Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio ir pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S. (A. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, neturintis vaikų, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. S. 2023 m. gruodžio 14 d., apie 22.58 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,83 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. S. savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad tą dieną, ketvirtadienio vakarą, po darbo vakarėlio grįžo namo išgėręs ir apie 22.30 val. užsimanė pavažinėti automobiliu. Dėl to iš namų pasiėmė raktus, sėdo už vairo ir pradėjo važiuoti. Jį pamatęs turbūt kaimynas liepė jam nevažiuoti, bet jis vis tiek važiavo. Jam priklausantis automobilis BMW, (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas kieme prie jo namų, jis pavažiavo apie 200 m, iš namo aikštelės neišvažiavo. Negalėjo nurodyti, kodėl taip nutarė pasielgti, pirmą kartą taip pasielgė. Sutinka su nustatytu neblaivumu, tą dieną buvo gėręs viskį, gan nemažai buvo išgėręs, nesijautė gerai, jautėsi nevisiškai blaivas. Anksčiau nėra baustas dėl vairavimo būnant neblaiviam. Priklausomybės ar problemų su alkoholio vartojimo neturi, alkoholį vartoja labai retai, nemėgėjas gerti, prieš šį darbo vakarėlį paskutinį kartą alkoholį vartojo rugsėjo mėnesį, sportuoja, daug dirba. Supranta, kad gali būti atimtos teisės ir konfiskuotas automobilis. Automobilis jam yra reikalingas vykti į darbą, kadangi jis dirba už Vilniaus miesto ir apsipirkti darbo reikalais. Nurodė, kad jo pajamos yra apie (duomenys neskelbtini) Eur per mėnesį, jokių finansinių įsipareigojimų neturi. Šį įvykį vertina kaip didžiulę pamoką gyvenime, blogai vertina savo tokį elgesį, supranta, kad neturėjo taip pasielgti. Apie šį įvykį pirmiausiai papasakojo savo tėvui, tėvas ant jo supyko, bet reagavo ramiai. Nurodo, kad tėvas jam yra autoritetas, tėvas yra labai darbštus žmogus, su juo tariasi dėl visko draugiškai, tėvas juo rūpinasi, jie kartu gyvena. Yra baustas administracine tvarka (dėl greičio viršijimo ir automobilio parkavimo netinkamoje vietoje), paskirtas baudas sumokėjęs, o apie naujas nežinojo, nedelsiant jas sumokės.

