendorinių dienų nuo atsakovo atsiliepimo gavimo dienos, tačiau jokių veiksmų, siekdamas įgyvendinti šią jam įstatymo suteiktą teisę, nesiėmė iki pat šios bylos nagrinėjimo iš esmės (2023 m. kovo 13 d.), nors ir buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko (advokato), kuriam minėtos teisės aktų nuostatos turi būti žinomos, taip pat turi būti žinomos ir atitinkamos procesinių veiksmų neatlikimo pasekmės (šiuo atveju nesiimant jokių veiksmų, siekiant nuginčyti atsakovo 2022 m. spalio 10 d. sprendimą). Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija dėl Migracijos departamento 2022 m. spalio 10 d. sprendimo nepasisako ir jo teisėtumo bei pagrįstumo nevertina, be kita ko, pažymėdama tai, kad pareiškėjas ir jo atstovas nepateikė jokių jų teismo posėdžio metu nurodytus teiginius patvirtinančių įrodymų apie tai, kad tiek pareiškėjas, tiek Bendrovė pateikė atsakovui papildomus duomenis ir įrodymus, nurodytus Migracijos departamento 2022 m. rugsėjo 6 d. pranešime Nr. 22SD8778, kuriems pateikti terminas papildomai buvo pratęstas iki 2022 m. spalio 7 d. ir kurie turėjo esminę reikšmę atsakovui priimant sprendimą dėl pareiškėjo 2022 m. liepos 27 d. pateikto prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad jis ketina MB ,,(duomenys neskelbtini)“ dirbti (duomenys neskelbtini).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pats pareiškėjas 2022 m. gruodžio 19 d., t. y. ginčijamo Sprendimo priėmimo dieną, Migracijos departamentui pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad Lietuvoje yra nelegaliai, kaip vienintelę priežastį nurodydamas jo neteisėtą atleidimą iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, teigdamas, kad apie jam išduotos vizos panaikinimą nieko nežinojo.

Migracijos departamentas atliko pareiškėjo apklausą ir 2022 m. gruodžio 19 d. užpildė užsieniečio apklausos lapą, kuriame nurodė asmeninius pareiškėjo duomenis, adresą Lietuvoje, pragyvenimo šaltinį. Papildomai pažymėjo, kad pareiškėjas nurodė, jog į Lietuvą atvyko darbo tikslais, tačiau nepagrįstai buvo atleistas.

Migracijos departamento Vilniaus skyriaus vyresnioji specialistė 2021 m. gruodžio 19 d. Migracijos departamento Vilniaus skyriaus direktoriui pateikė tarnybinį pranešimą ,,Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio S. I.“ , kuriame nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nuo 2022 m. kovo 9 d. Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, tikslinga priimti sprendimą dėl pareiškėjo grąžinimo į Tadžikistano Respubliką.

Migracijos departamentas 2022 m. gruodžio 19 d. priėmė sprendimą Nr. 22S164697, kuriuo, vadovaudamasis Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsnio 1, 3¹ ir 6 dalimis, atsižvelgdamas į Įstatymo 128 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes ir į tai, kad nenustatyta Įstatymo 13 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų priežasčių, dėl kurių būtų draudžiama grąžinti į užsienio valstybę, nusprendė grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę, t. y. įpareigoti savanoriškai išvykti į Tadžikistaną, nes pareiškėjui panaikinta viza.

Pagal Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 1 punktą priimamas sprendimas grąžinti užsienietį į užsienio valstybę, kai jam panaikintas ar atšauktas kelionės leidimas arba viza.

Pagal Įstatymo 127 straipsnio 1 dalį sprendime grąžinti užsienietį į užsienio valstybę, įvertinus užsieniečio galimybes kuo greičiau išvykti ir jeigu jis bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis grąžinimo į užsienio valstybę klausimu, nustatomas nuo 7 iki 30 dienų terminas, kuris skaičiuojamas nuo sprendimo įteikimo užsieniečiui dienos ir per kurį užsienietis įpareigojamas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos. Pagal to paties straipsnio 3¹ dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, sprendime grąžinti užsienietį į užsienio valstybę arba įpareigojime išvykti iš Lietuvos Respublikos jam gali būti nustatytas trumpesnis negu 7 dienų terminas, per kurį užsienietis įpareigojamas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, arba terminas savanoriškai išvykti nesuteikiamas. Pagal to paties straipsnio 4 dalį sprendimą dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos priima institucija, nustačiusi užsieniečio įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos pagrindą, – Migracijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba, o jo įvykdymą kontroliuoja Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