Apklaustas teisiamajame posėdyje galimas laiduotojas V. S. paaiškino, kad jam sūnus papasakojo apie šį įvykį ryte. Sūnus labai išgyveno dėl šio įvykio, suprato pasielgęs neteisingai, jie kalbėjosi su sūnumi apie šį įvykį, po šio įvykio sūnus daugiau alkoholio nevartojo. Jis pats reagavo į šį įvykį ramiai, jį toks sūnaus elgesys nustebino. Jo santykiai su sūnumi yra geri, bendrauja kasdien, jie vienas nuo kito neturi paslapčių. Norėtų būti sūnaus laiduotoju, stengsis užtikrinti, kad daugiau tokio įvykio nepasitaikytų, kontroliuos sūnų ir su juo dar daugiau bendraus. Pats nėra teistas, baustas administracine tvarka, baudos sumokėtos, dirba vairuotoju – ekspeditoriumi, jam dirbti labai patinka.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja K. D. nurodė, kad 2023 m. gruodžio 14 d., apie 22.15 val., su draugu E. savo automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastatė automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie prekybos centro „Maxima“, adresu Vilniuje, Sausio 13-osios g. 2, ir patraukė link namų. Eidami automobilių stovėjimo aikštele, staiga pastebėjo jiems nepažįstamą vyriškį, kuris atrodė akivaizdžiai neblaivus, svirduliavo, nesuprato kur yra, neaiškiai šnekėjo. Vyriškis buvo maždaug apie (duomenys neskelbtini) cm ūgio, (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) spalvos barzda. Vyriškis buvo apsirengęs tamsios spalvos rūbais, o dėvima striukė buvo prasegta. Įsidėmėjo, kad vyriškis ant (duomenys neskelbtini) turėjo randą. Minėtas vyras visiškai nesigaudė aplinkoje, paistė nesąmones. Tada jie pasiteiravo gal reiktų jį parvežti namo, o tuomet toje pačioje aikštelėje pastebėjo juodos spalvos BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį, kuriame buvo palikti spynoje užvedimo rakteliai ir grojo muzika. Taip pat atkreipė dėmesį, kad minėto automobilio dešinės pusės, priekinio keleivio langas buvo išlūžęs. Minėtas vyras atpažino, kad tai yra jo mašiną, dar bandė pataisyti aplūžusį automobilio langą. Tada jie jo paklausė, kur jis gyvena, gal reikia parvežti. Vyriškis dar kelis kartus pasitikslino ar jie jį tikrai nuveš, o jie patikino, kad taip. Tuomet, su draugu pasodino jį į BMW automobilį, priekinėje keleivio pusės vietoje, jos draugas sėdo už BMW automobilio vairo, o ji įsėdo į automobilio galą. Kiek prisimena, jog automobilyje buvo sudėtos keturios padangos. Pradėjo važiuoti, tik privažiavo Laisvės pr. gatvę, tuomet vyriškis pradėjo gaudytis kur jis yra ir maždaug nuo tos vietos nurodė kelią, kaip grįžti iki jo namų. Atvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę šalia daugiabučio namo pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini). Priparkavo vyriškio BMW automobilį ir išlipo iš mašinos. Jos draugas perdavė tam vyriškiui nuo BMW automobilio raktelius, dar pasiteiravo ar viskas jam gerai ir atsisveikino. Paėję šiek tiek toliau, maždaug ties (duomenys neskelbtini) gatve, šalia daugiabučio namo pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), kad galėtų išsikviesti taksi. Išsikvietus taksi, laukė. Staiga išgirdo užvestą automobilį ir lyg bandant iš kažkur išvažiuoti. Vėl grįžo atgal į tą vietą, kur priparkavo minėto vyriškio BMW automobilį ir pamatė kaip už vairo sėdėjo tas pats vyriškis, kurį parvežė namo. Jis jau buvo pajudėjęs iš vietos, pakeitęs automobilio poziciją ir toliau rengėsi važiuoti. Pribėgę arčiau, jos draugas paprašė išlipti iš minėto automobilio, tačiau vyriškis jo nesiklausė, bandė vietoje gazuoti. Tuomet jos draugas paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir ištraukė automobilio raktelius iš užvedimo spynos. Išlipęs vyriškis tapo agresyvus, galimai suprato, kad paskambino į policiją. Dar kartą paskambino į policiją, kada atvyks pareigūnai, nes bijojo, kad kas nors neatsitiktų. Pareigūnai jau buvo atvykę, tačiau ne prie to namo, todėl nubėgo juos pasitikti. Tuomet policijos pareigūnai bendravo su asmeniu, jie parašė paaiškinimus ir juos paleido. Išsikvietę taksi „Bolt“, kartu su draugu grįžo į namus. Nori pridurti, kad jos draugas visą laiką buvo su ja, matė tą pačią situaciją, kažko naujo tyrimui pridurti negalėtų (b. l. 14-15).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo D. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023 m. gruodžio 14 d., apie 22.58 val., (duomenys neskelbtini), A. S. pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,84 promilės etilo alkoholio koncentracija (b. l. 1).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus vyriausiosios patrulės G. G. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023 m. gruodžio 14 d., 22.58 val. gavo pranešimą iš budėtojo apie tai, kad iš kiemo išvažiuoja automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas akivaizdžiai girtas. Atvykus nurodytu adresu mus pasitiko pranešėjas E. S., kuris paaiškino, kad apie 22.30 val., prie Sausio 13-osios g. „Maxima“ stovėjimo aikštelėje sutiko neblaivų ir pasiklydusį vyrą, kuris ieškojo savo automobilio. Mašina rado užvestą ir su įjungta muzika prie Sausio 13-osios g. „Maxima“, pasiūlė pavežti į namus, kad saugiai grįžtų. Su jo mašina pavežė jį iki namų (duomenys neskelbtini), priparkavo. Kol laukė „Bolt“ pamatė, kad jis sėdo už automobilio vairo ir ruošėsi išvažiuoti. Pribėgę sustabdė automobilį, iškvietė policiją ir atėmė automobilio raktus. Kartu su E. S. buvo ir viską matė K. D.. Vėliau nustatyta, kad BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas A. S., kuriam alkotesterio pagalba nustatyta pirmu pūtimu 1,84 promilių neblaivumas, o antru pūtimu – 1,83 promilių neblaivumas. Patikrinus A. S. per POLIS II nustatyta, kad asmuo vairavo automobilį, kai neturi galiojančio vairuotojo pažymėjimo, jam įteiktas šaukimas (b. l. 45-46).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus tyrėjos Ž. Ž. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad buvo susisiekta su E. S., kuris sutinka būti apklaustas liudytoju, tačiau prašo tai padaryti kitą dieną, nes šiuo metu yra išvykęs. Taip pat pridūrė, kad minėtą įvykį matė jo draugė K. D. (b. l. 10).

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad 2023 m. gruodžio 14 d., 23.10 val. A. S. pirmu pūtimu nustatytas 1,84 promilių neblaivumas; 23.25 val. antru pūtimu nustatytas 1,83 promilių neblaivumas (b. l. 20); taip pat nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai; pridėti alkotesterio kvitai (b. l. 19).

Apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pridėtos nuotraukos (b. l. 23-32).

Iš bylos medžiagoje esančios A. S. vairuotojo pažymėjimo kopijos matyti, kad A. S. turi negaliojantį vairuotojo pažymėjimą (t. y. vairuotojo pažymėjimas galiojo iki 2023 m. rugpjūčio 6 d.; b. l. 69).

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso A. S. (b. l. 34).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1997 m., vidutinė kaina Lietuvoje – 1 692 Eur su PVM (b. l. 35).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BK 281¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. KET 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Byloje ištirtais įrodymais (tarp jų kaltinamojo paaiškinimais teisme, kurie iš esmės sutampa su jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, taip pat alkotesterio kvitų, Neblaivumo nustatymo akto duomenimis, liudytojos K. D. paaiškinimais, tarnybiniais pranešimais, kitais aukščiau nurodytais duomenimis) nustatyta, kad kaltinamasis A. S. 2023 m. gruodžio 14 d., apie 22.58 val., (duomenys neskelbtini), prie namo esančioje automobilių aikštelėje vairavo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus – policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,83 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais A. S. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Dėl šių faktinių bylos aplinkybių ginčo nėra, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. S. paaiškino, kad minėtą dieną vyko darbo vakarėlis, kuriame jis vartojo alkoholį (gėrė viskį, išgėrė gan nemažai). Grįžęs namo, sugalvojo kažkur pavažinėti automobiliu, dėl to sėdo už vairo ir pavažiavo apie 200 m automobilių aikštelėje, iš jos neišvažiavo toliau, kadangi buvo sustabdytas turbūt kaimyno. Nurodė, kad neturėjo jokio konkretaus tikslo kažkur vykti ir tuo metu suvokė, jog vartojo nemažai alkoholio, taip pat suvokė, kad jaučiasi nelabai gerai. Taigi kaltinamasis suvokė, jog yra neblaivus ir negali vairuoti automobilio. Įvertinus tai, kad KET reikalavimai, keliami vairuotojams, yra visiems žinomi, tarp jų ir tai, jog KET draudžia vairuoti transporto priemonę esant neblaiviam, tačiau kaltinamasis vis tiek vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus ir suprasdamas tai, konstatuotina, kad jo veiksmai buvo tyčiniai.

Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad A. S. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas prašymas atleisti kaltinamąjį A. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį tėvo V. S. atsakomybėn.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis A. S. yra neteistas. Taigi jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, už kurią numatytas laisvės atėmimas iki vienerių metų, t. y. nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (BK 40 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be to, kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų (BK 40 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nustatyta, kad tiesioginė žala dėl to, jog kaltinamasis vairavo automobilį, kai jam nustatytas daugiau nei 1,5 promilės neblaivumas, nepadaryta (BK 40 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Sprendžiant dėl kaltinamojo asmenybės, kaip minėta, jis yra neteistas, byloje bei teismų informacinėje sistemoje Liteko nėra duomenų, kad kada nors jo atžvilgiu būtų pradėtas ar vykdomas ikiteisminis tyrimas, turi teisę vairuoti transporto priemones (nusikalstamos veikos padarymo metu jo vairuotojo pažymėjimas buvo negaliojantis, tačiau teisės vairuoti transporto priemones kaltinamasis nebuvo praradęs), per pastaruosius 1 metus yra baustas administracine tvarka už įvairius KET pažeidimus (paskirtas baudas yra linkęs atlyginti; padaryti nusižengimai nėra šiurkštūs ar pavojingi). Šios aplinkybės kaltinamąjį charakterizuoja teigiamai ir rodo, kad padarytas nusikaltimas buvo atsitiktinis. Įvertinus ir kitų kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų visumą – gan jauno, darbingo amžiaus, turinti nuolatinę gyvenamąją vietą (gyvenantis su tėvu ir močiute), nuolat dirbantis (dirba (duomenys neskelbtini)), nevedęs. Be to, byloje nėra duomenų, kad turėtų problemų dėl alkoholio vartojimo. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo požiūrį į jo padarytą nusikalstamą veiką – nurodo nesuprantantis, kodėl taip pasielgė, kodėl spontaniškai sugalvojo vairuoti, būdamas neblaivus, kai tą dieną į vakarėlį bei iš jo vyko ne su savo automobiliu, jį buvo palikęs prie namų, nėra linkęs dažnai vartoti alkoholį, todėl labai gailisi dėl šio įvykio ir kritiškai vertina savo elgesį. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog yra pagrindo manyti, kad A. S. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos.

Bylos duomenimis, kaltinamojo tėvas V. S. yra brandaus amžiaus, neteistas, per pastaruosius vienerius metus baustas administracine tvarka – už nešiukščius KET pažeidimus (paskirtas baudas sumokėjęs), nuolat dirbantis (dirba (duomenys neskelbtini)), gyvena kartu su kaltinamuoju. Teismo posėdžio metu nurodė, kad jis su sūnumi daug bendrauja, jie neturi paslapčių vienas nuo kito, kartu praleidžia labai daug laiko, daug kalbėjosi apie šį įvykį su sūnumi, po nagrinėjamo įvykio sūnus daugiau alkoholio nebevartojo. Mano, kad teismui paskyrus jį sūnaus laiduotoju, jis užtikrintų, kad daugiau tokių įvykių sūnaus gyvenime nebūtų, sūnus jo klauso, jis jam yra autoritetas. Teismo vertinimu, V. S. asmenybė pagal jį apibūdinančias savybes, gyvenimo patirtį bei ryšį su kaltinamuoju sudaro teismui pagrindo spręsti, kad jis gali daryti nuolatinę bei teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus bei į tai, kad pats baudžiamasis procesas kaltinamajam turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, leido jam kritiškai įvertinti savo veiksmus ir paskatino ateityje atsakingiau rinktis elgesio modelį, kontroliuoti savo būklę, laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų, teismas sprendžia, kad kaltinamasis A. S. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu vieneriems metams be užstato, perduodant jį pagal laidavimą V. S., o baudžiamoji byla kaltinamojo atžvilgiu nutrauktina (BK 40 straipsnio 1-4 dalys, BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis).