Pagal Įstatymo 128 straipsnio 1 dalį priimant įpareigojimą išvykti iš Lietuvos Respublikos, sprendimą grąžinti užsienietį į užsienio valstybę arba išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, atsižvelgiama į jo: 1) buvimo Lietuvos Respublikoje laiką; 2) šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje; 3) esamus socialinius, ekonominius ir kitus ryšius su Lietuvos Respublika, taip pat į tai, ar jis turi nepilnamečių vaikų, kurie mokosi Lietuvos Respublikoje pagal formaliojo švietimo programą (programas); 4) padaryto teisės pažeidimo pavojingumo pobūdį ir mastą. Pagal Įstatymo 130 straipsnio 1 dalį draudžiama išsiųsti arba grąžinti užsienietį į valstybę, kurioje jo gyvybei ar laisvei gresia pavojus arba jis gali būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, arba į valstybę, iš kurios jis gali būti vėliau nusiųstas į tokią valstybę. Pagal to paties straipsnio 2 dalį užsienietis neišsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos arba negrąžinamas į valstybę, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad joje užsienietis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas.

Kaip jau minėta, pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko ir buvo joje teisėtai, turėdamas Lietuvos Respublikos nacionalinę vizą D Nr. (duomenys neskelbtini), galiojusią nuo 2021 m. spalio 15 d. iki 2022 m. gegužės 2 d., išduotą vadovaujantis Vizos aprašo 70.6 papunkčio nuostatomis (užsienietis, atvykstantis į Lietuvą dirbti ir turintis Užimtumo tarnybos išduotą leidimą dirbti Lietuvoje). Nutraukus darbo santykius su dėl vizos išdavimo tarpininkavusia įmone, nacionalinė viza 2022 m. kovo 9 d. buvo panaikinta, todėl atsakovas pagrįstai taikė imperatyvią Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą ir skundžiamu Sprendimu pagrįstai įpareigojo pareiškėją per 30 dienų nuo Sprendimo įteikimo savanoriškai išvykti į Tadžikistaną. Sprendime nurodyta, jog jis priimtas atsižvelgus į Įstatymo 128 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes bei nenustačius Įstatymo 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintų priežasčių.

Nors pareiškėjas teigia, kad priimdamas Sprendimą Migracijos departamentas privalėjo atsižvelgti į asmenines priežastis, iš 2022 m. gruodžio 19 d. užsieniečio apklausos lapo matyti, kad pareiškėjas jokių šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, socialinių, ekonominių ir kitų ryšių su Lietuvos Respublika nenurodė. Nors pareiškėjas nurodė pragyvenimo šaltinį – darbo užmokestį, iš į bylą pateiktos 2022 m. gegužės 20 d. darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos su MB ,,(duomenys neskelbtini)“, yra nurodyta, kad darbuotojas pradeda dirbti kitą dieną, gavus Lietuvos nacionalinę vizą (Darbo sutarties 16 punktas). Duomenų, kad pareiškėjui yra išduota Lietuvos nacionalinė viza ir jis dirba, pateikta nebuvo, todėl ši aplinkybė negali daryti įtakos ginčijamo Sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Pareiškėjas skunde jokių Įstatymo 128 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų priežasčių nenurodė, įrodymų, kad tokios priežastys egzistuoja, nepateikė, todėl konstatuotina, kad priimdamas Sprendimą atsakovas į Įstatymo 128 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas aplinkybes atsižvelgė.

Pareiškėjo argumentai, susiję su karo veiksmais Ukrainoje bei neparastąja padėtimi Rusijos Federacijoje nėra pagrindas konstatuoti esant Įstatymo 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintas aplinkybes, nes Sprendimu pareiškėjas neįpareigojamas nei išvykti į vieną iš šių nurodytų valstybių, nei per jas vykti į savo kilmės valstybę. Iš viešai prieinamos informacijos matyti, jog Tadžikistane, į kurį pareiškėjas įpareigotas išvykti skundžiamu Sprendimu, pareiškėjui nekyla Įstatymo 130 straipsnio 1-2 dalyse įtvirtintos grėsmės, tokių grėsmių skunde nenurodė ir pareiškėjas, todėl konstatuotina, kad atsakovas pagrįstai nenustatė Įstatymo 130 straipsnio 1-2 dalyse įtvirtintų aplinkybių.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Sprendimas priimtas tinkamai išnagrinėjus faktinę pareiškėjo situaciją, yra pagrįstas tinkamai pritaikius teisės normas, todėl nėra pagrindo jo naikinti nei pareiškėjo nurodytais, nei kitais argumentais. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo S. I. (S. I.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.