Kadangi kaltinamasis A. S., vairuodamas automobilį, kai jam nustatytas vidutinis – 1,83 promilių neblaivumas, grubiai pažeidė KET, elgėsi pavojingai, kartu su bausme jam taikytina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei jos įvykdymo aplinkybes (kaltinamasis vairavo transporto priemonę, būdamas vidutinio neblaivumo būsenos, vakare, t. y. tamsiu paros metu, Vilniaus mieste, gyvenamajame mikrorajone, kieme, šiais savo veiksmais sukeldamas realų pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai bei turtui). Teismas taip pat įvertina ir tai, jog kaltinamasis važiavo nedidelį atstumą (nurodė nuvažiavęs apie 200 m, neišvažiavęs iš automobilių aikštelės), tačiau jis turėjo ketinimą išvykti už šio kiemo ribų (buvo sustabdytas pašalinių asmenų), kaltinamasis iki šiol neteistas, administracine tvarka baustas, įskaitant ir dėl KET pažeidimų (jam žinomas paskirtas baudas yra sumokėjęs, naujai paskirtas dvi baudas pažadėjo sumokėti nedelsiant), už automobilio vairavimą esant neblaiviam nebaustas, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, yra charakterizuojamas teigiamai, dirbantis. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikytina trumpesniam terminui nei numatytas šios baudžiamojo poveikio priemonės trukmės vidurkis, t. y. dvejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2023 m. gruodžio 15 d.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2-3 dalys). Kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis A. S. nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė vairuodamas jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę – automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė sudaro 1 692 Eur su PVM; teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis su nustatyta transporto priemonės verte sutiko. Šis automobilis pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl automobilio konfiskavimo, atsižvelgtina į tai, jog kaltinamasis A. S. padarė tyčinį nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, nusikaltimas padarytas mieste, gyvenamajame mikrorajone, vakare, t. y. tamsiu paros metu, kai kaltinamajam buvo nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis. Nagrinėjamu atveju, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę padėtį, automobilio vertę, taip pat siekiant sulaikyti kaltinamąjį nuo galimų tolimesnių jo neteisėtų veiksmų, konstatuojama, jog baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymas laikomas proporcingu padarytam nusikaltimui, todėl kaltinamajam nuosavybės teise priklausantis automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotinas.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam A. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas ir specialios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, panaikintinos. Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, VĮ „Regitra“ praneština apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones kaltinamajam A. S. atėmimą; jam išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad iš kaltinamojo A. S. valstybės naudai priteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos – 90 Eur, t. y. advokato užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje teismas gynėjo dalyvavimą pripažino būtinu BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, t. y. kad gynėjas šioje byloje kaltinamajam buvo paskirtas nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamojo A. S. turtui – transporto priemonei – automobiliui BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos (b. l. 36-37; BPK 151 straipsnio 8 dalis).

Daiktų, reikšmingų nusikalstamai veikai tirti, nėra. Kaltinamasis laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo. Civilinis ieškinys nepareikštas. Proceso išlaidų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 432 straipsniu,

nusprendžia:

A. S. (A. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą V. S. (V. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatant 1 (vienerių) metų mėnesių laidavimo terminą be užstato.

Baudžiamąją bylą A. S. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2-3 dalimis, paskirti A. S. baudžiamojo poveikio priemones:

1) uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gruodžio 15 d.;

2) turto konfiskavimą, konfiskuojant automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

A. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir specialios teisės sustabdymą, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)perduoti saugoti VĮ „Regitra“, taip pat šiai įstaigai pranešti apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones A. S. atėmimą 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gruodžio 15 d.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą A. S. turtui – transporto priemonei – automobiliui BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti iš A. S. Valstybės naudai 90 Eur advokatės Daivos Dereškevičienės paslaugoms už antrinės teisinės pagalbos teikimą apmokėti.

Išaiškinti A. S., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 7 dalis); jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 8 dalis).

Išaiškinti laiduotojui V. S., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 6 dalis).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.